Administracinė byla Nr. eAS-887-552/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01777-2017-5
Procesinio sprendimo kategorija 57.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. spalio 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos „Hermis Europe“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Hermis Europe“ skundą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Hermis Europe“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Vilniaus vandenys“ (toliau – ir atsakovas) įstatymų nustatytais terminais ir tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. balandžio 4 d. prašymus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017 m. rugpjūčio 24 d. gautas pareiškėjo VšĮ „Hermis Europe“ pareiškimas ,,Dėl atsisakymo nuo skundo, bylos nutraukimo ir bylinėjimo išlaidų priteisimo“, kuriame nurodoma, kad atsakovas pateikė pareiškėjui atsakymus į 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. balandžio 4 d. prašymus ir pridėjo prašomą UAB „Vilniaus vandenys“ gamybos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 12 d. potvarkį „Dėl vandens skaitiklio diametro 15 mm statybos reikmėms“. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas teigė, kad į prašymus buvo atsakyta, todėl ginčo dalykas išnyko atsakovui geruoju tenkinus skundo reikalavimus.
2017 m. rugsėjo 21 d. raštu atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ nurodė, kad neprieštarauja dėl pareiškėjo skundo atsisakymo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjo VšĮ „Hermis Europe“ prašymą įpareigoti atsakovą įstatymų nustatytais terminais ir tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. balandžio 4 d. prašymus nutraukė. Pareiškėjo VšĮ „Hermis Europe“ prašymą dėl 350 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo atmetė.
Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 103 straipsnio 4 punkto, 55 straipsnio 2 dalies ir 104 straipsnio 3 dalies nuostatas bei į pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nėra kliūčių bylą nutraukti, atsisakymas nuo prašymo yra besąlyginis ir galutinis, neprieštarauja įstatymui ar viešajam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teisių, pareiškėjas patvirtino, kad žino ABTĮ įtvirtintas prašymo atsisakymo pasekmes. Pareiškėjo pareiškimą dėl skundo atsisakymo tenkino, o administracinę bylą nutraukė.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pareiškime dėl skundo atsisakymo taip pat prašė priteisti 350 Eur atstovavimo išlaidų. Pareiškėjas, teikdamas skundą teismui pridėjo 2016 m. gegužės 24 d. sąskaitą už teisines paslaugas SEB Nr. 17/12, kurioje teisinių paslaugų pobūdis nurodytas: „skundo dėl UAB „Vilniaus vandenys“ vilkinimo atlikti veiksmus parengimas“ ir 2017 m. gegužės 24 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 830340, kuriuo patvirtinama sumokėta 350 Eur pinigų suma.
Teismas atsižvelgė į atsakovo nurodytas aplinkybes, kad atsakymas į pareiškėjo 2017 m. kovo 31 d. prašymą buvo pateiktas 2017 m. kovo 28 d. raštu Nr. S-2250 (toliau – ir 2017 m. kovo 28 d. raštas), todėl pakartotinio atsakymo teiki neprivalėjo. Atsakovas pareiškėjo 2017 m. balandžio 4 d. prašymu prašomo 2014 m. rugsėjo 22 d. potvarkio Nr. 1-19(1.3-04) kopijos taip pat pateikti neprivalėjo, nes tai yra įmonės vidinis dokumentas ir citatos nurodymas atsakomajame rašte yra pakankamas, tačiau siekiant išvengti teisminių ginčų, atsakovas 2017 m. rugpjūčio 17 d. pateikė pareiškėjui prašomą potvarkį ir nurodė, kad 2017 m. kovo 28 d. raštu į pateiktus klausimus jau buvo atsakyta.
Atsižvelgęs į byloje pateiktus duomenis ir teisės aktų nuostatas, pareiškėjo prašymą dėl 350 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo teismas atmetė. Vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 2 dalimi, ir įvertinęs į byloje pateiktus duomenis pažymėjo, kad atsakovas į pareiškėjo reikalavimus, išdėstytus 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. balandžio 4 d. prašymuose, iš esmės atsakė dar 2017 m. kovo 28 d. raštu (skundas Teismui pateiktas 2017 m. gegužės 26 d.), o 2017 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. 6049 „Atsakymas į VšĮ „Hermis Europe“ 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. balandžio 4 d. prašymus“ (toliau – ir 2017 m. rugpjūčio 17 d. raštas) yra pateiktas 2017 m. kovo 28 d. rašto papildymas bei pakartojami tie patys anksčiau siųstame rašte nurodyti motyvai.
