Civilinė byla Nr.A2-1563-341/2012
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
113.2.; 124.2.9.; 124.3.; 117.1.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. birželio 12 d.
Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo V. L. (V. L.) prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-904-95/2006 pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovams M. S., V. L. (V. L.), D. S. ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl sprendimo pripažinimo neteisėtu ir paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas (ieškovas) V. L. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-904-95/2006, kartu prašydamas panaikinti Vilniaus apylinkės rajono teismo 2006-05-29 nutartį ir ieškovo ieškinį tenkinti visa apimtimi; taip pat prašo atnaujinti 3 mėnesių bei 1 metų terminus prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.
Prašyme nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-904-95/2006 pareikštu ieškiniu pareiškėjas (ieškovas) prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2003-02-07 Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr. 41-15456 dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 4,36 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj. mirusiam M. L. (M. L.); pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2003-07-16 M. L. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1-7111; pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2004-08-31 V. L. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 7325, pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2003-05-06 M. S. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 3686, pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2003-04-28 V. L. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1-4056 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. 1. 5). Ieškinį grindė tuo, kad atkuriant nuosavybės teises ir atkūrus jas tik M. L. į B. N. (N) žemę, buvo pažeistos nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančios teisės normos, M. L. sutuoktinės ir pareiškėjo senelės M. L. (M. N.), o kartu ir pareiškėjo interesai. Testamentu B. N. paliko žemės sklypą M. L. (M. I.) ir jo žmonai, pareiškėjo močiutei (šiuo metu taip pat mirusiai) M. L. (M. N.) (b. 1. 46-55), todėl nuosavybės teisės į šį žemės sklypą privalėjo būti atkurtos M. L. ir M. L. lygiomis dalimis. Jeigu nuosavybės teisės į žemės sklypą būtų buvusios atkurtos lygiomis dalimis M. L. ir M. L., tai atitinkamai ir po jų mirties jų įpėdiniai būtų paveldėję jiems priklausiusias žemės sklypo dalis. Dėl to pareiškėjas savo pareikštu ieškiniu ginčijo ir paveldėjimo teisės liudijimus.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006-05-29 nutartimi nutarė priimti ieškovo V. L. atsisakymą nuo ieškinio ir nutraukti civilinę bylą Nr. 2-904-95/2006, pradėtą pagal ieškovo ieškinį atsakovams M. S., V. L., D. S. ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl sprendimo pripažinimo neteisėtu ir paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo. Teigia, kad ši nutartis negalėjo būti priimta, kadangi neatitiko pareiškėjo tikrosios valios, o atsisakymas nuo ieškinio prieštaravo viešajam interesui. Priimant atsisakymą nuo ieškinio, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-05-29 nutartimi buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri turėjo įtakos priimant neteisėtą nutartį. Nutartis nebuvo apskųsta apeliacine tvarka.
Prašymą grindžia LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, jog „aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas“; „aiški teisės taikymo klaida pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylą gali būti imperatyviosios teisės normos netaikymas <...>“. Pažymėjo, jog šioje byloje egzistuoja aiški teisės normos taikymo klaida, kadangi CPK 42 str. 2 d. nurodyta, kad „teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui“. Remdamasis CPK komentaru nurodė, kad teismas visada privalo tikrinti, ar ieškovo atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyvioms normoms ar viešajam interesui, ir jei ieškovo atsisakymas nuo ieškinio prieštarauja imperatyvioms normoms ar viešajam interesui, teismui nėra paliekama pasirinkimo galimybė - visais atvejais teismas privalo nepriimti ieškovo atsisakymo nuo ieškinio. Daro išvadą, kad CPK 42 str. 2 d. norma yra imperatyvi.
Taip pat nurodė, kad ginčas šioje byloje buvo kilęs dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo, o bylos dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi viešąjį interesą. Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, „<...> Žemės reformos įstatymo normose yra išreikštas viešasis interesas, jog žemės reforma būtų vykdoma pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, kad būtų derinami visų suinteresuotų asmenų interesai. Tie patys reikalavimai keliami ir nuosavybės teisių grąžinimo procesui, kuris yra neatskiriama žemės reformos dalis. <...> Kolegija pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimas tiems asmenims, kurie jas turėjo, o ne tiems, kurie tokių teisių turėjimo neįrodė įstatymo nustatyta tvarka, yra prioritetinis viešasis interesas nagrinėjamoje byloje. Kitaip valstybės institucijos taptų ne teisėtai nuosavybės teises atkuriančiomis, bet nepagrįstai jas suteikiančiomis institucijomis“.
