Civilinė byla Nr. 2A-581-109/2010;
Pirmosios instancijos teismo teisėjas
Vytautas Švetkauskas;
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
78.2.1; 121.15; 121.18; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gegužės 5 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės
Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų
Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovui R. A.,
jo atstovei advokatei Živilei Urbanavičienei.
viešame teismo posėdyje
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. A. apeliacinį
skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimo
pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-4995-911/2009 pagal ieškovės A.
B. ieškinį atsakovui R. A. dėl išlaikymo dydžio
pakeitimo ir kitų reikalavimų; institucija, teikianti išvadą byloje –
Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Teisėjų kolegija
n u s t a
t ė:
ieškovė A.
B. 2009 m. liepos 17 d. kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą (b.
l. 1-3), prašydama pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2003-08-25 priteistą
materialinio išlaikymo dydį nepilnametėms dukroms A. A.,
gimusiai (duomenys neskelbtini) ir M. A., gimusiai (duomenys
neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo R. A. nepilnametėms
dukroms išlaikyti periodines išmokas po 200 litų kas mėnesį nuo ieškinio
teismui padavimo dienos iki dukrų pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad su
atsakovu santuoka nutraukta 2003-08-25, nuo to laiko atsakovas su dukromis
nebendrauja, šeiminiai ryšiai nutrūko prieš septynis metus. Kai buvo priteistas
išlaikymas, dukros A. ir M. buvo mažametės, šiuo metu jos jau paauglės, todėl jų
poreikiai didėja ir ieškovei vienai išlaikyti dukras yra labai sunku. Ieškovės
vidutines pajamas sudaro socialinės išmokos pašalpos, išmokos vaikams ir parama
mokinio reikmėms, tai yra vidutiniškai apie 810,52 litų per mėnesį, kitų pajamų
neturi, o atsakovas turi visas galimybes padėti materialiai išlaikyti savo dukras.
Dukrų A. ir M. minimaliems poreikiams patenkinti ieškovė vidutiniškai išleidžia
apie 800 litų. Atsakovas R. A. dukroms priteistą išlaikymą
po 60 litų teikė, įsiskolinimo neturi.
Marijampolės
rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimu (b. l. 60-63) ieškinį patenkino
visiškai, pakeitė 2003 m. rugpjūčio 25 d. Kelmės rajono apylinkės teismo
sprendimu iš atsakovo R. A. dukroms A. A.
ir M. A. priteistą išlaikymą po 60 litų nuo 2003-05-09
ir priteisė iš atsakovo dukrų išlaikymui nekintamą sumą – po 200 litų kas
mėnesį nuo 2009-07-17 iki dukrų pilnametystės, pavedant tvarkyti uzufrukto
teise ieškovei A. B.. Teismas priteisė iš atsakovo R. A. 50,40 Lt žyminį mokestį už išlaikymo padidinimą, 14,50
litų turėtas pašto išlaidas valstybei, 400 litų už antrinės teisinės pagalbos
teikimą ieškovei. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje esančia rašytine
medžiaga, atsižvelgė į nepilnamečių dukrų poreikius, abiejų tėvų turtinę
padėtį, į būtinų dukroms vystytis sąlygų užtikrinimą. Teismas manė, kad atsakovo
R. A. gyvenimas, sukūrus naują šeimą, kurioje yra keturi
asmenys, gyvenantys motinai priklausančiame name, yra geresnis negu ieškovės A. B., taip pat sukūrusios naują šeimą, gyvenančios
bendrabutyje, kambario bendras plotas - 16,10 kv. m. šešiems asmenims.
Atsižvelgęs į visas aplinkybes teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovo turtinė
padėtis bei galimybės teikti išlaikymą savo vaikams vertintinos iš esmės
vienodai. Vadovaujantis formuojama teismų praktika, jog nepilnamečio vaiko
išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su 1 MMA dydžiu, o tai netiesiogiai ir
pagal įstatymo analogiją numatyta CK 6.461 str. 2 d., taip pat tuo, kad 1 MMA
šiuo metu yra 800 litų, teismas vertino, kad atsakovui tenka pareiga dukrų
išlaikymui teikti 400 litų, o tai sudaro 3,84 MGL.
