Administracinė byla Nr. AS-530-143/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02320-2013-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 59; 70.1; 70.7; 73; 74
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. lapkričio 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. J. B. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. Š., L. Š. dėl pažymos, deklaracijų, įsakymo ir nekilnojamojo turto objektų registracijos panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja N. J. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2013 m. balandžio 19 d. pažymą apie naujai suformuotų Nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. STL-13-1048 (toliau – ir Pažyma); 2) panaikinti 2013 m. gegužės 8 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (paskirties pakeitimą) Nr. 1 (toliau – ir Deklaracija Nr. 1) ir 2013 m. gegužės 8 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (paskirties) pakeitimą Nr. 2 (toliau – ir Deklaracija Nr. 2), kurių pagrindu atlikta buto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), ir negyvenamosios patalpos – pagalbinio ūkio patalpos, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ūkio patalpa), registracija Nekilnojamojo turto registre, galiojimą; 3) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos 2013 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. A30-782 „Dėl numerių butams ir patalpai (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir suteikimo Vilniaus miesto savivaldybėje“ (toliau – ir Įsakymas); 4) panaikinti patalpos – buto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), registraciją Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir Registras); 5) panaikinti negyvenamosios patalpos – pagalbinio ūkio patalpos, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau abi patalpos kartu – ir ginčo nekilnojamasis turtas, ginčo patalpos), registraciją Registre; 6) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja paaiškino, kad ginčijami aktai priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir pažeidžia pareiškėjos, kuriai keturių butų pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). J. Š., neturėdamas statinio grupės statybą leidžiančių privalomų dokumentų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus leidimo statyboms ir žemės sklypo bendrasavininkių sutikimo, 2006–2007 m. prie pastate esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatė mūrinį gyvenamosios paskirties priestatą su terasa ir suklastotu pripažinimo tinkamu naudoti 2007 m. kovo 5 d. aktu, nurodant, kad buvo atliktas ne tik buto remontas, bet ir buto padidinimas rekonstruojant, valstybės įmonės Registrų centre 2007 m. birželio 11 d. užregistravo neteisėtą statybą. Reikalavimus panaikinti Pažymą, Deklaraciją Nr. 1, Deklaraciją Nr. 2 ir Įsakymą pareiškėja grindė tuo, kad rekonstravus gyvenamojo namo dalį, kuriame yra butas Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo surašytas statybos užbaigimo aktas. Pažymėjo, kad priestato patalpos, kurios pastatytos atliekant pastato rekonstrukciją, negalėjo būti padalytos paprastojo remonto būdu, nes tuo atveju, jeigu priestatas buvo pastatytas rekonstruojant pastatą, tuomet ir jį formuojant nauju kadastro objektu ir atskiriant nuo buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų, turėjo būti atlikti rekonstrukcijos, o ne paprastojo remonto darbai, nes jų atlikimo metu turėjo būti atstatomos (pakeičiamos) anksčiau pakeistos pastato laikančiosios konstrukcijos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius 2013 m. balandžio 19 d. neteisėtai išdavė Pažymą, kurios pagrindu J. Š. L. M. vardu savavališką priestatą neteisėtai suformavo nauju kadastriniu objektu, padalydamas buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpas ir 2013 m. balandžio 22 d. Registre įregistruodamas du atskirus nekilnojamojo turto objektus (patalpas pastate), kuriems suteikti atskiri adresai ir unikalūs numeriai. Teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog buto plotas padidintas ir įregistruotas atlikus neteisėtą pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją bei įregistravus buto padidinimą (priestatą) suklastoto akto pagrindu, šis plotas (priestato patalpos) vėliau negalėjo būti teisėtai atskirtas nuo buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir įregistruotas, kaip savarankiškas objektas. Taip pat teigė, kad panaikinus ginčijamus administracinius aktus kaip neteisėtus nelieka teisinio pagrindo, kuriuo ginčo patalpos, t. y. priestatas, įregistruotos Registre. