Civilinė byla Nr. 2-1420/2010 (S)
Procesinio sprendimo kategorija 116.5.3
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 16
d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno, Donato
Šerno ir Egidijaus Žirono (kolegijos primininkas ir pranešėjas), teismo
posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų
uždarosios akcinės bendrovės ,,Ramūno transportas“ ir R. J. atskirąjį
skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 3 d. nutarties, kuria
atsisakyta tenkinti atsakovų pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo
civilinėje byloje Nr. 2-3928-560/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės
bendrovės ,,DnB NORD lizingas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei
,,Ramūno transportas“ ir R. J. dėl skolos, baudos ir
delspinigių priteisimo.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n
u s t a t ė :
ieškovas UAB
„DnB NORD lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti
solidariai iš atsakovų UAB „Ramūno transportas“ ir R. J. 172 374,45 Lt pradelstų lizingo įmokų, 119 679,99 Lt
dydžio baudą, 25 660,97 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo
priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško
skolos išieškojimo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovams
nepateikus atsiliepimų į ieškinį, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio
12 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino, t. y. priteisė ieškovo
naudai solidariai iš atsakovų UAB „Ramūno transportas“ ir R.
J. 172 374,45 Lt skolos, 119 679,99 Lt baudos, 25 660,97 Lt delspinigių ir
6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo 2010 m. vasario 3
d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė iš atsakovų
lygiomis dalimis 7 177 Lt žyminio mokesčio (iš kiekvieno po 3 588,50 Lt) ir
10,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (iš kiekvieno po 5,03
Lt).
Atsakovai UAB „Ramūno transportas“ ir R.
J. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydami
sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atsakovai nurodė,
kad pranešimų dėl atsiliepimų pateikimo įteikimo metu atsakovas R.
J. buvo išvykęs į komandiruotę, todėl šie pranešimai buvo įteikti R. J. motinai D. G. , kuri, būdama
senyvo amžiaus, negalėjo tinkamai įvertinti padėties ir laiku pranešti apie
gautų dokumentų svarbą R. J. . Tuo tarpu R.
J. , pavėluotai gavęs informaciją apie priimtą ieškinį, tikėjosi, kad bus
kviečiamas į teismo posėdį, kuriame galės pateikti atsikirtimus. Atsakovai
teigia, kad sprendimas už akių negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nes
ieškovas nerealizavo perimto turto ir to pasėkoje nesumažino patirtų nuostolių,
be to, įstatymas numato galimybę mažinti baudinių netesybų dydį.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 3 d.
nutartimi netenkino atsakovų pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Teismas nutartyje nurodė, kad procesiniai
dokumentai atsakovams buvo įteikti tinkamai, tuo tarpu atsakovas, tvirtindamas,
kad procesinių dokumentų įteikimo metu jis buvo komandiruotėje, o jo motina dėl
senyvo amžiaus negalėjo suvokti įteiktų procesinių dokumentų svarbos bei šiuos
dokumentus perduoti laiku R. J. , turėjo pateikti
įrodymus, patvirtinančius šių aplinkybių egzistavimą, tai yra įrodymus, kada
jis buvo išvykęs į komandiruotę ir kada grįžo, taip pat įrodymus, kad su juo
nebuvo įmanoma susisiekti, kad jo motina dėl savo amžiaus ar kitų sveikatos
sutrikimų negalėjo įvertinti šių dokumentų svarbos, suprasti jų turinio ir pan.
Kadangi atsakovai teismui nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio bent
vieną iš minėtų aplinkybių, be to, pats atsakovas R. J. nurodė,
kad dokumentai nors ir buvo perduoti pavėluotai, tačiau visgi buvo perduoti
dar iki sprendimo už akių priėmimo, tiesiog atsakovas tikėjosi, kad jis bus
iškviestas į teismo posėdį, kur pateiks atsikirtimus, teismas atsakovų nurodytų
atsiliepimo nepateikimo priežasčių nelaikė svarbiomis ar sudarančiomis pagrindą
sprendimui už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimui atnaujinti. Teismas taip
pat nurodė, jog atsakovai sprendimo už akių pagrįstumą kvestionuoja iš esmės
remdamiesi dviem aplinkybėmis. Pirma, ieškovas nesiėmė veiksmų nuostoliams
pašalinti, nes perimto turto (lizingo objektų) nepardavė tretiesiems asmenims.
