Civilinės bylos Nr. e2A-502-790/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00154-2022-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.29.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TRULITA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stilus S“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TRULITA“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Stilus S“ pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „TRULITA“ 85 637,94 Eur skolą, 5 673,22 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslinusi ieškinio reikalavimus, ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 34 598,73 Eur skolą, 2 292,05 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kitų pareikštų ieškinio reikalavimų ieškovė atsisakė.
3. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 26 d. nutartimi UAB „Stilus S“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Tamtamas“. Nemokumo administratorė nustatė, kad ieškovė (pardavėja) ir atsakovė (pirkėja) 2020 m. lapkričio 19 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė atsakovei pardavė prekes, tačiau atsakovė už prekes neatsiskaitė, liko skolinga 85 637,94 Eur. Pagal pirkimo–pardavimo sutarties 4.2 punktą ieškovės pateiktos atsakovės pasirašytos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitos faktūros patvirtina prekių pardavimą atsakovei pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Sąskaitose nurodyti sumokėjimo terminai yra suėję. Dublike ieškovė pažymėjo aplinkybę, kad atsakovė iš dalies atsiskaitė už pateiktas prekes, o tai patvirtina, jog atsakovei žinoma, kokiu pagrindu kyla jos įsipareigojimai ieškovei. Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti palūkanas už uždelstą atsiskaityti laiką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 3 d. sprendimu priėmė ieškovės atsisakymą nuo reikalavimo priteisti jai iš atsakovės 51 039,21 Eur skolą ir 3 381,17 Eur palūkanas ir bylą šioje dalyje nutraukė. Patikslintą ieškinį teismas patenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 34 598,73 Eur skolą, 2 292,05 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (36 890,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas priteisė iš atsakovės valstybei 779 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė pripažino ieškovės reikalavimo dalį priteisti 17 563,73 Eur skolą, nusprendė, jog ši ieškinio dalis yra pagrįsta, todėl reikalavimą patenkino. Teismas pagrįsta pripažino ir ieškinio dalį dėl 17 035 Eur skolos. Teismas nustatė, kad atsakovė už ieškovę 17 035 Eur PVM mokėjimo į valstybės biudžetą neatliko, debetinių dokumentų ieškovei neišrašė. Atsakovė PVM deklaraciją už 2020 m. lapkričio mėn. patikslino dėl to, kad taip jai buvo pasiūlyta pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą. UAB „Stilus S“ neturėjo pareigos patikslinti 2020 m. gruodžio 17 d. PVM deklaracijos už 2020 m. lapkričio mėn. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 28 d. nutartimi patvirtino UAB „Stilus S“ 440 237,21 Eur kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, iš jų – 24 040,48 Eur Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) finansinį reikalavimą. VMI finansinis reikalavimas suformuotas pagal BUAB „Stilus S“ iki nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos pateiktą 2020 m. gruodžio 17 d. PVM deklaraciją už 2020 m. lapkričio mėn., todėl 17 035 Eur (pardavimo PVM pagal UAB „Stilus S“ 2020 m. lapkričio mėn. išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) įtraukta į VMI finansinį reikalavimą. VMI pakeisti (sumažinti) finansinio reikalavimo BUAB „Stilus S“ nemokumo byloje neturi teisinio pagrindo. Patenkinęs ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo, teismas patenkino ir ieškovės reikalavimą iš atsakovės priteisti 2 292,05 Eur kompensuojamąsias palūkanas.