Civilinė byla Nr. e2A-1811-643/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02503-2017-9 

Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.1.14.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G., ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ETN Telematika“ ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešą interesą, apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ETN Telematika“ ieškinį atsakovams A. Z., A. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl leidimo be bendraturčių sutikimo įregistruoti žemės sklypo ribas, ūkio pastatą, tvorą su cokoliu, taip pat įregistruoti ieškovės nuosavybės teises į nurodytus statinius, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, valstybinė biudžetinė įstaiga Neries regioninio parko direkcija, uždaroji akcinė bendrovė „Renova“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, uždaroji akcinė bendrovė „Viljuosta“, S. J. (S.), R. S., A. S.; pagal atsakovo A. G. priešieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ETN Telematika“ dėl įpareigojimo laikytis nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir pašalinti pastatytą tvorą, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. Z., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; pagal trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus byloje – Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešą interesą, pareiškimą atsakovams pagal pareiškimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, V. K. ir R. K. dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotų rašytinių pritarimų statinio projektui panaikinimo bei įpareigojimo pašalinti statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę. 

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ETN Telematika“, kuri įstojo į bylą Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnio tvarka teismui 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pakeitus ieškovus V. K. ir R. K. (toliau – ir pradiniai ieškovai), CPK 141 straipsnio tvarka patikslintu ieškiniu prašė: 1) leisti be atskiro žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčių A. Z., A. G. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ribas pagal 2016 m. gegužės 16 d. Žemės sklypo planą M 1:500, parengtą matininko A. J.; 2) be bendraturčių sutikimo Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti pastatą - ūkio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas 1211/b; 3) be bendraturčių sutikimo Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti tvorą su cokoliu, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas tl-t5; 4) be bendraturčių sutikimo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ieškovo nuosavybės teisę į pastatą - ūkio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas 1211/b; 5) be bendraturčių sutikimo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ieškovo nuosavybės teisę į tvorą su cokoliu, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas tl-t5.

1.1.                      Nurodė, kad ieškovė 2021 m. liepos 14 d. pirkimo – pardavimo sutartimi nuosavybės teise iš V. K. ir R. K. (pradinių ieškovų) nupirko butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 537/1990 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius tuo pačiu adresu, nuotekų šalinimo tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius tuo pačiu adresu, taip pat visas pardavėjo turimas teises į neįregistruotą pastatą – ūkinį pastatą, kurio buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), norimas įregistruoti unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tvorą su cokoliu, norimas registruoti unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat įskaitant, bet neapsiribojant šių pastatų statybos rezultatą, statybines medžiagas, bet kokią susijusią dokumentaciją, bet kokią kitą jų naudą.

1.2.                      Paaiškino, kad nupirktame žemės sklype stovi medinis kelių butų gyvenamasis namas, kurio dalis priklauso ieškovei. Ieškovei priklausančioje nupirktoje žemės sklypo dalyje taip pat stovi pirkimo – pardavimo sutartimi nupirkti statiniai - pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat tvora su cokoliu. Taip pat paaiškino, kad 2013 m. ieškovei parduoto turto buvę savininkai įsigijo nebaigtą statyti ūkio paskirties pastatą, kuris jau buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, ir, atlikę visas reikiamas procedūras ir gavę visus reikiamus leidimus, 2014 metais vykdė tolesnius pastato ir tvoros statybos darbus. Taip pat paaiškino, kad žemės sklypo atnaujinto plano sprendiniai faktiškai nesiskiria nuo ankstesnio plano, nėra galimybės ant atnaujinto žemės sklypo plano gauti bendraturčių sutikimų.

1.3.                      Pažymėjo, kad prieš įregistruojant naujus duomenis (užbaigtą pastato statybą) buvo nustatyti formalūs trūkumai - nebuvo gauti bendraturčių sutikimai, ir tik dėl tokio formalaus reikalavimo pakartotinai gauti bendrasavininkių sutikimus dėl faktiškai to paties turinio žemės sklypo plano sprendinių, ieškovei yra nepagrįstai ribojama teisė įregistruoti faktiškai egzistuojančią nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą.

1.4.                      Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo A. G. pareikštą priešieškinį, su kuriuo nesutiko. Pažymėjo, kad nėra ginčo, jog jiems kartu su ieškovu pagal priešieškinį ir kitais asmenimis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), kuriam 2010 m. lapkričio 4 d. nustatyta ir patvirtinta naudojimosi nurodytu sklypu tvarka. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal naudojimosi tvarką nustatytoje ginčo žemės sklypo dalyje pradiniai ieškovai (V. ir R. K.) notariškai patvirtintu atsakovo A. G. sutikimu turėjo teisę pasistatyti jiems priklausantį ūkinį pastatą. Siekdami apsaugoti savo ir kitų bendraturčių turtą, V. ir R. K. 2013 m. spalio mėn. parengė pagalbinio ūkio paskirties pastato projektą, įskaitant ir dėl nesudėtingo statinio - tvoros pastatymo sklype, kuriam 2014 m. balandžio 24 d. raštu pritarė atsakovas (A. G.) ir kiti ginčo sklypo bendraturčiai, minėto projekto pagrindu pradiniams ieškovams (V. ir R. K.) buvo išduotas statybos leidimas ir 2014 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pritarimas.

1.5.                      Atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad tvora pastatyta pagal patvirtinto projekto sąlygas, todėl atmestinas priešieškinyje nurodytas teiginys, kad V. ir R. K. nesilaikydami nustatytos sklypo naudojimosi tvarkos pastatė tvorą, kuri trukdo naudotis atsakovui A. G. jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu, tvoroje įrengti vartai laikantis tvoros įrengimo plane nustatytų atstumų, kurie iš esmės yra didesni nei bendraturčiams priklausanti teisė naudotis sklypo dalimi, pažymėta ABC/83. Atkreipė dėmesį į tai, kad pradinių ieškovų teisėtai pastatyta tvora bei įrengti naudojimui vartai skirti apsaugoti ne tik jiems priklausantį ūkinį pastatą, bendraturčių ginčo žemės sklypą, bet ir kitus asmenis nuo visiems bendrasavininkams priklausančio avarinės būklės pastato, siekiant sumažinti trečiųjų asmenų patekimą prie jo.

1.6.                      Pateiktame atsiliepime į prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą, ieškovė nurodė su pareiškimu nesutinkanti. Nurodo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog 2013 m. kovo 13 d. sudaryto sandorio metu ūkinio pastato baigtumas buvo 85 %, t. y. pradiniai ieškovai įsigijo jau pastatytą pastatą, kas patvirtina, kad 85 % pastato statybos darbų atliko ne ieškovai. Ieškovės vertinimu, Vilniaus apygardos prokuratūra tinkamai neatliko išsamios analizės, nesurinko visų būtinų dokumentų, neištyrė 2010 m. lapkričio 23 d., 2013 m. vasario 13 d., 2013 m. liepos 9 d. rašytinių pritarimų išdavimo bei ginčo statinio statybos aplinkybių, todėl nepagrįstai ir neteisėtai pareiškė reikalavimus šioje byloje. Nesutiko su Vilniaus apygardos prokuratūros teiginiu, kad sklype ieškovė atliko naujos statybos darbus, kai nauja statyba sklype apskritai negalima. Ieškovė vertino, kad Vilniaus apygardos prokuratūros iniciatyva ginamas ne viešas interesas, o asmeninis atsakovo A. G. interesas.

2.       Atsakovė pagal ieškinį Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau –NŽT) atsiliepimu prašė ieškinį atmesti.

2.1.                      Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškiniu siekiama atlikti ginčo žemės sklypo parengtų kadastrinių matavimų teisės aktuose numatytus privalomus suderinimus žemėtvarkos tarnybose ir teisinę registraciją nekilnojamojo turto registre be bendrasavininkų sutikimo.

2.2.                      NŽT nesutiko su argumentais, kad Nacionalinės žemės tarnybos reikalavimas gauti pakartotinius sutikimus yra perteklinis, kadangi Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“, 53.6.5 punkte nurodyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjas žemės sklypo planą gali derinti tik esant visų žemės sklypo savininkų sutikimui (parašams žemės sklypo plane).

2.3.                      Pateiktame atsiliepime į prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą nurodė, kad statybą leidžiančių dokumentų išdavimo klausimas yra savivaldybės kompetencija. Vertino, kad sprendžiant klausimą dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo pirmiausia turėtų būti išspręstas klausimas dėl neteisėtos statybos padarinių įteisinimo, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį.

3.       Atsakovas A. G. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

3.1.                      Nurodė, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai yra ieškovė pagal 2021 m. liepos 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį (537/1990 dalys), atsakovas A. Z. (235/1990 dalys), atsakovas A. G. (945/1990 dalys), Lietuvos Respublika (273/1990 dalys). Pažymėjo, kad oficialiais galiojančiais NTR duomenimis, ieškinio dalyku esantis pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo 2013 m. sausio 30 d. įregistruotas NTR pradėtu ir 2013 m. vasario 18 d., baigtu statyti (statytoja – buvusi iki 2013 m. kovo 6 d. pastato savininkė S. S.), o vėliau buvo sunaikintas ir 2014 m. liepos 29 d. išregistruotas iš NTR pagal pačių ieškovų V. ir R. K. (pradinių ieškovų) asmeninį 2014 m. liepos 24 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo nuomone, ieškiniu siekiama įregistruoti NTR ir įsiteisinti jų nuosavybėn ne 2010–2013 metų statybos legalų ūkinį pastatą unikaliuoju Nr. (duomenys neskelbtini) (faktiškai sunaikintą ir neegzistuojantį bei 2014 m. liepos 29 d. teisiškai išregistruotą iš NTR pačių savininkų asmeniniu 2014 m. liepos 24 d. prašymu), bet 2014 metais pastatytą kitą tariamai ūkinį pastatą (faktiškai gyvenamąjį namą), kurį reikalaujama įregistruoti tuo pačiu unikaliuoju Nr. (duomenys neskelbtini).