Teigia, jog pateikti įrodymai neabejotinai, aiškiai ir akivaizdžiai patvirtina, kad nuosavybės teisės į visą žemės sklypą neteisėtai buvo atkurtos tik M. L., nors žemės sklypą lygiomis dalimis kartu su M. L. buvo paveldėjusi ir M. L., todėl nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos ir M. L.. M. L. buvo atkurta M. L. atkurtina nuosavybės teisės dalis. Todėl toje dalyje, kurioje M. L. priklausančios nuosavybės teisės į žemės sklypą buvo atkurtos M. L., nuosavybės teisės atkūrimas yra neteisėtas. Mano, kad neteisėtas nuosavybės teisės atkūrimas asmeniui, kuriam tokia teisė iš dalies (į M. L. turėjusią tekti žemės sklypo dalį) nepriklausė, pažeidė viešą interesą, o priimdamas atsisakymą nuo ieškinio, teismas negynė viešojo intereso.
Taip pat pareiškėjas (ieškovas) prašyme nurodė, kad priimdamas atsisakymą nuo ieškinio, vadovaujantis CPK 42 str. 2 d., teismas taip pat privalėjo nustatyti ir tai, ar atsisakymas nuo ieškinio duotas laisva ieškovo valia, ar atsisakymas atitinka tikrąją ieškovo valią, ar ieškovui žinomos ir suprantamos ieškinio atsisakymo pasekmės. Teigia, jog ieškinio atsisakymas ieškovo tikrosios valios ir interesų neatitiko, buvo padarytas dėl teismo ir ieškovą atstovavusios advokatės spaudimo, o tai prieštarauja valstybėje įtvirtintai viešajai tvarkai. Teigia visapusiškai nesupratęs ir ieškinio atsisakymo pasekmių (CPK 140 str. 1 d.), todėl ieškinio atsisakymo priėmimas dar ir dėl to pažeidė imperatyvias įstatymų normas ir viešą interesą.
Dėl terminų prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikimo pareiškėjas nurodė, kad dėl svarbių priežasčių yra praleidęs CPK 368 str. 1 d. numatytą 3 mėnesių terminą prašymui pateikti. Pareiškėjo manymu, viešasis interesas šioje byloje suponuoja, jog neturėtų būti atsisakoma atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje vien dėl to, kad pareiškėjas praleido 3 (trijų) mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, kitaip jis nebus apgintas ir bus paliktos galioti neteisėto nuosavybės teisių atkūrimo teisinės pasekmės, kuriuos tuo pačiu pažeidžia ir pareiškėjo teises. Be to, laiku pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo sutrukdė pareiškėjo sveikata; pareiškėjas nuo 2006-05-29 iki šio prašymo pateikimo dienos turėjo daug kitų teisinių ginčų, jo atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas yra praleidęs ir CPK 368 str. 2 d. numatytą vienerių metų terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu pateikti, bei penkerių metų terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.
Atkreipė dėmesį, kad Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis procesinis prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas, kuriuo ribojama proceso atnaujinimo galimybė. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama ir tai, kad, esant išskirtinėms, netoleruotinoms teisinėms situacijoms, įgyvendinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetenciją aiškinti ir taikyti įstatymus bei kitus teisės aktus, kasacinio teismo teisėjų kolegija gali tokiais atvejais konstatuoti žemesniųjų instancijų teismų teisę priimti procesinius sprendimus atnaujinti praleistą CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyta terminą.
Teigia, kad susiklostė išskirtinė ir netoleruotina teisinė situacija, kuomet teismas, žinodamas arba turėdamas žinoti, jog nuosavybės teisės atkūrimas buvo neteisėtas, vis tiek priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ir nutraukė bylą, taip su visomis to teisinėmis pasekmėmis palikdamas galioti neteisėtą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, mano, kad nepaisant to, kad pareiškėjas yra praleidęs vienerių metų terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu ir penkerių metų terminą procesui atnaujinti, yra pagrindas jį atnaujinti, kadangi tam yra viešasis interesas, o jo neapgynimas ir pažeidimas šiuo atveju suponuoja išskirtinę ir netoleruotiną teisinę situaciją.
