Civilinė byla Nr. 2A - 401 - 357/2011
Pranešėja R. Bartašienė Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00011-2010-9
Teisėja V. Kurtkienė Procesinio sprendimo kategorija 121.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. spalio 27 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės,
kolegijos teisėjų: Reginos Agotos Gutauskienės ir Egidijaus Mockevičiaus,
sekretoriaujant Romutei Lengvenienei,
dalyvaujant ieškovei L. B., jos ir ieškovo F. B. atstovui advokatui V. F.,
atsakovui Joniškio meno mokyklos direktoriui V. Ž., jo atstovei advokatei D. B.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. B. ir F. B. apeliacinius skundus dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimo ir 2011 m. balandžio 1 d. papildomo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-34-874/2011 pagal ieškovų L. B. ir F. B. ieškinius atsakovui Joniškio meno mokyklai, institucija duodanti išvadą Joniškio rajono savivaldybės administracijos švietimo ir sporto skyrius dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus,
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė L. B. ieškiniu (1 – 4 b. l. 1 t.) ir patikslintu ieškiniu (115 – 116 b. l. 3 t.) kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą, prašydama pripažinti jos atleidimą iš darbo Joniškio meno mokyklos pagal direktoriaus V. Ž. 2009-12-16 įsakymą Nr. P-11 neteisėtu; nustatyti, kad ji į pirmesnį darbą negali būti grąžinama dėl galimai nepalankių sąlygų dirbti ir priteisti jai iš atsakovo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką – 20 754,48 Lt bei vidutinį mėnesinį darbo užmokestį – 3459,08 Lt už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2009-12-22 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; pripažinti, kad jos ir atsakovo darbo sutartis Nr. 118, sudaryta 2008-04-02 yra nutraukta teismo sprendimu nuo jos įsigaliojimo dienos; priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokestį už 2009 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius – 5348,47 Lt; priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį – 3459,08 Lt už visą uždelstą atsiskaityti laiką, tai yra nuo 2009-12-22 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti iš atsakovo 41 508,96 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Joniškio meno mokykloje dirbo 38 metus, 2008 m. buvo sudaryta darbo sutartis, nesuprato, kam pasirašoma darbo sutartis tiek metų išdirbus mokykloje, nežino dėl kokių priežasčių buvo atleista, nes pravaikštų nedarė, tobulinosi, tinkamai atliko savo pareigas. 2009-06-10 visi mokytojai pasirašė, kad bus mažinamas darbo krūvis, lankė visus mokytojų tarybos posėdžius, žinojo, kad mokyklai buvo sumažintas mokos fondas, žinojo, kad rajono taryba ne kartą mažino mokyklai skirtas lėšas. Nebuvo informuota, kad jai bus sumažintos kontaktinės valandos, nors 2009-09-23 parašė prašymą, esant sunkiai ekonominei situacijai nemokėti atlyginimo dalies už pasiruošimą pamokoms, o tų pačių metų spalio 6 d. parašė prašymą mokėti atsisakyto atlyginimo dalį. Raštvedė padavė jai pranešimą dėl darbo krūvio sumažinimo, kuriame nurodyta, jog bus tik 8 kontaktinės valandos per savaitę. Perskaičiusi pranešimą, nepasirašė, kad susipažino, pranešimo nepasiėmė, nes įteikti turėjo direktorius, ne raštvedė. 2009 m. spalio 15 d. gavo įspėjimą, kuriame buvo abstraktus tekstas, surašyti straipsniai, nebuvo jokio paaiškinimo, kodėl sutartis su ja bus nutraukta 2009 m. gruodžio 22 d. Įspėjimas jai buvo atvežtas į Žagarę, kur ji dirbo, ji pasirašė, kad gavo. Įspėjimą gavo jau būdama pensinio amžiaus, mano, kad dar buvo pajėgi dirbti ir atsakovas neteisėtai ją atleido dėl pensinio amžiaus. Dėl pažeidimų nesikreipė į darbo ginčų komisiją, kreipėsi raštu į Švietimo skyrių, savivaldybės juristą, Šiaulių apskrities Vyriausybės atstovą, kuris persiuntė jos raštą Darbo inspekcijai, kreipėsi į Joniškio prokuratūrą. Darbo inspektorius konstatavo pažeidimus, tačiau atsakovas nereagavo į darbo inspekcijos pastabas. Mano, kad atsakovas savavališkai pakeitė jos darbo apmokėjimo sąlygas. Rugsėjo mėnesį savaitinių pamokų buvo sumažinta nuo 26 iki 14, o pedagoginių pamokų nuo 33,95 iki 18,28, spalio mėnesį savaitinių pamokų skaičius sumažintas iki 14, o dirbamų iki 18,28. Atlyginimas jai nepagrįstai sumažėjo 1798,41 Lt. Atsakovas jai neišmokėjo priklausančio atlyginimo, kurio bendra suma 5248,47 Lt. Vidutinis darbo užmokestis paskaičiuotas už paskutinius 3 mėnesius jau pakeitus darbo sutarties sąlygas, neteisingai atskaičiuotas profsąjungos mokestis. Mano, kad visos priklausančios išmokos turėjo būti išmokėtos jos atleidimo iš darbo dieną, o ne per tris mėnesius. Su atsakovu nebuvo susitarimo, kad ji sutinka gauti išmokas per tris mėnesius. Jai buvo sumokėta 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, bet paskaičiuota nuo sumažinto atlyginimo. Joniškio meno mokykloje iki 2009 rugsėjo 1 d. dirbo tris dienas per savaitę, o nuo rugsėjo 1 d. dirbo tik 4 val., turėjo po du vaikus. Mokykloje patyrė diskriminaciją ir pažeminimą, nuo patirto streso, sumažėjo jos galimybės įsidarbinti, tai ją pažemino, pablogėjo sveikata.