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pripažindamas, kad nekilnojamojo daikto registravimas yra išvestinis veiksmas, priklausomas nuo atitinkamo pagrindo buvimo ar nebuvimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, dalyvaudama civilinėje byloje Nr. 2-1400-600/2013 trečiuoju asmeniu ir žinodama, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) padidinimas pristačius priestatą įregistruotas neteisėtai ir yra ginčijamas, turėjo sustabdyti prašymo dėl adreso suteikimo butui ir priestatui svarstymą bei 2013 m. balandžio 30 d. nepriimti Įsakymo iki sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1400-600/2013 įsiteisėjimo, be to, adresas ginčo statiniams negalėjo būti suteiktas be pareiškėjos, kaip žemės sklypo bendrasavininkės, žinios ir sutikimo. Pažymos byloje yra 2013 m. kovo 15 d. uždarosios akcinės bendrovės „Bentalija“ parašytas įgaliojimas projektavimo komercinei uždarajai akcinei bendrovei „Exprometa“ ir nors šis įgaliojimas yra parašytas ant firminio uždarosios akcinės bendrovės „Bentalija“ lapo (direktorius J. Š.), juo J. Š. įgalioja suderinti projektą, pagal kurį J. Š. esą priklausančiame Žemės sklype (duomenys neskelbtini) jis gali statyti nesudėtingą 1 kategorijos pagalbinį ūkinį pastatą. Įgaliojimas surašytas pirmuoju asmeniu, t. y. J. Š. vardu, taigi Buto ir Priestato naudotojas J. Š. laiko save faktiniu Buto, Priestato ir Žemės sklypo savininku, nors Žemės sklypas priklauso ne vienam, bet keturiems bendrasavininkams ir tarp jų J. Š. nėra. Kadangi J. Š. ar uždaroji akcinė bendrovė „Bentalija“ nėra nei vieno objekto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas ir negali dėl šiuo adresu esančio turto pavesti tretiesiems asmenims atlikti kokius nors veiksmus, todėl toks įgaliojimas yra niekinis. Įgaliojime nurodyta informacija atskleidžia, kas yra tikrasis Buto ir Žemės savininkas ir kad Buto „pardavimas“ (duomenys neskelbtini) gyvenančiai L. M. yra tik paranki aplinkybė, siekiant išvengti bet kokios atsakomybės už neteisėtus veiksmus.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad ginčijami administraciniai aktai yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėja nepagrįstai teigė, kad priestato patalpos, kurios buvo pastatytos atliekant pastato rekonstrukciją, negalėjo būti padalytos paprastojo remonto būdu. Rekonstrukcijos ir paprastojo remonto darbai apibrėžiami statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 (toliau – ir Reglamentas, STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“). Reglamento 9 punkte numatyta, jog statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Reglamento 12 punkte numatyta, kad statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojat. Formuojant butą ir priestatą, kaip atskirus Nekilnojamojo turto kadastro objektus, faktiškai buvo užmūrytos durys, vedančios iš patalpos, pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini), į patalpą, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), todėl tai negalėjo turėti įtakos pastato laikančiosioms konstrukcijoms bei pakeisti pastato išorės matmenų. Atsižvelgiant į STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 ir 12 punktuose pateiktus rekonstrukcijos ir paprastojo remonto sąvokų apibrėžimus, durų užmūrijimo darbai priskirtini ne rekonstrukcijos, o paprastojo remonto darbams. Patalpų padalijimas atliktas nepažeidžiant statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-825 (toliau – ir STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“), reikalavimų. STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ 21 punktas nustato, kad pažyma apie naujai suformuotų Nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį patvirtina, kad Nekilnojamojo turto kadastro objektus suformavus kaip naujus Nekilnojamojo turto kadastro objektus, jie galės būti naudojami pagal tą pačią paskirtį, kuri buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre iki 20 punkte nurodytų veiksmų atlikimo. Šiuo atveju, nepaisant to, jog Pažymos 2 punkte nurodyta, kad kitos (pagalbinio ūkio) paskirties patalpos, pažymėtos schemoje (duomenys neskelbtini), ir Terasa (duomenys neskelbtini) formuojamos padalijant gyvenamosios (butų) paskirties patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestato paskirtis nelaikytina pasikeitusia STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ 21 punkto prasme. Valstybės įmonės Registrų centro pateiktoje Gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini) vidaus plotų eksplikacijoje patalpa, pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini) (priestatas), buvo nurodyta kaip pagalbinė patalpa, todėl išduodant pažymą, pagal kurią priestatas yra kitos (pagalbinio ūkio) paskirties, STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ 21 punktas nebuvo pažeistas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, 2013 m. balandžio 23 d. gavusi prašymą dėl adreso suteikimo butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagalbinio ūkio patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neturėjo teisės atsisakyti suteikti adresą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija dalyvauja civilinėje byloje Nr. 2-1400-600/2013 ir jai yra žinomos šios bylos aplinkybės. Priestato su terasa statyba nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos 2013 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. A30-782 priėmimo, nei šiuo metu nėra pripažinta savavališka įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Be to, teisės aktai nenumato atsakovui pareigos informuoti žemės sklypo bendrasavininkius apie adreso suteikimą patalpai, esančiai pastate tame žemės sklype.
Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras atsiliepimu į skundą prašė bylos dalį dėl buto ir ūkio patalpos registracijos Registre panaikinimo nutraukti arba Registro tvarkytojui reiškiamus reikalavimus laikyti išvestiniais iš reikalavimų dėl Pažymos, Deklaracijos Nr. 1, Deklaracijos Nr. 2 ir Įsakymo panaikinimo, o kitus reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.