Remdamasis minėtomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui dar prieš pateikiant skundą teismui, atsakovas jau buvo pateikęs išsamų atsakymą į pareiškėjo klausimus ir 2017 m. rugpjūčio 17 d. raštu anksčiau pateiktą atsakymą tik papildė, todėl pagrindo priteisti pareiškėjo prašomas atstovavimo išlaidas nėra.
III.
Pareiškėjas VšĮ „Hermis Europe“ atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties dalį dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir pareiškėjos prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo tenkinti. Priteisti 200 Eur atstovavimo išlaidas už šio atskirojo skundo parengimą.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka ABTĮ 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nepagrįsta jokiais bylos įrodymais, todėl neteisėta. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas į pareiškėjo reikalavimus, išdėstytus 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. balandžio 4 d. prašymuose, iš esmės atsakė dar 2017 m. kovo 28 d. raštu, priimtas akivaizdžiai neįvertinus nurodomų dokumentų turinio, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų ir yra nepagrįstas bei prieštarauja teisingumo sąžiningumo principui.
Pareiškėjo teigimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas ne tik netinkamai įvertino atsakovo teikto rašto turinį, bet ir jo teisinę reikšmę. Atsakovo 2017 m. kovo 28 d. raštas yra ne šiaip informacinis raštas ar atsakymas į prašymą dėl informacijos suteikimo, o atsakymas į pareiškėjo „Paraišką prisijungimo sąlygoms prie vandentiekio tinklų gauti“. Taigi 2017 m. kovo 28 d. raštas yra pareiškėjui išduotos prisijungimo sąlygos prie vandentiekio ir nuotėkų tinklų. Šios sąlygos yra privalomos pareiškėjui, kol yra nepakeistos (Statybos įstatymo 24 str. 3 d.). Šiuo atveju AB „Vilniaus vandenys“ vykdė viešojo administravimo funkcijas jai suteiktos kompetencijos ribose.
Pareiškėjo 2017 m. kovo 31 d. prašymas atsakovui yra ne dėl informacijos suteikimo, o dėl 2017 m. kovo 28 d. raštu pateiktų prisijungimo sąlygų reikalavimo T. O. sutikimą patvirtinti notarine tvarka pakeitimo į reikalavimą sutikimą pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, o nepakeitus šio reikalavimo, tai pagrįsti galiojančiais teisės aktais. Akivaizdu, kad 2017 m. kovo 28 d. rašte nėra nei menkiausios užuominos nei apie prisijungimo sąlygų reikalavimuose nustatytą galimybę sutikimą alternatyviai pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, nei teisinio pagrindimo prisijungimo sąlygų reikalavimui T. O. sutikimą patvirtinti notarine tvarka. Taigi atsakovas šiuo atveju arba turėjo pakeisti išduotų prisijungimo sąlygų reikalavimus, arba atsisakyti tai padaryti ir tinkamai motyvuoti. Todėl, pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismo išvada, kad į pareiškėjo 2017 m. kovo 31 d. prašymą iš esmės jau buvo atsakyta 2017 m. kovo 28 d. raštu neatitinka faktinių aplinkybių ir yra visiškai nepagrįsta.