Atsakovės M. S. ir D. S. pateikė atsiliepimą (b.l. 41-43), kuriame nurodė, kad su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-904-95/2006 nesutinka, laiko jį nepagrįstu. Pažymėjo, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią ji pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Nurodytas terminas nėra naikinamasis, vadinasi, pareiškėjui dėl svarbios priežasties praleistas prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas gali būti atnaujintas. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista. Reikia atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, pareiškėjo asmenines savybes, jo veiksmų ar neveikimo įtaką subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Tuo atveju, jeigu pareiškėjo amžius, išsilavinimas, profesinė veikla, teisinis statusas ir kitos jo individualios savybės rodo, jog šis asmuo apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti anksčiau, nei tai galėtų padaryti bet koks vidutinis apdairus ir rūpestingas asmuo, į šias aplinkybes taip pat turi būti atkreipiamas dėmesys nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą. Minėtos aplinkybės gali sudaryti pagrindą svarstyti klausimą dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo. Sprendžiant dėl termino pratęsimo, būtina įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, taip pat kiek terminas buvo praleistas, kada pareiškėjas sužinojo apie pažeistas teises, kokios svarbios priežastys lėmė, kad per įstatyme nustatytą terminą jis negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų.
Nurodo, kad byloje esančių rašytinių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog V. L. nesielgė apdairiai ir atidžiai, kad pats tinkamai gintų savo, jo manymu, pažeistas teises įgyvendinant procesines teises byloje. Atsižvelgiant į tai, kad V. L. nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad jis dėl objektyvių svarbių priežasčių praleido šį terminą, nenurodė teismui kitų teisinę reikšmę turinčių priežasčių, trukdžiusių jam laiku kreiptis dėl proceso atnaujinimo, atsižvelgiant į tai kad terminas praleistas nuo 2006-09-06 (terminas yra praleistas daugiau nei 5 metus), pareiškėjas apie pažeistas teises sužinojo Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarties priėmimo dieną, t.y. 2006-05-29, nutarties neskundė, jokių svarbių priežasčių, kurios lėmė, kad per įstatyme nustatytą terminą jis negalėjo atlikti nutarties panaikinimo ar proceso atnaujinimo veiksmų, teismui nenurodė, todėl jo prašymą atnaujinti terminą prašo atmesti.
Taip pat nurodo, kad faktą, jog pareiškėjas galėjo kreiptis į teismą įstatymo nustatytais terminais, patvirtina ir jo bylinėjimasis kitose civilinėse bylose, o būtent: Vilniaus rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-1534-855/2011 dėl testamento dalies pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, Vilniaus rajono apylinkės teisme civilinėje byloje dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu ir rūpintojo paskyrimo, civilinės bylos Nr. 2-1065-577/2008, ir t.t., t.y. turėjo ir laiko ir piniginių lėšų kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo.
Pažymėjo, kad CPK 368 str. 2 d. nustatyti terminai yra naikinamieji, todėl jiems suėjus išnyksta ir pati asmens teisė paduoti prašymą atnaujinti procesą. Vadinasi, praėjus daugiau kaip 5 metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo praleistas prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas jokiomis aplinkybėmis negali būti atnaujintas, o pareiškėjo atveju, kai jis prašymą proceso atnaujinimui grindžia LR CPK 366 str. l d. 9 p., praėjus daugiau kaip 1 metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, praleistas prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas taip pat jokiomis aplinkybėmis negali būti atnaujintas. Vilniaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs ginčą civilinėje byloje Nr. 2-904-95/2006 priėmė procesinį sprendimą. Teismo nutartis buvo priimta 2006-05-29, ji įsiteisėjo 2006-06-05, CPK 368 straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas skaičiuotinas nuo sprendimo įsiteisėjimo datos. Ieškovas V. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-904-95/2006 padavė 2012-05-11, todėl akivaizdu, kad nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos praleistas tiek vienerių, tiek penkerių metų terminas. Dėl šių priežasčių prašymas atnaujinti procesą negali būti pateikiamas. CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimas yra pakankamas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 str. 3 d.).