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė pateikė įrodymus, jog ji patyrė 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, ieškovės atstovo rašytų procesinių dokumentų pobūdį bei skaičių, jo darbo ir laiko sąnaudas, padarė išvadą, kad ieškovės prašymas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstas, todėl jį patenkino. Patenkinęs patikslintą ieškinio reikalavimą 36 890,78 Eur sumai, teismas iš atsakovės valstybei priteisė 779 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „TRULITA“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą ir ieškovei iš atsakovės priteistą skolą sumažinti 17 035 Eur iki 17 563,73 Eur, o priteistas palūkanas – 1 128,51 Eur iki 1 163,54 Eur; sumažinti ieškovei iš atsakovės priteistas bylinėjimosi išlaidas proporcingai ieškovės pradinio ieškinio patenkintų reikalavimų daliai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Atsakovė UAB „TRULITA“ 17 035 Eur į valstybės biudžetą turėjo sumokėti dėl to, kad ieškovė BUAB „Stilus S“ neįvykdė mokestinių prievolių valstybei pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Panevėžio apskrities VMI pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą atsakovei buvo pasiūlyta pateikti patikslintą PVM deklaraciją (FR0600) už 2020 m. lapkričio mėn., 17 035 Eur suma sumažinant PVM atskaitą. PVM atskaita buvo sumažinta dėl to, kad ieškovė nesumokėjo deklaruoto PVM (nuo atsakovei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų). Dėl ieškovės kaltės atsakovė turėjo pateikti patikslintą PVM deklaraciją ir sumokėti 17 035 Eur sumą į valstybės biudžetą. Ši suma nebuvo kilusi iš atsakovės veiklos. Atsakovė mano, kad 17 035 Eur turėjo būti sumažinta ieškovei priteista skola ir 1 128,51 Eur – priteistos palūkanos.
7.2. Ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą dėl 85 637,94 Eur skolos ir 5 673,22 Eur palūkanų priteisimo, visą bylinėjimosi laikotarpį ginčas vyko dėl šios sumos ir tik prieš paskutinį 2023 m. kovo 14 d. teismo posėdį ieškovė atsisakė dalies pareikštų reikalavimų. Dėl to atsakovė vertina, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas iš dalies, o ieškovei priteistos neproporcingos patenkintų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė dalies ieškinio reikalavimų atsisakė dėl jų nepagrįstumo.
7.3. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, kad atsakovė netinkamai vykdė procesines pareigas ir kartu su atsiliepimu į ieškinį nepateikė tam tikrų dokumentų. Ieškovė pareiškė sunkiai suprantamą ieškinį. Kai ji dublike suformulavo suprantamą ieškinio pagrindą, atsakovė triplike nurodė atsikirtimus į ieškinio reikalavimus. Atsakovė tripliką pateikė 2022 m. gegužės 19 d. Nuo tada ieškovė galėjo įvertinti savo reikalavimų pagrįstumą, tačiau ieškinio reikalavimų atsisakė tik prieš 2023 m. kovo 14 d. teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės. Visas procesas pirmosios instancijos teisme vyko dėl ieškovės pradinio ieškinio reikalavimų. Todėl ieškovei neturėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos nuo jos atsisakytų ieškinio reikalavimų dalies (beveik 60 proc. pradinio ieškinio reikalavimų). Patenkinus apeliacinį skundą, ieškovės patenkintų ieškinio reikalavimų dalis sudarys tik 20,5 procento.
8. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Stilus S“ prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. VMI duomenys patvirtina, kad 2022 m. vasario 7 d. atsakovė įvykdė savo, o ne ieškovės 17 035 Eur dydžio prievolę. Atsakovė į 2020 m. PVM atskaitą nepagristai įtraukė dalį iš ieškovės įsigytų prekių pirkimo PVM, iš viso – 17 638,50 Eur. Kreditorės VMI finansinis reikalavimas yra patvirtintas ieškovės bankroto byloje. Nėra pagrindo sumažinti ieškovei priteistos skolos ir palūkanų sumos.
8.2. Ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pakankamai aiškus, pagal byloje pateiktą skolos susidarymo pažymą matyti, kad skola susidarė pagal ieškovės išrašytas, bet atsakovės neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras už prekes. Tik kartu su tripliku atsakovė pateikė papildomus duomenis. Ieškovės nemokumo administratoriui nebuvo perduoti bendrovės dokumentai ir turtas, dėl to buvusiam bendrovės vadovui taikyta griežta atsakomybė. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį. Teismas pagrįstai įvertino, kad yra pagrindas priteisti ieškovės patirtas išlaidas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės
10. Ieškovė UAB „Stilus S“ (pardavėja) ir atsakovė UAB „TRULITA“ (pirkėja) 2020m. lapkričio 19 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei užsakytas prekes, o atsakovė įsipareigojo prekes priimti ir atsiskaityti už jas sutartyje nustatyta tvarka. Bendra sutarties suma – 306 130 Eur su PVM, kuris sudaro 53 130 Eur.
