Teisėja Liuba Kymantienė                                                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-483-594-2014

Pranešėjas Albinas Antanaitis                                                          Proceso Nr. 1-25-1-00812-2012-5

                                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                               2014 m. rugsėjo 30 d.

                                                                          Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Algerdo Urbšio, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Romanui Mackevičiui, gynėjui advokatui Ruslan Mazurov, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal padariusio baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką E. P. gynėjo advokato Ruslan Mazurov apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. nutarties, kuria E. P., padariusiam nepakaltinamumo būsenoje baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p., taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini).

Taip pat nukentėjusiojo R. M. pareikštas civilinis ieškinys dėl 2878,30 Lt turtinės, 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1700 Lt už advokato paslaugas palikti nenagrinėti.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

E. P., būdamas nepakaltinamumo būsenoje, 2012-08-15, apie 01.30 val., gatvėje, prie baro, esančio (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų sudavė R. M. ne mažiau kaip vieną smūgį šampano buteliu į kairįjį skruostą, padarydamas poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairės pusės apatinio žandikaulio lūžimą, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p.

Apeliaciniu skundu E. P. gynėjas prašo skundžiamą nutartį pakeisti ir E. P. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Skunde gynėjas teigia, kad teismas iš esmės rėmėsi tik ekspertizės aktu Nr. 83TPK-306/2013, kuriame konstatuota, kad E. P. dėl savo elgesio ir pavojingumo visuomenei rekomenduojamas stacionarus gydymas specializuotoje gydymo įstaigoje. Šią išvadą patvirtino ekspertas S. S., bet tai ne papildomas, o tas pats įrodymų šaltinis. Skunde teigiama, kad visą laiką nuo baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo iki teismo nutarties priėmimo, t. y. daugiau kaip 1,5 metų, E. P. buvo laisvėje, tačiau jokių, ne tik baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, bet ir kitokių teisės pažeidimų nepadarė. Jis anksčiau neteistas bei administracine tvarka nebaustas. Teisme buvo pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų, analogišką 2014-04-02 (duomenys neskelbtini) išduotą išrašą, gynėjas pateikė ir su apeliaciniu skundu, kad E. P. (duomenys neskelbtini) gydosi nuo 2013-02-01, pastoviai savanoriškai vartoja vaistus. Iš to galima padaryti išvadą, kad stebimas ir vartojantis vaistus E. P. nėra pavojingas visuomenei. Tačiau teismas to nevertino ir vadovavosi tik ekspertizės aktu, kuris yra rekomendacinio pobūdžio. Be to, gynėjas nesutinka su minėtu ekspertizės aktu, nes mano, kad ekspertizė atlikta formaliai ir nustačius diagnozę pasiūlyta tokia ligai įprastai taikytina priverčiamoji medicinos priemonė, neatsižvelgiant į nepriekaištingą E. P. elgesį ilgu laikotarpiu po veikos padarymo, į teigiamą vaistų poveikį jo elgesiui. Be to, paskirtoji priverčiamoji medicinos priemonė yra neadekvati E. P. padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, nes tai yra apysunkis nusikaltimas, už kurį pirmą kartą teisiamam pakaltinamam asmeniui paprastai neskiriama su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Todėl skunde teigiama, kad E. P. pritaikyta netinkama priverčiamoji medicinos priemonė, jam užtektų ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, gynėjas – tenkinti.

E. P. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniu skundu apeliantas nesutinka tik su E. P. paskirta priverčiamąja medicinos priemone – stacionariniu stebėjimu bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos BK 98 str. 1 d. nustato, jog priverčiamosios medicinos priemonės teismo gali būti taikomos asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Pažymėtina, kad priverčiamąja medicinos priemone užtikrinama pavojingą veiką padariusio asmens sveikatos apsaugos, gydymo bei kiti gyvybiškai svarbūs interesai. Be to, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi būti tokia, kad ne tik užtikrintų pavojingą veiką padariusio asmens interesų apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Dėl pirmojo ir trečiojo kriterijaus įvertinimo teismui reikalingos specialios žinios, kurios gaunamos iš teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertų.