Nustačius, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje negali būti pateikiamas, nes nuo sprendimo įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, visos kitos pareiškime nurodomos aplinkybės, susijusios su CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų ir atitinkamai prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų konkrečių pagrindų įrodinėjimu, pripažįstamos teisiškai nereikšmingomis, nebegalinčiomis įtakoti proceso atnaujinimo, todėl atsakovai dė1 jų nepasisako.Prašo V. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo nepateikė.
Prašymas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas V. L. 2006-03-01 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams M. S., V. L., D. S. ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir prašė pripažinti neteisėtu bei panaikinti 2003-02-07 Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr. 41-15456 dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę kaimo vietovėje mirusiajam M. L.; pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2003-07-16 M. L. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1-7111; pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2004-08-31 V. L. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 7325; pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2003-05-06 M. S. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 3686, pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2003-04-28 V. L. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1-4056 (civilinė byla Nr. 2-904-95/2006; b.l. 2-6).
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006-05-29 nutartimi priėmė ieškovo V. L. atsisakymą nuo ieškinio, civilinę bylą Nr. 2-904-98/2006 nutraukė (civilinė byla Nr. 2-904-95/2006; b.l. 123).
Atsakovas V. L. 2011-08-16 mirė; paveldėjimo byla po jo mirties užvesta nebuvo, palikimo priėmimo faktai testamentų registre neregistruoti (b.l. 7, 37-38).
CPK 370 str. 3 d. numato, kad teismas nutartimi gali atnaujinti procesą nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 str., ir pagrįstas CPK 366 str. 1 d. nustatytais pagrindais.
Nagrinėjamu atveju prašymas pareikštas CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, t.y. jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
CPK 368 str. 1 d. numatyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Šio straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o CPK 366 str. 1 d. 9 p. nurodytu atveju - jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai. Byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nutartis įsiteisėjo 2006-06-06, o prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas 2012-04-16, t.y. beveik po šešerių metų.
Pareiškėjas (ieškovas) pripažįsta, jog yra praleidęs įstatyme nustatytus prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminus, tačiau teigia, jog jis juos praleido dėl svarbių priežasčių, t.y. dėl ligų ir dėl bylinėjimosi teismuose. Pagrįsdamas šias aplinkybes pareiškėjas (ieškovas) pateikė įrodymus iš VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos, jog laikotarpiu nuo 2006-08-08 iki 2011-08-12 V. L. net 43 kartus kreipėsi į medikus ir buvo gydytas ambulatoriškai bei stacionare dėl įvairių susirgimų - (duomenys neskelbtini) ir kt. (b.l. 8-10). Taip pat ieškovas pateikė duomenis, jog nuo 2006 m. iki 2012 m. nuolat buvo teisminių nagrinėjimų, kuriuose dalyvavo V. L. (b.l. 17-23). Šie įrodymai patvirtina, jog nurodytu laikotarpiu teismuose buvo nagrinėjamos bylos, kurias inicijavo ir pats pareiškėjas (ieškovas) V. L. (civilinė byla Nr. 2-1065-723/2008 dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu; Nr. 2-1534-855/2011 dėl testamento dalies pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, civilinė byla Nr. 2-1561-171/2007 dėl nuostolių atlyginimo, Nr. L2-5281-592/2009 dėl skolos priteisimo ir kt.), o tai leidžia daryti išvadą, jog jo sveikata ar kitos aplinkybės nebuvo kliūtis teisme ginti savo pažeistas teises. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad ieškovas į teismą su prašymu atnaujinti procesą kreipėsi tik po šešerių metų, nėra pagrindo 3 mėnesių termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis bei jį atnaujinti. Be to, kaip minėta, pareiškėjas (ieškovas) praleido ir vienerių metų terminą nuo 2006-05-29 nutarties įsiteisėjimo. Įstatymo nuostata dėl vienerių metų termino įsigaliojo nuo 2011-10-01 (Lietuvos Respublikos 2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1480 redakcija), tačiau CPK 3 str. 8 d. nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Be to, nagrinėjamu atveju praleistas ir anksčiau galiojęs penkerių metų terminas. Pažymėtina, kad CPK 368 str. 2 d. nustatytas terminas yra naikinamasis, t. y. šiam terminui pasibaigus asmeniui išnyksta teisė paduoti prašymą atnaujinti procesą ir nurodyto termino teismai negali atnaujinti.