Paaiškino, kad pareiškėja nesilaikė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos bei praleido šio įstatymo 31 straipsnyje 2 dalyje nustatytą skundo Centriniam registratoriui padavimo terminą. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už tai, kad Nekilnojamojo turto kadastre ir Registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Už šių dokumentų pagrįstumą ir juose nurodomų faktų teisingumą atsako juos surašę ir išdavę asmenys arba institucijos. Valstybės įmonė Registrų centras nėra šio ginčo materialinio teisinio santykio subjektas, o tik valstybės įmonė, įstatymų nustatyta tvarka vykdanti nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimą įstatymų numatytų dokumentų pagrindu ir tvarka. L. M. įgaliotas asmuo J. Š. 2013 m. gegužės 8 d. valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui (toliau – ir Vilniaus filialas) pateikė prašymą pakeisti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Registre, įregistruoti patalpas, suformuotas padalijus butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini): butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir pagalbinio ūkio patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), bei įregistruoti L. M. nuosavybės teises į jas. Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas, išnagrinėjęs J. Š. 2013 m. gegužės 8 d. prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus ir nenustatęs Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje numatytų aplinkybių, neleidžiančių įrašyti ginčo patalpų kadastro duomenis ar įregistruoti nuosavybės teises į jas Registre, 2013 m. gegužės 10 d. įregistravo atskirus nekilnojamojo turto objektus – Butą ir Ūkio patalpą bei L. M. nuosavybės teises į juos. Kartu buvo išregistruotas padalintas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir L. M. nuosavybės teisės į jį. Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija Registre 2007 m. birželio 11 d. įregistruota 2007 m. kovo 5 d. Pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kurio teisėtumas yra ginčijamas Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas administracinis aktas šiuo metu yra galiojantis, nepanaikintas ir nenuginčytas.
Tretieji suinteresuoti asmenys J. Š. ir L. Š. (L. M. teisių perėmėja) atsiliepimais į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Tretieji suinteresuoti asmenys paaiškino, kad pareiškėja, teigdama, jog J. Š. 2006–2007 m. prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatė mūrinį gyvenamosios paskirties priestatą su terasa, tyčia nutyli faktą, kad visi namo bendrasavininkai dar 2005 m. sutarė statyti priestatus – terasas. Po šio susitarimo pati pareiškėja, neturėdama statybos leidimo ir nesilaikydama supaprastinto statybos projekto, reikalingo nesudėtingos statybos statinio statybai, pradėjo statyti savo priestatą – terasą. Pastatytą terasą pareiškėja 2010 m. liepos 9 d. siekė įteisinti valstybės įmonei Registrų centrui kartu su prašymu pateikdama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2004 m. rugpjūčio 9 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau, kilus įtarimams, kad minėtas aktas yra suklastotas, valstybės įmonė Registrų centras atsisakė pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis. Kadangi dėl 2004 m. rugpjūčio 9 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (duomenys neskelbtini) su prierašu „su terasa“ klastojimo ir jo panaudojimo vyksta ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal J. Š. pareiškimą, pareiškėjos skundas teikiamas tik siekiant trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu pradėti teisminį procesą. Pareiškėja nepagrįstai teigė, kad Priestato statyba yra savavališka. Vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr.D1-812 Priestatas priskiriamas prie pirmos grupės nesudėtingų statinių, kurių statybai pradėti ir įteisinti nebūtinas statinio projektas ir statybos leidimas, tačiau, esant pageidavimui, toks projektas gali būti rengiamas. Priestato projektas 2007 m. suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Detaliojo planavimo skyriaus Miesto šiaurinės teritorijos poskyrio vedėju. Be to, Priestato statybos teisėtumo klausimas yra nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-1400-600/2013, kurioje dar nėra priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas. Kiekvienas žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtis yra įsigijęs ir naudojasi konkrečia žemės sklypo dalimi, todėl atlikdamas tam tikrus veiksmus savo žemės sklypo dalyje neprivalo turėti kitų žemės sklypo bendraturčių sutikimo. Be to, kiti žemės sklypo bendraturčiai nekelia pretenzijų L. M. ir J. Š. dėl patalpų padalijimo bei įregistravimo. Pareiškėja nepagrįstai teigė, kad Buto ir pagalbinių ūkio patalpų formavimas negalėjo būti atliktas paprastojo remonto būdu, nes pagal rekonstrukcijos ir paprastojo remonto darbus apibrėžiančio statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, 9 ir 10, 12 punktus atlikti Priestato statybos darbai priskirtini ne rekonstrukcijos, o paprastojo remonto darbams. Pareiškėja teiginiais apie uždarosios akcinės bendrovės „Bentalija“ ir L. M. bei J. Š. siekia sukompromituoti šiuos asmenis. Pareiškėja pati pripažino, kad uždaroji akcinė bendrovė „Bentalija“ nėra nei Žemės sklypo, nei Buto, nei Priestato savininkė. Tretiesiems suinteresuotiems asmenims nėra žinoma, kokiomis aplinkybėmis 2013 m. kovo 15 d. uždaroji akcinė bendrovė „Bentalija“ pasirašytas įgaliojimas atsidūrė Pažymos byloje. 