Nr. 1S-889-175/2013

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                            2.5.19.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Reginos Majauskienės, Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. Š. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti 2013-04-17 Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos namų įstaigos komisijos nutarimą lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

n u s t a t ė:

R. Š. nuteistas 2009-06-17 Gioteburgo miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Švedijos Karalystės baudžiamojo įstatymo 3 str., 6 str. - 8 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme, deportacija, draudžiant grįžti į šalį. 2011-05-20 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi Švedijos Karalystės Gioteburgo miesto apylinkės teismo paskirta bausmė prilyginta BK 260 str. 3 d. sankcijai ir skirta 8 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia 2009-10-01, bausmės pabaiga 2017-05-09.

Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2013-04-17 nutarimu nutarė taikyti nuteistajam R. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant baudžiamojo poveikio priemones: 40 val. nemokamų darbų per 4 mėn., neišvykti už savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2013-05-29 nutartimi atsisakė patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos namų įstaigos komisijos nutarimą.

R. Š. skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą. Skunde nurodo, jog padaryto nusikaltimo sunkumas negali įtakoti sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo, nes tai nėra susijęs su elgesiu pataisos įstaigoje ir jo pasirengimu toliau atlikti bausmę neizoliuotai nuo visuomenės. Be to įstatyme nėra numatyta, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia atsižvelgti į nuteistojo neatliktos bausmės terminą.

R. Š. skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliktina galioti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nagrinėjant skundą pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą ar ne yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Nuteistasis R. Š. yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka – turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Apylinkės teismas, spręsdamas R. Š. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, atsižvelgė į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo asmenybę, įvertino pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei visas kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat buvo vertinta ir psichologinės tarnybos išvada. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog komisijos nutarimas dėl R. Š. lygtinio paleidimo netvirtintinas. Pažymėtina ir tai, kad vienas iš komisijos narių pareiškė atskirąją nuomonę dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam, o Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras atsiliepime siūlė teismui atsisakyti patvirtinti Kybartų pataisos įstaigos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis R. Š., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, buvo tris kartus skatintas, drausmine tvarka nebaustas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę baigė auto keltuvo vairuotojo kursus, šiuo metu mokosi pataisos namų profesinėje mokykloje suvirintojo elektra specialybės, jam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (45 balų pagal OASys pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimo metodiką), sugeba įvertinti savo blogąsias ir gerąsias savybes, sprendimus daro įvertinęs situaciją ir numatydamas galimas pasekmes.

Tačiau taip pat atsižvelgtina į tai, jog R. Š. keturis kartus teistas, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą – neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turint tikslą jas platinti (BK 260 str. 3 d.). Kaltu dėl padaryto nusikaltimo neprisipažino. Ankščiau jam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, įstatymas „Dėl amnestijos“, du kartus taikytas lygtinis paleidimas prieš terminą, tačiau jis ir toliau darė nusikaltimus, jam parodyto pasitikėjimo nepateisino. Įvertintinos ir Socialinio tyrimo bei Kybartų pataisos namų psichologinės grupės pateiktos išvados, kuriose pasisakyta, jog yra veiksnių, didinančių pakartotinio nusikalstamumo riziką, tai nuteistojo gyvenimo būdas bei neigiama laisvėje esančių draugų įtaka. Atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nors nuteistasis šiuo metu jau yra atlikęs 1/2 dalį bausmės, tačiau jo atliktos bausmės dalis – 4 m. 23 d. (nutarimo priėmimo dienai), nelaikytina pakankama. Pažymėtina, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Skundo argumentai, jog teismas nepagrįstai atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumą ir į likusį neatiliktos bausmės laiką, tačiau, kaip ankščiau minėta, teismas kiekvienu atveju vertina visų įrodymų visumą, kuri charakterizuoja nuteistąjį kaip asmenį bei visas aplinkybes, iš kurių sprendžiama, ar pritaikius lygtinį paleidimą, bus pasiekti bausmės tikslai. Šiuo atveju teismas, įvertinęs lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai nusprendė netvirtinti komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismo išvados motyvuotos.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, todėl nėra teisinio pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

nuteistojo R. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas                                                              Algerdas Urbšys

Teisėjai:                                                                                    Regina Majauskienė

                                                                                                 Dmitrijus Korsakovas