Civilinė byla Nr. 2-915/2014

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00079-2012-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

122.4; 126.3; 126.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto kreditorių susirinkimo pirmininko bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Masyvas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nutarties dalies, kuria buvo iš dalies tenkintas pareiškėjo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Toplit“ skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Olymp Invest“ bankroto byloje.

Teisėjas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo turinio, kuriuo buvo pakeista administravimo išlaidų sąmata, teisėtumo.

Pareiškėjas atsakovo B UAB „Olymp Invest“ bankroto administratorius UAB „Toplit“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti negaliojančiais atsakovo B UAB „OLYMP Invest“ 2013 m. birželio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 3, kuriuo buvo patvirtinta administravimo sąmata, ir nutarimą Nr. 5, kuriuo buvo nutarta atstatydinti bankroto administratorių UAB „Toplit“. Teigė, kad kreditorių susirinkimo protokole nėra užfiksuoti visi pareiškėjo pasisakymai, kas patvirtina B AB banką SNORAS elgiantis nesąžiningai. Be to, kreditorių susirinkimo protokole yra nurodytas visiškai kitoks nutarimas dėl administravimo sąmatos nei buvo svarstomas susirinkimo metu. Apie tai, kad susirinkimo metu buvo pasiūlytas naujas nutarimo projektas Nr. 3 darbotvarkės klausimu susirinkime nedalyvavę kreditoriai nebuvo informuoti, tokiu būdu buvo pažeistos jų teisės bei nutarimų priėmimo tvarka. Nutarimu Nr. 3 administravimo išlaidų sąmata pakeista retrospektyviai, nes administravimo sąmata kartu su administratoriaus veiklos ataskaita už laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos buvo patvirtinta dar 2012 m. lapkričio 26 d. kreditorių susirinkime. Nutarimo Nr. 5 teisėtumą įrodo tai, kad bankroto administratorius tinkamai vykdė savo pareigas pranešti kreditoriams apie 2013 m. kovo 1 d. vykusį kreditorių susirinkimą ir jis negalėjo įtakoti kreditorių susirinkimo nutarimo patvirtinti B AB bankas SNORAS įkeisto turto pardavimo kainas. Bankroto administratorius neatliko neteisėtų veiksmų, kreipdamasis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nes šį prašymą teismas ne tik patenkino, bet ir leido nutartį vykdyti skubiai. UAB „Hanner Property“ ir UAB „Trust Capital“ nedalyvavo atsakovo turto pardavimo varžytinėse, nes nepareiškė noro registruotis varžytinėms dėl Vilniaus apygardos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, varžytinių teisėtumą UAB „Hanner Property“ ginčija kitoje civilinėje byloje, todėl kol neįsiteisės sprendimas toje byloje, pareiškėjo veiksmų teisėtumo vertinti negalima.

Trečiasis asmuo B UAB „Masyvas“, kuris yra atsakovo B UAB „Olymp Invest“ kreditorių susirinkimo pirmininkas, atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad kreditorių susirinkime už nutarimą Nr. 3 nebalsavo tik 1,56 procento nuo susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintos finansinių reikalavimų sumos turinčių kreditorių. Jų balsai neturėjo įtakos šio nutarimo priėmimui ir teisėtumui. Be to, nei vienas iš nurodytų kreditorių neskundė minėto nutarimo. Administravimo išlaidų sąmatos pakeitimą sąlygojo pareiškėjo veiksmai netinkamai vykdant B AB banko SNORAS įkeisto atsakovo turto pardavimą iš varžytinių, neteikiant veiklos ataskaitų, bei faktas, jog nustatytos administravimo išlaidos neatitiko būtinų sąnaudų įmonei administruoti.

Trečiasis asmuo (kreditorius) B AB bankas SNORAS atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad nesutikdamas su kreditorių susirinkimo protokolo turiniu pareiškėjas turėjo teisę reikšti dėl jo turinio pastabas (CK 2.92 str. 1 d.). Kreditorių susirinkimas pravestas laikantis suplanuotos darbotvarkės ir jame svarstyti į darbotvarkę įtraukti klausimai. Pareiškėjo veiksmai vykdant nekilnojamojo turto, įkeisto B AB bankui SNORAS, pardavimą apribojo atsakovo kreditorių teisę gauti kuo didesnę finansinių reikalavimų patenkinimo dalį iš parduotino turto vertės. Šiuo metu turto pardavimo procedūros yra sustabdytos, kas vilkina atsakovo bankroto administravimo procesą ir didina administravimo kaštus. Tokie pareiškėjo veiksmai buvo pagrindas atsakovo kreditoriams svarstyti jo teisę į atlyginimo mokėjimą ir priimti nutarimą dėl jo atstatydinimo.  

