Civilinė byla Nr. e2S-2997-866/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12236-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarties, priimtos nagrinėjant atsakovo ir ieškovės prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės G. V.-K. ieškinį atsakovui R. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų ir pagal atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės ir kitų susijusių klausimų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės G. V.-K. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui R. K. (toliau – atsakovas), kuriame ieškovė prašo nutraukti šalių 2011 m. rugsėjo 23 d. sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę; nepilnamečių vaikų M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau abu kartu – nepilnamečiai vaikai, kiekvienas atskirai – nepilnametis sūnus, nepilnametė dukra) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo kiekvienam nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką; padalinti santuokos metu įgytą turtą, atsakovui priteisiant automobilį Audi A4, žemės sklypo dalį su gyvenamuoju namu, esančius adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovei automobilį Volkswagen Passat bei 59 827,50 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, kurią atsakovas ieškovei išmokėtų per dvejus metus; solidarią sutuoktinių prievolę kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui pagal 2013 m. liepos 5 d. kredito sutartį po santuokos nutraukimo palikti asmenine atsakovo prievole; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas R. K. priešieškiniu prašo nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės; nepilnamečių vaikų M. K. ir M. K. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; priteisti iš ieškovės kiekvienam nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 235 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, taip pat priteisti 1970 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą sūnui („vaiko pinigus“); padalinti santuokos metu įgytą turtą, atsakovui priteisiant žemės sklypo dalį su gyvenamuoju namu, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kartu pripažįstant, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 37,65 proc. nurodyto nekilnojamojo turto dalis, ieškovei priteisiant automobilį Volkswagen Passat, o atsakovui iš ieškovės 1500 Eur piniginę kompensaciją; solidarią sutuoktinių prievolę kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui, negrąžinto kredito likutis 60000 Eur, po santuokos nutraukimo palikti asmenine atsakovo prievole; pripažinti, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise lieka nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (gamybinis pastatas) ir (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis namas su kitais statiniais); priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovas prašymais prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su tėvu (atsakovu), įpareigoti ieškovę gyventi skyrium nuo atsakovo, gyvenančio (duomenys neskelbtini), nustatyti nepilnamečių vaikų ir jų motinos (ieškovės) bendravimo tvarką, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu (tėvu), pagal kurią: 1. Vaikų motina vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuveža į mokyklą ryte ir parveža iš mokyklos į vaikų gyvenamąją vietą po pamokų kas antrą savaitės dieną, skaičiuojant nuo šalių suderintos datos, t. y. šalys laikosi tokios tvarkos nuo 2021 m. rugsėjo 8 d.; 2. Vaikų motina su vaikais bendrauja kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį, paimdama vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienio 18 val. arba šeštadienio 12 val. ir grąžindama vaikus į jų gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 18:00 val., skaičiuojant nuo šalių suderintos datos, t. y. šalys susitarė dėl tokios tvarkos nuo 2021 m. rugsėjo 8 d.; 3. Vaikų motina turi teisę bendrauti su vaikais telefonu ir/ar kitomis ryšio priemonėmis neribotai, bet ne vėliau kaip iki kiekvienos dienos 20 val. vakaro; 4. Motina su vaikais Kūčių ir šv. Kalėdų šventes praleidžia tokia tvarka: poriniais metais motina vaikus paima iš jų gyvenamosios vietos Kūčių išvakarėse, t. y. gruodžio 23 d. 18 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą I-ą šv. Kalėdų dieną, t. y. gruodžio 25 d. 12 val.; neporiniais metais - paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos I-ą šv. Kalėdų dieną 12 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą II-ą šv. Kalėdų dieną, t. y. gruodžio 26 d., 18 val.; 5. Motina su vaikais Naujuosius metus sutinka poriniais metais, vaikus paimdama iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 18 val. ir grąžindama į vaikų gyvenamąją vietą sausio 2 d. 12 val. Neporiniais metais vaikai Naujuosius metu sutinka su tėvu; 6. Motina su vaikais šv. Velykų šventes praleidžia poriniais metais, paimdama vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmą šv. Velykų dieną 12:00 val. ir grąžindama vaikus į jų gyvenamąją vietą antrą šv. Velykų dieną 18 val.; 7. Motina kartu su vaikais kiekvienais metais praleidžia ½ vaikų vasaros atostogų dalį. Apie tai, kur bus vaikai, šalys susitaria, kad viena kitą informuoja prieš 7 kalendorines dienas ir užtikrina galimybę bendrauti su vaikais telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis. Atostogoms motina vaikus paima pirmąją atostogų dieną 12 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 18 val; 8. Tėvai apie savo atostogų grafikus vienas kitą informuoja iki einamųjų metų gegužės 1 d. elektroniniu paštu arba Whats app programos pagalba; 9. Tėvai susitaria, kad abu tėvai turi teisę keliauti vaikų ugdymo įstaigose esančių atostogų metu su vaikais į užsienį be apribojimų, tačiau privalo vienas kitą informuoti elektroniniu paštu prieš 7 kalendorines dienas apie kelionės išvykimo laiką ir vietą (nurodant konkretų poilsio vietos adresą) / ir be trukdymų bei kliūčių pateikti / grąžinti dukters asmens dokumentus - pasą / asmens tapatybės kortelę, reikalingus kelionei; 10. Vaikai Tėvo dieną švenčia su tėvu, Motinos dieną - su motina. Motinos dieną motina vaikus paima iš jų gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžina į vaikų gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare 18 val., nepriklausomai, kurio iš tėvų bendravimo laikas yra nustatytas šiuo grafiku; 11. Vaikų gimtadienius šalys organizuoja pasikeisdamos, susitarimu.
4. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas gyvena beveik 3 metus gyvena skyrium. Nepilnametis sūnus nuolatos gyvena su tėvu name, adresu (duomenys neskelbtini). Teigė, jog ieškovė savavališkai nusprendė ir išsivežė nepilnametę dukrą gyventi nuolatos į (duomenys neskelbtini), tokiu būdu dukrą atskirdama ją nuo tėvo. Dukra dažnai vieši pas atsakovą, leidžia atostogas.
5. Pažymėjo, kad ieškovė 2021 m. rugpjūčio 30 d. su dukra grįžo į Lietuvą ir apsigyveno šalių namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Toks sprendimas įnešė į šalių ir vaikų gyvenimą nestabilumą, nesaugumą, įtampą, kas kenkia tiek šalių, o svarbiausia nepilnamečių vaikų interesams. Dėl šios priežasties atsakovas prašė įpareigoti ieškovę gyventi skyrium.
6. Ieškovė nesutiko su atsakovo prašymais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriuo prašė nustatyti abiejų nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi nuo ieškovės, gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini).
7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – tarnyba) pateikė išvadą dėl atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatant nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu, kurioje nurodė, kad nustatyti nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamą vietą tikslinga. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad vaiko sveikam visapusiškam vystymuisi vienas svarbiausių faktorių yra stabilumas kasdieninėje veikloje bei kaip galima rečiau patiriamos emocinės permainos. Pažymėjo, kad nepilnametė dukra gyveno kitoje šalyje, buvo atskirta nuo tėčio, vyresniojo brolio ir kitų giminaičių. Bylos medžiaga patvirtina, kad sūnus visą laiką iki šiol gyveno su atsakovu, kuris užtikrina vaiko visapusišką gerovę. Nepilnametis sūnus pateikdamas savo nuomonę buvo išreiškęs norą ateityje gyventi su tėčiu. Sutiko, kad vaikų laikinoji gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi nutarė tenkinti atsakovo ir ieškovės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies; įpareigoti ieškovę ne vėliau kaip nuo 2021 m. spalio 29 d. gyventi skyrium nuo atsakovo, gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirti ieškovę, nustatyti laikiną ieškovės (toliau – mama), atsakovo (toliau – tėvas), bendravimo su nepilnamečiais vaikais (toliau – vaikai), tvarką, kuri taikoma nuo 2021 m. spalio 31 d., pagal kurią mama ir tėvas su vaikais bendrauja:
8.1. mama bendrauja su vaikais metų nelyginėmis savaitėmis, pasiimdama vaikus iš jų tėvo gyvenamosios vietos sekmadienį, kuris eina prieš bendravimo savaitę, tarp 18:30 val. ir 19:00 val.;
8.2. tėvas bendrauja su vaikais metų lyginėmis savaitėmis, pasiimdamas vaikus iš jų mamos gyvenamosios vietos sekmadienį, kuris eina prieš bendravimo savaitę, tarp 18:30 val. ir 19:00 val.;
8.3. tėvas ir motina privalo pranešti vienas kitam apie nenumatytas svarbias aplinkybes, kurios kliudo pasirūpinti vaikais jam priskirtą savaitę. Tokiu atveju vaikais rūpinasi kitas iš tėvų. Neįvykęs bendravimo laikas nekompensuojamas. Bendravimas su vaikais toliau vyksta taip, kaip numatyta šios tvarkos 3.1-3.2 punktuose;
8.4. tėvas (mama), nesantis su vaikais, turi teisę bendrauti su vaikais telefonu ir/ar kitomis ryšio priemonėmis neribotai, atsižvelgdamas į vaikų mokyklinį ir popamokinį užimtumą, dienos režimą, sveikatos būklę, kitas svarbias aplinkybes;
8.5. tas iš tėvų, į kurio bendravimo su vaikais savaitę pakliūna Kūčių, šv. Kalėdų šventės, privalo sudaryti kitam iš tėvų galimybę su vaikais praleisti dalį šių švenčių. Dėl konkrečių dienų ir laiko šalys susitaria ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki Kūčių;
8.6. tėvas ir mama lygiomis dalimis praleidžia vaikų mokyklines atostogas. Pirmenybės teisę pasirinkti laiką su vaikais atostogų metu nelyginiais metais turi mama, lyginiais – tėvas. Apie planuojamą išvykimą su vaikais atostogų metu kitam iš tėvų turi būti pranešta kaip įmanoma anksčiau, tačiau ne vėliau kaip prieš 20 dienų;
8.7. tėvas ir mama raštu, el. paštu ar telefono žinutėmis gali susitarti ir dėl kitokios laikinos bendravimo su vaikais tvarkos arba pakeisti šia nutartimi patvirtintą laikinąją bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus.