Ieškovas F. B. ieškiniu (1 – 5 b. l. 2 t.) ir patikslintu ieškiniu (117 – 118 b. l. 3 t.) kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo Joniškio meno mokyklos pagal direktoriaus V. Ž. 2010-01-05 įsakymą Nr. P-12 neteisėtu; nustatyti, kad jis į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl galimai nepalankių sąlygų dirbti ir priteisti jam iš atsakovo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką – 16 105,92 Lt bei vidutinį mėnesinį darbo užmokestį – 2684,32 Lt už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2010-01-15 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; pripažinti, kad jo ir atsakovo darbo sutartis Nr. 119, sudaryta 2008-04-02 yra nutraukta teismo sprendimu nuo jos įsigaliojimo dienos; priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokestį už 2009 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius bei 2010 metų sausio mėnesį – 7 937,57 Lt; priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį – 2684,32 Lt už visą uždelstą atsiskaityti laiką, tai yra nuo 2010-01-15 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti iš atsakovo 32 209,56 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jo muzikinė kvalifikacija – mokytojas metodininkas, buvo aukščiausia mokykloje, apie pasikeitusį mokyklos mokos fondą sužinojo kaip ir visi mokytojai. 2009-06-10 pasirašė už 18 valandų darbo per savaitę, jo darbo krūvis buvo sumažintas rugsėjo mėnesį, nebuvo įteiktas siūlymas dirbti 8 kontaktines valandas per savaitę. Visą laiką iki atleidimo dirbo 17 kontaktinių valandų krūviu, jo niekas neperspėjo, kad sumažintos valandos, nes ugdymo planai mokykloje per 2009 metus nepasikeitė, nežino dėl kokių priežasčių buvo atleistas iš darbo Joniškio meno mokykloje. 2010-01-05 atsakovo vadovas –mokyklos direktorius V. Ž. priėmė įsakymą Nr. P-12 nutraukti su juo darbo sutartį LR DK 129 str. 2 d. pagrindu nuo 2010-01-15. Su įsakymu iš karto nesutiko, mano, kad įsakymas yra neteisėtas, nes nėra nurodytos aplinkybės ar priežastys dėl ko buvo atleistas iš darbo. 2009 m. lapkričio 13 d. jam įteiktame įspėjime Nr. 3-55 apie darbo sutarties nutraukimą duomenų apie jo atleidimo priežastis ir pagrindus nurodyta nebuvo. Įspėjimą gavo jau būdamas pensinio amžiaus, nors buvo pajėgus dirbti. Pagal turimus dokumentus jo realus išmokėtas darbo užmokestis 2009 m. vasario – balandžio mėnesiais buvo 2684,32 Lt. 2009 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais atlyginimas buvo sumažintas nepagrįstai, pažeidžiant įstatymus. Neteisėtas atlyginimo sumažinimas konstatuotas LR Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus 2009-12-23 sprendime Nr. SD-27884. Atsakovas, atleisdamas jį iš darbo, paskutinę jo darbo dieną neišmokėjo viso jam priklausančio atlyginimo, kurio bendra suma sudaro 7937,57 Lt. Jam buvo sumokėta 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, bet paskaičiuota nuo sumažinto atlyginimo ir išmokėta per kelis kartus, todėl kitaip buvo paskaičiuota pensija ir jis nukentėjo finansiškai. Mokyklos vadovas siekė sudaryti nepalankias darbo su vaikais sąlygas, tikėdamasis, kad tai atsilieps vaikų ugdymo lygiui ir parodys jo nekompetenciją. Dėl tokio jo elgesio jautė diskriminaciją ir pažeminimą, nes kiti darbuotojai turėjo normalias darbo sąlygas, gavo didesnį nei jis atlyginimą, naudojosi suremontuotomis ir šiltomis patalpomis. Visa tai neigiamai atsiliepė jo dvasinei būsenai ir sveikatai, jo sveikatos būklė nuolat blogėjo ir tam įtakos turėjo nuolatinė emocinė įtampa bei stresas darbe. Dėl stresinės aplinkos darbe rugsėjo mėnesį, atsirado dešinio peties skausmai, todėl kreipėsi į medikus Šiauliuose, Klaipėdoje. Dar dirbant mokykloje buvo padarytos operacijos, tai žinojo ir direktorius Ž., sveikata blogėja, yra antros grupės invalidas, nustatytas 40 procentų darbingumo lygis.
Joniškio rajono apylinkės teismas 2010-08-25 nutartimi (140 b. l. 1 t.) civilines bylas sujungė į vieną civilinę bylą ir suteikė jai Nr. 2-206-874/2010.
Atsakovas Joniškio meno mokykla atsiliepimais į ieškinius prašė ieškinį atmesti (28 – 35 b. l. 1 t., 36 –44 b. l. 2 t., 123 – 125 b.l., 3 t.).
Institucija duodanti išvadą Joniškio rajono savivaldybės administracijos švietimo ir sporto skyrius nurodė, kad nėra sąlygų pripažinti ieškovų atleidimus iš darbo Joniškio meno mokykloje kaip neteisėtus (187 – 190 b. l. 3 t.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Joniškio rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 21 d. sprendimu ieškovų L. B. ir F. B. ieškinius atmetė. Priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų L. B. ir F. B. 1210,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui Joniškio meno mokyklai; priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų L. B. ir F. B. 33,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į ieškovams įteiktų įspėjimų turinį bei jų pačių, liudytojų paaiškinimus, teismui yra pagrindas teigti, kad įspėjimuose darbo sutarties nutraukimo priežastis yra nurodyta pakankamai konkrečiai bei ieškovams suprantamai (CPK 185 straipsnis) ir nėra pagrindo pripažinti, kad įspėjimai neatitiko DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų. Atsakovas 2009-11-30 pranešimais ieškovams suteikė nuo 2009-12-01 15 val. laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms. Atsakovas, vadovaudamasis DK 129 str. 2 d., 2009-12-16 įsakymu atleido ieškovę L. B. iš darbo nuo 2009-12-22, o 2010-01-05 įsakymu atleido ieškovą F. B. iš darbo nuo 2010-01-15. Atsakovas įstatymo numatyto dviejų mėnesių termino nuo įspėjimo įteikimo iki atleidimo iš darbo nepažeidė.DK 129 str. 1 d. nurodyta, kad darbdavys gali atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Kadangi ieškovai iš darbo buvo atlesti dėl ekonominių priežasčių, esant sumažintam mokyklai skirtam finansavimui, akivaizdu, kad mokykloje kitų laisvų darbo vietų nebuvo. Kaip alternatyvą siūlymui darbuotoją perkelti į kitą darbą, vertino atsakovo pasiūlymą ieškovams dirbti tą patį darbą tik sumažintu darbo krūviu, ieškovai dirbti sumažintu darbo krūviu nesutiko. Teismas atmetė atsakovo motyvus, kad ieškovai atleisti iš darbo ir dėl to, jog nesutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Iš ieškovams įteiktų įspėjimų apie darbo sutarties nutraukimą turinio darė išvadą, kad atsakovas nesutikimo dirbti pakeistomis darbo sąlygomis nenurodė kaip atleidimo iš darbo priežasties. Be to, atsakovas įteikė ieškovams įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą ir juose nurodė, kad darbo sutartis „bus nutraukta“, o per mėnesį, nepasibaigus DK 203 str. nustatytam 1 mėnesio terminui, ieškovai galėjo pateikti darbdaviui sutikimą dirbti sumažintu darbo krūviu.