3.2.                      Pasisakydamas dėl tvoros atsakovas nurodė, kad ginčo žemės sklypo bendraturčiai (atgaline data) davė sutikimą UAB „Renova“ 2013 metų projekte suprojektuotai tvorai, tačiau pagal šį projektą tvora nebuvo nei pastatyta, nei įregistruota NTR, kitų sutikimų tvorai bendraturčiai nedavė. Pažymėjo, kad 2016 m. gegužės 15 d. UAB „Geodezininkų biuras“ kadastro byloje esantis žemės sklypo planas ir jame nurodyta tvora, kuriai nėra bendraturčių sutikimo, iš esmės skiriasi nuo 2013 m. sausio 30 d. žemės sklypo plano bei 2013 m. spalio mėn. UAB „Renova“ parengto žemės sklypo plano ir jame numatytos tvoros.

3.3.                      Atsakovas A. G. pateiktu priešieškiniu prašė įpareigoti V. K. ir R. K. (dabar UAB „ETN Telematika“) laikytis 2010 m. lapkričio 4 d. susitarimu nustatytos žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos bei pašalinti jų pastatytą tvorą, kad ieškovas A. G. galėtų nevaržomai naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Patikslinęs priešieškinį papildomai prašė pašalinti jų pastatytus tvorą ir ūkinį pastatą (kuriuos jie reikalauja įteisinti), kad atsakovas A. G. galėtų nevaržomai naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu.

4.       Prokuroras, ginantis viešąjį interesą, patikslinęs reikalavimus, pareiškimu prašė: 1) panaikinti 2014 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti statytoją V. K. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 50 % savo ir 50% Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis nugriauti (duomenys neskelbtini) pastatytus kitus inžinerinius tinklus (atraminę sienutę ir tvorą) ir pagalbinio ūkio pastatą, ir sutvarkyti statybvietę, o jam per šį terminą to nepadarius, leisti tų pačių asmenų sąskaita ir proporcijomis tai atlikti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos; 3) panaikinti 2014 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini); 4) įpareigoti statytoją V. K. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 50 % savo ir 50% Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis nugriauti (duomenys neskelbtini) pastatytus statinius: vandentiekio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę, o jam per šį terminą to nepadarius, leisti tų pačių asmenų sąskaita ir proporcijomis tai atlikti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.

4.1.                      Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė, išduodama statybą leidžiantį dokumentą (SLD), pažeidė aukštesnės galios teisės akto – Tvarkymo plano nuostatas, statytojas, siekdamas gauti SLD, nesilaikė pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą – nepateikė regiono aplinkos apsaugos departamentui tikrinti statinių projekto, pagal kurį buvo išduotas SLD, o realizavus statinių projekto sprendinius, buvo pažeistos imperatyvios saugomų teritorijų apsaugą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos. Pažymėjo, jog saugomos teritorijos yra ypatingos reikšmės valstybės saugomi objektai, todėl šių nuostatų pažeidimas laikytinas kartu ir viešojo intereso pažeidimu. Pasisakydamas dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo prokuroras nurodė, kad už SLD neteisėtumą yra atsakinga tiek Vilniaus miesto savivaldybė, tiek statytojas – V. K., todėl jų atsakomybė už neteisėto SLD išdavimą vertintina vienodai.

5.       Trečiuoju asmeniu pagal ieškinį ir priešieškinį ir atsakove pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą įtraukta Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir savivaldybė) pateikė atsiliepimą.

5.1.                      Atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį nurodė, kad savivaldybė 2010 – 2014 laikotarpiu, adresu (duomenys neskelbtini), yra išdavusi šiuos statybą leidžiančius dokumentus – (i) 2010 m. lapkričio 23 d. rašytinį pritarimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) „Pagalbinio ūkio paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektui“; (ii) 2013 m. vasario 13 d. rašytinį pritarimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) „Pagalbinio ūkio paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektui“ perrašant kito statytojo vardu 2010 m. lapkričio 23 d. išduotą rašytinį pritarimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini); (iii) 2013 m. liepos 9 d. rašytinį pritarimą (duomenys neskelbtini) perrašant naujo savininko vardu „Pagalbinio ūkio paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektui“; (iv) 2014 m. kovo 6 d. rašytinį pritarimą (duomenys neskelbtini) „Vandentiekos ir nuotekynės pastatui (duomenys neskelbtini), statybos projektui“; (v) 2014 m. gegužės 15 d. rašytinį pritarimą (duomenys neskelbtini) „Pagalbinio ūkio paskirties pastato ir atraminės sienutės (duomenys neskelbtini), statybos projektui“.

5.2.                      Atkreipė dėmesį į tai, kad pateiktuose dokumentuose, t. y. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą prie specialiųjų žemės sklypo naudojimo sąlygų nebuvo įrašyta, kad sklypas patenka į (duomenys neskelbtini), taip pat projekto sprendiniuose nenurodytos draustinio ribos, todėl nebuvo prašoma pateikti aplinkos apsaugos institucijos derinimo.

5.3.                      Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra 2013 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl statybų žemės sklype (duomenys neskelbtini) (un. Nr. (duomenys neskelbtini))“ yra informavusi Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), jog Vilniaus miesto agentūra pagal kompetenciją atliko patikrinimą, tačiau aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nenustatė.

5.4.                      Paaiškino, kad aptariamo pagalbinio ūkio paskirties pastato ir atraminės sienutės (duomenys neskelbtini), statybos projektas buvo pasirašytas tiek projektuotojo (juridinio asmens direktoriaus, statinio projekto vadovo, architektės), tiek paties statytojo, pritarusio ir patvirtinusio projekto sprendinius – V. K., kas reiškia, jog abu šie subjektai prisiėmė atsakomybę už projekte pateikiamų duomenų teisingumą ir teisėtumą.

6.       Trečiasis asmuo UAB „Renova“ pateikė rašytinius paaiškinimus į prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą. Nurodė, kad su pareiškimu nesutinka.

6.1.                      Paaiškino, kad ūkinį pastatą suprojektavo UAB „Viljuosta“, o UAB „Renova“ 2013 m. spalio mėn. paruošė projektą, kuriuo tik koregavo UAB „Viljuosta“ paruošto projekto techninius sprendinius pagal faktą jau iš esmės pastatytam statiniui su atramine sienute. Pažymėjo, kad UAB „Renova“ projektas buvo paruoštas pagal faktinę statybą siekiant galutinai užbaigti (įforminti) nebaigtas statybas, tai nebuvo nauja statyba.

6.2.                      Taip pat paaiškino, kad UAB „Renova“ atliko ginčui aktualius statinio projektavimo darbus, siekiant užbaigti kito projekto pagrindu pradėtas statybas: 1) parengė Vandentiekos ir nuotekynės pastatui (duomenys neskelbtini), statybos projektą, kuriam Vilniaus miesto savivaldybės administracija pritarė 2014 m. kovo 6 d. pritarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (V t., b. l. 95); 2) parengė pagalbinio ūkio paskirties pastato, atraminės sienutės ir tvoros (duomenys neskelbtini), statybos projektą Nr. (duomenys neskelbtini) (nurodytoje dalyje), kuriam Vilniaus miesto savivaldybės administracija pritarė 2014 m. gegužės 15 d. pritarimu Nr. (duomenys neskelbtini). 

6.3.                      Pažymėjo, kad pradiniai ieškovai įsigijo ūkinį pastatą, kurio statybos baigtumas buvo 85 proc. ir nors ginčijamas rašytinis pritarimas buvo išduotas naujo pagalbinio ūkio paskirties pastato statybai, tačiau UAB „Renova“ projekto aiškinamajame rašte buvo nurodyta, jog prašymas naujam rašytiniam pritarimui teikiamas keičiantis pagalbinio ūkio paskirties pastato techninio projekto sprendiniams.

6.4.                      Nesutiko su savivaldybės ir Inspekcijos teiginiais, kad būtent statytojas (užsakovas) ir statinio projektuotojas yra atsakingi už galutinio statinio projekto teisėtumą ir teisingumą. Trečiojo asmens vertinimu, būtent statytojas (užsakovas), be kita ko, turi pareigą pateikti statinio projektuotojui privalomuosius projekto rengimo dokumentus (Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas), gauti statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas), įstatymo nustatyta tvarka organizuoti statybos užbaigimo procedūras (Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 8 punktas), o statinio projektuotojas, be kita ko, turi pareigą vadovaudamasis Statybos įstatymo nurodytais dokumentais, parengti statinio projektą, jį pasirašyti, tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas bei pataisyti statinio projektą pagal pastabas – tiek statytojo (užsakovo), tiek pagal projektą tikrinusių institucijų, subjektų (jų padalinių) pastabas (Statybos įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4, 6 punktai).

6.5.                      Pabrėžė, kad iš dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų turinio matyti, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu Vilniaus miesto savivaldybės administracija, jos teigimu, nežinojo, jog ginčo objektą ketinama statyti (duomenys neskelbtini), nes Nekilnojamo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre prie specialiųjų žemės sklypo naudojimo sąlygų minėti duomenys nebuvo nurodyti, todėl savivaldybės administracija neprašė regiono aplinkos apsaugos departamento derinimo.