9. Pirmosios instancijos teismas nutarė kitų šalių prašymų netenkinti, nutartį vykdyti skubiai. Nutartį motyvavo šiais motyvais:
9.1. nustatė, kad tarnybos specialistams 2021 m. birželio 21 d. bendraujant su nepilnamete dukra tarnybos patalpose mergaitė nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) ir Lietuvoje: (duomenys neskelbtini) ji gyvena bute kartu su mama, katinu (duomenys neskelbtini) ir triušiuku (duomenys neskelbtini); Lietuvoje gyvena name. Kai atvyksta į Lietuvą, susitinka su tėčiu ir broliu, važiuoja į parduotuves, tėtis perka rūbus, yra pagaminęs planšetę. Mamą apibūdina – kartais nuobodi, linksma, keista, tėtį – linksmas, nuobodus, neturintis ką įdomaus parodyti. Teigė, kad kai ilgai pabūna (duomenys neskelbtini), nori daugiau pabūti Lietuvoje;
9.2. taip pat, be kita ko, nustatė, kad tarnybos specialistams 2021 m. birželio 4 d. bendraujant su nepilnamečiu sūnumi telefonu (vaikui esant saviizoliacijoje), berniukas nurodė, kad gyvena su tėčiu, o mama su sese gyvena (duomenys neskelbtini). Su mama telefonu bendrauja 1-2 kartus/sav., taip pat mama su sese atvyksta 1 kartą/mėn. Mamos atvykimo metu jis su mama nieko neveikia, nes mama atveža sesę, palieka ir išvažiuoja. Santykiai su sese yra geri, jie smagiai leidžia laiką – kartu žaidžia, eina pas draugus, važinėja dviračiais. Teigė, kad pasiilgsta sesės. Tėtį apibūdino – geras, ramus, myli labai mane, mamą – būna pikta, klykia, kai pametu kokį mažą žaisliuką, kai be nuotaikos būna, rėkia ir jai viskas vienodai. Nepilnametis sūnus teigė, kad (duomenys neskelbtini) yra buvęs, bet jam nepatiko. Nenori važiuoti gyventi į (duomenys neskelbtini), nori likti gyventi su tėčiu Lietuvoje. Nenori nieko keisti, jam patinka taip kaip yra dabar;
9.3. dėl šalių įpareigojimo gyventi skyriumi, teismas pažymėjo, kad įpareigojimą gyventi skyriumi yra tikslinga nustatyti, nes tai užkirs kelią šalims tarpusavyje konfliktuoti, rodyti priešiškumą matant nepilnamečiams vaikams, vertino, kad tai nepažeis vaikų interesų, nes vaikai jau yra iš esmės pripratę prie situacijos, kai tėvai gyvena skyriumi;
9.4. teismas vertino, kad tiek ieškovė ieškinyje, tiek atsakovas priešieškinyje prašo po santuokos nutraukimo atsakovui priteisti žemės sklypo dalį su jame esančiu sublokuotu namu, adresu (duomenys neskelbtini), aptariamu adresu pastaruosius trejus metus nuolat gyveno atsakovas, čia yra jo nuolatinis gyvenamasis būstas, o ieškovė po trijų metų pertraukos pastoviai šiuo adresu gyventi pradėjo tik 2021 m. rugpjūčio 30 d. Taip pat vertino, kad šalių vaikams, pirmiausia nepilnamečiui sūnui, kuris pastaruosius trejus metus, mamai esant išvykus į ilgalaikę komandiruotę, gyveno su tėvu, šis būstas pirmiausia asocijuojasi su tėvo namais. Ieškovės palikimas gyventi ginčo name, atsakovą įpareigojant išsikraustyti, būtų dar vienas esminis pokytis vaikų gyvenime, šalia kitų, tokių kaip tėvų santuokos iširimas. Pažymėjo ir tai, kad pati ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad dukrai yra žinoma, jog mama su tėčiu skiriasi, dukra nuolat klausinėja ieškovės, kada išsikels į kitus namus, taigi vaikai (dukra) tikisi, kad mamos namai bus kitur. Todėl skyrium gyventi įpareigojo ieškovę;
9.5. įvertinęs, kad ieškovei gali reikėti laiko susirasti tinkamą gyvenamąjį būstą, nustatė, kad šis įpareigojimas taikomas praėjus vienam mėnesiui po nutarties priėmimo, t. y. nuo 2021 m. spalio 29 d.;
9.6. dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos teismas vertino, kad šalys nepateikė pakankamai įrodymų, kad kuris nors iš tėvų darytų ypatingą žalą vaikams, negebėtų vaikais (vaiku) rūpintis. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad abu tėvai trejus metus gebėjo pasirūpinti mažamečiais vaikais: (duomenys neskelbtini) gyvenusi ieškovė – nepilnamete dukra, Lietuvoje gyvenęs atsakovas – nepilnamečiu sūnumi. Šalys taip pat nurodė sutarusios dėl laikinos bendravimo tvarkos, pagal kurią paeiliui rūpinasi vaikais, veža į mokyklą ir kt. Sprendė, kad nenustatyta aplinkybių, jog kurio nors iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaikų interesams, arba jis (ji) pagal savo finansinę padėtį negalėtų užtikrinti tinkamų sąlygų vaikams augti ir vystytis;
9.7. teismas vadovavosi Europos Žmogaus Teisių Teismo 2019 m. liepos 23 d. sprendime byloje Š. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 21243/17) pateiktais išaiškinimais, atsižvelgdamas į tai, kad šalys pakankamai nepagrindė prašomos laikinosios apsaugos priemonės (laikinos gyvenamosios vietos nustatymo) taikymo būtinumo, įvertinęs, kad posėdžio metu ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodyta, jog byloje galimai bus keliamas teismo psichologijos ekspertizės paskyrimo vaikams klausimas, sprendė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismui nepakanka duomenų nuspręsti dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su konkrečiu tėvu (motina) ir taip sukurti prielaidas tikėtinam galutiniam sprendimui. Todėl šalių prašymų dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos netenkino;