Teismas padarė išvadą, kad Joniškio meno mokyklos direktoriaus 2009 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. P-11 ieškovę L. B. pagal DK 129 str. 2 d. ir 2009 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. P-12 ieškovą F. B. pagal DK 129 str. 2 d. atleido teisėtai. Nurodė, kad teismui pripažinus ieškovės atleidimą iš darbo teisėtu, nėra teisinių prielaidų ieškovei priteisti iš atsakovo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką – 20754,48 Lt bei vidutinį mėnesinį darbo užmokestį – 3459,08 Lt už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2009 m. gruodžio 22 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Taip pat pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo teisėtu, nėra teisinių prielaidų ieškovui priteisti iš atsakovo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką – 16105,92 Lt bei vidutinį mėnesinį darbo užmokestį – 2684,32 Lt į rankas už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2010-01-15 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Pagal byloje pateikus įrodymus teismas padarė išvadą, kad ieškovai pasirašytinai buvo supažindinti su darbo krūvio sumažėjimu iki 18 savaitinių pedagoginių valandų. Nustatė, kad ieškovams iki atleidimo iš darbo, darbo krūvis nebuvo mažesnis nei 18,28 savaitinių pedagoginių valandų, todėl jų argumentus, kad ieškovei 2009 m. rugsėjo-gruodžio mėnesiais, o ieškovui 2009 m. rugsėjo – 2010 m. sausio mėnesiais buvo neteisėtai sumažintas darbo užmokestis, laikė nepagrįstais. Nustačius, kad ieškovai iš darbo buvo atleisti, esant teisėtam pagrindui, t. y. egzistuojant DK 129 str. 2 d. nurodytoms aplinkybėms, nenustatė teisinių prielaidų ieškovams priteisti iš darbdavio neturtinę žalą. Atmetus ieškovų reikalavimus kaip nepagrįstus, netenkintino ieškovų prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Valstybės naudai iš ieškovų lygiomis dalimis priteisė 33,60 Lt išlaidos procesiniams dokumentams įteikti (CPK 88 str. 1 d. 3 p. ir 96 str. 1 d.).
Atsakovas 2011-03-23 Joniškio rajono apylinkės teismui pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo byloje priėmimo (69 – 70 b. l. 4 t.). Prašė priimti papildomą sprendimą ir išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą – priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų F. B. ir L. B. atsakovui Joniškio meno mokyklai 3630,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad teismas priteisė ne visą atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą, kad įrodymai buvo pateikti, jog bendra atsakovo bylinėjimosi išlaidų suma sujungus bylas yra 3630,00 Lt. Ieškovų F. B. ir L. B. atstovas advokatas V. F. prašė atmesti atsakovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ( 72 b. l. 4 t.).
Joniškio rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 1 d. papildomu sprendimu atsakovo prašymą tenkino iš dalies. Priteisė atsakovui Joniškio meno mokyklai lygiomis dalimis iš ieškovų L. B. ir F. B. 2420,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniais skundais apeliantai L. B. ir F. B. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį pilnai patenkinti. Panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. papildomą sprendimą. Apeliaciniai skundai grindžiami tokiais argumentais:
1.Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Materialinės teisės normos netinkamas (CPK 330 str.) taikymas yra susijęs su neteisingu procesinių normų pritaikymu (CK 329 str.), ir šios aplinkybės suponavo sprendimo nepagrįstumą. Pirmas teismo argumentas, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindą atleisti iš darbo pagal LR DK 129 str. 2 dalyje numatytas ekonomines priežastis. Antras argumentas – įteikti įspėjimai atitiko DK 130 straipsnio reikalavimus ir įstatymo nustatytais terminais.
Mano, kad atsakovas pirmiausia turėjo įrodyti atleidimo iš darbo pagrįstumą, būtinumą ir teisėtumą, nes teismų praktika orientuojama į tai, kad į juridinių faktų sudėtį atleidžiant darbuotoją iš darbo pagal DK 129 straipsnį visada įeina darbdavio iniciatyva, svarbios priežasties buvimas ir faktas, kad darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą. Sprendime iš esmės nėra motyvų, iš kurių būtų matyti kodėl teismo nustatyta ekonominė priežastis buvo svarbi atleidžiant iš darbo. Atsakovas pateikė teismui duomenis apie tai, kad Joniškio rajono savivaldybės Taryba keliais sprendimais 2009 metais sumažino Joniškio meno mokyklos mokos fondo finansavimą ir mokos fondo sumažinimą atsakovas ir teismas laiko ekonomine priežastimi, dėl kurios kilo būtinybė atleisti du konkrečius mokytojus. Mokos fondo sumažinimas negali būti laikomas ekonomine priežastimi, nes jis tiesiogiai neiššaukia būtinybės mažinti darbuotojų skaičių (išskyrus atvejus, kai nutariama pertvarkyti darbo organizavimą), o antra -jo sumažinimas negali turėti jokios įtakos atleidžiant konkrečius mokytojus iš darbo. Darbdavys privalėtų įrodyti, kad būtent ieškovų darbinė veikla ir jų gaunamas atlyginimas itin komplikavo mokyklos veiklą kad atsirado grėsmė mokyklos egzistavimui. Jokios ekonominės mokyklos veiklos analizės atsakovas nepateikė, teismas neatliko jokios analizės.
2. Mokos fondo finansavimo sumažinimas galėjo turėti įtakos tik visų mokyklos pedagogų atlyginimui. Darbdavys, gavęs Tarybos sprendimus apie mokos fondo sumažinimą privalėjo spręsti kuriuo keliu jam eiti: a) mažinti visų pedagogų atlyginimą proporcingai, b) spręsti kurios ugdymo rūšies ( mokyklos veiklos funkcijos) atsisakyti ir atleisti nereikalingus pedagogus, c) atlikti darbo organizavimo pertvarkymus - keisti ugdymo planus daliai arba visiems pedagogams mažinant (išlaikant atitinkamas procedūras) kontaktinių ar pedagoginių valandų skaičių, d) ieškoti kitų mokyklos veiklos specifiką atitinkančių ir visus pedagogus adekvačiai liečiančių išeičių. Mokos fondas buvo mažinamas atsižvelgiant į ekonominę krizę, jos pasekmės, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, turėjo liesti visus mokyklos pedagogus, o ne kai kuriuos. Mano, kad darbdavys kiekvienam darbuotojui privalėjo įteikti pasiūlymą dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, t.y. visiems proporcingai mažinti atlyginimą. Teismas netyrė aplinkybių, ar po kolektyvinio įspėjimo apie pedagoginių valandų sumažėjimą, šis sumažėjimas buvo tolygus visiems mokytojams, t.y. ar visi mokytojai vienodai patyrė krizės pasekmes.