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 25 d. nutartimi pareiškėjo bankroto administratoriaus UAB „Toplit“ skundą tenkino iš dalies ir panaikino atsakovo B UAB „Olymp Invest“ 2013 m. birželio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 3 „Dėl B UAB „OLYMP Invest“ administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo“. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad 2013 m. birželio 20 d. pakartotinai sušauktame kreditorių susirinkime tiesiogiai dalyvavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma sudarė 98,45 procentų visų susirinkime dalyvavusių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, kiti kreditoriai balsavo raštu. Taigi dėl modifikuoto nutarimo Nr. 3 priėmimo valią pareiškė kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudarė daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 24 str. 3 d.). Teismas pažymėjo, kad pakartotinio kreditorių susirinkimo darbotvarkė iš esmės pakeista nebuvo, nes į ją nebuvo įtraukti darbotvarkėje nenumatyti klausimai, o tik modifikuotas nutarimo Nr. 3 projektas. Teismas, atsižvelgęs į pakeisto nutarimo turinį bei kreditorių daugumos valią, nustatė, kad nutarimo turinio pakeitimas laikytinas formaliu ir nesudarančiu pagrindo konstatuoti buvus esminį procedūrinį nutarimo priėmimo tvarkos pažeidimą. Tačiau teismas nustatė, kad kreditorių susirinkimas, įvertinęs bankroto procedūrų sudėtingumą, nutarė pakeisti 2012 m. lapkričio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 7 nustatytą administravimo išlaidų sąmatą, pagal kurią buvo nustatytas „Administratoriaus atlyginimas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš JAR dienos 200 000 Lt + PVM. Kitos su administravimu susijusios išlaidos <...> nuo pirmojo kreditorių susirinkimo dienos iki įmonės išregistravimo iš JAR dienos nustatant bendrą sumą 100 000 Lt + PVM“. Šioje byloje ginčijamu nutarimu Nr. 3 buvo sumažinta 2012 m. lapkričio 26 d. kreditorių susirinkimo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata. Teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai bankroto procedūrų eigoje paaiškėja, jog buvo patvirtinta akivaizdžiai per didelė administravimo išlaidų sąmata, kuri neatitinka realiai administratoriaus patiriamų sąnaudų ar atliekamo darbo, kreditorių susirinkimas turi teisę peržiūrėti ankstesnio susirinkimo metu patvirtintą administravimo išlaidą. Vis dėlto nutarus pakeisti administravimo išlaidų sąmatą neturi būti pažeisti administratoriaus teisėti lūkesčiai gauti teisingą atlygį už atliktą darbą, o patvirtintos administravimo išlaidos turi būti tokios, kurios leistų administratoriui sklandžiai atlikti administravimo procedūras ir netrikdytų bankroto bylos nagrinėjimo eigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-486/2010) bei nebūtų mažesnės už jau patirtas išlaidas. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 24 d. nutartimi patvirtino 10 100 Lt sumą, skirtą atsakovo administravimui, iki pirmo įmonės kreditorių susirinkimo (CPK 179 str. 3 d.). 2012 m. lapkričio 26 d. vykęs atsakovo kreditorių susirinkimas ne tik patvirtino administravimo išlaidų sąmatą, bet ir patvirtino administratoriaus UAB „Toplit“ ataskaitą, inter alia šio patirtos 65 000 Lt dydžio administravimo išlaidos iki pirmojo kreditorių susirinkimo buvo pripažintos pagrįstomis ir patvirtintos. Atsakovo 2013 m. birželio 20 d. kreditorių susirinkimas ginčijamu nutarimu Nr. 3 nustatė tokią naują/pakeistą administravimo išlaidų sąmatą, pagal kurią administravimo išlaidoms (išskyrus administratoriaus atlyginimą) numatyta suma yra mažesnė nei Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartimi patvirtinta laikinoji sąmata bei net 6,5 karto mažesnė nei faktiškai pareiškėjas turėjo išlaidų iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Teismas padarė išvadą, kad kreditorių susirinkimas ne tik pakeitė teismo patvirtintą sąmatą, bet ir nustatė tokią, kuri objektyviai nepadengia ne tik faktiškai patiriamų administravimo išlaidų, bet nekompensuoja ir jau patirtų. Dėl šios priežasties teismas ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 3 pripažino neteisėtu ir nepagrįstu.