9.8. spręsdamas dėl laikinos bendravimo tvarkos teismas darė išvadą, kad laikinos bendravimo tvarkos nustatymas yra reikalingas, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti jiems teisę turėti saugią ir stabilią aplinką, pastovų bendravimą su abiem tėvais, galimybę atkurti ir stiprinti nepilnamečio sūnaus ryšį su mama, puoselėti brolio ir sesers tarpusavio ryšį. Pastebėjo, kad vaikai 2021 m. birželio mėn. išklausomi tarnybos atstovų gražiai atsiliepė apie vienas kitą, nurodė pasiilgstantys vienas kito, nesenoje praeityje vaikai gražiai tarpusavyje bendravo, kartu žaisdavo – ši aplinkybė laikytina svarbia sprendžiant dėl vaikų neišskyrimo. Laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra tikslingas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti su abiem tėvais;
9.9. teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas negali daryti vienareikšmės išvados, kurio iš tėvų namuose vaikams yra (bus) sudarytos saugesnės sąlygos, kuris iš tėvų geba geriau (blogiau) pasirūpinti vaikais. Iš byloje nustatytų aplinkybių darė išvadą, kad abu tėvai turi įgūdžių ir gebėjimų rūpintis vaikais. Šioje proceso stadijoje nėra galimybės visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino detalaus bendravimo su vaikais grafiko. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės;
9.10. pastebėjo, kad skundžiama nutartimi įpareigojus ieškovę gyventi skyriumi, šalių sutartos laikinos bendravimo tvarkos, kai mama kas antrą dieną veža vaikus į mokyklą ir paima iš mokyklos, gali būti sudėtinga laikytis, nes mama turės atvažiuoti iš kitų namų, be to toks bendravimas, kai mama tik nuveža ir parveža vaikus kas antrą dieną nelaikytinas pakankamu. Sprendė, jog nebūtų tinkama ir tokia tvarka, kai vaikai kas antrą dieną nakvotų vis kituose namuose (paeiliui tėvo ir motinos). Teismo vertinimu, dažnas vaikų perdavinėjimas ir grąžinimas galėtų kelti papildomas įtampas tarp tėvų, vargintų vaikus. Todėl nustatė tokią bendravimo tvarką, pagal kurią nepilnamečiai vaikai vieną savaitę gyvena mamos namuose, o kitą – tėvo, vaikus perduodant sekmadienio vakarais („50:50 procentų laiko“ modelio bendravimo tvarka);
9.11. Nustatytą tvarką (šios nutarties 8.1-8.7 punktai) taikė nuo 2021 m. spalio 31 d., t. y. nuo pirmo sekmadienio (vaikų perdavimo dienos), kuris eina po to, kai ieškovės įpareigota gyventi skyrium nuo atsakovo. Iki to laiko šalis kvietė laikytis jų sutartos laikinos bendravimo tvarkos;
9.12. spręsdamas dėl laikino išlaikymo, teismas vertino, jog ieškovė savo prašymą atsakovą įpareigoti gyventi skyriumi grindė ta aplinkybe, kad jai finansiškai yra sudėtingiau gyventi skyriumi, nes jos darbo užmokestis sudaro apie 1000 Eur per mėnesį, kai tuo tarpu atsakovo – 2500 Eur, be to, ieškovės teigimu, atsakovo mama turi 2 butus Vilniuje;
9.13. minėtus ieškovės argumentus nagrinėjamu atveju teismas laikė reikšmingais bei sprendė, kad įpareigojus ieškovę gyventi skyriumi nuo atsakovo, ji patirs ne tik būsto išlaikymo (komunalinių mokesčių mokėjimo) išlaidas (ką patiria ir atsakovas), tačiau ir būsto nuomos išlaidas, kurios Vilniaus mieste yra santykinai ženklios. Ieškovės nuomojamas būstas turi būti pakankamo ploto, kad jame vaikai turėtų tinkamas gyvenimo ir ugdymosi sąlygas. Tokiu atveju ieškovė galimai gali stokoti lėšų tinkamai išlaikyti vaikus, jais pasirūpinti, kuomet pusę laiko su jais gyvens;
9.14. todėl preliminariai įvertinęs šalių turtinę ir finansinę padėtį, laikė, kad atsakovo turtinė padėtis geresnė nei ieškovės, todėl sprendė, kad šioje situacijoje iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistinas 200 Eur dydžio laikinas išlaikymas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė
10. Atsakovas (apeliantas) R. K. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; nustatyti nuosaikesnę bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, skiriant maksimaliam laikui, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančia motina darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą; pakeisti nutarties dalį dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo; išreikalauti iš ieškovės duomenis: apie ieškovės pajamas pastarųjų 3 metų laikotarpiu, ieškovės santaupas, ieškovės tėvų valdomą turtą, ieškovės vardu registruotas transporto priemones.
11. Atskirajame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai nenustatė vaikų gyvenamosios vietos bylos nagrinėjimo metu, tokiu būdu palikdamas teisinį neapibrėžtumą vaikų atžvilgiu. Teigia, kad atsakovas pateikė teismui išsamius įrodymus, iš kurių matyti netinkamas ieškovės elgesys nepilnamečių vaikų atžvilgiu ir jų akivaizdoje, kas kelia grėsmę esminiams vaikų interesams (ieškovės neigiamas nusistatymas ir konfliktiškumas atsakovo, jo motinos, pačių vaikų atžvilgiu, šaukimas ant vaikų, manipuliavimas jais, nesivaldymas, savavališkas sprendimų priėmimas, nederinant nei su atsakovu, nei su vaikais, mažametės dukters palikinėjimas vienos namuose, manipuliavimas jos jausmais ir nuteikinėjimas, ieškovės nesuvokimas kokią žalą jos atsikraustymas ir konfliktinės situacijos eskalavimas daro vaikams), ieškovės negebėjimas atliepti vaikų tikrųjų poreikių, savo poreikių iškėlimas prieš vaikų poreikius (vaikų palikimas vienų, artimas bendravimas su sugyventiniu vaikų akivaizdoje, draudimas nepilnametei dukrai valgyti tėvo ar močiutės gaminamą maistą; vaikų sveikatos, popamokinių veiklų tarpusavio nederinimas ir kt.).