2013 m. kovo 15 d. tarp L. M. ir M. J. projektavimo-komercinės firmos „Exprometra“ buvo pasirašyta pavedimo sutartis, kurios pagrindu įmonė atliko visus veiksmus, reikalingus Buto ir Priestato atidalinimui. Be to, M. J. projektavimo-komercinės firmos „Exprometra“ parengto projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kieno pavedimu yra atliekami darbai. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ 21 punktą, pažyma apie naujai suformuotų Nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį patvirtina, kad Nekilnojamojo turto kadastro objektus suformavus kaip naujus Nekilnojamojo turto kadastro objektus, jie galės būti naudojami pagal tą pačią paskirtį, kuri buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre iki 20 punkte nurodytų veiksmų atlikimo. Šiuo atveju, nepaisant to, jog Pažymos 2 punkte nurodyta, kad kitos (pagalbinio ūkio) paskirties patalpos, pažymėtos schemoje (duomenys neskelbtini), ir Terasa (duomenys neskelbtini) formuojamos padalijant gyvenamosios (butų) paskirties patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Priestato paskirtis nelaikytina pasikeitusia statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ 21 punkto prasme. Priestatas, pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo pastato vidaus plotų eksplikacijoje nurodomas kaip pagalbinė patalpa. Todėl išduodant Pažymą, pagal kurią Priestatas yra kitos (pagalbinio ūkio) paskirties, statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ 21 punktas nebuvo pažeistas. 2013 m. balandžio 30 d. Įsakymas „Dėl numerių butams ir patalpai (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir suteikimo Vilniaus miesto savivaldybėje“ Nr. A30-782 priimtas teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl teisinio pagrindo panaikinti minėtą administracinį aktą taip pat nėra.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 11 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė. Taip pat teismas atmetė pareiškėjos N. J. B. ir trečiųjų suinteresuotų asmenų J. Š. ir L. Š. prašymus atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai N. J. B. keturių butų pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas –(duomenys neskelbtini)), taip pat pareiškėjai kartu su kitais Pastato bendraturčiais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastate esančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas 1), kuris nuosavybės teise nuo 2004 m. rugpjūčio 19 d. iki 2007 m. spalio 21 d. priklausė uždarajai akcinei bendrovei „Bentalija“ (direktorius J. Š.), o nuo 2007 m. spalio 22 d. iki 2013 m. gegužės 10 d. priklausė L. M., J. Š. 2006–2007 m. atliko Buto 1 patalpų remontą ir rūsio patalpų rekonstrukciją. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2007 m. kovo 5 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino tinkamu naudoti statinį (butą su terasa) (toliau – ir Priestatas), suformuotą atliekant Buto 1, esančio adresu (duomenys neskelbtini), remontą ir rūsio patalpų rekonstrukciją. 2007 m. kovo 5 d. Pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu Registre įregistruoti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), pakeitimai – „Padidintas rekonstruojant“.
Teismas taip pat nustatė, kad, L. M. įgaliotam asmeniui J. Š. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui 2013 m. balandžio 18 d. pateikus prašymą leisti suformuoti du turtinius vienetus adresu (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius L. M. 2013 m. balandžio 19 d. išdavė Pažymą apie naujai suformuotų kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. STL-13-1048, kurioje nurodoma, kad, pagal L. M. pateiktą naujų Nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą, pastate, kurio adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis gyvenamoji, atskirais Nekilnojamojo turto kadastro objektais yra formuojama: 1) gyvenamosios (butų) paskirties patalpos, pažymėtos schemoje (duomenys neskelbtini). Patalpos formuojamos padalijant gyvenamosios (butų) paskirties patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) kitos (pagalbinio ūkio) paskirties patalpos, pažymėtos schemoje (duomenys neskelbtini), ir terasa (duomenys neskelbtini). Patalpos formuojamos padalijant gyvenamosios (butų) paskirties patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas nustatė, jog byloje esanti medžiaga taip pat patvirtina, kad L. M. įgaliotam asmeniui J. Š. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui 2013 m. balandžio 23 d. pateikus prašymą dėl numerio suteikimo butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagalbinio ūkio patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja 2013 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. A30-782 „Dėl numerių butams ir patalpai (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir suteikimo Vilniaus miesto savivaldybėje“ 1-uoju punktu panaikino butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), numerį (duomenys neskelbtini); 2–uoju punktu suteikė butui ir patalpai, suformuotiems padalijant butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiuos numerius: 2.1 butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), numerį – (duomenys neskelbtini); 2.2 patalpai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), numerį – (duomenys neskelbtini). L. M. įgaliotas asmuo J. Š. 2013 m. gegužės 8 d. parengė Deklaraciją apie statybos užbaigimą (paskirties pakeitimą) Nr. 1 ir Deklaraciją apie statybos užbaigimą (paskirties pakeitimą) Nr. 2, kuriose nurodoma, kad pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus yra užbaigta šių statinių statyba: „gyvenamoji (butų), neypatinga, paprastasis remontas“, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (Deklaracija Nr. 1), ir „kitos (pagalbinio ūkio), neypatingas, paprastasis remontas“, esantis adresu (duomenys neskelbtini).