Nurodo, kad 2017 m. kovo 28 d. raštu pateiktose prisijungimo sąlygose taip pat buvo nustatytas reikalavimas projektuoti šulinį su DN 15 mm skaitikliu. Sąlygose nurodyta, kad toks reikalavimas nustatytas, vadovaujantis 2014 m. rugsėjo 22 d. UAB „Vilniaus vandenys“ potvarkiu Nr. 1-19(1.3-04) „Dėl vandens skaitiklio diametro 15 mm statybos reikmėms“. Potvarkis nebuvo pridėtas prie 2017 m. kovo 28 d. prisijungimo sąlygų, todėl norėdamas susipažinti su visu potvarkio turiniu pareiškėjas 2017 m. balandžio 4 d. pateikė prašymą atsiųsti reikalavimuose minimo potvarkio kopiją arba pateikti nuorodą į duomenų bazę, kurioje jis yra. Nurodo, kad 2017 m. kovo 28 d. prisijungimo sąlygose nėra viso 2014 m. rugsėjo 22 d. UAB „Vilniaus vandenys“ potvarkio Nr. 1-19(1.3-04) teksto, pacituotas tik vienas potvarkio punktas. AB „Vilniaus vandenys“, vykdydama viešojo administravimo funkciją, vadovaudamasi nurodytu potvarkiu nustatė pareiškėjui privalomus prisijungimo sąlygų reikalavimus, todėl pareiškėjo noras susipažinti su jo atžvilgiu taikomo potvarkio turiniu yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, o teismo išvada, kad į pareiškėjo 2017 m. balandžio 4 d. prašymą jau buvo atsakyta 2017 m. kovo 28 d. raštu yra visiškai nepagrįsta, nes vieno prašomo pateikti potvarkio punkto citavimas nėra visas potvarkis in corpore.
Pareiškėjas nurodo, kad į jo prašymus atsakovas atsakė tik 2017 m. rugpjūčio 17 d. raštu, t. y. po skundo padavimo teismui. Šis raštas nėra ir negali būti vertinamas kaip 2017 m. kovo 28 d. rašto papildymas, nes kaip jau minėta, minimų dokumentų teisinė reikšmė ir poveikis yra visiškai skirtingi. Taigi pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju suteikė pirmenybę ne turiniui, o formai, ir abu dokumentus laikė vienas kitą papildančiais informacinio pobūdžio raštais, dėl ko nepagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjo teigimu, aplinkybė, kad AB „Vilniaus vandenys“, nesilaikydama formos reikalavimų, išduodama prisijungimo prie vandentiekio ir nuotėkų tinklų sąlygas įvardija ne „prisijungimo sąlygos“ o „raštas“, neturi teisinės reikšmės ir negali sukelti teisinių pasekmių, nes apie kiekvieną dokumentą ir jo sukeliamas pasekmes sprendžiama ne pagal jo formą, o pagal turinį. Taigi, pareiškėjo skundo reikalavimai geruoju tenkinti jau po skundo padavimo teismui, todėl pareiškėjas turi teisę į išlaidų atlyginimą.
Atkreipia dėmesį į VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir pažymi, kad bet kokiu atveju atsakovas privalėjo atsakyti į pareiškėjo 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. balandžio 4 d. prašymus ir pateikti atsakymą, atitinkantį prašymų turinį, arba per 5 darbo dienas pranešti, kad pareiškėjo prašymai nebus nagrinėjami, nes nurodytais klausimais atsakymas jau yra pateiktas. Priešingu atveju pareiškėjas patenka į neapibrėžtą padėtį, nes atsakovas, vykdydamas viešojo administravimo funkcijas, nesielgė taip, kaip numato įstatymas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties dalies, kuria buvo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumas ir pagrįstumas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ši administracinė byla buvo nutraukta, nes pareiškėjas atsisakė skundo dėl to, jog atsakovas geruoju patenkino jo reikalavimą jau po to, kai pareiškėjas padavė skundą teismui.
Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.
Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 3 dalyse. Administracinių teismų praktikoje, aiškinant ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies nuostatas, konstatuota, jog šiai teisės normai taikyti neturi esminės reikšmės, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016).
Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodydamas, kad atsakovas į pareiškėjo reikalavimus, išdėstytus 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. balandžio 4 d. prašymuose, iš esmės atsakė dar 2017 m. kovo 28 d. raštu, o 2017 m. rugpjūčio 17 d. raštu yra pateiktas 2017 m. kovo 28 d. rašto papildymas bei pakartojami tie patys anksčiau siųstame rašte nurodyti motyvai.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. balandžio 4 d. prašymų, pateiktų UAB „Vilniaus vandenys“ turinį ir UAB „Vilniaus vandenys“ 2017 m. kovo 28 d. bei 2017 m. rugpjūčio 17 d. raštų adresuotų pareiškėjui turinį, su pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka tik iš dalies ir sprendžia, kad iš esmės pareiškėjui į jo 2017 m. balandžio 4 d. prašymą ir iš dalies į jo 2017 m. kovo 31 d. prašymą buvo atsakyta atsakovo 2017 m. rugpjūčio 17 d. raštu, t. y. po skundo teismui padavimo. Darytina išvada, kad atsakovas pareiškėjo reikalavimą patenkino geruoju, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr. 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus. Teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009). Taigi teismui turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, prašantis, jog jam iš kitos šalies būtų priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas išlaidas. Prašymui atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat taikomi ir bendrieji teisės principai.