Antra, įstatymas numato galimybę mažinti baudinių netesybų dydį. Teismas šiuos
argumentus atmetė kaip nepagrįstus, nes visų pirma, lizingo davėjas neturi
pareigos parduoti ar kitaip realizuoti tretiesiems asmenims lizingo objektus,
atsiimtus iš lizingo gavėjo. Visų antra, nustatinėjant, ar lizingo gavėjui
nustatytos netesybos (bauda ir delspinigiai) yra neprotingai didelės, reikia
atsižvelgti į CK 6.574 straipsnyje įtvirtintą teisės normą, jog nutraukus
lizingo sutartį, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties
dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo
davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų
tinkamai įvykdęs sutartį. Nagrinėjamu atveju kaip nurodė atsakovai (o ieškovas
to neginčijo), atsakovas UAB „Ramūno transportas“ 2010 m. liepos 7 d. grąžino
ieškovui 4 lizingo objektus, o ieškovas šiuos lizingo objektus pardavinėja,
nustatęs kiekvieno iš jų pradinę kainą, lygią 57 025 Lt. Ieškovas laiko, jog
atsiimtų lizingo objektų likutinė vertė yra lygi iš viso 228 100 Lt (57 025 Lt
x 4), tuo tarpu atsakovų neapmokėta lizingo objektų vertė yra lygi 398 933,29
Lt, vadinasi, dėl atsakovų įsipareigojimų pagal lizingo ir laidavimo sutartis
nevykdymo ieškovas jau yra patyręs 170 833,29 Lt tiesioginių nuostolių, kurie
susidarė dėl atsiimtų lizingo objektų nuvertėjimo. Be to, ieškovas patiria ir
atsiimtų lizingo objektų saugojimo, priežiūros ir kitas išlaidas, susijusias su
lizingo objektų valdymu. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė,
kad ieškovo prašoma priteisti solidariai iš atsakovų 119 679,99 Lt dydžio
bauda, kuri yra mažesnė už ieškovo patirtus tiesioginius nuostolius, laikoma
atitinkančia protingumo kriterijus. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovų
nurodytas argumentas, jog neišmokėta turto vertė pagal perdavimo aktą yra 172
374,45 Lt atmetamas kaip nepagrįstas, nes atsakovai nepateikė lizingo objektų
perdavimo akto ar bet kokio kito rašytinio įrodymo, patvirtinančio šios
aplinkybės egzistavimą (CPK 12 ir 178 str.). Tuo tarpu ieškovas pateikė
atsakovo UAB „Ramūno transportas“ mokėjimų suvestines, iš kurių matyti, kad
pastarasis nėra sumokėjęs ieškovui iki lizingo sutarčių nutraukimo 172 374,45
Lt dydžio įmokų.
Atskiruoju skundu atsakovai UAB ,,Ramūno
transportas“ ir R. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos
teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartį. Nurodo, kad įgaliojimą priimti atsakovų
korespondenciją turėjo D. J. , tačiau priėmė atsakovo R. J. motina, kuri yra senyvo amžiaus ir neįvertinusi
procesinių dokumentų svarbos laiku neinformavo sūnaus. Kadangi R.
J. neturi teisinio išsilavinimo, jis negalėjo kvalifikuotai įvertinti
teismo pranešimo dėl atsiliepimo pateikimo ir jame nurodytų tokio dokumento
nepateikimo teisinių padarinių. Atsakovas tikėjosi teismui pateikti žodinius
paaiškinimus ir savo argumentus įrodyti teismo posėdyje. Teismo priimta
nutartis gali užkirsti kelią atsakovams nuginčyti sprendimo už akių teisėtumą ir
pagrįstumą bei sumažinti priteistą neproporcingai didelį nuostolių atlyginimą.