Atsakovas R. A. apeliaciniu skundu (b. l. 65-67) prašo pakeisti Marijampolės
rajono apylinkės teismo 2009-12-08 sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams
vaikams priteisimo sumažinti priteistiną sumą iki 136 Lt per mėnesį kiekvienai
dukrai. Skunde nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo
teisingumo ir protingumo kriterijais, netinkamai vertino atsakovo realias
galimybes mokėti nepilnametėms dukroms išlaikymą. Apeliantas teigia, kad jo
materialinė padėtis po santuokos nutraukimo pasunkėjo, jis yra prastos
sveikatos, turi nustatytą 45 proc. lygio darbingumą iki 2041-04-11, dažnai yra
priverstas gydytis ligoninėse, vartoja brangius nekompensuojamus vaistus.
2009-12-22 medicininiai dokumentai patvirtina atsakovo visišką nedarbingumą,
jam reikalinga nuolatinė priežiūra. Atsakovo dukra iš antrosios santuokos turi
sveikatos problemų, jai reikalingi masažai, brangi ortopedinė avalynė,
sutuoktinė registruota darbo biržoje, jokių darbo pasiūlymų negauna, turi 11
metų dukrą iš pirmosios santuokos, kuri kartu gyvena apelianto naujoje šeimoje.
Atsakovo pajamos yra 549 Lt invalidumo pašalpa, todėl priteistas nepilnamečių
dukrų išlaikymas po 200 Lt kiekvienai dukrai yra pernelyg didelis. Apeliantas
nurodo laikinai gyvenantis savo motinos name, tačiau šis namas priklauso mamai N. Č. ir apelianto patėviui A. Č.. Be
atsakovo, motina turi dar du vaikus, patėvis – tris. Be to, apeliantas privalo
mokėti mokesčius už komunalinius patarnavimus. Savo pareigą mokėti
vyresniosioms dukterims išlaikymą po priteistą 60 Lt dydį kiekvienai apeliantas
vykdė tinkamai ir laiku.
Atsiliepimas
į apeliacinį skundą nepareikštas.
Apeliacinis
skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas,
nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojančių
pagrindų, nagrinėja bylą
neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnis).
Dėl tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius
vaikus ir priteisto išlaikymo dydžio
pakeitimo.
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su teismo sprendimo motyvais
ir padarytomis išvadomis.
Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir
išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jie sulaukia pilnametystės. Lietuvoje ratifikuota
Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija numato visuotinai pripažįstamą
kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo
sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam
vystymuisi, bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų,
būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal
tėvų gebėjimus ir finansines galimybes (Konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Analogiškai nacionalinėje
teisėje – CK 3.192 straipsnio 2 dalyje – nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas
nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės
padėties principas reiškia, kad vaiko
išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nustatant nepilnamečio
vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko
teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1dalis),
kurio esmė yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio,
privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Remiantis prioritetinės vaiko
teisių ir interesų apsaugos ir gynimo
principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų
visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių
tenkinimu. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti
būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks vaikų
išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad
abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų
naudai.
Įstatymas vaiko išlaikymo dydį sieja
visų pirma su protingais jo paties poreikiais. Vaiko poreikius lemia jo
gabumai, polinkiai, sveikatos būklė.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas neanalizavo šalių dukrų
poreikių turinio ir apimties,
šalių turtinės padėties, iš esmės patenkino ieškinį konstatavęs, kad LAT yra
suformavęs teisminę praktiką, kad
išlaikymo dydis turi būti siejamas su 1 MMA dydžiu – 800 Lt, o tai netiesiogiai ir pagal įstatymo analogiją
numatyta CK 6.461 straipsnio 2 dalyje, todėl iš atsakovo kiekvienos dukros
išlaikymui priteisė po 200 Lt.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje
apeliantas palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais. Pripažįsta,
kad po Kelmės rajono apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 25 d. priimto sprendimo dukterų poreikiai
išaugo, tačiau jis dėl pablogėjusios turtinės padėties ir šeimoje susiklosčiusių
sunkių aplinkybių nepajėgus teikti teismo sprendimu iš jo dukroms priteistą išlaikymą kasmėnesinėmis
periodinėmis išmokomis po 200 Lt iki jų pilnametystės nurodydamas, kad teismas
pažeidė proporcingumo principą: priteistas išlaikymas neatitinka tėvų turtinės padėties, ieškovės turtinė
padėtis daug geresnė nei jo. Taip pat teismas
neatkreipė dėmesio, kad jis iš 549,69 Lt
invalidumo pensijos privalo išlaikyti dvi dukras, gimusias pirmoje santuokoje,
dukrą, gimusią antrojoje santuokoje, susimokėti mokesčius už komunalinius
patarnavimus ir nusipirkti vaistus, maistą.