7.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Inspekcija pateikė atsiliepimą į ieškinį.

7.1.                      Atkreipė dėmesį į tai, kad Inspekcija patikrinimo metu aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nenustatė. Nurodė, kad už parengto ginčo statinių projekto, kurio pagrindu išduotas rašytinis pritarimas, atitikimą įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams yra atsakingi tiek statinio projektuotojas, tiek statytojas.

7.2.                      Paaiškino, kad žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), patenka į (duomenys neskelbtini) teritoriją sprendžiant dėl Rašytinio pritarimo teisėtumo, turi būti vertinama, ar visi reikalingi dokumentai, nurodyti Statybos įstatyme buvo pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, ar ginčo statinių projektą pagal kompetenciją suderino visos institucijos, nurodytos Statybos įstatymo 23 straipsnio 17 dalyje, ir ar tai buvo įvertinta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kuri išdavė ginčijamą rašytinį pritarimą.

7.3.                      Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog ginčijamas Rašytinis pritarimas buvo išduotas naujų statinių statybai, Inspekcija turėtų teisę organizuoti statinių griovimo ir statybviečių sutvarkymo darbus statytojo (užsakovo) ar kito Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis, todėl prokuroro reikalavimas Inspekcijai dėl šios statybos padarinių šalinimo 50 % statytojo V. K. ir 50 % Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis neatitinka Statybos įstatymo 33 straipsnio 4 dalies ir turėtų būti tikslinamas nurodant, kad griovimas atliekamas statytojo V. K. lėšomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino, prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 15 d. išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. kovo 6 d. išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 5 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, kurios pagrindu NTR buvo įregistruoti vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuotekų šalinimo tinklai Nr. (duomenys neskelbtini), išregistruojant nurodytus daiktus iš Nekilnojamojo turto registro, leido UAB „ETN Telematika“ per 9 (devynis) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), esančių statinių – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto 12I1/b, tvorą su cokoliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą t1-t5, taip pat vandentiekio ir nuotekų tinklų adresu (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją ir gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus, o UAB „ETN Telematika“ per nustatytą terminą minėto įpareigojimo neįvykdžius, įpareigojo atsakovą V. K. savo lėšomis per 6 (šešis) mėnesius nuo virš sprendime nurodyto 9 (devynių) mėnesių termino pasibaigimo minėtus statinius nugriauti ir sutvarkyti statybvietę. Nurodė, kad jei per nustatytą terminą šis reikalavimas nebus įvykdytas, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), esančius statinius – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą 12I1/b, tvorą su cokoliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą t1-t5, taip pat išardyti vandentiekio ir nuotekų tinklus adresu (duomenys neskelbtini), statytojo V. K. lėšomis. Teismas taip pat priteisė iš ieškovės UAB „ETN Telematika“ atsakovo A. G. naudai 17 190,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiojo asmens UAB „Renova“ naudai 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, į valstybės biudžetą priteisė 108,42 Eur pašto išlaidų. Nutarė pašalinti iš bylos trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų byloje, Valstybės įmonę Registrų centras.

8.1.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1410 nustatytose (duomenys neskelbtini) ribose, yra teritorijoje, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, t. y. Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, jų apsaugos zonos. Ginčo sklypas statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu pateko į (duomenys neskelbtini) teritoriją, todėl statybos projektas, kuriam išduotas 2014 m. gegužės 15 d. rašytinis pritarimas, turėjo būti teikiamas derinti Statybos įstatymo 17, 20 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamentui, ko nebuvo padaryta, o tai teismui leido daryti išvadą, jog toks statybą leidžiantis dokumentas, kuris išduotas nesilaikant imperatyvių nuostatų, turi būti panaikintas.

8.2.                      Nurodė, kad aplinkybė, jog sklypas yra įtrauktas į (duomenys neskelbtini) ribas, nebuvo žinoma nei statytojui, nei atsakovams, nei galimai statybos leidimą išdavusiai savivaldybės administracijai, nėra tiek svarbi, konstatavus, kad statybą leidžiantis dokumentas – 2014 m. gegužės 15 d. rašytinis pritarimas UAB „Renova“ 2013 m. spalio mėnesį parengtam projektui buvo išduotas pažeidus teisės normas.

8.3.                      Teismas kritiškai vertino ieškovės atstovo paaiškinimus, kad pradiniai ieškovai (ginčo ūkinio pastato savininkai iki šio pastato perleidimo 2021 m. liepos 14 d. pirkimo – pardavimo sutartimi UAB „ETN Telematika“) 2013 m. kovo 13 d. įsigiję 85 proc. baigtumo ūkinį pastatą iš S., nutarė jį pritaikyti savo poreikiams ir ne nugriauti, o pakeisti projekto, pagal kurį pastatas pastatytas iki 85 proc. baigtumo (pagal 2013 m. vasario 13 d., 2013 m. liepos 9 d. išduotus SLD), sprendinius. Atkreipė dėmesys į tai, kad skiriasi ne tik projektų sprendinių vizualizacija, tačiau ir sienų aukštis, stogo konstrukcija ir t.t. Nurodė, kad nors pagal UAB „Renova“ parengtą projektą pastatas pastatytas ant tų pačių pamatų, tai paneigia V. K. užsakymu UAB „Renova“ 2014 m. birželio 3 d. atlikti sklypo kadastro duomenys, kuriuose nurodyta, kad 85 proc. baigtumo ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio statybos pradžios metai – 2010, statybos pabaigos metai – 2013, baigtumo procentas 0, pamatų, sienų, perdangos, stogo konstrukcijos, stogo dangos ir t.t. – nėra, kadastro duomenyse nurodyta, kad pastatas sunaikintas.

8.4.                      Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, teismas padarė išvadą, jog 2014 m. birželio 3 d. kadastro duomenų byloje fiksuoto ūkinio pastato, rezervuoto unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys neatitinka UAB „Renova“ 2013 m. spalio mėn. projekte suprojektuoto pastato sprendinių. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepaneigė byloje atsakovų nurodytos aplinkybės, kad pastatytas ginčo ūkinis pastatas atitinka pastato statybos projektą 2013 m. mėn., kuriam buvo išduotas 2014 m. gegužės 15 d. statybą leidžiantis dokumentas, ir atitinkamai nepaneigė abejonių dėl ginčo pastato kitos, nei nurodyta projekte, paskirties ir naudojimo būdo, todėl padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad 2014 m. birželio 3 d. kadastro duomenų byloje fiksuotas ūkio pastatas atitinka 2013 m. spalio mėnesio UAB „Renova“ parengtą projektą.

8.5.                      Teismas, pasisakydamas dėl prokuroro reikalavimo panaikinti 2014 m. kovo 6 d. rašytinį pritarimą vandentiekos ir nuotekynės pastatui (duomenys neskelbtini), statybos projektui, nurodė, kad nekartoja argumentų, kuriais buvo nutarta pripažinti negaliojančiu 2014 m. gegužės 15 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą, nes minėtą statybos projektą sąlygoja analogiškų teisės aktuose numatytų reikalavimų taikymas. Papildomai pažymėjo, kad ginčijamas rašytinis pritarimas negalėjo būti išduotas dar todėl, kad nebuvo gauti žemės sklypo bendraturčių rašytiniai pritarimai, nurodė, kad A. G. 2010 m. liepos 22 d. duotas sutikimas G. S. įsivesti vandentiekį ir buitinę nuotekynę per bendro naudojimo žemės sklypą į butą (duomenys neskelbtini), buvo duotas įvesti vandentiekį ir buitinę nuotekynę į butą Nr. 3, esantį daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), bet ne į ginčo ūkinį pastatą.

8.6.                      Teismo vertinimu, draustinio tvarkymo plano 8.1. punkte naudojama formuluotė „nauja statyba draustinyje nenumatoma“ negali būti vertinama kaip draudimas, nes imperatyvios normos formuluojamos aiškiai nurodant imperatyvą – „draudžiama“, „negalima“ ir pan., be to, draustinio tvarkymo plano taisyklės negali būti vertinamos atsietai nuo Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių statybų procesą, nuostatų. Teismas padarė išvadą, jog prokuroro prašomas taikyti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo būdas – statinio griovimas, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

8.7.                      Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, jog žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos pagal 2016 m. gegužės 16 d. matininko A. J. parengtą žemės sklypo planą negali būti įregistruotos Nekilnojamojo turto registre be žemės sklypo bendraturčių sutikimo. 

8.8.                      Teismas sprendė, kad ieškovų teiginiai bei antstolių CPK 635 straipsnio tvarka konstatuotos aplinkybės, jog vartai atsidaro stumiami ranka, varteliai nerakinami, neeliminuoja fakto, kad objektyviai sklype įrengti vartai ir varteliai riboja kitų bendraturčių, tame tarpe ir atsakovo A. G., teisę nekliudomai naudotis žemės sklypo dalimi, 2010 m. lapkričio 4 d. Susitarimu skirta bendram naudojimui, todėl nurodė, kad teismui panaikinus tvoros statybai išduotą rašytinį pritarimą, tai patvirtino, kad žemės sklypo bendraturčio A. G. teisės buvo pažeistos (LR CPK 12, 178 straipsniai).