Dėl ginčo esmės apeliantai nurodo, kad 2009 m. gruodžio 17 d. nutraukus
lizingo sutartis atsakovai 2010 m. sausio 7 d. perdavė ieškovui lizingo
objektus, taigi ieškovas tapo lizinguoto turto savininku. Įstatymo nuostatos
įgalina priteisti iš atsakovų tokius nuostolius, kurie grąžintų ieškovą į
pradinę padėtį, kuri būtų buvusi, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tačiau
ieškovas negali nepagrįstai praturtėti atsakovų sąskaita. Priėmęs lizinguotą
turtą, ieškovas privalėjo sumažinti reikalavimo dydį jam perduoto lizingo
objekto verte. Tokia vertė gali būti nustatyta dviem būdais: arba įvertinant
perimamą turtą, arba jį realizavus. Ieškovas neatliko nei vieno iš paminėtų
veiksmų, todėl pareikšdamas ieškinį visai nesumokėtų įmokų sumai, akivaizdžiai
pažeidė CPK reikalavimus, draudžiančius piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.
Nežinant tikslių realiai ieškovo patirtų nuostolių dydžio, sudėtinga spręsti ar
sprendimu už akių priteista bauda, delspinigiai ir palūkanos iš teisų yra
proporcingi ir teisingai atlygina lizingo davėjo patirtus nuostolius.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas
UAB ,,DnB NORD lizingas“ ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo palikti
pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad teismas priėmė
pagrįstą ir teisėtą nutartį, nes atsakovai laiku ir tinkamai gavę teismo
pranešimą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nenurodė svarbių priežasčių kodėl
nepateikė atsiliepimo, o taip pat neprašė pratęsti ar atnaujinti termino
atsiliepimui pateikti. Atsakovai taip ir nepateikė teismui jokių įrodymų,
patvirtinančių atsiliepimo nepateikimo priežastis. Atsakovai atskiruoju skundu
bando klaidinti teismą, nes tiek įgaliotas asmuo, tiek korespondenciją priėmęs
asmuo yra tas pats asmuo, nes sutampa jų asmens kodai, taigi dokumentai
atsakovams buvo įteikti tinkamai.
Atskirasis skundas atmetamas.
Sprendimo
už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai
vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai,
nepalaikant savo reikalavimų ar atsikirtimų į ieškinį (nustatytais terminais
nepateikus procesinių dokumentų), arba neatvykus į teismo posėdį, kitos šalies
prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu (CPK
285-286
str.). Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių
teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią
galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus
elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis
proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai
pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis,
nevilkinti proceso.
Sprendimo
už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos Civilinio proceso kodekso 285 straipsnyje.