12. Pažymi, kad teismas nevertino tarnybos išvados, kurioje nurodoma, kad minėta institucija neprieštarauja vaikų gyvenamosios vietos su atsakovu nustatymui.
13. Teigia, jog dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nei tarnyba, nei atsakovas pasisakyti neturėjo galimybės, kadangi teismas nesudarė galimybės į ieškovės pateiktą prašymą (pateiktas nutarties priėmimo dieną) atsiliepti.
14. Nurodo, jog atsakovas realiai rūpinasi nepilnamečiais vaikais, vaikai jam yra prioritetas, jis nėra kituose santykiuose su trečiuoju asmeniu, visą laisvą nuo darbo laiką jis leidžia su vaikais, juos apiperka, gamina valgyti, veža į mokyklą, rūpinasi vaikų sveikata, ugdymu, laisvalaikiu ir pagrindinis įrodymas, kuris pagrindžia šias atsakovo nurodomas aplinkybes, yra tai, kad vaikai šias aplinkybes patvirtina ir vaikus su tėvu sieja labai artimas ir atviras santykis, kada vaikai nebijo tėvui išsipasakoti, pasakyti kas juos neramina, pasiguosti ir pan.
15. Teigia, jog tuo tarpu, ieškovė realiai buvo išvykusi darbo reikalais gyventi į (duomenys neskelbtini) ir 3 metus nepilnamečiu sūnumi rūpinosi tik epizodiškai ir skirtingai, nei atsakovas, nesugebėjo išsaugoti atviro, šilto, artimo ryšio su abiem vaikais. Nepilnametė dukra nurodė, kad ieškovė dukterį dažnai palieka vieną arba trečiųjų asmenų priežiūrai. Ieškovė yra sukūrusi artimus santykius su kitu vyru, su kuriuo, pasak vaikų, būna nuolat; ieškovė su šiuo asmeniu dažnai leidžia laiką, kartu keliauja, atostogauja ir pan., tai, anot atsakovo, neatitinka vaikų interesų bei daro jiems esminę žalą vystymuisi.
16. Dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo pažymi, jog „50:50 procentų laiko“ tėvų bendravimo su vaikais modelis yra netinkamas šalių nepilnamečiams vaikams, nes faktiškai teismas nustatė vaikams dvi atskiras gyvenamąsias vietas, kas nustatoma tik išimtiniais atvejais.
17. Nurodo, jog į bylą pateikta pakankamai įrodymų, kad šalių nepilnamečio sūnaus santykis su motina šiuo metu yra itin prastas, vaikas reiškia atvirą priešiškumą ir nenorą būti su motina, konfliktuoja, pabėga nuo jos, atsikalba, vadina negražiais žodžiais, nenori bendrauti, bijo kalbėtis, vengia išsipasakoti, bijo rėkimų, todėl mano, kad tokia teismo nustatyta bendravimo tvarka šiai dienai neatitinka vaikų, o ypač nepilnamečio sūnaus interesų. Prašo nustatyti nuosaikesnę bendravimo su atskirai gyvenančia motina tvarką arba nustatyti pereinamąjį laikotarpį ir įpareigoti ieškovę palaipsniui įgyvendinti savo bendravimo su sūnumi teisę, pasitelkiant specialistus.
18. Dėl laikino išlaikymo priteisimo nurodo, jog teismas priėmė šališką sprendimą, vadovaudamasis išimtinai ieškovės interesais, nesudarė galimybės atsakovui tinkamai atsikirsti į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesudarė galimybės tarnybai pateikti išvados dėl ieškovės pateikto prašymo.
19. Pažymi, kad ieškovė pateikė melagingas aplinkybes apie savo turtinę padėtį – nenurodė faktiškai gaunamų pajamų dydžio ir jai mokamų priedų, nepateikė įrodymų apie darbines pajamas ir turimas santaupas darbo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, kurios buvo ženklios ir leido ieškovei dažnai keliauti lėktuvu bei įsigyti 2021 metų gamybos naują automobilį, kuriuo ieškovė naudojasi šiuo metu.
20. Teigia, jog ieškovė nutylėjo aplinkybę, kad jos tėvai turi du nuosavybės objektus, kurių vienas (duomenys neskelbtini), o kitas (duomenys neskelbtini).
21. Vertina, kad ieškovė yra dirbanti, gaunanti finansiškai stabilias pajamas, kurios leidžia patenkinti ne tik būtinuosius vaikų poreikius, tačiau ir suteikia galimybę tinkamai pasirūpinti jų laisvalaikiu, kultūriniu auklėjimu, jų buitimi ir kasdieniais poreikiais maistui, drabužiams, mokymosi priemonėms, todėl teismas nepagrįstai priteisė laikiną išlaikymą iš atsakovo.
22. Pažymi, kad atsakovo banko paskolos mokėjimas mėnesinėmis periodinėmis įmokomis yra tolygus hipotetiniam mokėtinam ieškovės nuomos mokesčiui. Teigia, jog ieškovė taip pat gauna valstybės mokamą universalią išmoką, kuri nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. sausio 1 d. buvo 30 Eur/mėn (30x3=90 Eur), nuo 2019 m. sausio 1 d. 50 Eur/mėn (50x12=600 Eur), nuo 2020 m. sausio 1 d. 60 Eur (60x12=720 Eur), o nuo 2021 m. sausio 1 d. 70 Eur (70x8=560 Eur).
23. Teismas, priteisdamas iš atsakovo laikino išlaikymo sumas po 200 Eur kiekvienam vaikui, neįvertino, kad būtent ieškovė gauna valstybės mokamą universalią išmoką, kuri šiemet sudaro po 70 Eur sumą kiekvienam iš vaikų. Vertindamas, kad bendravimas su vaikais nustatytas modeliu 50:50, laiko, kad prie vaikų išlaikymo tėvai turi prisidėti lygiomis dalimis, o ne užkraunant atsakovui neproporcingą išlaikymo pareigą.