Pareiškėjas nurodė, jog nagrinėjamu atveju yra susidariusi išskirtinė, neįtikėtina teisinė situacija, kadangi neatnaujinus proceso liktų neapgintas viešasis interesas - liktų galioti neteisėtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pažymėtina, kad prašyme nenurodyti duomenys apie faktiškai susiklosčiusią situaciją, kurią būtų galima vertinti kaip netoleruotiną ir išskirtinę bei susidariusią dėl 2006-05-29 nutarties priėmimo. Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2-904-95/2006 medžiagos, ieškovas atsisakė nuo ieškinio parengiamojo posėdžio metu, teismas priėmė atsakymą nuo ieškinio neištyręs į bylą pateiktų įrodymų, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas 2006-05-29 nutartį priėmė žinodamas arba turėdamas žinoti, jog nuosavybės teisės atkūrimas buvo neteisėtas. Teismo nuomone, vien faktas, jog ieškinys buvo pareikštas dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo, savaime nesudaro pagrindo atsisakyti priimti atsisakymą nuo ieškinio, o tokio atsakymo priėmimas savaime nesudaro išskirtinės netoleruotinos situacijos.
Pareiškėjas taipogi teigia, kad teismas nenustatė tikrosios jo valios dėl atsisakymo nuo ieškinio. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas ieškinio atsisakė 2006-05-29 teismo posėdžio metu; V. L. protokole pasirašė, jog su procesinėmis teisėmis yra supažindintas, į teismą daugiau nesikreips (civilinė byla Nr. 2-904-95/2006; b.l. 120-121). Ieškovo interesams byloje atstovavo advokatė J.Vilutytė (b.l. 67), kuri dalyvavo 2006-05-29 posėdyje. Kaip matyti iš protokolo turinio, sprendimą atsisakyti ieškinio ieškovas priėmė po pasitarimo su advokate, būtent advokatė siūlė savo poziciją išreikšti jam pačiam. Tai, kad ieškovas suprato ieškinio atsisakymo pasekmes, rodo jo paaiškinimas, kad į teismą daugiau nesikreips. Duomenų, kad ieškovas buvo verčiamas atsisakyti ieškinio, byloje nėra. Ieškovo elgesys, t.y. aplinkybės, jog ieškovas nutarties neskundė, beveik šešerius metus nesikreipė dėl proceso atnaujinimo, leidžia daryti išvadą, kad ieškinio atsisakymas atitiko ieškovo valią ir jis suprato tokio atsisakymo pasekmes.
Taigi, ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog yra susidariusi išskirtinė, neįtikėtina teisinė situacija, todėl prašymas atnaujinti CPK 368 str. 2 d. nustatytą vienerių metų terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu paduoti, netenkinamas. CPK 368 str. 2 d. nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimas yra pakankamas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsisakytina atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-904-95/2006 pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovams M. S., V. L., D. S. ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl sprendimo pripažinimo neteisėtu ir paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo (CPK 370 str. 3 d.).
Atsakovės prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pateikė kvitą, patvirtinantį, jog už advokato pagalbą sumokėjo 1000 Lt (b.l. 44).
Remiantis CPK 98 str. 2 d., teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, privalo vadovautis teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į kitus kriterijus, tokius kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į ginčo nagrinėjamoje byloje pobūdį, į tai, kad nebuvo keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, į advokato atliktų veiksmų kiekį (atsiliepimo parengimas), darytina išvada, kad yra pagrindas sumažinti atstovavimo išlaidas ir priteisti iš pareiškėjo V. L. atsakovei D. S. (sumokėjusiai už paslaugas) 600 Lt (CPK 93 str.).
Vadovaudamasis LR CPK 290-291 str., 370 str. 3 d., teismas
n u t a r i a:
Prašymo netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-904-95/2006 pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovams M. S., V. L., D. S. ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl sprendimo pripažinimo neteisėtu ir paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo.
Priteisti iš pareiškėjo (ieškovo) V. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei D. S., (a.k. (duomenys neskelbtini) 600 Lt (šešis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Marius Rapolas Žukas