3. Meno mokyklos mokos fondo sumažinimas būtų pagrindas ne atleisti darbuotoją iš darbo, tačiau keisti būtinąsias darbo sąlygas. LAT CBS 2002-12-23 nutartyje (c.b. Nr. 3K-3-1473/2002) yra aptarti darbo ir darbo apmokėjimo aspektai, susiję su darbo krūvio pakeitimu. Teismas pasisakė, kad darbo krūvis gali būti keičiamas perkomplektuojant klases, koreguojant ugdymo planą ir tokie veiksmai reiškia darbo organizavimo pertvarkymą, konstatavo, kad mokytojui dirbant pakeistomis darbo sąlygomis (darbo krūviu), jo darbo užmokestis sumažėja ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių. Šis teismo išaiškinimas reiškia, jog nustačius Joniškio meno mokykloje faktą kad buvo keičiami ugdymo planai, yra pagrindas konstatuoti ne ekonominę būtinybę, tačiau darbo organizavimo pertvarkymą, atleidimas galėjo būti grindžiamas darbo organizavimo pertvarkymu. Tačiau apeliantai negavo jokio įspėjimo apie tai, kad mokykloje vyksta darbo organizavimo pertvarkymas.
4. Meno mokykla nėra rinkos dalyvis, todėl jokie veiksniai negalėjo įtakoti būtinumo mažinti darbuotojų skaičių, teismas nekritiškai vertino mokyklos kolektyvinės sutarties Nr. 3 6.4 punktą, kuriame nurodoma, jog esant sunkiai ekonominei situacijai galima atleisti antraeilininkus mokytojus, taip pat mokytojus, įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba jau gaunančius ją, perspėjus juos prieš du mėnesius ir išmokant išeitinę išmoką. Sis sutarties punktas neatitinka darbuotojų lygybės prieš įstatymą principo, nei kitų LR DK 35 straipsnyje reglamentuotų elgesio darbo santykių srityje principų. Teismas privalėjo nustatyti ir sprendime aptarti kiek mokykloje yra antraeilininkų, kiek įgijusių teisę į senatvės pensiją, kiek - gaunančių senatvės pensiją ir kokios ekonominės sąlygos tiesioginiai veikia į būtinybę mažinti konkrečios rūšies darbuotojų skaičių. Tačiau ir šiuo aspektu sprendime motyvų nėra, kad darbdavys įsakymuose iš viso nenurodė jokių faktų, pagrindžiančių ekonominę būtinybę.
5. Teismas nustatė du atleidimo iš darbo teisinius pagrindus - svarbią priežastį numatytą DK 120 str. 1 dalyje ir svarbią priežastį numatytą DK 129 str. 2 dalyje. Iš įsakymų atleisti iš darbo turinio nematyti nei vienos teismo konstatuotos svarbios priežasties. Todėl teismo motyvas, kad įspėjimuose darbo sutarties nutraukimo priežastis yra nurodyta pakankamai konkrečiai bei suprantamai yra neatitinkantis teismų praktikos.
6. Antrasis neteisingas teismo argumentas, kuriuo remiantis ieškiniai atmesti, jog įteikti įspėjimai apie darbo sutarties nutraukimo priežastis atitinka DK 130 straipsnio reikalavimus. Teismas be pakankamo pagrindo kai kuriuos dokumentus pavadino įspėjimais, atskirų dokumentų turinys ir forma rodo, kad jie nėra ir negali būti laikomi įspėjimais. L. B. 2009-10-01 pranešimo „Dėl darbo krūvio" tekstas yra suformuluotas ne kaip pasiūlymas, tačiau kaip informacija apie jau priimtą sprendimą. Teismui proceso metu pateiktas ilgesnio turinio pranešimas, kurio tekstą bandyta priartinti prie teisės normų reikalavimų. Teismas, prieš imdamasis vertinti pranešimo formą, turinį ir esmę, privalėjo nurodyti kiekvieno iš jų ryšį su byla, priimtinumą ir leistinumą. Tačiau sprendime jokių motyvų dėl šių įrodymų sąsajumo su byla nėra.
2009-11-13 pranešimas Nr. 3-54 ieškovui F. B. taip pat turėjo būti vertinamas santykyje su L. B. pranešimu, nes jų galimo surašymo data skiriasi net pusantro mėnesio, teismas nesiaiškino. F. B. tą pačią dieną įteikiamas pranešimas apie pasiūlymą nuo 2009-12-14 dirbti 8 kontaktines valandas per savaitę ir įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą nuo 2010-01-15 ir toks elgesys nėra sąžiningas. Apie šio dokumento įteikimą apeliantas F. B. visada neigė, o darbdavys leistinomis priemonėmis neįrodė, kad dokumento įteikimo procedūra įvyko taip, kaip turėjo būti atliekama ( LAT nutartis 2002-11-11 c.b. Nr. 3K-3-1330/2002). Darbdavio informaciniai raštai visiškai neatitinka DK 130 str. 2 dalies 1 punkto reikalavimų, nes juose visiškai nėra nurodytos priežastys, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas. Todėl atsakovas, tinkamai nenurodydamas atleidimo iš darbo priežasčių ir aplinkybių, suvaržė darbuotojų teises bei jų įgyvendinimą. Lietuvos Aukščiausias teismas yra pasisakęs, kad darbo sutarties nutraukimo teisėtumą lemia ne tik įstatyme numatyto pagrindo buvimas, bet ir tinkamai įvykdyta atleidimo procedūra.
7. Darbdavys nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 129 str., turi pareigą ieškoti galimybių perkelti atleidžiamą iš darbo darbuotoją į kitą darbą ir esant darbuotojo sutikimui, jį perkelti į kitą darbą. Įstatyme nereikalaujama, kad atleidžiamą iš darbo darbuotoją darbdavys perkeltų į lygiavertį buvusiajam darbą. Jokiame įteiktame rašte ar įspėjime darbdavys nenurodė kiek ir kokių laisvų darbo vietų yra mokykloje, kada ir kokios darbo vietos gali atsilaisvinti arba būti sukurtos, kaip bus organizuojamas mokymas tų mokinių, su kuriais buvo dirbama. Teismas nepatikrino ar laikotarpyje nuo informacinių rastų įteikimo iki atleidimo iš darbo dienos Joniškio meno mokykloje buvo priimta naujų darbuotojų arba kaip kito tam tikru laikotarpiu mokyklos darbuotojų skaičius.