III. Apeliacinių skundų bei atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

9.       Ieškovė UAB „ETN Telematika“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį tenkinti pilna apimtimi, pareiškimą bei priešieškinį atmesti bei priteisti ieškovės UAB „ETN Telematika“ naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9.1.  Ieškovė nurodo, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir projektuotojo draudiko neįtraukimas į bylą sudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą.

9.2.  Apeliantė nurodo, kad beveik du metus prokuroras turėjo visas galimybes susipažinti su byloje esančiais dokumentais, išsiaiškinti, ar yra pagrindas reikšti minėtą reikalavimą, tačiau nepagrįstai delsė išspręsti šį klausimą ir taip praleido vieno mėnesio terminą aktui ginčyti.

9.3.  Paaiškina, kad V. K. ir R. K. neatliko naujos statybos darbų (nepastatė naujo statinio), bet adaptavo jau esamą statinį pagal savo poreikius, buvusio ūkinio pastato vietoje (ant tų pačių pamatų) suprojektuotas netgi mažesnis už buvusį – 66.35 m2 bendro ploto (vietoje buvusių 79,30 m2) ūkinis pastatas.

9.4.        Atkreipia dėmesį, kad pagal tuo laiku galiojusius įstatymus 2014 m. gegužės 15 d. V. K. buvo išduotas rašytinis pritarimas Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti naujo statinio statybą, o ne rekonstruoti buvusį, atitinkamai parengtas ir statybos projektas, o atlikus statybos darbus, buvo parengta reikalinga pakeisto statinio registravimui kadastrinių matavimų byla.

9.5.        Apeliantė paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo pateiktus įrodymus apie statinių buvimą ginčo ūkinio pastato vietoje istoriniu laikotarpiu (dar iki (duomenys neskelbtini) įsteigimo), t. y. dar XX a. pradžioje ginčo žemės sklype buvo du statiniai: gyvenamasis pastatas ir ūkinis pastatas. Taip pat nurodo, kad susiklosčiusi situacija atitinka Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodytas aplinkybes, taip pat atitinka Tvarkymo plano 8.1 punkto reikalavimus, todėl draudimas statyti statinius ginčo sklype vien dėl aplinkybės, kad sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) teritoriją, nagrinėjamu atveju neturi būti taikomas.

9.6.        Apeliantė paaiškina, kad tuo atveju, kai ne visi žemės sklypo bendrasavininkai sutinka pasirašyti, nenurodydami priežasties, suinteresuoti asmenys turi kreiptis į teismą dėl žemės sklypo plano derinimo be visų bendrasavininkų sutikimo, o nagrinėjamu atveju žemės sklypo bendrasavininkas be paaiškinimų atsisakė suderinti Žemės sklypo planą, todėl ieškovė ir kreipėsi ne į NŽT, bet į teismą.

9.7.        Pažymi, kad ieškovės pastatyta tvora bei parengti naudojimui vartai skirti apsaugoti ne tik jiems priklausantį ūkinį pastatą, bendraturčių Žemės sklypą, bet ir kitus asmenis nuo visiems bendrasavininkams priklausančio avarinės būklės pastato, siekiant sumažinti trečiųjų asmenų patekimą prie jo.

9.8.        Akcentuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas formaliai nurodė, kad priešieškinį tenkina, faktiškai sprendimu priešieškinio reikalavimai pilna apimtimi tenkinti nebuvo, kadangi: 1) priešieškiniu atsakovas prašė nugriauti/pašalinti ieškovų pastatytą tvorą ir ūkinį pastatą, o panaikinti statybą leidžiantį dokumentą atsakovas neprašė – šis atsakovo reikalavimas nebuvo tenkintas pilna apimtimi, kadangi teismas suteikė ieškovei galimybę parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus; 2) atsakovas pagal priešieškinį yra UAB „ETN Telematika“, ne V. K., o UAB „ETN Telematika“ sprendime nenumatyta pareiga griauti statinius, taigi atsakovo atžvilgiu priešieškinio reikalavimas nebuvo tenkintas, kas taip pat reiškia, jog netenkinus priešieškinio reikalavimų, nebuvo jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas atsakovo naudai; 3) priešieškiniu reiškiamas reikalavimas nugriauti ūkinį pastatą ir tvorą faktiškai dubliuoja pareiškimo reikalavimą, bet tuo pačiu numatytas kitam subjektui: pareiškime reikalavimas nugriauti statinius reiškiamas atsakovui V. K., o priešieškinyje – UAB „ETN Telematika“, o tai yra akivaizdus prieštaringumas tarp priešieškinio ir pareiškimo reikalavimų.

9.9.        Pasisakydama dėl atsakovui A. G. priteistų bylinėjimosi išlaidų, apeliantė nurodo, kad teismas iš ieškovės (UAB „ETN Telematika“) nepagrįstai priteisė visas jo (A. G.) nurodytas bylinėjimosi išlaidas jų neanalizuodamas. Paaiškina, kad didelę bylinėjimosi išlaidų dalį sudaro atsakovo kelionės išlaidos, jis nesiekė byloje dalyvauti nuotoliniu būdu (išskyrus karantino metu), neteikė teismui tokių prašymų, dažnai atvykdavo į Lietuvą gerokai prieš posėdį, buvo reikalaujamos priteisti kelionės išlaidos už bilietus net tomis datomis, kai teismo posėdžiai buvo atšaukti. Taip pat pažymi, kad A. G. bylinėjimosi išlaidos buvo dirbtinai padidintos be jokio pagrindo, nes jis nėra nei atsakovas, nei trečiasis asmuo pagal prokuroro šioje byloje pateiktą pareiškimą.

9.10.        Pabrėžia, kad teismas apskritai nevertino pateiktų priteisti išlaidų pagal 2015 m. kovo 19 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatytas taisykles, o todėl nepragrįstai priteisė ženkliai per dideles sumas išlaidų.

9.11.        Atkreipia dėmesį, kad UAB „Renova“, kuri į bylą buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, civilinėje byloje palaikė ieškovės poziciją, dalyvavo byloje ieškovės pusėje, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovės priteisė visas UAB „Renova“ atstovo nurodytas bylinėjimosi išlaidas.

9.12. Papildomai nurodo, kad UAB „Investicijų srautas“, siekdama paneigti bet kokias abejones, susijusias su ginčo statinių įteisinimo galimybe žemės sklype, ir įteisinti šioje civilinėje byloje ginčijamus statinius, inicijavo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (civilinė bylos Nr. e2YT-7741-1099/2022) ir nors civilinė byla dar nėra išnagrinėta, tačiau atliktos ekspertizės duomenys vienareikšmiškai patvirtina sodybos (gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, kitų priklausinių) buvimo faktą ginčo žemės sklype, kas suteikia realią galimybę įteisinti ginčo ūkinio pastato statybą. Pažymi, kad į bylą pateiktas ekspertizės aktas patvirtina, kad žemės sklype laikotarpiu nuo 1949 m. iki 1983 m. (t. y. tiek iki (duomenys neskelbtini) įsteigimo 1960 m., tiek ir po draustinio įsteigimo) buvo sodyba su gyvenamosios, pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatais. Pažymi, jog nors nauja statyba (duomenys neskelbtini) teritorijoje nenumatoma, Saugomų teritorijų įstatyme numatyta speciali išlyga tiems atvejams, kai leidžiama naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius statyti buvusios sodybos vietoje, todėl UAB „Investicijų srautas“, nustatęs juridinį faktą, kad žemės sklype istoriniu laikotarpiu buvo sodyba, turės galimybę atstatyti sklype buvusį ūkinės paskirties statinį. Be kita ko, konstatavus buvusios sodybos ginčo žemės sklype buvimo faktą, UAB „ETN Telematika“ turės realią galimybę legalizuoti ginčo ūkinį pastatą net ir tuo atveju, jeigu šio pastato statybą leidžiantys dokumentai teismo sprendimu būtų panaikinti, o tai paneigia tiek A. G., tiek Vilniaus apygardos prokuratūros teiginius apie tai, kad įteisinti ginčo ūkinį pastatą jokių galimybių nėra.

10. Atsakovas A. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą dalyje dėl: i) leisti UAB „ETN Telematika“, į/k 302813475, per 9 (devynis) mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), esančių statinių – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą 12I1/b, tvorą su cokoliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą t1-t5, taip pat vandentiekio ir nuotekų tinklų adresu (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją ir gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus; ii) UAB „ETN Telematika“ per nustatytą terminą minėto įpareigojimo neįvykdžius, įpareigoti atsakovą V. K., a/k (duomenys neskelbtini) savo lėšomis per 6 (šešis) mėnesius nuo virš sprendime nurodyto 9 (devynių) mėnesių termino pasibaigimo minėtus statinius nugriauti ir sutvarkyti statybvietę; iii) jei per nustatytą terminą šis reikalavimas nebus įvykdytas, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), esančius statinius – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą 12I1/b, tvorą su cokoliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą t1-t5, taip pat išardyti vandentiekio ir nuotekų tinklus adresu (duomenys neskelbtini), statytojo V. K. lėšomis; 2) priimti naują sprendimą, išspendžiant minėtą klausimą iš esmės: i) įpareigoti atsakovą V. K., a/k (duomenys neskelbtini) savo lėšomis per 6 (šešis) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), esančius statinius – ūkio pastatą, rezervuotas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą 12I1/b, tvorą su cokoliu, rezervuotas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą t1-t5, taip pat išardyti vandentiekio tinklus, unikalius Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę;  ii) jei per nustatytą terminą šis reikalavimas nebus įvykdytas, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), esančius statinius – ūkio pastatą, rezervuotas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą 12I1/b, tvorą su cokoliu, rezervuotas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą t1-t5, taip pat išardyti vandentiekio tinklus, unikalius Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), statytojo V. K. lėšomis; 3) priteisti apelianto A. G. naudai iš ieškovės UAB „ETN Telematika“ A. G. patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje atlyginimą.