L. M. įgaliotam asmeniui J. Š. valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui 2013 m. gegužės 8 d. pateikus prašymą pakeisti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Registre ir įregistruoti patalpas, suformuotas padalijus butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagalbinio ūkio patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei įregistruoti L. M. nuosavybės teises į jas, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas 2013 m. gegužės 10 d. įregistravo atskirus nekilnojamojo turto objektus – butą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir pagalbinio ūkio patalpą, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (Nekilnojamojo turto registro įrašai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), bei L. M. nuosavybės teises į juos, bei išregistravo padalintą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir L. M. nuosavybės teises į jį.
Pareiškėja 2013 m. liepos 3 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti nurodytus administracinius aktus ir nekilnojamųjų daiktų (unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) registraciją Nekilnojamojo turto registre.
Teismas nustatė, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad pareiškėja N. J. B., J. Š. veiksmus rekonstruojant ir perstatant jam priklausančias patalpas vertindama, kaip neteisėtus, kaip trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydama pripažinti Priestato statybą savavališka, taip pat pripažinti negaliojančiu 2007 m. kovo 5 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-469 bei įpareigoti J. Š. savo lėšomis panaikinti savavališkos statybos padarinius – Priestatą nugriauti ir sutvarkyti statybvietę. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-3315-600/2014, 2014 m. sausio 3 d. priėmė sprendimą, kuriuo trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais N. J. B. pareiškimą dėl savavališkų statinių (duomenys neskelbtini), nugriovimo patenkino iš dalies – pripažino negaliojančiu Statinio pripažinimo tinkamu naudoti 2007 m. kovo 5 d. aktą Nr. (101)-11.4-469, kurio pagrindu Registre įregistruoti daikto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitimai „Padidintas rekonstruojant“ (daikto registravimas), ir panaikino šią teisinę registraciją, taip pat pripažino priestato, pristatyto prie buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype (duomenys neskelbtini), statybą savavališka ir nurodė priestatą nugriauti bei sutvarkyti statybvietę, jeigu ieškovas J. Š. per 9 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka neparengs priestato projektinės dokumentacijos ir negaus šių statinių statybą įteisinančių dokumentų, o tuo atveju jeigu J. Š. per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdys, teismas leido trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais N. J. B. nugriauti nurodytus statinius ieškovo J. Š. lėšomis.
Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2A-9-232/2016, 2016 m. sausio 27 d. priėmė nutartį, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3315-600/2014 paliko nepakeistą.
Teismas akcentavo, kad byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) turinys patvirtina, jog šiuo metu Nekilnojamojo turto registre panaikinti iš nekilnojamojo daikto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalinimo kilusių nekilnojamųjų daiktų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), registracijos duomenys, t. y. panaikinti nekilnojamojo daikto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalinimo į kelis daiktus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) duomenys. Panaikinti nekilnojamųjų daiktų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), duomenys Nekilnojamojo turto registre atlikti 2007 m. kovo 5 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-469, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2013 m. balandžio 19 d. Pažymos apie naujai suformuotų kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. STL-13-1048, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos 2013 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. A30-782 „Dėl numerių butams ir patalpai (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir suteikimo Vilniaus miesto savivaldybėje“, 2013 m. gegužės 8 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (paskirties pakeitimą) Nr. 1 ir 2013 m. gegužės 8 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (paskirties pakeitimą) Nr. 2 pagrindu.
Teismas akcentavo, kad 2007 m. kovo 5 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-469 įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3315-600/2014 pripažintas negaliojančiu. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3315-600/2014 nurodė, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimas reiškia, jog būtina patikrinti aplinkybę, ar priestato statyba nėra savavališka, ir, vadovaudamasis panaikinto Statinio pripažinimo tinkamu naudoti 2007 m. kovo 5 d. akto Nr. (101)-11.4-469 priėmimo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 2 straipsnio 18, 71 punktų, 23 straipsnio 1 punkto nuostatomis bei atsižvelgdamas į kadastrinių matavimų bylos ir projektinės dokumentacijos duomenis, konstatavo, kad Priestato statyba be statybos leidimo yra savavališka statyba, ir išsprendė savavališkos statybos padarinių šalinimo būdų parinkimo klausimą. Pabrėžė, kad tuo atveju, jeigu J. Š. per Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3315-600/2014 nustatytą terminą neparengs ginčo statinių projektinės dokumentacijos ir negaus šių statinių statybą įteisinančių dokumentų, pareiškėja įgis teisę nugriauti nurodytus statinius J. Š. lėšomis. Teismas nusprendė, kad, nagrinėjamu atveju, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo panaikintas pirminis ginčo patalpų įregistravimo Registre teisinis pagrindas ir šių patalpų statybą pripažinus savavališka, šioje byloje pareiškėjos ginčijami iš panaikinto administracinio akto kildinami administraciniai aktai – Pažyma, Deklaracija Nr. 1 ir Deklaracija Nr. 2, yra netekę teisinės galios ir nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, skundo reikalavimai panaikinti Pažymą, Deklaraciją Nr. 1 ir Deklaraciją Nr. 2 nenagrinėtini teismų administracinio proceso tvarka, todėl ši bylos dalis buvo nutraukta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu.