Teismas pažymėjo, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 5 per se teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, nes administratoriaus atstatydinimo klausimo sprendimas priklauso išimtinei teismo kompetencijai (ĮBĮ 11 str. 8 d., 23 str. 13 p.). Teismas nepasisakė plačiau dėl pareiškėjo argumentų apie netikslų kreditorių susirinkimo protokolą, nes pareiškėjas skunde neįvardino, kokias neigiamas teisines pasekmes sukelia galimi protokolo netikslumai. Be to, nebuvo pateikta įrodymų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į trečiąjį asmenį su pastabomis dėl protokolo trūkumų.

III. Atskirojo skundo argumentai

              Trečiasis asmuo B UAB „Masyvas“, kuris yra atsakovo B UAB „Olymp Invest“ kreditorių susirinkimo pirmininkas, pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 4 d. nutarties dalį, kuria buvo panaikintas atsakovo B UAB „Olymp Invest“ 2013 m. birželio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 3 „Dėl B UAB „OLYMP Invest“ administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo“ ir šį nutarimą palikti nepakeistą. Trečiasis asmuo nurodo tokius atskirojo skundo motyvus:

1. teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes neanalizavo faktinių aplinkybių, įtakojančių kreditorių teisę keisti administravimo išlaidų sąmatą, įskaitant atlyginimo administratoriui mokėjimą, paaiškėjus naujiems faktams dėl bankroto administratoriaus B UAB „Toplit“ netinkamo pareigų vykdymo. Šiuos faktus patvirtina tai, kad bankroto administratorius nepranešė kreditoriui B AB bankui Snoras apie 2013 m. kovo 1 d. vyksiantį kreditorių susirinkimą, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl šiam kreditoriui įkeisto atsakovo turto pardavimo tvarkos nustatymo. Be to, bankroto administratorius neteikė kreditoriams svarbios informacijos apie atsakovo bankroto eigą; neskaidriai vykdė atsakovo turto pardavimo procedūrą; nepateikė įrodymų, kad atsakovo turto pirkėjai O. Š. ir UAB „Turto ir verslo sprendimai“ atsiskaitė su atsakovu; nesiėmė priemonių, kad minėti pirkėjai su atsakovu laiku atsiskaitytu;
2. teismas netinkamai išanalizavo aplinkybes, susijusias su bankroto administravimo išlaidų būtinumu ir dydžiu. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 24 d. nutartimi patvirtino 10 100 Lt sumą, skirtą administravimo išlaidoms apmokėti už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Nors 2012 m. lapkričio 26 d. vykusiame kreditorių susirinkime bankroto administratorius nurodė, jog patyrė 65 000 Lt administravimo išlaidas, pradedant skaičiuoti nuo 2012 m. sausio 25 d., tačiau nei šio kreditorių susirinkimo metu, nei bankroto bylos nagrinėjimo eigoje nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų (buhalterinės apskaitos dokumentų). Šios aplinkybės, taip pat bankroto administratoriaus netinkamas pareigų vykdymas, atsakovo veiklos nevykdymas, teisminių ginčų (išskyrus dėl banko finansinio reikalavimo tvirtinimo) nebuvimas, mažas kreditorių susirinkimų skaičius patvirtina, kad ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 3 patvirtinta administravimo išlaidų sąmata atitinka administratoriaus darbo ir laiko sąnaudas;
3. teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl neatsižvelgė į įsiteisėjusį atsakovo 2013 m. gruodžio 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 2, kuriuo buvo patvirtinta analogiška ginčijamam nutarimui administravimo išlaidų sąmata, nustatant, kad bankroto administravimo išlaidos nuo atsakovo bankroto bylos iškėlimo dienos (2012 m. sausio 25 d.) iki įmonės išregistravimo dienos sudaro 40 000 Lt plius PVM atlyginimas administratoriui ir 10 000 Lt plius PVM – kitos administravimo išlaidos.  