10.1.                      Apeliantas nurodo, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra (valstybinės reikšmės) (duomenys neskelbtini), todėl šiam žemės sklypui ir statybai jame taikomos ne tik statybos teisės aktų (Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kt.), Vilniaus miesto Bendrojo plano (sklypas patenka į mažo užstatymo intensyvumo zoną, kurioje nauja statyba galima), bet ir specialiosios (viršesnės) saugomų teritorijų teisės aktų (Saugomų teritorijų įstatymo, šio draustinio Tvarkymo plano ir kt.) nuostatos, (duomenys neskelbtini) naujai statybai taikomi apribojimai: ji nenumatoma (Tvarkymo plano 8.1 punktas) ir Tvarkymo plane ginčo statinių statyba nėra numatyta. Ginčo statinių (pastato, tvoros su cokoliu, vandentiekio, nuotekų tinklų) nauja statyba nėra susijusi su draustinio įsteigimo tikslais: išsaugoti raiškius erozinius raguvynus (duomenys neskelbtini), retas augalų rūšis.

10.2.                      Paaiškina, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), patenka į (duomenys neskelbtini) sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) tvarkymo kraštovaizdžio zoną, kurioje ne tik draudžiama (nėra numatyta) nauja statyba, bet taikomi papildomi griežtesni draudimai keisti esamą vizualinį gyvenviečių pobūdį, užstatymo intensyvumą, plotą, didinti aukštingumą.

2.                      Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą: 1) panaikinti skundžiamo sprendimo dalį: „Leisti UAB „ETN Telematika“, j. a. k. 302813475, per 9 (devynis) mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), esančių statinių – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą 12I1/b, tvorą su cokoliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą t1-t5, taip pat vandentiekio ir nuotekų tinklų adresu (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją ir gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus.“; 2) įpareigoti statytoją V. K., per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti (duomenys neskelbtini) pastatytus kitus inžinerinius tinklus (atraminę sienutę ir tvorą) ir pagalbinio ūkio pastatą, taip pat išardyti vandentiekio ir nuotekų tinklus adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, o jam per šį terminą to nepadarius, leisti tų pačių asmenų sąskaita ir proporcijomis tai atlikti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos; 3) likusioje dalyje skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

11.1.                      Paaiškina, kad statyba nebuvo savavališka, kadangi statytojas statė ginčo statinius, turėdamas SLD, kuriuos pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai pripažino neteisėtais, tai reiškia, kad teismas turėjo taikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą.

11.2.                      Nurodo, kad sistemiškai aiškinant (duomenys neskelbtini) tvarkymo plano 8.1. nuostatą, žodis „nenumatoma“ išreiškia pakankamą imperatyvumą, todėl nauja statyba Žemės sklype yra negalima.

3.                      Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei dėl atsakovo A. G. ir ieškovės UAB „ETN Telematika“ apeliacinių skundų spręsti atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos poziciją.

12.1.                      Paaiškina, kad pagal dabartinio Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (TPDR registracija Nr. (duomenys neskelbtini)) sprendinius žemės sklypas (duomenys neskelbtini) patenka į mažo užstatymo intensyvumo zoną KAR-18-4, kas reiškia, jog statyba ginčo teritorijoje galima.

12.2.                      Nurodo, kad nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą prie specialiųjų žemės sklypo naudojimo sąlygų nebuvo įrašyta, kad sklypas patenka į (duomenys neskelbtini), taip pat projekto sprendiniuose nenurodytos draustinio ribos, todėl nebuvo prašoma pateikti Regiono aplinkos apsaugos departamento derinimo.

12.3.                      Akcentuoja, kad Statybos įstatymas nustato būtent statytojo (užsakovo) ir statinio projektuotojo atsakomybę už neteisingų dokumentų pateikimą statybą leidžiančius dokumentus išduodančiai institucijai. Pažymi, kad net teismui panaikinus ginčijamus rašytinius pritarimus dokumentą, tai per se nereiškia nei administracijos veiksmų neteisėtumo, nei kaltės dėl neteisėtos statybos, nėra pagrindo teigti, kad pareigos elgtis apdairiai ir rūpestingai savivaldybė būtų nevykdžiusi.

4.                      Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, UAB „Renova“ pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus.

13.1.                      Nurodo, kad UAB „Renova“ projektas buvo paruoštas pagal faktinę ūkio pastato statybą, siekiant galutinai užbaigti (įforminti) nebaigtas statybas, todėl V. ir R. K. neatliko naujo statinio statybos. Paaiškina, kad trečiasis asmuo UAB „Viljuosta“ suprojektavo ūkinį pastatą, o UAB „Renova“ 2013 m. spalio mėn. paruošė projektą, kuriuo tik koregavo UAB „Viljuosta“ paruošto projekto techninius sprendinius pagal faktą jau iš esmės pastatytam statiniui su atramine sienute. Taip pat pažymi, kad tai nebuvo nauja statyba, o rekonstrukcija.

13.2.                      Pabrėžia, kad atsakomybė už neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą tenka būtent kompetentingiems subjektams, dalyvavusiems statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese, nes būtent valstybės institucijos neperdavė duomenų Nekilnojamo turto kadastrui ir Nekilnojamojo turto registrui apie ginčo žemės sklypo specialiąsias žemės sklypo naudojimo sąlygas.

13.3.                      Nesutinka su prokuroru ir nurodo, kad ginčo žemės sklypas patenka į mažo užstatymo intensyvumo zoną. 

5.                      Ieškovė UAB „ETN Telematika“ pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, kuriuo prašo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ir A. G. apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus bei priteisti ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškina, kad byloje esantys dokumentai neabejotinai patvirtina, jog ūkinis statinys šiame sklype buvo dar XX a. pradžioje, statyba vyko netgi iki 2010 m. išlikusio statinio vietoje, statinys buvo adaptuotas naujo statinio savininko. Pabrėžia, kad prokuroras neįrodė, kad V. K. neišlaikė buvusio statinio aukštingumo, užstatymo tankio.

6.                      Atsakovai pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro pareikštus reikalavimus R. K. ir V. K. pateikė atsiliepimus, kuriais prašo: 1) ieškovės (apeliantės UAB „ETN Telematika“ apeliacinį skundą tenkinti pilna apimtimi: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį tenkinti pilna apimtimi, pareiškimą bei priešieškinį atmesti; 2) atsakovo A. G. ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus atsakovo pusėje, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus atmesti pilna apimtimi.

15.1.                      Nurodo, kad beveik du metus prokuroras turėjo visas galimybes susipažinti su byloje esančiais dokumentais, išsiaiškinti, ar yra pagrindas reikšti reikalavimą dėl 2014 m kovo 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini), todėl yra praleidęs vieno mėnesio terminą aktui ginčyti.

15.2.                      Pažymi, kad jie neatliko naujos statybos darbų (nepastatė naujo statinio), bet adaptavo jau esamą statinį pagal savo poreikius.

15.3.                      Paaiškina, kad visą atsakomybę už padarinių šalinimą perkeliant išimtinai jiems, kas grubiai prieštarauja teismų praktikai, kadangi būtent dėl valstybinių institucijų aplaidumo, netinkamo pareigų atlikimo ir susiklostė dabartinė situacija.

7.                      Atsakovas A. G. pateikė atsiliepimą į ieškovės UAB „ETN Telematika“ ir atsakovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus, kuriuo prašo atmesti ieškovės UAB „ETN Telematika“ apeliacinį skundą, patenkinti Viliaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą pilna apimtimi, priteisti jo naudai iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

16.1.                      Nurodo, kad prokuratūra apie ginčo pastato vandentiekio ir nuotekų tinklų neteisėtą statybą draustinyje patikimai sužinojo tik iš 2021 m. gruodžio 28 d. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos rašto Nr. (duomenys neskelbtini), todėl prokuroras pareiškė 2021 m. gruodžio 29 d. patikslintus savarankiškus reikalavimus nepraleidęs teismo nustatyto tam termino, kas reiškia, jog jis nėra praleidęs ieškinio (reikalavimo) senaties.

16.2.                      Atsakovas pažymi, kad pastato rekonstrukcija nėra įrodyta, esminiai nukrypimai nuo projekto gali būti pašalinti tik rengiant naują (ne supaprastintą) techninį projektą (statybą leidžiantį dokumentą), kuriam, be kita ko, yra privaloma naujai gauti žemės sklypo visų bendrasavininkų sutikimus, kurių nėra gauta, be to, statinys atitinka gyvenamosios paskirties, bet ne ūkio paskirties statiniui keliamus reikalavimus bei turi visus tam keliamus techninių parametrų požymius, kas įrodo, jog statyba yra neteisėta.

16.3.                      Paaiškina, kad žemės sklype esantis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) (namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra daugiabutis (keturių butų) namas, kas reiškia, jog toks pastatas negali būti laikomas „sodyba“ ir naujų statinių (ginčo ūkinio pastato bei jo vandentiekio ir nuotekų tinklų) statyba draustinyje negali būti pateisinta (legalizuota) neva „buvusios sodybos“ ūkinio pastato apytiksliai toje vietoje pagrindu.