Teismas nustatė, jog byloje esanti medžiaga patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, 2013 m. balandžio 23 d. gavusi L. M. įgalioto asmens J. Š. prašymą dėl adreso suteikimo ginčo patalpoms ir tokio veiksmo atlikimui reikalingus dokumentus, 2013 m. balandžio 30 d. priėmė įsakymą Nr. A30-782 „Dėl numerių butams ir patalpai (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir suteikimo Vilniaus miesto savivaldybėje“. Nustatyta, kad pareiškėja, nesutikdama su Įsakymu, 2012 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Įsakymo Nr. 30-2431 „Dėl adresų žemės sklypams, pastatams ar jų kompleksams, žemės sklypams su pastatais ir numerių patalpoms suteikimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ 5 punkte nustatyta tvarka nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu panaikinti ginčo patalpoms suteiktus adresus. Taigi šioje byloje tarp pareiškėjos ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nėra kilusio ginčo dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bylos dalį, kurioje reikalaujama panaikinti Įsakymą, teismas nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu.
L. M. įgaliotas asmuo J. Š. 2013 m. gegužės 8 d. Vilniaus filialui pateikė prašymą pakeisti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Registre ir įregistruoti patalpas, suformuotas padalijus butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini), ir pagalbinio ūkio patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei įregistruoti L. M. nuosavybės teises į jas. Kartu su 2013 m. gegužės 8 d. prašymu J. Š. pateikė uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų matavimai“ 2013 m. balandžio 22 d. parengtas Buto ir Ūkio patalpos kadastro duomenų bylas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2013 m. balandžio 19 d. pažymą Nr. STL-13-1048 apie naujai suformuotų Nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį, 2013 m. gegužės 8 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą (paskirties pakeitimą) Nr. 1, 2013 m. gegužės 8 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą (paskirties pakeitimą) Nr. 2 ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. A30-7820 „Dėl numerių butams ir patalpai (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir suteikimo Vilniaus miesto savivaldybėje“. Vilniaus filialas pateikto prašymo ir kartu su juo pateiktų dokumentų pagrindu 2013 m. gegužės 10 d. įregistravo Registre ginčo nekilnojamuosius daiktus – Butą ir Ūkio patalpą, ir L. M. nuosavybės teises į juos.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekė, kad būtų panaikinta ginčo nekilnojamųjų daiktų registracija Registre. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Pagal šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (30 str. 2 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalimi, skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos.
ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Taigi, pasinaudojus nustatyta bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir nesutinkant su Centrinio registratoriaus sprendimu, dėl ginčo išsprendimo galima kreiptis į apygardos administracinį teismą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nesikreipė į Vilniaus filialą su prašymu panaikinti ginčo nekilnojamųjų daiktų registraciją Registre, taip pat nesilaikė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnyje nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos bei praleido skundo padavimo terminą, todėl byla dėl reikalavimų panaikinti ginčo nekilnojamųjų daiktų registraciją Registre buvo nutraukta ABTĮ 101 straipsnio 8 punkte nustatytu pagrindu.
Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. O tretieji suinteresuoti asmenys J. Š. ir L. Š. prašė priteisti iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 5 d.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 1, 8 punktuose numatytais pagrindais, todėl pareiškėja N. J. B. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje ir tretieji suinteresuoti asmenys J. Š. ir L. Š. ABTĮ 44 straipsnio 5 dalyje nustatytais pagrindais neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III.
Pareiškėja N. J. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, tenkinti N. J. B. skundą, priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja teigia, kad, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, daiktų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. atsiradusių po Buto 1 padalijimo, registracija ir jos pagrindas nėra panaikinti. Kadangi teisinė registracija galioja, teismo išvada, padaryta netinkamai ištyrus faktines aplinkybes, kad ginčijami administraciniai aktai yra netekę teisinės galios ir nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, yra nepagrįsta. ABTĮ 81 straipsnyje nustatyta, kad, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Teismas, ištirdamas tik Buto 1, buvusio iki padalijimo, duomenis, esančius registre, tačiau netirdamas objektų, atsiradusių po Buto 1 padalijimo duomenų – Nekilnojamojo turto registro išrašų – pažeidė procesines teisės normas. Dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas nutraukti bylą.
Pažymi, kad šiuo atveju vienintelis dokumentas, kurio pagrindu gali būti išregistruoti objektai, atsiradę po Buto 1 padalijimo, t. y. objektai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iš Nekilnojamojo turto registro yra teismo sprendimas, kuriuo būtų panaikintas nurodytų objektų teisinės registracijos pagrindas – Pažyma, Deklaracija Nr. 1 ir Deklaracija Nr. 2.