8. Dėl skundžiamo papildomo sprendimo nurodo, kad teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą. Atsakovo turėtos atstovavimo išlaidos neatitinka CPK 98 str. 2 dalyje nurodytų rekomendacijų, atsakovo veiksmuose aiškus piktnaudžiavimo teise aspektas, teismas priteisė nepagrįstai dideles sumas advokato pagalbai apmokėti. Apeliantai mano, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 277 straipsnio 1 dalies nuostatas. Bylinėjimosi išlaidų klausimas jau buvo išspręstas ir šią aplinkybę papildomame sprendime pripažįsta pats teismas. Teismas nurodė savo klaidą įrašytą į rezoliucinę dalį, kurioje neatsispindi atstovavimo išlaidų pilna suma. Tai gali būti laikoma teismo klaida taikant procesinės teisės normas, nes pats teismas šį faktą konstatavo. Ši teismo klaida negali būti taisoma priimant papildomą sprendimą. Sprendimo rezoliucinės dalies pradžioje nėra nuorodos į CPK 93 ar 98 straipsnius. Aiškinant ir taikant CPK 277 str. 1 dalies 3 punktą aiškiai matyti, kad įstatymų leidėjas leidžia priimti papildomą sprendimą tik tuo atveju, jei bylinėjimosi klausimas iš viso nespręstas, o ne tais atvejais, kai jis išspręstas klaidingai. Todėl atsakovas savo interesus šioje dalyje galėjo ginti tik teikdamas skundą apeliacine tvarka. Teismas nepateikė motyvų, papildomame sprendime iš kurių būtų galima spręsti, kad buvo atsižvelgta į CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas. Todėl tai laikytina priežastimi, dėl kurios papildomas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Atsakovas Joniškio meno mokykla atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimą bei 2011 m. balandžio 1 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus, o apeliacinį skundą atmesti, kadangi teismas tinkamai taikė CPK normas. Be to, atsakovas prašo priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodo, kad siekiant sutaupyti lėšas, kurios galėjo būti skiriamos darbo užmokesčio fondui, mokytojų tarybos posėdyje buvo pasiūlyti keli pinigų taupymo sprendimai - pamokų sumažinimas, vasarą išėjimas dviems savaitėms nemokamų atostogų, atleidimas ar darbo krūvio sumažinimas pensijinio amžiaus mokytojams, ugdymo planų pakeitimas, atsisakant antro instrumento ir pan. Mokytojai, dalyvavę šiame posėdyje, vienbalsiai nubalsavo už tai, kad lėšos būtų taupomos vasarą išeinant dvi savaites nemokamų atostogų. Siekiant išsaugoti visus darbuotojus, kad šie neprarastų darbo vietų, mokykloje tarp darbuotojų buvo prieita bendra nuomonė - sutikti, kad esant sunkiai ekonominei situacijai mokykloje, mokytojams nebūtų mokama dalis darbo užmokesčio už nekontaktines valandas, t. y. už pasiruošimą pamokoms. Ieškovai, kaip ir kiti mokyklos darbuotojai, mokyklos direktoriui parašė prašymus, kad esant sunkiai ekonominei situacijai neapmokėti jiems atlyginimo dalies (nekontaktines valandas) už pasiruošimą painokoms, tačiau, vėliau, jie atšaukė šiuos savo prašymus ir vieninteliams ieškovams iš visos mokyklos darbuotojų buvo mokamas pilnas darbo užmokestis, kai tuo tarpu likusiems darbuotojams buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis, t. y. neskaičiuojant šiems darbuotojams darbo užmokesčio dalies už nekontaktines valandas.
Ieškovei 2009 m. spalio 13 d. buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą, kuriuo ji buvo įspėta, kad dėl ekonominių priežasčių ieškovės darbo sutartis bus nutraukta 2009 m. gruodžio 22 d., išmokant jai šešių mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką bei jai priklausančią kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Vadovaujantis DK 129 str. bei 130 str. ieškovui 2009 m. lapkričio 13 d. buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą, kuriuo jis buvo įspėtas, kad dėl ekonominių priežasčių ieškovo darbo sutartis bus nutraukta 2010 m. sausio 15 d., išmokant jam šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką bei jam priklausančią kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Ieškovams, atsisakius dirbti pakeistomis darbo sąlygomis t. y. sumažintu darbo krūviu ir dėl to sumažėjusiu darbo užmokesčiu, buvo pagrindas pripažinti šį nesutikimą svarbia priežastimi nutraukiant sudarytą darbo sutartį, kaip DK 129 straipsnį atitinkančia sąlyga.
Darbdavys, t. y. mokykla, nei teisiškai, nei faktiškai negalėjo ieškovams pasiūlyti ar suteikti jiems kitą darbą, nes ieškovų darbo vieta nebuvo naikinama, ji išliko tik sumažėjo darbo krūvis iki 8 kontaktinių valandų per savaitę, o su tokiu darbo organizavimo pakeitimu ieškovai nesutiko. Mokykloje, atsižvelgiant j žymiai sumažėjusį mokos fondą bei siekiant išsaugoti visus mokyklos darbuotojus, vyko darbo organizavimo pakeitimai - atsisakyta kai kurių pareigybių, sumažinta kontaktinių valandų, atsisakyta pedagogų atestacijų, sumažinti darbo krūviai. Ieškovai nesutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, t. y. mažesniu darbo krūviu, ko pasėkoje, jiems buvo įteikti įspėjimai ir jie buvo atleisti iš darbo, kaip tai nustato DK 120 str., 129 str. ir 130 str. Mokykla neturėjo tikslo atleisti ieškovų, mokyklos tikslas buvo išgyventi ir išlaikyti visus turimus darbuotojus, nors ir turint sumažintą mokos fondą, kurio nepakako darbo užmokesčiui bei mokesčiams, susijusiems su darbo užmokesčiu. Atsakovas mano, kad pateikė pakankamai dokumentų, argumentų ir paaiškinimų, kurie įrodo, kad dėl ekonominių aplinkybių, t. y. žymiai sumažėjus savivaldybės tarybos skiriamų asignavimų darbo užmokesčiui dydžiui, mokykla buvo priversta imtis darbo organizavimo pakeitimų. Mokyklos mokytojų tarybos susirinkime buvo vieningai nutarta atsisakyti atlyginimo dalies už pasiruošimą pamokoms bei papildomus darbus nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. Vienintelė išimtis - ieškovai, kurie, jų reikalavimu, nuo 2009 m. spalio 6 d. gavo pilną atlyginimą. Atsisakyti kažkurios ugdymo rūšies buvo visiškai nerealu, nes moksleivių kontingentas buvo sukomplektuotas dar 2009 m. pavasarį, o mokslas mokykloje trunka 4-7 metus. Ugdymo planai mokyklos tarybos sprendimu taip pat buvo pakeisti, atsisakant papildomo instrumento bei mažinant specialybės instrumento valandų skaičių. Taigi, mokykla išnaudojo visas įmanomos priemonės. Buvo pasiūlyta ieškovams dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, t. y. mažesniu (8 kontaktinių valandų per savaitė) darbo krūviu, tačiau ieškovai su tokiu mokyklos pasiūlymu nesutiko, ko pasėkoje buvo atleisti iš darbo. Ieškovai nebuvo vieninteliai, kuriems buvo pasiūlyta dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Nurodo, kad LAT išaiškinimai 2002-12-23 nutartyje Nr. 3K-3-14732/2003 yra teismo išreikšta pozicija, tačiau nagrinėjamoje byloje negali būti taikomi dėl esminio bylos aplinkybių nesutapimo. Teigia, kad ekonominė krizė paveikia įstaigą, įmonę ar organizaciją, tai atitinkamai ji paveikia ir darbuotoją, t. y. fizinį asmenį. Jei biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš valstybė ar savivaldybės biudžetų, negauna reikiamo dydžio asignavimų, reikalingų darbuotojų darbo užmokesčiui ir kitiems, su darbo užmokesčiu susijusiems mokėjimams, ji yra priversta daryt pakeitimus darbo organizavime - trumpinti darbo laiką, mažinti darbuotojų darbo krūvį, mažinti darbuotojų darbo užmokestį, naikinti pareigybes ir pan. Tad, visa tai yra glaudžiai susiję.