16.4.                      Pabrėžia, kad objektyviai sklype įrengti vartai ir varteliai riboja kitų bendraturčių, tame tarpe ir atsakovo A. G., teisę nekliudomai naudotis žemės sklypo dalimi, kuri 2010 m. lapkričio 4 d. susitarimu skirta bendram naudojimui.

16.5.                      Akcentuoja, kad teismui patenkinus A. G. ir / arba prokuratūros reikalavimus, kurie iš esmės sutampa, A. G. turi teisę į priteisimą jo bylinėjimosi išlaidų visiško atlyginimo CPK 93 straipsnio tvarka, ir teismas teisingai bei pagrįstai priteisė jo naudai visas jo turėtas bylinėjimosi pirmojoje instancijoje išlaidas.

8.                      Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo: 1) ieškovės UAB „ETN Telematika“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; 2) dėl atsakovo A. G. ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinių skundų dalyje dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo, panaikinimo dalyje dėl „leidimo ieškovei UAB „ETN Telematika“ per 9 (devynis) mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), esančių statinių – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą 12I1/b, tvorą su cokoliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą t1-t5, taip pat vandentiekio ir nuotekų tinklų adresu (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją ir gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus“ pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, o kitoje dalyje dėl statinių griovimo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-7-600/2022, palikti nepakeistą. Atsiliepime sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, kad naujai parengtas projektas buvo naujo ūkinio pastato statybai ir, atitinkamai, statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas naujo statinio statybai.

9.                      Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras pateikė atsiliepimą į A. G. ir UAB „Telematika“ apeliacinius skundus, kuriuo prašo: 1) atmesti UAB „ETN Telematika“ apeliacinį skundą ir juo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą; 2) apelianto A. G. apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti skundžiamo sprendimo dalį: „Leisti UAB „ETN Telematika“, j. a. k. 302813475, per 9 (devynis) mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), esančių statinių – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą 12I1/b, tvorą su cokoliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą t1-t5, taip pat vandentiekio ir nuotekų tinklų adresu (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją ir gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus.“; 2) įpareigoti statytoją V. K., per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti (duomenys neskelbtini) pastatytus kitus inžinerinius tinklus (atraminę sienutę ir tvorą) ir pagalbinio ūkio pastatą, taip pat išardyti vandentiekio ir nuotekų tinklus adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, o jam per šį terminą to nepadarius, leisti tų pačių asmenų sąskaita ir proporcijomis tai atlikti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos“.

18.1.                      Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nemodifikavo nei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, nei UAB „Renova“ draudiko teisinės padėties, todėl jų nedalyvavimas byloje negali būti pripažintas absoliučiu skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindu.

18.2.                      Akcentuoja, kad aplinkybės, jog žemės sklype buvęs statinys – ūkinis pastatas, kuris buvo pradėtas statyti pagal 2013 m. spalio mėn. parengtą projektą ir kurį (85 proc. baigtumo) įsigijo V. K., niekada nebuvo baigtas statyti, neginčijo nei vienas byloje dalyvaujantis asmuo, o nei Statybos įstatymo 34 straipsnis, nei kiti teisės aktai nenumatė galimybės nebaigto statinio rekonstravimo galimybės.

18.3.                      Pabrėžia, kad aplinkybė, jog žemės sklype istoriniu laikotarpiu (dar iki (duomenys neskelbtini) įsteigimo) stovėjo ūkiniai pastatai šiuo atveju yra teisiškai nereikšminga, nes ginčijami statybą leidžiantys dokumentai išduoti ne istoriniu laikotarpiu žemės sklype stovėjusių ūkinių pastatų rekonstrukcijai.

10.                      Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, kuriuo prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o dėl atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinių skundų spręsti atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus argumentus.

19.1.                      Pažymi, kad ieškovai siekė atlikti žemės sklypo parengtų kadastrinių matavimų teisės aktuose numatytus privalomus suderinimus žemėtvarkos tarnybose ir teisinę registraciją nekilnojamojo turto registre be bendraturčių sutikimo, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjas žemės sklypo planą gali derinti tik esant visų žemės sklypo savininkų sutikimui.

19.2.                      Nurodo, kad byloje panaikinus statybos leidimą ir taikant teisinius padarinius turi būti nustatomi dėl neteisėto statybos pagrindo kalti asmenys, kurių neteisėti veiksmai lėmė ir statybos neteisėtumą bei sudarė pagrindą nugriauti tokius statinius.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

12.                      Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas.

13.                      Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

14.                      Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės UAB „ETN Telematika“ ieškinys atmestas, atsakovo A. G. priešieškinys patenkintas, trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimas patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo.

15.                      CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Pažymėtina, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus.

16.                      Atsakovas A. G. 2022 m. rugpjūčio 23 d. pateikė prašymą priimti į bylą 2022 m. birželio 21 d. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo į A. G. priešieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-11203-994/2022 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-06773-2022-8) kopiją. Teismo vertinimu, atsakovo pateiktas kitos proceso šalies procesinis dokumentas (pozicija kitoje civilinėje byloje nagrinėjamais klausimais) nelaikytinas tinkamu įrodymu, sprendžiant dėl šioje byloje ginčijamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl atsakovo prašymas dėl papildomų dokumentų pateikimo (priėmimo) netenkinamas.

17.                      Ieškovė UAB „ETN Telematika“ 2022 m. spalio 14 d. ir 2022 m. spalio 17 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kas savo esme prilygta apeliacinio skundo pagrindo papildymui, o tai prieštarauja CPK 323 straipsnyje įtvirtintoms nuostatoms, todėl ieškovės atstovo rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

18.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad 0,1990 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso keliems bendraturčiams – ieškovei UAB „ETN Telematika“ (ankstesni savininkai buvo V. K. ir R. K.) priklauso 537/1990 dalys, atsakovui A. G. – 945/1990 dalys, atsakovui A. Z. – 235/1990, ir Lietuvos Respublikai – 273/1990 dalys. Žemės sklype Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010 m. gegužės 13 d. ir 2016 m. balandžio 1 d. išrašų duomenimis stovi pastatas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 85 proc. baigtumo ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos pradžios metai 2010 m., statybos pabaigos metai 2013 m.). Vadovaujantis valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu (Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypui yra nustatytos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos: kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, jų apsaugos zonos ir elektros tinklų apsaugos zonos. Šiame žemės sklype yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai: pastatas – ūkinis pastatas, rezervuotas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (ūkinis pastatas) (įgytas iš V. K. ir R. K. 2021 m. liepos 14 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu), tvora, rezervuotas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vandentiekio tinklai, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini) ir nuotekų tinklai, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini).

19.                      Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014 m. kovo 6 d. statytojui V. K. išdavė statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo leista statyti naujus nesudėtingus statinius – vandentiekio tinklus ir nuotekų tinklus pagal projektuotojo UAB „Renova“ parengtą „Vandentiekio ir nuotekynės pastatui (duomenys neskelbtini), statybos projektą Nr. LVN“, 2014 m.

20.                      Ieškovei nuosavybės teise priklausantys vandentiekio tinklai (I grupės nesudėtingasis statinys) ir nuotekų tinklai (I grupės nesudėtingasis statinys) suformuoti (užbaigus naujo statinio statybą) ir įregistruoti 2019 m. liepos 3 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir 2019 m. liepos 5 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu.

21.                      Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014 m. gegužės 15 d. statytojui V. K. išdavė statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo leista statyti naujus statinius: kitus inžinerinius tinklus (atraminę sienutę ir tvorą) ir ūkinį pastatą pagal projektuotojo UAB „Renova“ parengtą „Pagalbinio ūkio paskirties pastato, atraminės sienutės ir tvoros (duomenys neskelbtini), statybos projektą Nr. (duomenys neskelbtini)“, 2013 m.

22.                      Nekilnojamojo turto registro 2017 m. sausio 26 d. išraše nurodyta, kad ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra sunaikintas ir išregistruotas, kadastro duomenų nustatymo data 2014 m. birželio 3 d. (2.2. punktas).

23.                      2021 m. rugpjūčio 2 d. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad nuo 2020 m. sausio 2 d. yra išviešinta, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra teritorijoje, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, t. y. Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, jų apsaugos zonos (pagrindas – 2019 m. gruodžio 19 d. LR žemės ūkio ministro įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)) (nurodyto išrašo 9 punktas).

24.                      Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus 2016 m. birželio 20 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotame A. J. (2014 m. ir 2016 m. rengusiam žemės sklypo planą), nurodyta, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nepatenka į Kultūros vertybių registre registruotos nekilnojamosios kultūros vertybės teritoriją ar apsaugos zoną. Neries regioninio parko direkcija 2016 m. birželio 29 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) matininką A. J. informavo, kad šis sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) teritoriją ir jam nustatomas apribojimas XXXV – (duomenys neskelbtini); kadangi žemės sklypo kadastrinių matavimų plane šis apribojimas, susijęs su saugomomis teritorijomis, įrašytas, todėl pritaria parengtam sklypo ribų planui.

Dėl ieškovės UAB „ETN Telematika“ apeliacinio skundo argumentų.

25.                      Ieškovė UAB „ETN Telematika“, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, prašydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškinį tenkinti pilna apimtimi, pareiškimą bei priešieškinį atmesti.

26.                      Apeliantės teigimu, CPK draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, todėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir UAB „Renova“ draudiko neįtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu sudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą.