Sprendimas už akių gali būti priimamas, kai į teismo posėdį neatvyksta viena iš
proceso šalių, esant šioms sąlygoms: jeigu šaliai, kuri neatvyko į teismo
posėdį, yra tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą; kai iš
neatvykusios šalies nėra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kuriame
nurodomos ir pagrindžiamos neatvykimo į teismo posėdį priežastys, kurias
teismas pripažįsta svarbiomis; kai atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už
akių. Taip pat teismo sprendimas už akių gali būti priimtas, kai,
būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės
pareigos rūpintis proceso skatinimu (nepateikia teismui atsiliepimo į ieškinį
ar kitų procesinių dokumentų) arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis,
siekdama vilkinti bylos nagrinėjimą. Tačiau būtina pabrėžti, kad CPK
įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad net ir tuo atveju, kai yra visos
nurodytos sąlygos sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter
alia teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar
priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime
konstatavo, kad tuo atveju, kai atsakovas pateikia įrodymus, kurie patvirtina,
jog teismo sprendimas už akių buvo
akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės,
teismas turi panaikinti šį sprendimą
ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant priežasčių, dėl kurių
nebuvo atvykta į teismo posėdį, svarbos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime pateiktais išaiškinimais, pažymi, jog analizuojamu atveju
bylos nagrinėjimo atnaujinimui esminę reikšmę turi ne šalies (atsakovo)
pasyvumą (neatvykimą į teismo posėdį) pateisinančios ar nepateisinančios
priežastys, o aplinkybės ir įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo
būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų kelti abejonę priimto
sprendimo, kuriuo galimai
buvo pažeistos atsakovų teisės ar teisėti interesai, pagrįstumu ir teisėtumu. Tuo atveju, jeigu atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia
abejoti priimto sprendimo už akių
teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Nagrinėjamoje
byloje teismas sprendimą už akių
priėmė dėl to, kad atsakovai nepateikė atsiliepimų į ieškinį. Tiek pareiškime
dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo,
tiek atskirajame skunde apeliantai daugiausia dėmesio skyrė atsiliepimų
nepateikimo teismui priežastims paaiškinti. Teisėjų kolegija sprendžia, jog
pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teismo sprendimo už akių priėmimo
sąlygas bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, pagrįstai priežasčių, dėl
kurių atsakovai nepateikė atsiliepimų į ieškinį, nelaikė svarbiomis. Nors
atsakovai tvirtina, jog įgaliojimą paimti atsakovų korespondenciją turėjo D. J. , tačiau priėmė atsakovo R. J. motina,
kuri yra senyvo amžiaus ir neįvertinusi procesinių dokumentų svarbos laiku
neinformavo sūnaus, tačiau kaip matyti iš teismui pateikto įgaliojimo D. J. priimti registruotus ir neregistruotus laiškus,
adresuotus UAB ,,Ramūno transportas“, ir D. G. paso, D. J. ir D. G. yra tas pats asmuo, kuris
nuolat priiminėjo sūnui ir UAB ,,Ramūno transportas“ adresuotą korespondenciją
(atskirojo skundo priedas Nr. 2), taigi nėra pagrindo daryti išvadą, jog
procesiniai dokumentai atsakovams buvo įteikti netinkamai, dėl ko šie negalėjo
laiku teismui pateikti atsiliepimų į ieškinį.
Kita vertus, iš atsakovų pateikto
pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirojo skundo matyti, kad
atsakovai sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą ginčija tvirtindami, kad ieškovas,
nutraukęs lizingo sutartį ir tapęs lizinguoto turto savininku, nesiėmė jokių
priemonių parduoti lizinguotą turtą, be to, priėmęs lizinguotą turtą, ieškovas
privalėjo sumažinti reikalavimo dydį jam perduoto lizingo objekto verte.
Kaip teisingai nurodė pirmosios
instancijos teismas, CK 6.574 straipsnis nustato, jog kai lizingo gavėjas iš
esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per
protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į
konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro,
lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą
arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas
turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo
gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį,
kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.
Ieškovas
pažymoje apie atsakovo UAB ,,Ramūno transportas“ skolos dydį nurodė, kad pagal
2007 m. kovo 6 d. lizingo sutartį Nr. 2007/03-S42 pradelsti lizingo mokėjimai
sudaro 43 769,89 Lt, delspinigiai – 6 473,10 Lt, bauda pagal sutartį
– 28 993,90 Lt, iš viso 79 236,89 Lt. Pagal 2007 m. kovo 6 d. lizingo
sutartį Nr. 2007/03-S43 pradelsti mokėjimai sudaro 45 382,21 Lt,
delspinigiai – 6 729,58 Lt, o bauda pagal sutartį – 28 993,90 Lt, iš viso
81 105,69 Lt. Pagal 2007 m. rugpjūčio 24 d. lizingo sutartį Nr.