11. Pagal sutartį ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitas faktūras už 306 130 Eur: 2020 m. lapkričio 20 d. Nr. (duomenys neskelbtini) už 99 841 Eur (apmokėjimo terminas 2020 m. gruodžio 20 d.), 2020 m. lapkričio 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini) už 107 146,32 Eur (apmokėjimo terminas 2020 m. gruodžio 23 d.) ir 2020 m. lapkričio 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini) už 99 142,42 Eur (apmokėjimo terminas 2020 m. gruodžio 28 d.).
12. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 26 d. nutartimi iškėlė ieškovei UAB „Stilus S“ bankroto bylą; nemokumo administratore paskyrė UAB „Tamtamas“; nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 14 d. nutartimi ieškovės bankroto byloje patvirtino kreditorių finansinių sąrašą, kuriame įtraukė VMI 24 040,48 Eur finansinį reikalavimą.
13. Panevėžio apskrities VMI, atlikusi atsakovės UAB „TRULITA“ mokestinį tyrimą, 2022 m. sausio 19 d. pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą padarė išvadą, kad UAB „TRULITA“ nepagrįstai įtraukė į 2020 m. lapkričio mėn. PVM atskaitą 17 035 Eur (ieškovės UAB „Stilus S“ nesumokėtą PVM už 2020 m. lapkričio mėn. prievolės sumą, proporcingai susidariusią dėl UAB „Stilus S“ nesumokėto pardavimo PVM nuo UAB „TRULITA“ 2020 m. lapkričio mėn. patiektų prekių vertės) bei pasiūlė atsakovei pateikti patikslintą PVM deklaraciją (FR0600) už 2020 m. lapkričio mėn., 17 035 Eur sumažinant PVM atskaitą.
14. Atsakovė UAB „TRULITA“ 2022 m. vasario 3 d. pateikė patikslintą PVM mokesčio deklaraciją už 2022 m. lapkričio mėn., kurioje nurodė 17 035 Eur mažesnę PVM atskaitą (35 790 Eur) nei buvo nurodyta 2021 m. kovo 8 d. patikslintoje PVM deklaracijoje (52 825 Eur). Atsakovė UAB „TRULITA“ 2022 m. vasario 7 d. į VMI sąskaitą sumokėjo 17 035 Eur PVM.
15. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 3 d. sprendimu priėmė ieškovės BUAB „Stilus S“ atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų (51 039,21 Eur skolos ir 3 381,17 Eur kompensuojamųjų palūkanų) ir šią bylos dalį nutraukė, ieškovės BUAB „Stilus S“ ieškinį dėl 34 598,73 Eur skolos ir 2 292,05 Eur kompensuojamųjų palūkanų bei procesinių palūkanų priteisimo patenkino bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nesutikdama su Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalimi, kuria priteista 17 035 Eur skola bei atitinkamai nuo šios dalies priskaičiuotos 1 128,51 Eur kompensuojamosios palūkanos, taip pat su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, atsakovė pareiškė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog 17 035 Eur PVM sumą į valstybės biudžetą sumokėjo už ieškovę, todėl nurodyta suma bei nuo jos apskaičiuota kompensuojamųjų palūkanų suma turėjo būti sumažinta ieškovei iš atsakovės priteistina skola. Taip pat atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Taigi byloje kilo ginčas dėl 17 035 Eur skolos priteisimo pagrįstumo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisingumo.