Dėl papildomo sprendimo nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu sprendimu ir ieškovų mokyklai buvo priteistos ne visos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, o mokykla pasinaudojo teise per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos prašyti, kad teismas išspręstų šį klausimą priimdamas papildomą sprendimą, Joniškio rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 1 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą papildomą sprendimą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliantų cituojamoje LAT Civilinių bylų skyriaus 2002-12-23 ir kitose nutartyse išreikšta pozicija, negali būti besąlygiškai taikoma dėl iš esmės skirtingų faktinių aplinkybių.
Dėl ekonominių ar organizacinių priežasčių ir būtinos sąlygos buvimo
Bylos duomenimis nustatyta, kad Joniškio rajono savivaldybės taryba 2009 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T-21 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės 2009 metų biudžeto patvirtinimo" patvirtino 2009 metų biudžetą ir Joniškio meno mokyklos fondui buvo skirta 1903,5 tūkst. Lt, darbo užmokesčiui ir su juo susijusiems mokesčiams, kaip nurodo atsakovas, trūko apie 50 000 Lt. 2009 m. vasario 24 d. Mokytojų tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo 22 mokytojai, tarp kurių buvo ir ieškovai, siekiant sutaupyti lėšas, kurios galėjo būti skiriamos darbo užmokesčio fondui, buvo pasiūlyti keli pinigų taupymo sprendimai - pamokų sumažinimas, vasarą išėjimas dviems savaitėms nemokamų atostogų, atleidimas ar darbo krūvio sumažinimas pensijinio amžiaus mokytojams, ugdymo planų pakeitimas, atsisakant antro instrumento ir nubalsuota už tai, kad lėšos būtų taupomos vasarą išeinant dvi savaites nemokamų atostogų. Joniškio rajono savivaldybės tarybai mažinant asignavimus mokyklos mokos fondui, 2009-2010 mokslo metais nustatytas lėšų trūkumas. Byloje yra pateikti dokumentai - Joniškio meno mokyklos mokytojų tarybos posėdžio protokolai 2009-02-24, 2009-06-11, 2009-08-01, pranešimai pedagogams apie supažindinimą su nutarimais, įsakymas dėl 2009 m. biudžeto tvirtinimo, 2009-06-10 įspėjimas dėl pedagoginio darbo krūvio, kuriuose yra informuojami visi pedagogai apie 18 pedagoginių valandų darbo krūvio per savaitę nustatymą nuo 2009-09-01. Byloje pateiktos pažymos apie ieškovams priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, taip pat įsakymai 2009-10-16 apie suteikiamas nemokamas atostogas mokyklos pedagogams, nutrauktą ugdymo procesą dėl epidemijos ir kt. dokumentai. Ieškovai su visais mokykloje vykusiais organizaciniais pertvarkymais buvo supažindinti, yra jų parašai, rašyti pareiškimai dėl administracijos pateiktų pasiūlymų (b.l.57-59,t.1).
Sprendžiant dėl pagrindo nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, esminis dalykas yra atleidimo iš darbo priežasties svarba, bet ne jos priskyrimas kuriai nors grupei. Įstatyme vartojamos svarbios priežasties ir ypatingo atvejo sąvokos yra vertinamosios ir kiekvienu atveju jų turinys nustatomas atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes. Ekonominių priežasčių sąvokos turinys yra plati sąvoka ir darbo sutarties nutraukimas dėl ekonominių priežasčių yra darbuotojo atleidimas, tiesiogiai nulemtas darbdavio būklės ir (ar) ūkio vienetų sistemos, kurios dalis yra darbdavys, pasikeitimų. Pasikeitus ekonominei būklei, darbdavys turi teisę reaguoti pertvarkydamas įstaigos darbą ir nutraukdamas darbo sutartis su tam tikrais darbuotojais pagal DK 129 straipsnį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje A. V. v. VĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-165/2011).
Pažymėtina, kad Joniškio meno mokykla yra Joniškio rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga, teikianti neformaliojo vaikų švietimo paslaugas, yra pelno nesiekianti iš savivaldybės biudžeto finansuojama įstaiga, kurios pagrindinė paskirtis - tenkinti mokinių pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais. Darbuotojų skaičių ir jų darbo užmokesčio fondą, taip pat darbo organizavimą, konkrečių vykdomų neformaliojo švietimo programų sudarymą ir pagal juos - savaitinio valandinio pedagoginio darbo krūvio mokytojams nustatymą, visų pirma lemia mokyklai skiriamos lėšos. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad mokykloje, atsižvelgiant į žymiai sumažėjusį mokos fondą bei siekiant išsaugoti visus mokyklos darbuotojus, vyko darbo organizavimo pakeitimai - atsisakyta kai kurių pareigybių, sumažinta kontaktinių valandų, atsisakyta pedagogų atestacijų, sumažinti darbo krūviai. Kolegija pažymi, kad ieškovai nesutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, t. y. mažesniu darbo krūviu, todėl įteikus įspėjimus ir per mėnesį nepasirašius sutikimo pakeisti darbo sąlygas, nesant galimybės suteikti kito darbo ieškovai buvo atleisti iš darbo, kaip tai nustato DK 120 str., 129 str. ir 130 str. Atsakovas siekė išlaikyti visus turimus darbuotojus, nors ir turint sumažintą mokos fondą, kurio nepakako darbo užmokesčiui bei mokesčiams, susijusiems su darbo užmokesčiu. Atsakovo pozicija yra logiška, kad ekonominei krizei paveikus įstaigą, atitinkamai ji paveikia darbuotojus, o biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš savivaldybės biudžetų negauna reikiamo dydžio asignavimų, reikalingų darbuotojų darbo užmokesčiui ir kitiems, su darbo užmokesčiu susijusiems mokėjimams ir yra priversta daryt pakeitimus darbo organizavime - trumpinti darbo laiką, mažinti darbuotojų darbo krūvį, mažinti darbuotojų darbo užmokestį, naikinti pareigybes ir tai yra glaudžiai susiję. Kaip nurodė atsakovas, buvo atsisakyta instrumentų derintojo pareigybės, sumažinti darbo krūviai mokyklos aptarnaujančiam personalui, buvo atsisakyta mokytojų atestacijų, mokytojai bendru sutarimu atsisakė darbo užmokesčio dalies už nekontaktines valandas, visiems mokytojams sumažėjo darbo užmokestis, daugumai mokytojų buvo pasiūlyta dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, t. y. mažesniu darbo krūviu. Įvykę darbo organizavimo pasikeitimai buvo būtini, nes sudarė sąlygas užtikrinti efektyvesnį mokytojų darbą bei racionaliau panaudoti mokyklai skiriamus biudžeto asignavimus, kurie neužtikrino net minimalių mokyklos poreikių patenkinimo.
Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad mokykloje nebuvo ekonominio būtinumo, nes taikytos nevienodos taupymo sąlygos visų pedagogų atžvilgiu. Iš byloje esančių dokumentų matyti ir atsakovas patvirtino teismo posėdžio metu apeliacijoje, kad buvo atleistos trys skyrių vedėjos, neribotam laikui buvo sustabdyta vadovų atestacija, sustabdyta planinė mokytojų atestacija 2009 metais, du kartus visi mokyklos darbuotojai ėjo nemokamų atostogų, iš viso tris savaites, atsisakyta fortepijonų derintojo pareigybės, sumažinti darbo krūviai mokyklos aptarnaujančiam personalui, Švietimo ir mokslo ministrui pakeitus mokytojų darbo apmokėjimo tvarką, nuo 2010 m. visiems pedagogams pritaikyti minimalūs atlyginimų koeficientai, atsisakyta bet kokių remontų, kitų nesvarbių išlaidų, buvo atleisti keturi darbuotojai.
Kolegija vertina, kad darbo sutartys su ieškovais faktiškai nutrauktos dėl ekonominio būtinumo, finansavimo sumažinimo dėl ko vyko įstaigos darbo, veiklos organizavimo pasikeitimai. Todėl kolegija vertina, kad ekonominės priežastys buvo veiksniai, nulėmę nurodytus darbo krūvių pasikeitimus. Joniškio meno mokykla būtinybei pagrįsti įrodė, kad dėl sumažinto finansavimo atsirado ekonominis, dėl atitinkamų institucijų priimtų atsakovo įstaigos veikloje taikytinų teisės aktų – teisinis ir organizacinis poreikis imtis darbo bei veiklos 2009–2010 mokslo metams atsakovo mokykloje perorganizavimo. Joniškio meno mokyklos aktuose nurodytos ekonominės priežastys buvo realios, dėl jų reikėjo pertvarkyti mokyklos darbą ir nutraukti darbo sutartis su tam tikrais darbuotojais pagal DK 129 straipsnį. Teismas neturi įgaliojimų vertinti Joniškio meno mokyklos pertvarkymo pobūdžio racionalumo, taupymo sprendimo būdų tikslingumo ar pagrįstumo, nes tai yra darbdavio kompetencija. Ieškovams, atsisakius dirbti pakeistomis darbo sąlygomis t. y. sumažintu darbo krūviu ir dėl to sumažėjančiu darbo užmokesčiu, darbdaviui negalint suteikti kito darbo, buvo pagrindas pripažinti egzistuojant svarbią priežastį nutraukti darbo sutartį DK 129 straipsnio sąlygomis.
Dėl įspėjimo turinio, atitikimo DK 130 str. reikalavimams bei įteikimo ieškovams
Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad 2009-10-01 Joniškio meno mokykla įteikė ieškovei L. B. pranešimą dėl darbo krūvio Nr. 3-34, kuriame pasiūlė nuo 2009-11-01 dirbti 8 kontaktinių valandų per savaitę krūviu. 2009-10-15 įteiktas ieškovei įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą, nurodant, kad darbo sutartis su ieškove bus nutraukta, vadovaujantis DK 129 str. 2 d., 130 str. ir 141 str., dėl ekonominių priežasčių 2009-12-22, išmokant per tris mėnesius lygiomis dalimis nuo atleidimo iš darbo dienos šešių mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir atleidimo dieną – piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.
2009-11-13 Joniškio meno mokykla ieškovui F. B. įteikė pranešimą dėl darbo krūvio Nr. 3-54, kuriame ieškovui buvo siūloma nuo 2009-12-14 dirbti 8 kontaktinių valandų per savaitę krūviu. Tą pačią dieną, t. y. 2009-11-13 buvo įteiktas ieškovui įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą, kuriame nurodyta, kad darbo sutartis su ieškovu bus nutraukta, vadovaujantis DK 129 str. 2 d., 130 str. ir 141 str., dėl ekonominių priežasčių 2010-01-15, išmokant per tris mėnesius lygiomis dalimis nuo atleidimo iš darbo dienos šešių mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir atleidimo dieną – piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.
Ieškovų ir jų atstovo vienas iš argumentų, kad LR valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrius patikrinęs Joniškio meno mokyklos dokumentus nustatė pažeidimus. 2009-12-08 patikrinimo dokumente nurodoma, kad įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą formuluotė yra abstrakti ir negali būti traktuojama kaip tinkama. Kolegija konstatuoja, kad įspėjime darbdavys nurodė juridinį atleidimo pagrindą – 129 str. 2d. ir faktinį pagrindą – ekonomines priežastis. Taip pat ieškovams įteiktas pasiūlymas dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo. Įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą formuluotės pasekmė atleidimo iš darbo teisėtumui, yra įrodymų vertinimo dalykas ir pirmosios instancijos teismas išsprendė šį reikalavimą atsižvelgdamas į įrodymų visumą.
Kolegija konstatuoja, kad iš aptartų ir byloje surinktų rašytinių įrodymų, liudytojų J. A., R. K. parodymų ieškovams akivaizdžiai buvo žinoma apie mokykloje vykstantį pertvarkymą, visų mokytojų darbo krūvių bei atlyginimų mažinimą, darbo sąlygų keitimą ryšium su mokyklos finansinės padėties pablogėjimu. Įspėjimų apie atleidimą iš darbo dėl ekonominių priežasčių tekste jos nebuvo išaiškintos plačiai, tačiau apie darbdavio įspėjime nurodytų ekonominių priežasčių buvimą ieškovai žinojo ir turėjo realią galimybę papildomai išsiaiškinti, susipažinti su priimtais aktais. Abu ieškovai buvo informuoti, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, kad jiems nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis jie bus atleisti iš užimamų pareigų DK 129 str. nustatyta tvarka. Tačiau, abu ieškovai atsisakė priimti bei pasirašyti pranešimus bei nepateikė jokio raštiško sutikimo dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis ir žodžiu informavo, kad atsisako dirbti.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovai iš darbo buvo atlesti dėl ekonominių priežasčių, esant sumažintam mokyklai skirtam finansavimui, o mokykloje kitų laisvų darbo vietų nebuvo. Kaip alternatyvą siūlymui darbuotoją perkelti į kitą darbą, šiuo atveju galima vertinti atsakovo pasiūlymą ieškovams dirbti tą patį darbą tik sumažintu darbo krūviu. Ieškovai dirbti sumažintu darbo krūviu nesutiko. Teismas atmetė atsakovo motyvus, kad ieškovai atleisti iš darbo ir dėl to, jog nesutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Iš ieškovams įteiktų įspėjimų apie darbo sutarties nutraukimą turinio darė išvadą, kad atsakovas nesutikimo dirbti pakeistomis darbo sąlygomis nenurodė kaip atleidimo iš darbo priežasties. Be to, atsakovas įteikė ieškovams įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą ir juose nurodė, kad darbo sutartis bus nutraukta, nors per DK 203 str. nustatytą 1 mėnesio terminą ieškovai galėjo pateikti darbdaviui sutikimą dirbti sumažintu darbo krūviu.