200708F-763 pradelsti mokėjimai sudaro 46 165,02 Lt, delspinigiai –
6 942,07 Lt, o bauda pagal sutartį – 32 173,82 Lt, iš viso
85 280,91 Lt. Pagal 2008 m. sausio 3 d. lizingo sutartį pradelsti
mokėjimai sudaro 37 057,33 Lt, delspinigiai – 5 516,22 Lt, o bauda
pagal sutartį – 29 518,37, iš viso 72 091,92 Lt. Visa skola pagal
nutrauktas lizingo sutartis atsakovui yra 317 715,41 Lt. Pažymoje apie
skolos dydį taip pat nurodyta, kad neapmokėtų lizingo objektų vertė yra
398 933,29 Lt. Taigi ieškovas, vienašališkai nutraukęs sutartį, turi teisę
reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio
dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų
buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Atsakovas UAB
„Ramūno transportas“ 2010 m. sausio 7 d. grąžino ieškovui 4 lizingo objektus.
Kaip galimus nuostolius dėl lizingo sutarties nutraukimo ieškovas įvardijo
pradelstus lizingo mokėjimus, delspinigius bei baudas pagal lizingo sutartis.
Ieškovas turi teisę pasirinkti kokių nuostolių atlyginimo prašyti lizingo
sutarties nutraukimo atveju, todėl turi teisę neprašyti iš atsakovų priteisti
neapmokėtų lizingo objektų vertės ir lizingo objektų pardavimo kainos
skirtumo. Ieškovas lizingo objektus šiuo metu pardavinėja, nustatęs kiekvieno
iš jų pradinę kainą, lygią 57 025 Lt. Tokiais veiksmais ieškovas ir
pripažįsta, jog atsiimtų lizingo objektų likutinė vertė šiuo metu yra lygi iš
viso 228 100 Lt (57 025 Lt x 4), tuo tarpu, kaip jau buvo minėta, atsakovų
neapmokėta lizingo objektų vertė yra lygi 398 933,29 Lt. Teisėjų kolegija
sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl atsakovų įsipareigojimų
pagal lizingo ir laidavimo sutartis nevykdymo ieškovas yra patyręs 170 833,29
Lt tiesioginių nuostolių, kurie susidarė dėl atsiimtų lizingo objektų vertės
nuvertėjimo. Be to, ieškovas patiria ir atsiimtų lizingo objektų saugojimo,
priežiūros ir kitas išlaidas, susijusias su lizingo objektų valdymu, todėl
ieškovo prašoma priteisti solidariai iš atsakovų 119 679,99 Lt dydžio bauda,
kuri yra mažesnė už ieškovo patirtus tiesioginius nuostolius, šiuo atveju
laikoma atitinkančia protingumo kriterijus, sąžiningą sutartinių santykių praktiką
bei įstatymo leidėjo įtvirtintas sutartinių netesybų dydžio ribas (CK 6.73 str.
2 d., 6.574 str.). Be to, atskirajame skunde atsakovai nurodo, kad ieškovas
pripažino, jog neišmokėta turto vertė yra 172 374,45 Lt ir užfiksuota turto
grąžinimo ieškovui akte, tačiau CPK 178 straipsnis nustato, kad šalys turi
įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, tuo
tarpu atsakovui teismui nepateikė minėto turto grąžinimo akto ar kitokių
įrodymų, kurie leistų daryti tokią išvadą, todėl pirmosios instancijos teismas,
nustatydamas lizinguoto ir ieškovui grąžinto turto vertę, pagrįstai rėmėsi
verte, už kurią ieškovas pardavinėja susigrąžintus lizingo objektus.
Atkreipiamas dėmesys, jog lizingo objektai šiuo metu dar nėra realizuoti, todėl
tikėtina, kad parduodamo turto kaina mažės, taigi ieškovo patiriami nuostoliai
galimai dar padidės.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta,
teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino
ir taikė proceso bei materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sprendimo
už akių priėmimo bei nuostolių, nutraukus lizingo sutartis, atlyginimo
klausimus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos
CPK 329 straipsnyje, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame
skunde nurodytais motyvais, tarp jų ir CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų
absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos
teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Algirdas
Gailiūnas
Donatas Šernas
Egidijus Žironas