Dėl 17 035 Eur skolos priteisimo (ne)pagrįstumo
16. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškinio reikalavimą priteisti 17 035 Eur skolos dalį, priėjo prie išvados, kad atsakovė neatliko 17 035 Eur dydžio PVM mokėjimo į valstybės biudžetą už ieškovę, todėl šią ieškinio dalį patenkino (skundžiamo sprendimo 11 punktas). Teisėjų kolegija nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
17. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) 3 straipsnį, 71 straipsnio 1 dalį prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes. PVM įstatymo 14 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę atsiranda, kai nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įforminamas šių prekių tiekimas. Pagal PVM įstatymo 58 straipsnį PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo PVM už įsigytas prekes, jeigu šios prekės skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui.
18. Pagal 2020 m. lapkričio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei užsakytas prekes, todėl, remiantis nustatyta PVM sumokėjimo tvarka, būtent ieškovei teko pareiga sumokėti į valstybės biudžetą PVM pagal jos atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras, o atsakovei teko pareiga sumokėti ieškovei ne tik prekių kainą, bet ir nuo šios kainos apskaičiuotą pirkimo PVM sumą, nurodytą PVM sąskaitose faktūrose (šalys pirkimo–pardavimo sutartyje susitarė dėl kainos mokėjimo, įskaičiavus PVM sumą). Ieškovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytą pirkimo PVM atsakovė turėjo teisę nustatyta tvarka įtraukti į PVM atskaitą ir ja sumažinti mokėtiną PVM.
19. Iš byloje esančios atsakovės UAB „TRULITA“ 2020 m. gruodžio 17 d. pateiktos pirminės PVM deklaracijos už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 18 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. matyti, kad atsakovės deklaruota grąžintina iš biudžeto PVM suma sudarė 52 832 Eur. Atsakovė 2021 m. kovo 8 d. pateikė patikslintą PVM deklaraciją už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 18 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., kurioje grąžintiną iš biudžeto sumą nurodė 52 825 Eur. Panevėžio apskrities VMI atliko UAB „TRULITA“ mokestinį tyrimą ir 2022 m. sausio 19 d. pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą, įvertinusi tyrimo metu surinktus faktus ir atsakovės sandorių su ieškove aplinkybes, padarė išvadą, jog atsakovė nepagrįstai įtraukė į 2020 m. lapkričio mėn. PVM atskaitą 17 035 Eur (ieškovės nesumokėtą PVM už 2020 m. lapkričio mėn. prievolės sumą, proporcingai susidariusią dėl ieškovės nesumokėto pardavimo PVM nuo atsakovei 2020 m. lapkričio mėn. patiektų prekių vertės), ir, kadangi atsakovė žinojo, jog ieškovė neturi galimybių sumokėti ir nesumokės deklaruoto PVM į biudžetą, atsakovei pasiūlė pateikti patikslintą PVM deklaraciją (FR0600) už 2020 m. lapkričio mėn., 17 035 Eur sumažinant PVM atskaitą. Atsakovė 2022 m. vasario 3 d. pateikė patikslintą PVM deklaraciją už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 18 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., kurioje nurodė grąžintiną iš biudžeto sumą – 35 790 Eur, t. y. 17 035 Eur mažesnę nei buvo nurodyta 2021 m. kovo 8 d. pateiktoje patikslintoje PVM deklaracijoje. 2022 m. vasario 7 d. atsakovė į VMI sąskaitą sumokėjo 17 035 Eur PVM. Panevėžio apskrities VMI, atsakydama į atsakovės 2022 m. balandžio 20 d. paklausimą, rašte patvirtino, kad į valstybės biudžetą mokėtiną 17 035 Eur PVM, apskaičiuotą atsakovei mokestinio tyrimo metu dėl ieškovės nevykdomų PVM prievolių pagal 2020 m. lapkričio mėn. išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atsakovė sumokėjo 2022 m. vasario 7 d.
20. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog faktas buvo. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
21. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad atsakovė 2022 m. vasario 3 d. pateikė patikslintą PVM deklaraciją bei 2022 m. vasario 7 d. į VMI sąskaitą sumokėjo 17 035 Eur PVM, vykdydama Panevėžio apskrities VMI pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą pateiktą pasiūlymą patikslinti PVM deklaraciją už 2020 m. lapkričio mėnesį būtent dėl to, jog ieškovė neįvykdė savo prievolės sumokėti PVM mokestį už atsakovei 2020 m. lapkričio mėnesį parduotas prekes. Kitaip tariant, atsakovė prarado galimybę pasinaudoti teise į PVM atskaitą, nes ieškovė nesumokėjo į biudžetą PVM už 2020 m. lapkričio mėn. jos išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tuo būdu atsakovė sumokėjo PVM, kurį sumokėti į biudžetą privalėjo ieškovė pagal jos atsakovei išrašytas 2020 m. lapkričio mėn. PVM sąskaitas faktūras. Atlikusi šiuos PVM mokėjimus atsakovė pirkimo PVM sumokėjo tiesiogiai į valstybės biudžetą ir todėl ji neturi prievolės antrą kartą sumokėti šio pirkimo PVM ieškovei. Pažymėtina, kad pagal apmokestinimo tvarką PVM objektas yra prekių tiekimas, tačiau toks tiekimas apmokestinamas tik vieną kartą ir negali būti apmokestinamas du kartus.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad VMI finansinį reikalavimą nemokumo administratorei pareiškė 2021 m. rugsėjo 9 d., ji į ieškovės BUAB „Stilus S“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą dėl nesumokėto PVM mokesčio buvo įtraukta 2021 m. spalio 14 d. nutartimi. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad VMI finansinį reikalavimą sudaro 23 218,33 Eur PVM bei 822,15 Eur PVM delspinigiai, iš viso – 24 040,48 Eur. Taigi VMI finansinis reikalavimas ieškovės bankroto byloje buvo pareikštas bei bankroto bylą nagrinėjančio teismo patvirtintas dar iki Panevėžio apskrities VMI 2022 m. sausio 19 d. pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą ir iki atsakovei pateikiant 2022 m. vasario 3 d. patikslintą PVM deklaraciją bei 2022 m. vasario 7 d. sumokant į valstybės biudžetą 17 035 Eur PVM.
23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino PVM apmokestinimo tvarką, neteisingai nustatė byloje susidariusias faktines aplinkybes bei nepagrįstai patenkino ieškinio reikalavimą dėl 17 035 Eur dalies skolos priteisimo. Skundžiamu teismo sprendimu atsakovė buvo įpareigota antrą kartą sumokėti pirkimo PVM už tą patį prekių tiekimą ieškovei, nors prievolę sumokėti PVM jau buvo įvykdžiusi tiesiogiai į valstybės biudžetą. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškinio reikalavimą dėl 17 035 Eur skolos priteisimo, atitinkamai nepagrįstai patenkino ir ieškinio reikalavimą dėl 1 128,51 Eur kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuotų nuo 17 035 Eur, priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
24. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nustatė, kad ieškovė pateikė teismui įrodymus, jog patyrė 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, ieškovės atstovo rašytų procesinių dokumentų pobūdį bei skaičių, jo darbo ir laiko sąnaudas, ieškovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas patenkino. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, kadangi neatsižvelgė į tai, jog ieškovė ieškinį pareiškė dėl 85 637,94 Eur skolos ir 5 673,22 Eur kompensuojamųjų palūkanų, ir tik prieš paskutinį teismo posėdį dalies ieškinio reikalavimų atsisakė dėl jų nepagrįstumo. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
26. CPK
93 straipsnio 1–2 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020 14 punktas).
27. CPK 94
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
28. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimo atsisakymą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
29. Lietuvos apeliacinio teismo plėtojamoje praktikoje taip pat ne kartą išaiškinta, kad, nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija (angl. the cause theory), pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą (atsiėmimą) nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-205-516/2018).
30. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė byloje pareiškė ieškinį dėl 85 637,94 Eur skolos, 5 673,22 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, iš viso – 91 275,16 Eur. Atsakovė 2022 m. gegužės 19 d. pateiktame triplike pripažino ieškovės reikalavimą dėl 17 563,73 Eur, dėl 68 074,20 Eur pateikė įrodymus, kad yra atsiskaičiusi su ieškove. Ieškovė 2023 m. kovo 13 d. pareiškime nurodė, kad palaiko reikalavimo dalį dėl 17 563,73 Eur skolos priteisimo, kurią atsakovė pripažįsta, taip pat palaiko reikalavimo dalį dėl 17 035 Eur skolos, 2 292,05 Eur kompensuojamųjų palūkanų, iš viso – 36 890,78 Eur, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nuo kitos reikalavimo dalies ieškovė atsisakė, t. y. atsisakė nuo 54 384,38 Eur reikalavimo dalies, arba 60 procentų visų reikalavimų. Iš atsakovės kartu su tripliku pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė pateikė įrodymus, jog dalį savo prievolių, nuo kurių reikalavimo ieškovė atsisakė, buvo įvykdžiusi dar iki ieškinio teisme pateikimo. Ieškovė šios aplinkybės neginčijo.
31. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė dalies ieškinio reikalavimų atsisakė ne dėl atsakovės kaltės ar netinkamo procesinio elgesio. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai nevertino dalies ieškinio atsisakymo fakto bei atsisakymo nuo ieškinio dalies priežasčių, todėl nukrypo nuo teismų praktikos ir netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
32. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, padaro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino PVM apmokestinimo tvarką, neteisingai nustatė byloje susidariusias faktines aplinkybes bei nepagrįstai patenkino ieškinio reikalavimą dėl 17 035 Eur dalies skolos ir 1 128,51 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Todėl teisėjų kolegija pakeičia skundžiamą sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkina iš dalies – priteisia ieškovei iš atsakovės 17 563,73 Eur skolą, 1 163,54 Eur kompensuojamąsias palūkanas, kitą ieškinio dalį atmeta.
33. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 24-31 punktuose nurodytas aplinkybes ir į tai, kad yra pakeičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, perskirsto pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
35. Ieškovė į bylą pateikė duomenis, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 2 240 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų pirmosios instancijos teismui nepateikė.
36. Ieškovei atsisakius 60 procentų pradinio ieškinio reikalavimų ne dėl atsakovės kaltės bei patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus iš dalies (patenkinta ieškinio reikalavimų dalis (18 727,27 Eur) nuo pradinio ieškinio sumos (91 275,16 Eur) sudaro 21 procentą), teisėjų kolegija proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteisia 470,40 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 94 straipsnio 1 dalis).
37. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl ieškinį patenkinus iš dalies ir priteisus ieškovei iš atsakovės iš viso 18 727,27 Eur, teisėjų kolegija iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisia 422 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
38. Apeliantė UAB „TRULITA“ už apeliacinį skundą sumokėjo 409 Eur žyminį mokestį bei pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus. Kadangi atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl atsakovei grąžinamas jos už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas. Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priimti ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stilus S“ atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų, t. y. nuo reikalavimo priteisti jos naudai iš atsakovės 51 039,21 Eur skolą ir 3 381,17 Eur kompensuojamąsias palūkanas ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Ieškovės
bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stilus S“ ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Stilus S“ (juridinio asmens kodas 302296889) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TRULITA“ (juridinio asmens kodas 300558086) 17 563,73 Eur (septyniolika tūkstančių penkis šimtus šešiasdešimt tris eurus 73 ct) skolą, 1 163,54 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus 54 ct) kompensuojamąsias palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (18 727,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 470,40 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TRULITA“ (juridinio asmens kodas 300558086) valstybei 422 Eur (keturis šimtus dvidešimt du eurus) žyminį mokestį.“.
Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TRULITA“ (įmonės kodas 300558086) 409 Eur (keturių šimtų devynių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. gegužės 3 d.
Teisėjai Marius Bajoras
Asta Radzevičienė
Alma Urbanavičienė