Trečiasis asmuo (kreditorius) B AB bankas „Snoras“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį tenkinti. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodo iš esmės tokius pačius argumentus kaip ir apeliantas atskirajame skunde.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 23 straipsnio, apibrėžiančio kreditorių kompetenciją, 5 punkte nustatyta kreditorių susirinkimo teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, taip pat nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką bei 9 punkte nustatyta kreditorių susirinkimo teisė nustatyti bankroto administratoriui atlyginimą. Tokio paties turinio nuostatos atkartotos ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Vadovaujantis ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalimi administravimo išlaidos, dėl kurių tvirtinimo sprendžia kreditorių susirinkimas, susideda iš administratoriaus atlyginimo ir kitų administravimo išlaidoms priskiriamų būtinųjų išlaidų. Iš šių teisinių nuostatų turinio darytina išvada, kad kreditorių susirinkimas turi prerogatyvą ne tik patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą (įskaitant ir administratoriaus atlyginimo dydį), bet ir, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, ją keisti bankroto proceso eigoje. Tačiau administravimo išlaidų sąmatos keitimas negali pažeisti sąžiningo bankroto administratoriaus teisėtų lūkesčių principo, kuriuo vadovaujantis bankroto administratorius kaip ir bet kuris kitas asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje. Atitinkamai teisėtų lūkesčių principas sukuria ir pareigą civiliniuose santykiuose dalyvaujantiems asmenims laikytis prisiimtų įsipareigojimų, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės būtų tam tikrą laiką realiai išlaikytos ir įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-148/2011, 2009 m. vasario 23 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-48/2009 ir kt.). Vadinasi, pagal bendro pobūdžio taisyklę, kurią suponuoja teisėtų lūkesčių principas, kreditorių susirinkimas turi teisę bankroto administravimo išlaidų sąmatą (įskaitant ir administratoriaus atlyginimo dydį) keisti tik į ateitį. Išimtį iš šios taisyklės galėtų nulemti tik tokie atvejai, kuomet paaiškėtų, jog kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintas administravimo išlaidų sąmatos dydis (įskaitant ir administratoriaus atlyginimo dydį) neatitiko protingumo, teisingumo ar sąžiningumo principų ar/ir ĮBĮ keliamų imperatyvių reikalavimų, apibrėžiančių administratoriaus atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus ir konkrečių administravimo išlaidų rūšis (ĮBĮ 36 str.).

Nagrinėjamu atveju pirmasis atsakovo kreditorių susirinkimas, įvykęs 2012 m. lapkričio 26 d., priėmė nutarimą Nr. 7, kuriuo patvirtino 200 000 Lt plius PVM dydžio administratoriaus atlyginimą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2012 m. sausio 25 d.) iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos bei 100 000 Lt plius PVM dydžio kitoms administravimo išlaidoms skirtą sumą laikotarpiui nuo pirmojo kreditorių susirinkimo dienos (2012 m. lapkričio 26 d.) iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos (b.l. 25-31, t. 1). Tame pačiame kreditorių susirinkime priimtu nutarimu Nr. 3 buvo patvirtinta bankroto administratoriaus veiklos ataskaita, kurioje buvo detalizuotos ir už laikotarpį iki pirmojo kreditorių susirinkimo patirtos 65 000 Lt dydžio administravimo išlaidos (b.l. 25-29, 36-37, t. 1). Be to, šiame kreditorių susirinkime priimtu nutarimu Nr. 4 kreditorių susirinkimo pirmininkas R UAB „Masyvas“ (dabartinis teisinis statusas – bankrutavusi) buvo įgaliotas pasirašyti su bankroto administratoriumi pavedimo sutartį (b.l. 25-29, t. 1). Nors teismui pateiktoje bylos medžiagoje pavedimo sutarties egzemplioriaus nėra, tarp byloje dalyvaujančių asmenų nekilo ginčo dėl pavedimo sutarties su bankroto administratoriumi UAB „Toplit“ sudarymo. Kaip matyti iš pirmojo kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 šiame susirinkime raštu balsavo 7 kreditoriai, iš kurių vienas buvo ir kreditorius R UAB „Masyvas“ (dabartinis teisinis statusas – bankrutavusi) (b.l. 25, t. 1). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovo bankroto bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 12 d. nutartimi buvo patvirtinęs R UAB „Masyvas“ (dabartinis teisinis statusas – bankrutavusi) 47 588 281,04 Lt dydžio finansinį reikalavimą, kuris sudarė apie 98 procentus visų atsakovo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos (CPK 179 str. 3 d.). Vadinasi, visų pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimai, įskaitant ir bankroto administratoriaus ataskaitos tvirtinimą bei administravimo išlaidų sąmatos nustatymą, buvo priimti tik todėl, kad už jų priėmimą balsavo didžiausias atsakovo kreditorius, kuris kartu buvo išrinktas ir kreditorių susirinkimo pirmininku, R UAB „Masyvas“ (dabartinis teisinis statusas – bankrutavusi).

Ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 3, priimtu 2013 m. birželio 20 d. įvykusiame pakartotiniame kreditorių susirinkime, buvo iš esmės pakeistas administravimo išlaidų sąmatos dydis, nustatant, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2012 m. sausio 25 d.) iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos bankroto administratoriui mokėtinas atlyginimas sudaro 40 000 Lt plius PVM, o kitos administravimo išlaidos sudaro 10 000 Lt plius PVM (b.l. 11-16, t. 1). Taigi, ginčijamu nutarimu bankroto administravimo sąmata buvo pakeista retrospektyviai, dėl ko kilo grėsmė, jog šiuo ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo pažeisti bankroto administratoriaus teisėti lūkesčiai gauti jau įsiteisėjusiu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyto dydžio atlyginimą bei administravimo sąmatos ribose patirtų būtinųjų administravimo išlaidų atlyginimą.

Kaip matyti iš kreditorių B UAB „Masyvas“ ir B AB banko Snoras procesiniuose dokumentuose pateiktų argumentų, pastarieji asmenys kaip pagrindą retrospektyviai mažinti administravimo išlaidų dydį nurodo neteisėtus bankroto administratoriaus veiksmus, dėl kurių buvo inicijuotas ir bankroto administratoriaus atstatydinimas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ginčas dėl bankroto administratoriaus UAB „Toplit“ veiksmų teisėtumo bei dėl šio administratoriaus atstatydinimo pagrindo egzistavimo vyksta kitoje Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-4448-803/2014. Kreditoriai B UAB „Masyvas“ ir B AB bankas Snoras šios bylos procesiniuose dokumentuose bei civilinėje byloje Nr. 2-4448-803/2014 vardina konkrečias aplinkybes, kuriomis remiantis įrodinėja bankroto administratoriaus veiksmų neteisėtumą (neteisėtas atsakovo turto varžytines, informacijos apie bankroto bylos eigą neteikimą, banko neinformavimą apie 2013 m. kovo 1 d. vyksiantį kreditorių susirinkimą ir kt.). Visos šios aplinkybės įvyko jau po pirmojo kreditorių susirinkimo (2012 m. lapkričio 26 d.), kuriame buvo patvirtinta bankroto administratoriaus ataskaita bei administravimo išlaidų sąmata, įskaitant ir administratoriaus atlyginimą. Nagrinėjamu atveju kreditoriai nepateikė argumentų kokius neteisėtus veiksmus iki pirmojo kreditorių susirinkimo atliko bankroto administratorius, kas galėtų būti laikoma teisėtu pagrindu mažinti bankroto administratoriui atlyginimą ar neišmokėti jo esminės dalies už netinkamai atliktas ar neatliktas pareigas už laikotarpį, kuomet jis ėjo administratoriaus pareigas iki pirmojo kreditorių susirinkimo (CK 6.756 str., 6.761 str. 4 d., ĮBĮ 36 str. 5 d.). Kreditoriai taip pat nepateikė jokių kitų argumentų, kuriais remiantis būtų įrodinėję, jog pirmajame kreditorių susirinkime nustatytas bankroto administratoriaus atlyginimas (už laikotarpį, kurio metu bankroto administratorius neatliko neteisėtų veiksmų) neatitiko ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų ar protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų keliamų reikalavimų.

Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pirmajame kreditorių susirinkime (2012 m. lapkričio 26 d.) buvo patvirtinta administratoriaus ataskaita už laikotarpį iki pirmojo kreditorių susirinkimo bei patvirtintos bankroto administratoriaus už šį laikotarpį patirtos 65 000 Lt dydžio administravimo išlaidos. Minėto nutarimo priėmimo metu bei per šiam nutarimui apskųsti nustatytą terminą kreditoriui R UAB „Masyvas“ (dabartinis teisinis statusas – bankrutavęs) nekilo klausimo dėl šių išlaidų pagrįstumo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad kreditoriai neįrodinėja bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų, atliktų laikotarpyje iki pirmojo kreditorių susirinkimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kreditoriai neįrodė egzistuojant naujai paaiškėjusių aplinkybių, sudarančių pakankamą pagrindą neatlyginti faktiškai bankroto administratoriaus patirtų ir 2012 m. lapkričio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintų administravimo išlaidų (ĮBĮ 36 str.).

Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 3, kuriuo buvo retrospektyviai be pakankamo pagrindo iš esmės sumažintas administravimo išlaidų sąmatos dydis (įskaitant ir laikotarpį iki pirmojo kreditorių susirinkimo) ir tokiu būdu buvo pažeisti bankroto administratoriaus teisėti lūkesčiai gauti sutarto dydžio atlyginimą bei gauti faktiškai patirtų kitų administravimo išlaidų atlyginimą. Dėl administratoriaus atlyginimo mažinimo pagrįstumo už tą laikotarpį, kuomet jis ėjo savo pareigas po pirmojo kreditorių susirinkimo, bus galima spręsti tik tuomet, kai bus nustatytas bankroto administratoriaus pareigų netinkamo vykdymo/nevykdymo faktas, kuris yra Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos kitos civilinės bylos Nr. 2-4448-803/2014 įrodinėjimo dalykas (CPK 279 str. 4 d.).

Dėl kreditoriaus B UAB „Masyvas“ atskirojo skundo argumento apie 2013 m. gruodžio 17 d. įvykusiame kreditorių susirinkime priimtą nutarimą Nr. 2, kuris savo turiniu atitinka šioje byloje ginčijamą nutarimą Nr. 3, pažymėtina, kad kreditoriaus minimas nutarimas nėra šios bylos ginčo dalykas. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis principu, jog iš ne teisės negali atsirasti teisė (ex iniuria ius non oritur), kreditorių susirinkimų nutarimai, kurie savo turiniu analogiški teismo panaikintiems susirinkimų nutarimams, nesukelia jokių teisinių pasekmių. Dėl šios priežasties didžiųjų atsakovo kreditorių elgesys, kuomet jie, žinodami apie teismuose vykstančius ginčus tiek dėl administravimo sąmatos dydžio tvirtinimo, tiek dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo pagrindo egzistavimo, priima analogiškus savo turiniu ginčijamiems kreditorių susirinkimų nutarimams nutarimus, laikytinas sąmoningu bankroto procedūrų apsunkinimu bei bankroto administravimo išlaidų didinimu, dėl ko nukenčia visi bankrutuojančios įmonės kreditoriai.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje ir rezoliucinėse dalyse padaryti rašymo apsirikimai nurodant, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas „2013 m. birželio 26 d.“, o ne „2013 m. birželio 20 d.“ nekeičia nutarties esmės bei atitinkamai nėra kliūtis patikrinti tokios nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka (CPK 276 str.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apeliantas B UAB „Masyvas“ informavo teismą, jog jis savo finansinį reikalavimą, patvirtintą atsakovo bankroto byloje, perleido UAB „Snoras distressed assets“, atsakovo bankroto bylą nagrinėjantis teismas iki šiol nėra priėmęs nutarties dėl pradinio kreditoriaus B UAB „Masyvas“ pakeitimo naujuoju kreditoriumi UAB „Snoras distressed assets“ (ĮBĮ 21 str. 2 d. 1 p., 26 str.). Dėl šios priežasties bei nesant apelianto prašymo pradinį apeliantą pakeisti naujuoju apeliantu, klausimas dėl apelianto procesinių teisių perėmimo nesprendžiamas (CPK 48 str.).

Apeliacine tvarka išnagrinėjus apelianto B UAB „Masyvas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nutarties dalies, kuria buvo panaikintas 2013 m. birželio 20 d. įvykusio atsakovo B UAB „Olymp Invest“ kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 3, nenustatyta pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais. Taip pat nebuvo nustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties dalies negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Dėl šios priežasties apelianto atskirasis skundas netenkinamas, o atskiruoju skundu apskųsta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

              palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį.

Teisėjas                                                         Egidijus Žironas