Pareiškėjas prašė priteisti 350 Eur atstovavimo išlaidų už skundo dėl UAB „Vilniaus vandenys“ vilkinimo atlikti veiksmus parengimą.
Byloje esantis 2014 m. sausio 20 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 14/01/20-183, sudarytos tarp advokato A. S. ir VšĮ „Hermis Europe“, išrašas patvirtina, kad advokatas pareiškėjo vardu turi teisę rengti ir teikti teismams procesinius dokumentus bei atstovauti pareiškėją teismuose.
Pažymėtina, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Remiantis Rekomendacijų (aktuali 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Pareiškėjo patirtas išlaidas patvirtina 2016 m. gegužės 24 d. sąskaita už teisines paslaugas SEB Nr. 17/12 bei 2016 m. gegužės 24 d. pinigų priėmimo kvitas (serija LAT Nr. 830340).
Bylos medžiaga patvirtina, kad skundas pirmosios instancijos teismui buvo paduotas 2016 m. gegužės 26 d. Atsižvelgiant į tai, kad skundo teismui parengimo paslauga suteikta 2017 m. II ketvirtyje, taikytinas 2016 m. IV ketvirčio darbo užmokestis (822,8 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimali suma, galima priteisti už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį yra 2057 Eur (2,5x822,8). Taigi pareiškėjo prašoma priteisti 350 Eur suma Rekomendacijų numatyto maksimalaus dydžio neviršija. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į faktinę situaciją, į bylos teisinius aspektus, advokato laiko sąnaudas, skundo apimtį, į tas aplinkybes, kad pareiškėjo prašyta informacija iš dalies atsakovo buvo nurodyta ir 2017 m. kovo 28 d. rašte, pareiškėjo prašoma priteisti suma mažintina, o 175 Eur dydžio atstovavimo išlaidos, nagrinėjamu atveju, laikytinos atitinkančiomis Rekomendacijų 2 punkte nurodytas aplinkybes ir protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Pažymėtina, kad pareiškėjas taip pat prašo atlyginti atskirojo skundo parengimo išlaidas, t. y. 200 Eur. Nurodytoms išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė 2017 m. rugsėjo 27 d. sąskaitą už teisines paslaugas SEB Nr. 17/22, 2017 m. rugsėjo 27 d. pervedimo išrašą. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 27 d. teismui pateikė atskirąjį skundą, todėl konstatuotina, kad jis patyrė atskirojo skundo parengimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad atskirojo skundo parengimo paslauga buvo suteikta 2017 m. III ketvirtyje, taikytinas 2017 m. I ketvirčio darbo užmokestis (817,6 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.15 punktą už atskirąjį skundą maksimali galima priteisti teismo išlaidų suma yra 327,04 Eur (0,4x817,6). Pareiškėjo prašoma priteisti 200 Eur suma neviršija Rekomendacijų numatyto maksimalaus dydžio, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui priteistina pusė bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pareiškėjui priteistinos išlaidos už atskirojo skundo parengimą taip pat mažintinos, ir priteistina 100 Eur teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Apibendrinus konstatuotina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties dalis, kuria buvo išspręstas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir pareiškėjui iš atsakovo priteistina 175 Eur teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme suma. Pareiškėjui taip pat priteistina 100 Eur teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
pareiškėjo viešosios įstaigos „Hermis Europe“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, pakeisti, priteisiant pareiškėjui viešajai įstaigai „Hermis Europe“ iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Priteisti pareiškėjui viešajai įstaigai „Hermis Europe“ iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ 100 Eur (vieną šimtą eurų) teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Audrius Bakaveckas
Ramūnas Gadliauskas