Akcentuoja, kad Pažyma išduota neteisėtai, nes net ir tuo atveju, jei pastatas pristatant priestatą būtų teisėtai rekonstruotas ir priestatas įregistruotas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, naujų kadastro objektų – Buto ir pagalbinių ūkio patalpų – formavimas negalėjo būti atliktas paprastojo remonto būdu. Net ir tuo atveju, jei priestato pirminė registracija būtų teisėta, o objektai galėtų būti suformuoti paprastojo remonto būdu, Pažyma negalėjo būti išduota, nes pasikeitė vieno iš objektų, suformuotų po padalijimo, t. y. priestato, Nekilnojamojo turto registre įregistruota paskirtis. Atkreipia dėmesį, kad ir pačioje Pažymoje nurodoma, kad objektai formuojami pagal schemą (ne projektą), pastate, kurio paskirtis gyvenamoji (3 ir daugiau butų), o antrame punkte nurodyta, kad kitos (pagalbinio ūkio) paskirties patalpos formuojamos padalijant gyvenamosios (butų) paskirties patalpas.
Teigia, kad 2013 m. gegužės pabaigoje, atsitiktinai sužinojus apie naujus J. Š. veiksmus, pareiškėja per atstovą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorių A. B. 2013 m. gegužės 22 d. prašymu dėl informacijos pateikimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsniu, prašydama pateikti informaciją, kokiu pagrindu savivaldybė išdavė Buto 1 padalijimą leidžiantį dokumentą ir dėl kokių priežasčių šis dokumentas išduotas nesant Pastato ir Žemės sklypo bendrasavininkų sutikimo. Taip pat buvo prašoma pateikti J. Š. išduotų dokumentų kopijas, tačiau 2013 m. birželio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) prašymas atmestas, nurodant, kad, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 59 straipsniu bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymo 5 straipsniu, duomenys tretiesiems asmenims neteikiami, o prašoma informacija bus suteikta tik ginčą nagrinėjančiam teismui. Įvertinusi susidariusią situaciją, 2013 m. birželio mėn. pareiškėja Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė patikslintą pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo papildymo (minėtoje civilinėje byloje), t. y. dėl Pažymos, Deklaracijų bei Įsakymo dėl adresų suteikimo ir ginčo objektų registracijos Nekilnojamojo turto registre panaikinimo, tačiau teismas šį pareiškimą atsisakė priimti neskundžiama 2013 m. birželio 17 d. nutartimi. Taigi ir šioje byloje kartu su reikalavimais dėl Pažymos, Deklaracijų Nr. 1 ir Nr. 2 kartu turėjo iš esmės išnagrinėti reikalavimus dėl Įsakymo ir ginčo objektų registracijos Nekilnojamojo turto registre panaikinimo, kurie yra išvestiniai iš Pažymos ir Deklaracijų. Teismo motyvai, kad bylos dalis dėl Įsakymo panaikinimo nutraukta dėl to, kad pareiškėja nesikreipė į savivaldybę, o dėl objektų registravimo pareiškėja nebandė pasinaudoti išankstinio nagrinėjimo tvarka ne per teismą ir nesikreipė į valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu panaikinti ginčo nekilnojamųjų daiktų registraciją ar praleido terminą, nepagrįsti, o nutraukdamas šią bylos dalį teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, kad su pareiškėjos atskiruoju skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nutraukti bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti Pažymą, Deklaraciją Nr. 1 ir Deklaraciją Nr. 2 ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu – kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas teisingai nusprendė, kad Pažyma ir Deklaracijos Nr. 1 ir Nr. 2 nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Pastebėtina, kad net ir atskirajame skunde pareiškėja nepateikia jokių argumentų, kokias teisines pasekmes skundžiami aktai jai sukelia. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas.
Akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja nesikreipė į Vilniaus filialą su prašymu panaikinti ginčo nekilnojamųjų daiktų registraciją Registre, taip pat nesilaikė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnyje nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos bei praleido skundo padavimo terminą, todėl byla dėl reikalavimų panaikinti ginčo nekilnojamųjų daiktų registraciją Registre nutraukta pagrįstai.
Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, kad su pareiškėjos atskiruoju skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teigia, jog nesutinka su pareiškėja, kad teismas nepagrįstai nutraukė bylos dalį dėl ginčo objektų teisinės registracijos panaikinimo. Kaip teisingai konstatavo Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartyje, pareiškėja nesikreipė į Vilniaus filialą su prašymu panaikinti ginčo nekilnojamųjų daiktų registraciją Registre, taip pat nesilaikė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnyje nustatytos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos bei praleido skundo padavimo terminą, todėl dėl reikalavimų panaikinti ginčo nekilnojamųjų daiktų registraciją Registre bylos dalis pagrįstai nutraukta.