24. Ieškovė G. V.-K. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
25. Nurodo, jog byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ieškovės elgesys darytų žalą nepilnamečiams vaikams.
26. Ieškovė trumpalaikiame vaiko palikime vieno neįžvelgia vaikų nepriežiūros. Tarnybos specialistai yra pažymėję, jog vaikams reikia skatinti savarankiškumą, tokio amžiaus vaikai ne tik, kad gali ir geba vieni pabūti namuose, tačiau gali ir į mokyklą bei iš mokyklos grįžti autobusais savarankiškai.
27. Teigia, jog atsakovas stengiasi neigiamai hiperbolizuoti ieškovės elgesį, kelia jai tokius vaikų priežiūros standartus, kokių pats nesilaiko. Nurodo, jog šiuo metu santykiai tarp ieškovės ir nepilnamečio sūnaus yra puikūs, šiltas motiniškas rūpestis ir meilės rodymas sūnui atkūrė jų tarpusavio ryšį. Nurodo, jog nepilnamečiams vaikams pasakius, jog nuo 2021 m. spalio 31 d. turės dvejus namus – pas atsakovą ir ieškovę, vaikai labai apsidžiaugė, pradėjo klausinėti kaip namai atrodys, ar turės savo kambarius, ar galės susikurti savo namų taisykles ir pan.
28. Pabrėžia, kad atsakovo nurodomi namai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai buvo ir vis dar yra bendri šeimos namai. Ieškovė juose taip pat gyveno kaip ir atsakovas. Į šiuos namus ieškovė reguliariai grįždavo komandiruotės (duomenys neskelbtini) metu. Pažymi, kad ieškovės noras gyventi su vaikais yra sąlygotas natūralių motiniškų jausmų ir sąžiningo noro pačiai auginti vaikus, juos prižiūrėti, auklėti, tuo tarpu atsakovo siekis gyventi kartu su vaikais ir juos prižiūrėti atsirado tik po ieškovės ieškinio teismui pateikimo.
29. Dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, nurodo, jog ieškovės vertinimu, nėra pagrindo keisti skundžiama nutartimi nustatytą bendravimo tvarką. Pažymi, kad išsinuomojo 3 kambarių butą adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovė pabrėžia, kad ateityje jos gyvenamoji vieta nesikeis, keisis tik nuosavybės valdymo pagrindas – nuomos teisinius santykius pakeis pirkimo-pardavimo sutartimi įgytas asmeninės nuosavybės teise būstas.
30. Gyvenamoji aplinka, kurioje ieškovė gyvens kartu su vaikais atitiks visus vaikų poreikius. Kiekvienas vaikas turės po savo kambarį su visais reikalingiausiais baldais ir priemonėmis. Namo aplinka taip pat yra pritaikyta vaikams, daug žaidimų aikštelių ir žalumos, namas pastatytas prieš kelis metus. Ieškovė šiuo metu tariasi su Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistais dėl galimybės atvykti ir įvertinti ieškovės išsinuomotas gyvenamąsias patalpas.
31. Dėl laikino išlaikymo priteisimo pabrėžia, kad ieškovė kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pateikusi teismui įsakymą dėl savo paskyrimo į pareigas, kuriame yra aiškiai nurodytas pareiginės algos bazinio dydžio koeficientas – 8,19. Patvirtina, kad jos darbo užmokestis atskaičius mokesčius siekia apie 1000 Eur.
32. Atsakovo nurodomas ieškovės tėvų butas (duomenys neskelbtini), yra dviejų kambarių butas. Viename kambaryje nuo 2017 m. gyvena ieškovės sesuo, kitame kambaryje gyvena ieškovės tėvai. Namas (duomenys neskelbtini) yra tėvų namas, kuriame jie leidžia savaitgalius bei atostogas, kuriame susirenka šeima švenčių metu, kuriame atostogauja šalių vaikai.
33. Taip pat pažymi, jog atsakovo motinai nuosavybės teise priklausantis butas yra nuomojamas, atsakovas nuslėpė faktą, kad jo tėvui nuosavybės teise priklauso 2 kambarių butas (duomenys neskelbtini), 2 kambarių butas (duomenys neskelbtini) ir namas (duomenys neskelbtini). Taip pat, pats atsakovas turi asmeninės nuosavybės teise jam priklausančio nekilnojamo turto. Daro išvadą, kad būtent atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė, esant poreikiui jis turėtų ir galėtų išsikelti į kitą gyvenamą vietą ar realizavus asmeninės nuosavybės teise turimą turtą, įsigyti būstą (duomenys neskelbtini).
34. Pažymi, kad būtent ieškovė yra įpareigota išsikelti iš jai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimo namo, patirs naujo būsto nuomos ir jo išlaikymo išlaidas. Nagrinėjamu atveju susidaro situacija, kai ieškovė, turėdama bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise namą, privalo išsikelti į kitą būstą ir jį nuomotis iš savo asmeninių lėšų.
35. Ieškovė nurodo, jog neturi sugyventinio, o jos draugas yra iš kito miesto, tad galimybė apsigyventi kartu net nesvarstoma, todėl nėra galimybės, kad ieškovę išlaikys jos draugas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
37. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatė laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, laikiną bendravimo su vaikais tvarką, netenkino prašymo nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
38. Teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes ir jas išdėstė skundžiamoje nutartyje, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso koncentruotumo principu, šioje nutartyje jų nekartoja (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarties 9-10 lapai).