Kolegijos vertinimu, šioje byloje darbdaviui įrodžius svarbių priežasčių visumą, formaliai DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus atitinkantis įspėjimas, vien dėl to, kad nebuvo visapusiškai informatyvus, nepripažintinas pagrindu darbo sutarties nutraukimą laikyti neteisėtu. Mokyklos pertvarkymas vyko ilgą laikotarpį, viešai, darbuotojai buvo informuojami apie priežastis, 2009-11-30 pranešimais ieškovams suteiktas nuo 2009-12-01 15 val. laisvas nuo darbo laikas naujo darbo paieškoms, atleista ieškovė L. B. iš darbo nuo 2009-12-22, 2010-01-05 įsakymu atleistas ieškovas F. B. nuo 2010-01-15 t.y. laikantis dviejų mėnesių termino nuo įspėjimo įteikimo iki atleidimo dienos. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes įvertino tinkamai, todėl nėra pagrindo keisti teismo sprendimo.
Dėl visiems darbuotojams taikytų vienodų sąlygų ir lygybės principo
Nepagrįstas apeliantų argumentas dėl nevienodų sąlygų taikymo visiems darbuotojas, nes byloje pateikti įrodymai patvirtina priešingai. Byloje nustatyta, kad siekiant išsaugoti visus darbuotojus Mokytojų tarybos posėdyje buvo svarstyta padėtis (b.l.67,t.1), darbuotojai bendrai sutarė, kad esant sunkiai ekonominei situacijai mokykloje, mokytojams nebūtų mokama dalis darbo užmokesčio už nekontaktines valandas, t. y. už pasiruošimą pamokoms. Ieškovai, kaip ir kiti mokyklos darbuotojai, mokyklos direktoriui parašė prašymus, kad esant sunkiai ekonominei situacijai neapmokėti jiems atlyginimo dalies (nekontaktines valandas) už pasiruošimą pamokoms, tačiau, vėliau, jie atšaukė šiuos savo prašymus ir kaip nurodė atsakovas, vieninteliams ieškovams iš visos mokyklos darbuotojų buvo mokamas pilnas darbo užmokestis, tuo tarpu likusiems darbuotojams buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis, t. y. neskaičiuojant šiems darbuotojams darbo užmokesčio dalies už nekontaktines valandas. Kolegija įvertina ir palygina byloje pateiktus pedagogų tarifikacijos sąrašus iš kurių akivaizdu, kad 2009 09 01 ir 2010 01 01 darbuotojams valandų ar etatų skaičius sumažintas t.y. sąraše esantiems 2 – 4 p. darbuotojams mažėjo darbo užmokestis ir valandų skaičius nuo 27,96 iki 24,37; nuo 35,25 iki 33,75; nuo 31,34 iki 30,00 ir t.t. (b.l. 69,t.1,108,t.2).
DK 35 str. įpareigoja darbdavį ir darbuotojus laikytis įstatymo reikalavimų ir nustatytų principų. Lygių galimybių Įstatymas nustato darbdaviui draudimą diskriminuoti darbuotojus dėl lyties, rasės, tautybės, kilmės, kalbos, socialinės padėties, tikėjimo. Nei vienu iš šių aspektų ieškovai ieškinio negrindžia, tokiu būdu atsakovui negalioja pareiga paneigti šių principų pažeidimą. Kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą dėl diskriminacijos ir principų pažeidimo, dėl Kolektyvinės sutarties 3,4,6 punktų neteisėtumo, nes tokio reikalavimo nebuvo pareikšta ir tai nėra šio ieškinio nagrinėjimo dalyku.
Dėl galimybės pasiūlyti kitą darbo vietą
Ieškovai buvo informuoti, kad atsisakius dirbti pakeistomis darbo sąlygomis (mažesniu 8 kontaktinių valandų per savaitę) darbo krūviu, jie bus atleisti iš užimamų pareigų DK 129 str. nustatyta tvarka. Tačiau, abu ieškovai atsisakė priimti bei pasirašyti pranešimus bei nepateikė jokio raštiško sutikimo dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis. Pripažintina, kad Joniškio meno mokykla faktiškai negalėjo ieškovams pasiūlyti ar suteikti kitą darbą, nes ieškovų darbo vieta nebuvo naikinama, ji išliko, tik sumažėjo darbo krūvis iki 8 kontaktinių valandų per savaitę, o su tokiu darbo organizavimo pakeitimu ieškovai nesutiko. Tą aplinkybę, kad ieškovai iš darbo buvo atleisti dėl ekonominių priežasčių, kurios ir sąlygojo būtiną darbo sąlygų pakeitimą, kolegija pripažįsta svarbia. Tos pačios pareigos (darbas) ieškovams buvo siūlytos, tačiau pasikeitusiomis sąlygomis dirbti ieškovai atsisakė, todėl kolegija sprendžia, kad darbdavys neturėjo teisinio pagrindo siūlyti ieškovams kito darbo. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieškovų reikalavimus priteisti pinigines išmokas, neturtinę žalą kaip išvestinius reikalavimus, todėl teismui atmetus reikalavimą atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu nebuvo teisinio pagrindo tenkinti kitų ieškinio reikalavimų.
Dėl papildomo sprendimo
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas papildomą sprendimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatų nepažeidė. CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovams per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paprašius išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą, Joniškio rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 1 d. priimdamas papildomą sprendimą pagrįstai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą pagal šalių pateiktus įrodymus.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrė aplinkybes, svarbias teisingam kilusio ginčo sprendimui, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, išaiškino ir taikė materialines bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių susiklosčiusius santykius ir atmesdamas pareikštą ieškinį reikalavimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kolegija nustačiusi, kad nėra CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacinį skundą atmeta.
Šalių bylinėjimosi išlaidos priteistinos CPK 93 straipsnio, 98 straipsnio pagrindais. Ieškovų apeliacinių skundų netenkinus, bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovui, kurios sudaro – 2420.00 Lt atstovavimo išlaidų (b.l.120,t.3). Priteistina 15.78 Lt valstybei išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str., 1 dalies, 1 punktą
n u t a r i a :
Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 11d. sprendimą ir 2011 m. balandžio 1 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Priteisti iš ieškovų L. B. ir F. B. po 1210 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui Joniškio meno mokyklai ir 15.78 Lt (po 7.89 Lt) valstybei išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Kolegijos pirmininkė Rasa Bartašienė
Teisėjai Regina Agota Gutauskienė
Egidijus Mockevičius