Taip pat teigia, kad apeliantės reikalavimai panaikinti nekilnojamųjų daiktų – Buto ir Ūkio patalpos – teisinę registraciją Registre yra nebūtini ir pertekliniai, nes, teismui panaikinus nekilnojamųjų daiktų – Buto ir Ūkio patalpos – bei daiktinių teisių į juos įregistravimo Registre teisinius pagrindus, toks įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų pagrindas pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į Registro tvarkytoją dėl ginčo patalpų ir daiktinių teisių į juos išregistravimo Registre (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str. 1 d., 22 str. 2 p., Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 28, 31 p.). Įpareigojančio pobūdžio reikalavimas Registro tvarkytojui galėtų būti reiškiamas tik tuo atveju, jei Registro tvarkytojas būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, priėmęs nepagrįstus sprendimus atsisakyti atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau, kaip jau minėta, pareiškėja į Registro tvarkytoją net nesikreipė, o Registro tvarkytojas jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog vertinimas, ar nekilnojamasis daiktas suformuotas nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, neįeina į Registro tvarkytojo kompetenciją. Registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-800/2007).
Tretieji suinteresuoti asmenys L. Š. ir J. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, jog su pareiškėjos atskiruoju skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teigia, jog pareiškėja nepateikia jokių argumentų, kokias teisines pasekmes skundžiami aktai jai sukelia. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas.
Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog byloje esanti medžiaga patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, 2013 m. balandžio 23 d. gavusi prašymą dėl adreso suteikimo ginčo patalpoms ir tokiam atlikimui reikalingus dokumentus, 2013 m. balandžio 30 d. priėmė įsakymą Nr. A30-782 „Dėl numerių butams ir patalpai (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir suteikimo Vilniaus miesto savivaldybėje“. Nustatyta, kad pareiškėja, nesutikdama su Įsakymu, Adresų žemės sklypams, pastatams ar jų kompleksams, žemės sklypams su pastatais ir numerių patalpoms suteikimo tvarkos aprašo 5 punkte nustatyta tvarka nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu panaikinti ginčo patalpoms suteiktus adresus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas bylos dalį, kurioje reikalaujama panaikinti Įsakymą, pagrįstai nutraukė.
Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėja nesikreipė į Vilniaus filialą su prašymu panaikinti ginčo nekilnojamųjų daiktų registraciją Registre, taip pat nesilaikė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnyje nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos bei praleido skundo padavimo terminą, todėl pirmosios instancijos teismas bylą dėl reikalavimų panaikinti ginčo nekilnojamųjų daiktų registraciją Registre pagrįstai nutraukė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartis, kuria nutraukta byla. Pažymėtina, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. birželio 30 d. Pirmosios instancijos teismui nutraukus bylą pagal ABTĮ 101 straipsnio 1, 8 punktus, ginčas neišspręstas iš esmės (ABTĮ 105 str. 1 d.).
Šioje byloje pareiškėja prašė panaikinti administracinius aktus, kurių pagrindu atlikta buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), ir negyvenamosios patalpos – pagalbinio ūkio patalpos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), registracija Nekilnojamojo turto registre, bei panaikinti pačią šių daiktų registraciją. Paminėti nekilnojamojo turto objektai buvo suformuoti padalijant butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini).
Kaip nustatyta, yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo panaikintas pirminis ginčo patalpų įregistravimo Registre teisinis pagrindas bei teisinė registracija ir priestato statyba pripažinta savavališka. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3315-600/2014, kurį Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-9-232/2016 paliko nepakeistą, nusprendė iš dalies patenkinti trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais N. J. B. pareiškimą dėl savavališkų statinių (duomenys neskelbtini), nugriovimo, t. y. pripažinti negaliojančiu 2007 m. kovo 5 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-469, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti daikto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitimai „Padidintas rekonstruojant“ (daikto registravimas), ir panaikinti šią teisinę registraciją; pripažinti priestato, pristatyto prie buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype (duomenys neskelbtini), statybą savavališka ir priestatą nugriauti bei sutvarkyti statybvietę, jeigu ieškovas J. Š. per 9 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka neparengs priestato projektinės dokumentacijos ir negaus šių statinių statybą įteisinančių dokumentų. Jei per nustatytą terminą šis reikalavimas nebus įvykdytas, leisti trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais N. J. B. nugriauti nurodytus statinius ieškovo J. Š. lėšomis; kitą trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais N. J. B. pareiškimo dalį dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo valstybinės reikšmės miške atmesti.
Statybos pripažinimo savavališka faktas yra esminis sprendžiant dėl šioje administracinėje byloje pareiškėjos N. J. B. pareikštų reikalavimų, kurie neatsiejamai susiję su bendrosios kompetencijos teismo konstatuotu teisės pažeidimu. Iš savavališkos statybos kildinami administraciniai aktai ir teisinė registracija, kaip nustatyto pažeidimo tąsa, turi būti įvertinti priimant sprendimą dėl iš esmės išnagrinėtos bylos (ABTĮ 85 str. 1 d.). Nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 81 str.).
Bylinėjimosi išlaidų klausimas spręstinas priėmus baigiamąjį teismo aktą dėl ginčo (ABTĮ 44 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 148 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos N. J. B. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Anatolijus Baranovas
Irmantas Jarukaitis