Teismo ekspertizės akte Nr.83TPK-369/2013 E. P. tiek nusikalstamos veikos metu tiek šiuo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija. Nei nusikalstamos veikos metu, nei dabar jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jam reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones - priverstinį stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendrais pagrindais specializuotoje gydymo įstaigoje ((duomenys neskelbtini)). Ekspertizės akto aprašomojoje dalyje be išvados pagrindimo nurodoma ir tai, jog E. P. taikomas gydymas, tačiau išlieka priešiškumas artimųjų atžvilgiu, kritika formalaus pobūdžio. Tiriamajam stebimi emocijų, mąstymo ir valios sutrikimai (b. l. 130-131).

Ekspertizės akto išvadas bei būtinumą E. P. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones teisiamajame posėdyje apylinkės teisme patvirtino ir teismo psichiatras ekspertas S. S.. Jis papildomai paaiškino, jog 2013 metais E. P. buvo gydomas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, buvo gydomas kliedesinis sutrikimas ir dėl neadekvataus elgesio. Jis yra priešiškas, nekritiškas. Jo psichinė būklė bloga. Jam reikalingas stacionarinis gydymas. Jis socialiai pavojingas ir gali ką nors įvykdyti (b. l. 143). Be to, kaip matyti iš medicininių dokumentų, ekspertizės akte nurodytų duomenų, po gydymo 2010 m. E. P. ambulatoriškai vaistų nevartojo ir būsena vėl pablogėjo. Todėl vien tai, kad šiuo metu kaip kad teigiama skunde E. P. vaistus vartoja bei tai, jog naujų teisės pažeidimų (pažymėtina, jog po aptariamos nusikalstamos veikos, kaip matyti iš medicininių dokumentų bei E. P. mamos parodymų pirmos instancijos teisme, jis buvo vartojęs smurtą ir motinos atžvilgiu) nepaneigia ekspertizės akte padarytos išvados bei paties ekspertizės akto pagrįstumo, o skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su dabartiniu E. P. elgesiu, nesudaro pagrindo jam netaikyti teismo paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, nuspręsdamas taikyti E. P. stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, pagrįstai vadovavosi minėtais ekspertizės išvada ir eksperto paaiškinimu teisminio bylos nagrinėjimo metu, kadangi jais abejoti teismui nebuvo ir nėra jokio pagrindo.

Apeliantas skunde teigia, jog teismas nepagrįstai pritaikė E. P. tokią griežtą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Tokie apelianto skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija pažymi, jog priverčiamosiomis medicinos priemonėmis nėra siekiama nubausti asmenį, tačiau siekiama neleisti padaryti pavojingą veiką ir tai daroma taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį, todėl apeliacinio skundo motyvai, kuriais E. P. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė yra sugretinama su bausme yra nepagrįsti, kadangi ši priemonė nėra bausmė. Nors E. P. skundžiama nutartimi paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau toks suvaržymas yra taikomas asmenims, padariusiems baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, nepažeidžiant nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, nei BPK 7, 11, 44 straipsnių nuostatų.

BK 98 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Tyrimą atlikę ekspertai vertino visus medicininius duomenis, susijusius su E. P. psichine sveikata ir įvertinus visumą duomenų, buvo rekomenduota taikyti jam priverstinį gydymą stacionare. Remdamasis ekspertų išvadomis ir rekomendacijomis bei vadovaudamasis BPK 403 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė E. P. skirtinos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Tokia priverčiamoji priemonė atitinka E. P. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei. Pakeisti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, nėra teisinio pagrindo. Tuo labiau, kad įstatymas nenumato, už kokias padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kurią nors iš įstatyme (BK 98 straipsnis) paminėtų priverčiamųjų medicinos priemonių. Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nustato pagrindinius kriterijus, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones – tai psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, padarytos veikos pobūdį, pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare. Šiuo atveju ekspertų išvada ir paaiškinimai pagrindžia E. P. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje būtinumą, tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 27 straipsnio nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs skundo motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė pagrįstą išvadą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje E. P. taikymo, todėl naikinti ar keisti apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 5 d. 1 p.

n u t a r i a :

Asmens, kurio atžvilgiu taikytos priverčiamosios medicinos priemonės-E. P. gynėjo-advokato Ruslan Mazurov apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                            Albinas Antanaitis

Teisėjai                                                                         Algerdas Urbšys

                                                                                       Kęstutis Dargužis