27.                      Pabrėžtina, jog įstatymu draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsni). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tuo atveju, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, tačiau toks pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta dėl tokių asmenų materialių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011). Kasacinio teismo praktikoje nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).

28.                      Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos buvo žinoma apie nagrinėjamos civilinės bylos nagrinėjimą iš Vilniaus apygardos prokuratūros jai teiktų prašymų, pareiškimų bei raštų. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas nemodifikavo nei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, nei UAB „Renova“ draudiko teisinės padėties, t. y. skundžiamu sprendimu nebuvo nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos šių dviejų juridinių asmenų materialiosios teisės ir pareigos. Atsižvelgiant į tai, jų nedalyvavimas byloje negali būti pripažintas absoliučiu skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindu, todėl aptartas apeliantės argumentas atmetamas.

29.                      Apeliantė nesutinka ir su tuo, jog prokuroras, ginantis viešą interesą, beveik du metus turėjo visas galimybes susipažinti su byloje esančiais įrodymais, išsiaiškinti, ar yra pagrindas reikšti reikalavimą, tačiau delsė ir dėl to praleido vieno mėnesio terminą aktui ginčyti.

30.                      Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

31.                      Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į teismą (tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinį) kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam ieškiniui (prašymui) paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-578/2007, 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2010).

32.                      Termino prokurorui kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, eigos pradžios ypatumas, palyginus su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis, t. y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimo ar turėjimo juos surinkti, yra ne privilegija viešąjį interesą ginančiam subjektui, o grindžiamas nuoseklia proceso įstatymų aiškinimo logika. Prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. Privatūs subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu būdu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jie gavę administracinį aktą, suvokia, ar šis aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą ginant savo teises. Skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir pareigų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010).

33.                      Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos prokuratūra į teismą kreipėsi išnagrinėjusi A. G. 2020 m. sausio 30 d. pareiškimą ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. vasario 18 d. pareiškimą dėl vandentiekio ir nuotekų statinių teisėtumo. Tik gavusi pakankamai duomenų, t. y. 2021 m. gruodžio 28 d. gavusi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos išvadas dėl minėtų statinių galimo poveikio (duomenys neskelbtini) vertingosioms savybėms, prokuratūra pateikė teismui patikslintus savarankiškus reikalavimus (2021 m. gruodžio 29 d.). Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog prokuratūra, tikslindama savarankiškus reikalavimus – pareikšdama naują reikalavimą dėl 2014 m. kovo 6 d. rašytinio pritarimo panaikinimo, nepraleido termino tokiam reikalavimui pareikšti.

34.                      Be to, tuo atveju, kai į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą ir esant privataus intereso ir prokuroro ginamos valstybės pareigos užtikrinti draustinio apsaugos viešąjį interesą konkurencijai, viešojo intereso svarba yra akivaizdžiai didesnė. Kilusio ginčo atveju prokuroras gina viešąjį interesą, nes ginčijamu statybos leidimu pažeidžiamos imperatyvios teisės normos, o tai suteikia teismui pagrindą laikyti terminą nepraleistu, dėl to ieškovės reikalavimas taikyti senatį atmestinas.

35.                      Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad V. K. ir R. K. neatliko naujos statybos darbų (nepastatė naujo statinio), bet adaptavo jau esamą statinį pagal savo poreikius, buvusio ūkinio pastato vietoje (ant tų pačių pamatų) suprojektuotas netgi mažesnis už buvusį – 66.35 m2 bendro ploto (vietoje buvusių 79,30 m2) ūkinis pastatas. Paaiškina, kad pagal tuo laiku galiojusius įstatymus 2014 m. gegužės 15 d. V. K. buvo išduotas rašytinis pritarimas Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti naujo statinio statybą, o ne rekonstruoti buvusį, atitinkamai parengtas ir statybos projektas, o atlikus statybos darbus, buvo parengta reikalinga pakeisto statinio registravimui kadastrinių matavimų byla. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms.

36.                      Nors bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 gegužės 15 d. statytojui V. K. Vilniaus miesto savivaldybės administracija visgi išdavė statybą leidžiantį dokumentą (SLD) – rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo leista statyti naujus statinius: kitus inžinerinius tinklus (atraminę sienutę ir tvorą) ir pagalbinio ūkio pastatą, tačiau aptariamų statinių projektas su regiono aplinkos apsaugos departamentu derintas nebuvo, o žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) patenka į (duomenys neskelbtini) teritoriją, tačiau pagal 2008 m. kovo 26 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto (duomenys neskelbtini) tvarkymo plano (Tvarkymo planas) 8.1. punktą, draustinyje numatomi šie apribojimai statybai: nauja statyba draustinyje nenumatoma. Lyginant 2013 m. spalio mėn. parengtą projektą ir atitinkamai 2014 m. gegužės 15 d. išduotą rašytinį pritarimą, matyti, jog parengtas projektas buvo naujo ūkinio pastato statybai ir atitinkamai statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas naujo statinio statybai. Pritartina pirmosios instancijos teismui, jog skiriasi projektų sprendinių vizualizacija, sienų aukštis, stogo konstrukcija ir kitos dalys. Be to, iš V. K. užsakymu UAB „Renova“ 2014 m. birželio 3 d. atlikto sklypo kadastro duomenų matyti, jog tariamas 85 proc. baigtumo ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio statybos pradžios metai – 2010, statybos pabaigos metai – 2013, baigtumo procentas 0, pamatų, sienų, perdangos, stogo konstrukcijos, stogo dangos ir t.t. – nėra, kadastro duomenyse nurodyta, kad pastatas sunaikintas, pats V. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu netgi aiškino, jog pateikė VĮ Registrų centrui informaciją apie pastato išregistravimą. Sutiktina ir su prokuroru, jog nei Statybos įstatymo 34 straipsnis, nei kiti teisės aktai nenumatė nebaigto statinio rekonstravimo galimybės. Visos aptartos aplinkybės rodo, kad 2013 m. spalio mėn. parengto projekto pagrindu 2014 m. gegužės 15 d. rašytinis pritarimas buvo išduotas visiškai naujo ūkinio pastato statybai, o ne tuo metu iš dalies pastatyto (iki 85 proc. baigtumas) statinio rekonstrukcijai, kuri taip pat negalėjo būti atlikta, remiantis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Be kita ko, ieškovė neįrodė, jog buvo atlikta būtent rekonstrukcija, byloje nėra objektyvių tai įrodančių duomenų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, esminiai nukrypimai nuo projekto gali būti pašalinti tik rengiant naują techninį projektą, kuriam yra privaloma naujai gauti žemės sklypo visų bendrasavininkų sutikimus, kurių, bylos duomenimis, taip pat nebuvo gauta. Atsižvelgiant į tai, apeliantės teiginiai, jog V. K. ir R. K. neatliko naujos statybos darbų (nepastatė naujo statinio), bet adaptavo jau esamą statinį pagal savo poreikius, atmetami ir sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog aptariama statyba buvo neteisėta.

37.                      Šiuo atveju pripažinus, jog statyba buvo neteisėta, nėra pagrindo spręsti dėl kitų ieškovės reikalavimų, todėl teisėjų kolegija dėl likusių apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

38.                      Įvertinus aukščiau išdėstytą, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo aptartoje dalyje naikinti ar keisti ieškovės UAB „ETN Telematika“ apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

39.                      Ieškovė apeliaciniu skundu atkreipia dėmesį, kad nors pirmos instancijos teismas rezoliucinėje dalyje nurodė A. G. priešieškinį tenkinantis, tačiau faktiškai priešieškinys patenkintas nebuvo jokia apimtimi. Atitinkamai, nepagrįstai iš ieškovės priteistos ir bylinėjimosi išlaidos (17 190,34 Eur) šio atsakovo naudai. Kolegija su šiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais sutinka.

40.                      Skundžiamame sprendime (66 – 69 punktai) pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas A. G. prašė įpareigoti ieškovę laikytis 2010 m. lapkričio 4 d. susitarimu nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir pašalinti ieškovės pastatytą tvorą ir ūkinį pastatą (kuriuos siekiama įteisinti). Teismas atsakovo A. G. priešieškinį laikė negatoriniu reikalavimu. Sprendime (69 punktas) konstatuota, kad teismui panaikinus tvoros statybai išduotą rašytinį pritarimą, tai patvirtina, kad žemės sklypo bendraturčio A. G. teisės buvo pažeistos. Rezoliucinėje dalyje pirmos instancijos teismas nurodė nusprendęs priešieškinį tenkinti.

41.                      Pagal CK 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas yra negatorinis ieškinys. Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Be to, kasacinis teismas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo yra išaiškinęs, kad negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). Toks kasacinio teismo išaiškinimas suponuoja, kad tenkinant savininko negatorinį reikalavimą, nepakanka konstatuoti jo (savininko) teisės pažeidimo, tačiau jo teisės turi būti (gali būti) apginamos vienu iš anksčiau nurodytų būdų: nurodant nutraukti savininko teises pažeidžiančius veiksmus; atkuriant iki pažeidimo buvusią padėtį arba uždraudžiant ateityje taip pažeisti savininko nuosavybės teisę. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas nors sprendimo motyvuojamoje dalyje ir konstatavo atsakovo A. G., kaip ginčo žemės sklypo bendrasavininkio, teisės pažeidimą dėl ieškovės pastatytos tvoros, be to, rezoliucinėje dalyje nurodė priešieškinį tenkinantis, tačiau ieškovės atžvilgiu nesuformulavo jokių negatorinio reikalavimo tenkinimą atitinkančių įpareigojimų. Priešingai, ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje ieškovei įtvirtinta teisė (galimybė) įsiteisinti tvorą, parengiant naują projektinę dokumentaciją ir gaunant šių statinių statybą leidžiančius dokumentus. Visa tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. G. priešieškinio reikalavimai nebuvo patenkinti jokia apimtimi. Šią išvadą patvirtina ir A. G. pateiktas apeliacinis skundas dėl pirmos instancijos teismo sprendimo, kuriuo atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo priimti naują sprendimą ir įpareigoti statytoją (V. K.) nugriauti visus statinius (ne tik tvorą). Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl A. G. priešieškinio keistinas, nurodant, kad priešieškinys atmetamas. Atitinkamai, sutiktina ir su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, jog iš jos atsakovo A. G. naudai nepagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos. Priešieškinį atmetus jį pareiškusio atsakovo A. G. patirtos bylinėjimosi išlaidos nekompensuotinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir šioje dalyje.  