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme (ne)priėmimo, procesinių prašymų (ne)tenkinimo
39. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
40. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
41. Atsakovas (apeliantas) su atskiruoju skundu teikia naujus įrodymus – išrašą iš VĮ „Registrų centras“ dėl atsakovo motinos nuosavybės teise turimo turto, ieškovės automobilio nuotraukas. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikia naujus įrodymus – pagalbos šeimai planą, vaikų sukurtas naujų namų taisykles, apgyvendinimo sutartį, atsakovo automobilio nuotrauką, informaciją apie ieškovės sesers studijas ir gyvenamąją vietą, informaciją apie ieškovės tėvų darbovietes.
42. Teismas pažymi, jog šalys neprašo naujų įrodymų priimti apeliacinės instancijos teisme, neįrodinėja įrodymų pateikimo būtinybės iškilusios vėliau, todėl apeliacinės instancijos teismas minėtų įrodymų į bylą nepriima. Teismas pabrėžia, jog ši naujų įrodymų nepriėmimo apeliacinės instancijos teisme aplinkybė nesudaro kliūčių šalims teikti minėtus įrodymus pirmosios instancijos teisme sprendžiant ginčą iš esmės ar teikiant pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/pakeitimo.
43. Be kita ko, atsakovas su atskiruoju skundu prašo išreikalauti iš ieškovės duomenis: apie ieškovės pajamas pastarųjų 3 metų laikotarpiu, ieškovės santaupas, ieškovės tėvų valdomą turtą, ieškovės vardu registruotas transporto priemones.
44. Šio prašymo kontekste svarbu pažymėti, kad naujų įrodymų rinkimas ir priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė. Rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo (CPK 198 straipsnio 1 dalis). Bylos šalis, pati negalinti gauti reikšmingo bylai rašytinio įrodymo iš dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų asmenų, gali teikti teismui prašymą įrodymus išreikalauti (CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 199 straipsnio 1 dalis). CPK 199 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Taigi šalies įrodinėjimo galimybės įrodinėjimo procese teismo neturi būti ribojamos, jeigu šalis pagrindžia prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, nurodo aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti, pateikia įrodymus, kad atitinkamo įrodymo negali gauti.
45. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju įrodinėjimo taisyklių pažeidimo, lemiančio poreikį rinkti naujus įrodymus ir juos vertinti apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis teismas nenustatė. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas apelianto prašymo dėl naujų duomenų išreikalavimo iš ieškovės netenkina (CPK 314 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose taikymo specifikos
46. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
47. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
48. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
49. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones šeimos bylose akcentuotinas išimtinis vaikų interesų prioritetinis užtikrinimas. Teismas pastebi, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis negali būti nepagrįstai suvaržomos tėvų teisės ir pareigos savo vaikams, kurios, be kita ko, yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis).
Dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos (ne)nustatymo
50. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nustatoma su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo, esant šiam aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinių interesai (CPK 178 straipsnis).
51. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovę ne vėliau kaip nuo 2021 m. spalio 29 d. gyventi skyriumi nuo atsakovo, gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini). Šalys šios skundžiamos nutarties dalies apeliacine tvarka neskundžia. Apeliantas atskirajame skunde iš esmės nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos su atsakovu, nevertino atsakovo nurodomų aplinkybių dėl ieškovės manipuliatyvaus, konfliktiško elgesio vaikų ir atsakovo atžvilgiu. Atsakovo nurodomos aplinkybės dėl ieškovės savavališko sprendimų priėmimo vaikų atžvilgiu, konfliktinių situacijų su atsakovu, vertintinos kaip susijusios su konfliktiškais šalių santykiais, tačiau ne su netinkamu vaikų interesų tenkinimu.
52. Apeliantas nurodo, jog ieškovė netinkamai vykdo savo kaip motinos pareigas, palieka nepilnametę dukrą vieną namuose. Tuo tarpu, ieškovė, atsikirsdama į atskirojo skundo argumentus nurodo, jog tokia situacija dėl nepilnametės dukros palikimo vienos buvo vienetinė, 15 minučių trukmės, be kita ko, pažymi, jog tarnybos specialistai taip pat skatina vaikų savarankiškumo mokymą, atsižvelgiant į vaiko savarankiškumo, subrendimo lygį.
53. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog tokios atsakovo nurodomos aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio. Atsakovas nepateikė pagrįstų duomenų ar rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės – laikino gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų, nepilnamečiams vaikams kils reali grėsmė vaikų interesų pažeidimui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog vadovaujantis skundžiamoje nutartyje nurodyta Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, nagrinėjamos bylos stadijoje nustatyta vaikų laikina gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, būtent atsakovu, sukurtų prielaidas tikėtinam galutiniam sprendimui, sukurtų palankias aplinkybes tik vienam iš tėvų formuoti stipresnį ir glaudesnį ryšį su nepilnamečiais vaikais, todėl neatitiktų vaikų interesų.
54. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju, atsakovo nurodomos aplinkybės dėl galimai netinkamo ieškovės elgesio su nepilnamečiais vaikais, teismo vertinimu, labiau susijusios su ieškovės ir atsakovo konfliktinių santykių eskalavimu. Teismo įsitikinimu, nepilnamečiai vaikai neturėtų tapti suaugusiųjų tarpusavio konflikto sprendimo įrankiais.
55. Apeliantas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių apie ieškovės galimybes tinkamai rūpintis kasdieniais nepilnamečių vaikų poreikiais, auklėjimu, buitimi, lavinimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, didžioji dalis atskirojo skundo argumentų (vieno iš vaikų noras gyventi su tėvu, ieškovo gyvenamosios vietos sąlygų tinkamumas, geri santykiai su tėvu ir kt.) reikšmingi bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne sprendžiant laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą.
56. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas, nenustatydamas laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nei su vienu iš tėvų, atsižvelgė į vaikų interesus ir abiejų tėvų teisę dalyvauti vaikų auklėjime, užtikrino šalių interesų pusiausvyros principą, atsižvelgdamas į vaikų interesus bendrauti maksimaliai ne tik su tėvu ar motina, bet su abejais jų, todėl teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvus, nenustatė pagrindo skundžiamos nutarties keitimui.
Dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo
57. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, vadovavosi „50:50 procentų laiko“ modelio bendravimo tvarką (detaliai išdėstyta šios nutarties 8.1-8.7 punktuose), iš esmės nustatant, jog nuo 2021 m. spalio 31 d. ieškovė su nepilnamečiais vaikais jos gyvenamajame būste gyvena nelyginėmis savaitėmis, o atsakovas savo gyvenamajame būste su nepilnamečiais vaikais gyvena lyginėmis savaitėmis.
58. Apeliantas atskirajame skunde iš esmės nurodo, jog tokia laikina bendravimo su vaikais tvarka neužtikrins vaikų interesų, stabilumo, yra nustatyta neatsižvelgiant į tokio bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo išimtinumą. Ieškovė atsiliepime iš esmės neginčija tokios nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, akcentuoja, jog nepilnamečiai vaikai džiaugiasi šia aplinkybe.
59. Nors atsakovas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad teismui sprendžiant dėl bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą, tačiau nenurodo konkrečios civilinės bylos, kurioje pateikti šie išaiškinimai. Pažymėtina, jog ginčo atveju nagrinėjamos bylos proceso stadijoje nėra nustatytos nuolatinės nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų.
60. Be kita ko, vertinant atsakovo nurodomus argumentus, pabrėžtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 pasisakydamas tik dėl vienos iš vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelio, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“ modelis), įgyvendinimo formų, pagal kurią vaikas kas antrą dieną pakaitomis gyventų su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų, nustatymo sąlygų, konstatavo, kad tokia aptariamo modelio įgyvendinimo forma gali būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021, 20 punktas).
61. Tuo tarpu, pažymima, jog kasacinis teismas, dėl kitokių, ne tokių kraštutinių, „50:50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo formų galimumo ir jų nustatymo sąlygų minėtoje byloje nesprendė. Kasacinis teismas pabrėžė, jog pavyzdžiui, vėlesnėje praktikoje pasisakydamas dėl teismo nustatytos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, pagal kurią vaikas realiai pakaitomis gyvena su kiekvienu iš tėvų po savaitę, kasacinis teismas nurodė, kad ji nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, todėl ji nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja tiek tėvų resursų, todėl gali būti taikoma ir nesant vienos iš nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 nurodytų sąlygų – tėvų sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021, 20 punktas).
62. Be kita ko, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog ginčo atveju yra sprendžiamas laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, klausimas, kuri, be kita ko, bylos nagrinėjimo metu gali būti keičiama teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
63. Taigi, teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, jog byloje nėra duomenų apie vieno iš tėvų elgesį, gyvenimo būdą, kuris keltų grėsmę esminiams vaikų interesams, į šioje nutartyje cituotą kasacinio teismo praktiką, kurioje toks bendravimo tvarkos nustatymas, kai vaikas gyvena su kiekvienu iš tėvų po savaitę, laikomas nuosaikesniu (būtent tokią bendravimo tvarką atsakovas prašo nustatyti atskiruoju skundu), atsižvelgdamas į prioritetinį vaikų interesų užtikrinimo principą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė šios nutarties 8.1-8.7 punktuose nurodytą bendravimo tvarką, kuri atitinka geriausius nepilnamečių vaikų interesus.
Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisimo
64. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.
65. Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas ieškovę gyventi skyriumi nuo atsakovo, t. y. išsikraustyti iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriant ieškovę. Teismas motyvavo tuo, jog ieškovė yra įpareigota susirasti kitą gyvenamąjį būstą, kurio išlaikymui privalės skirti ženklią sumą gaunamų pajamų, akcentavo tą aplinkybę, jog preliminariai įvertinus, atsakovo pajamos yra didesnės.
66. Atsakovas atskirajame skunde iš esmės nurodo, jog toks laikino išlaikymo priteisimas yra nepagrįstas, suteikiantis prioritetą ieškovės interesams.
67. Nagrinėjamu atveju, sutiktina su ieškovės pozicija, jog ieškovė yra įpareigota išsikelti iš jai ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, kuris iki šalių santuokos nutraukimo proceso buvo šeimos gyvenamoji vieta. Taigi, ieškovė, šiuo atveju, yra įpareigota susirasti naują gyvenamąją vietą, kuri būtų pritaikyta jos ir nepilnamečių vaikų interesų tenkinimui. Preliminariai įvertinus šalių turtinę padėtį, tą aplinkybę, jog ieškovė yra įpareigota išsikraustyti iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise jai priklausančio būsto, spręstina, jog atsakovo padėtis nagrinėjamu atveju yra geresnė nei ieškovės.
68. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas ginčas dėl ieškovės ir atsakovo nepilnamečių vaikų interesų tenkinimo. Įvertinus pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvus, apeliacinės instancijos teismas pritaria teismo motyvams dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo būtinybės.
69. Įvertinus bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto (atsakovo) R. K. atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
70. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
71. Be kita ko, paminėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių instituto pobūdis lemia, jog pasikeitus ginčui aktualioms aplinkybėms, laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos motyvuoto vieno iš šalių pateikto prašymo pagrindu (CPK 148 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
n u t a r i a :
apelianto (atsakovo) R. K. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Asta Pikelienė