42.                      Sutiktina su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jos trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, UAB „Renova“ naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Pažymėtina, kad UAB „Renova“, kuri atliko ginčo statinių projektavimo darbus, byloje dalyvavo ieškovės pusėje, o ieškovės ieškinys teismo buvo atmestas. Be to, teismo sprendimu ieškovei leista parengti ginčo statinių naują projektinę dokumentaciją ir gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus. Taigi, pagal bylos baigtį ir priežastis, dėl kurių susidarė šio trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos (palaikant ieškovės poziciją dėl statinių teisėtumo), ieškinį atmetus UAB „Renova“ patirtos bylinėjimosi išlaidos jos naudai iš ieškovės priteistos nepagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas.

Dėl atsakovo A. G. apeliacinio skundo ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, Vilniaus apygardos prokuratūros apeliacinio skundo argumentų.

43.                      Atsakovas A. G. ir trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, Vilniaus apygardos prokuratūra pateikė apeliacinius skundus, kuriuose reiškiami reikalavimai iš esmės sutampa, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia šalių apeliacinius skundus nagrinėti bendrai.

44.                      Atsakovas A. G. ir Vilniaus apygardos prokuratūra apeliaciniais skundais prašo panaikinti ginčijamą sprendimą dalyje dėl leidimo ieškovei parengti žemės sklype esančių statinių projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus. Jų nuomone, teismas turėjo taikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą, taip pat pažymi, jog sistemiškai aiškinant (duomenys neskelbtini) tvarkymo plano 8.1. nuostatą, žodis „nenumatoma“ išreiškia pakankamą imperatyvumą, kas reiškia, jog nauja statyba žemės sklype yra negalima. Teisėjų kolegija minėtus argumentus atmeta ir pritaria pirmosios instancijos teismui, jog statinio griovimas, nepaneigus ginčo statinių įteisinimo galimybės, pripažintinas neproporcinga priemone ieškovės atžvilgiu. Įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės suvaržymo priemonė, todėl tokios savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymas yra galimas tik kraštutiniu atveju, esant iš esmės neabejotinam įsitikinimui, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos taikyti šią priemonę.

45.                      Pažymėtina, jog Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje ir jos 1–3 punktuose nurodyta: „Jeigu teismas savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu: 1) įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šios dalies 1 punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), kurį (kurią) nugriovus (išardžius) buvo pažeistas viešasis interesas; 3) leidžia šios dalies 1 punkte nurodytam asmeniui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus <...>“.

46.                      Visų pirma, konstatuotina, jog neteisėtai išduotas statybas leidžiantis dokumentas jau yra sukėlęs materialinius teisinius padarinius, vien administracinių aktų panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų tinkamai apginti pažeisto viešo intereso. CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

47.                      Bylos duomenimis buvo nustatyta, jog pagal dabartinio Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano (TPDR registracija Nr. (duomenys neskelbtini)) sprendinius žemės sklypas (duomenys neskelbtini), patenka į mažo užstatymo intensyvumo zoną KAR-18-4, kurioje sklypų užstatymo tankumas iki 40 procentų, intensyvumas iki 0,4, aukštingumas iki 3 aukštų, statinių aukštis iki 12 metrų. Papildomai pažymima, kad pagal senojo Vilniaus miesto teritorijos bendrojo plano (iki 2015 m) sprendinius minėtas žemės sklypas buvo miškų ir miškingų teritorijų teritorijoje, kurioje esamų namų valdų užstatymo intensyvumas buvo iki 0,2, statinių aukštingumas – pagal kontekstą. Pagal Bendrąjį, šiuo metu aktualų, planą tai yra prioritetinė plėtros teritorija, detaliųjų planų šiame sklype nėra, kas reiškia, jog pagal galiojantį Bendrą planą statyba ginčo teritorijoje galima. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai konstatavo, jog (duomenys neskelbtini) tvarkymo plano 8.1. punkte naudojama formuluotė, nurodant draustinyje numatomus apribojimus statybai – „nauja statyba draustinyje nenumatoma“ negali būti vertinama kaip draudimas, nes imperatyvios normos formuluojamos aiškiai nurodant imperatyvą – „draudžiama“, „negalima“ ir pan., be to, draustinio tvarkymo plano taisyklės negali būti vertinamos atsietai nuo Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių statybų procesą, nuostatų.

48.                      Vertintina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, pagal kurią, teismas savo sprendimu pripažinęs statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, leidžia šios dalies 1 punkte nurodytam asmeniui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, o šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija su tokiais argumentais sutinka ir sprendžia, jog atsakovo A. G. ir Vilniaus apygardos prokuratūros teiginiai dėl statinių visiško nugriovimo nepagrįsti. Pažymėtina, jog prašomos taikyti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo būdas – statinio griovimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Dėl procesinės bylos baigties.

49.                      Įvertinus aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir padarė teisiškai pagrįstas išvadas dėl ginčo statinių statybos neteisėtumo bei pagrįstai nurodė teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklype esančių statinių projektinę dokumentaciją ir gauti statinių statybą leidžiančius dokumentus, nustatydamas ir šio įpareigojimo neįvykdymo teisines pasekmes, tačiau ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodė, kad atsakovo A. G. priešieškinys tenkinamas, atitinkamai nepagrįstai šio atsakovo naudai iš ieškovės priteisė bylinėjimosi išlaidas, todėl šioje dalyje teismo sprendimas keistinas. Šios nutarties 53 punkte išdėstytų motyvų pagrindu keistinas ir pirmos instancijos teismo sprendimas dalyje dėl trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, UAB „Renova“ patirtų bylinėjimosi išlaidų, pastarųjų šiam trečiajam asmeniui nepriteisiant. Be to, pirmosios instancijos teisme buvo patirta 108 Eur valstybės bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos, ieškinį ir priešieškinį atmetus, valstybės naudai priteistinos iš ieškovės ir atsakovo A. G. lygiomis dalimis.  

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

50.                      Nors pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta „priešieškinį tenkinti“, tačiau rezoliucinėje dalyje nebuvo nurodytas patenkinto priešieškinio turinys (CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Šios apeliacinės instancijos teismo nutarties 50 punkte išdėstytų motyvų pagrindu konstatavus, kad nagrinėjamu atveju iš esmės priešieškinys buvo atmestas, pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies pakeitimas ir išdėstymas nauja redakcija, atitinkamai pagal CPK 93 ir 96 straipsnius perskirstant ir bylinėjimosi išlaidas, laikytinas išskirtinai procesinio pobūdžio pakeitimu, kadangi nei vieno iš apeliacinių skundų materialieji reikalavimai (dėl leidimo įregistruoti statinius ir / arba neteisėtos statybos padarinių šalinimo – nugriovimo) nebuvo patenkinti. Apeliacinius skundus atmetus, apeliacinės instancijos procese šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą iš dalies pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Prokuroro, ginančio viešąjį interesą byloje, pareiškimą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 15 d. išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini).

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. kovo 6 d. išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini).

Panaikinti 2019 m. liepos 5 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, kurios pagrindu NTR buvo įregistruoti vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuotekų šalinimo tinklai Nr. (duomenys neskelbtini), išregistruojant nurodytus daiktus iš Nekilnojamojo turto registro.

Leisti UAB „ETN Telematika“, j. a. k. 302813475, per 9 (devynis) mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), esančių statinių – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą 12I1/b, tvorą su cokoliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą t1-t5, taip pat vandentiekio ir nuotekų tinklų adresu (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją ir gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus.

UAB „ETN Telematika“ per nustatytą terminą minėto įpareigojimo neįvykdžius, įpareigoti atsakovą V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) savo lėšomis per 6 (šešis) mėnesius nuo virš sprendime nurodyto 9 (devynių) mėnesių termino pasibaigimo minėtus statinius nugriauti ir sutvarkyti statybvietę.

Jei per nustatytą terminą šis reikalavimas nebus įvykdytas, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), esančius statinius – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą 12I1/b, tvorą su cokoliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą t1-t5, taip pat išardyti vandentiekio ir nuotekų tinklus adresu (duomenys neskelbtini), statytojo V. K. lėšomis.

Priteisti iš ieškovės UAB „ETN Telematika“, j. a. k. 302813475, ir atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, t. y. po 54 Eur iš kiekvieno, į valstybės biudžetą 108 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Pašalinti iš bylos trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų byloje, Valstybės įmonę Registrų centrą.“.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                   Alvydas Barkauskas

                                                                                                                Margarita Stambrauskaitė

                                                                                                                Rūta Veniulytė-Jankūnienė