Teisėjų kolegija pripažįsta
apeliacinio skundo argumentus iš esmės pagrįstais.
Byloje nustatyta, kad šalys – buvę sutuoktiniai. Jų ištuoka
įregistruota 2003 m. spalio 1 d.
(b. l. 4). Jiems gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė duktė A. A., o (duomenys neskelbtini) – duktė M. A. (b. l. 6, 7). 2007
m. spalio 19 d. ieškovė susituokė
su N. B. (b. l. 5).
Jiems gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. A. (b.l. 8, 18, 19), o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. B. (b. l. 9).
Atsakovas 2007 m.
rugsėjo 8 d. susituokė su A. L. (b. l. 42). Jiems
gyvenant santuokoje, (duomenys
neskelbtini) gimė duktė D.
A. (b. l. 43, 70). Šalių dukros A. A. mokosi
Marijampolės R. S. vidurinės mokyklos 7 klasėje (b. l.
16), M. - 5 klasėje (b. l. 17). Šalių duktė A. bei atsakovo duktė iš antrosios
santuokos D. dėl
sveikatos sutrikimų turi specialių poreikių. Ieškovė prie atsiliepimo į
apeliacinį skundą pateikė Marijampolės
savivaldybės Pedagoginės psichologinės
tarnybos 2004-05-04 pažymą, iš
kurios matyti, kad šalių dukrai A., gim. (duomenys neskelbtini), diagnozuotas
intelekto sutrikimas nežymus protinis atsilikimas (b. l. 94).
Ieškovė A. B. nuosavybės
teise turi 18,61 kv. m. bendro ploto
kambarį bendrabutyje su 3,19 kv. m. bendrojo ploto patalpomis (duomenys neskelbtini) (b. l. 11, 12) bei automobilį Ford Escort (b. l. 23).
Taip pat bylos duomenimis nustatyta,
kad ieškovė sausio mėnesį už buto šildymą sumokėjo 106,17 Lt (b. l. 20), o 2009 m. vasario 28 d. mėnesį – 91, 85 Lt, kas mėnesį moka 26,42 Lt eksploatacines išlaidas (b. l. 21) ir 69,30
Lt už
buitinių atliekų išvežimą kas ketvirtį (b. l. 27 ). Byloje nepateikta
duomenų apie sunaudotą elektros energiją. Ieškovės šeimą sudaro 6 asmenys.
2008 m. birželio – 2009 m. birželio
mėn. laikotarpiu ieškovei buvo išmokėti
9 726,34 Lt, kuriuos sudaro socialinė
pašalpa, išmoka vaikui, parama mokinio reikmėms įsigyti, t. y. vidutiniškai per
mėnesį buvo išmokėti 727 Lt (b. l. 14).
Ieškovė teismo posėdyje paaiškino,
kad dirba „Iki” parduotuvėje, jos sutuoktinis yra registruotas darbo biržoje,
tačiau šiems argumentams pagrįsti
nepateikė jokių įrodymų (b. l. 58). Dėl to negalima
tiksliai paskaičiuoti ieškovės
išlaidų ir pajamų, gautų per mėnesį.
Atsakovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų
daiktų, esančių Lietuvos teritorijoje, neturi (b. l. 13), turi
automobilį Ford Mondeo (b. l. 22), 2009-06-09
atsakovas savo su šeima gyvenamąją
vietą deklaravo motinai ½ dalies nuosavybės
teise priklausančiame name, esančiame
(duomenys
neskelbtini) (b. l. 35, 73, 74).
Užsakymo pareiškimas patvirtina, kad
atsakovas 2010 m. kovo 24 d. už pagamintą ortopedinę avalynę dukrai D. A., gim. (duomenys neskelbtini), sumokėjo 171 Lt (b. l. 101).
Atsakovo žmona yra bedarbė,
2009-09-10 užsiregistravusi Raseinių darbo biržoje (b. l. 44), jai neatvykus į darbo biržą, 2009-12-22 darbo
paieška nutraukta be teisės registruoti
6 mėnesius (b. l. 79).
Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimas patvirtina, kad atsakovo šeima kas mėnesį moka savivaldybei 15 Lt už komunalinių atliekų tvarkymą (b. l. 75), 72 Lt už suvartotą elektros
energiją (b. l. 76), atsakovas vidutiniškai per mėnesį už vaistus sumoka 150 Lt
(b.l. 35).
Atsakovo atstovė teismo posėdyje
paaiškino, kad atsakovo žmona taip pat yra ligonė. 2010 m. kovo mėn. 2 kartus per savaitę
bandė nusižudyti, todėl buvo išvežta į Žiegždrių psichiatrinę ligoninę. Atsakovas dėl savo
ligos negali tinkamai pasirūpinti savimi bei iš psichiatrinės ligoninės grįžusia žmona,
todėl šiuo metu jo žmona su 2 metų
dukra gyvena pas uošvę, o atsakovo motina rūpinasi atsakovu. Atsakovas į
teismo posėdį atvyko lydimas motinos, kuri iš savo pensijos padeda išlaikyti sūnaus šeimą.
Kauno
apskrities Psichiatrijos ligoninės išduotas išrašas iš medicininių
dokumentų patvirtina, kad R. A. yra ligonis, todėl
jam būtina taikyti priklausomybės gydymą (b. l. 99). 2009-12-22 psichiatrinėje
ligoninėje jam nustatyta diagnozė (pagrindinė liga, lydinčios ligos
komplikacijos) F.43.2; F 07.0; F 10.2 (b. l. 72). 2010 m. balandžio 9 d. pažyma
patvirtina, kad dėl ligos (galutinė
diagnozė F.10.3) apeliantas
negalėjo atvykti į darbo biržą
nuo 2010 m. kovo 24 d. iki 2010 m. balandžio
9 d. (b. l. 100). Atsakovas yra neįgalus, iš dalies darbingas, nuo 2007-01-17 iki 2041-04-11 nustatytas jam 40 procentų darbingumo laipsnis (b. l. 39),
per mėnesį gauna 549,69 Lt invalidumo netekto darbingumo pensiją (b. l. 40).
Teisėjų kolegija konstatuoja,
kad atsakovui dėl minėtos ligos galimybė susirasti darbą yra apsunkinta.
Konstatuotina, kad tiek ieškovės,
tiek atsakovo turtinė padėtis yra sunki. Ieškovės gaunamas pajamas sudaro 435,50
Lt išmokos dukroms A. ir M. bei 120 Lt
materialinis išlaikymas ir, ieškovės paaiškinimu, jos darbo užmokestis „Iki” parduotuvėje, kuris
teismui nėra žinomas. Atsakovo invalidumo
pensija yra 549,69 Lt
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į
byloje nustatytas aplinkybes, įvertinusi teismo sprendimo turinį, sprendžia,
kad pirmosios instancijos teismas netinkamai
taikė materialinės teisės normas, pažeidė procesinės teisės normas, padarė
neteisingą išvadą dėl nurodytos apelianto dalies išlaikymo prievolėje
proporcingumo jo turtinei padėčiai,
todėl teismo sprendimas keistinas, o
apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, sumažinant iš atsakovo priteistą
išlaikymą kiekvienai dukrai iki 150 Lt per mėnesį mokamomis kasmėnesinėmis
periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. (CPK 178 - 185, 328, 330
straipsniai, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Pažymėtina, kad pasikeitus šalių turtinei padėčiai, šalims
neužkertamas kelias kreiptis į teismą
dėl nustatytų dukroms išlaikymo dalių
dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Dėl
bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė teismo posėdyje sumažino ieškinio
reikalavimus. Kiekvienos dukros išlaikymui prašė priteisti po 200 Lt per
mėnesį, t. y. prašė padidinti ankstesniu teismo
sprendimu priteistą išlaikymą nuo 60 Lt iki 200 Lt. todėl
ieškinio suma yra 3 360 Lt (140 Lt + 140 Lt ) x 12 mėn. ir nuo šios sumos atsakovas
valstybei turėjo sumokėti 100,80 Lt žyminį mokestį (3360 x 3%) (64 Lt +
64 Lt ) x 12 mėn., tačiau teismas priteisė tik
50,40 Lt. Apeliaciniu skundu
atsakovas prašė pakeisti teismo
sprendimą sumažinant kiekvienai dukrai priteistą išlaikymą iki 136 Lt. Taigi apeliaciniu skundu
ginčijama suma yra 1 536 Lt ir nuo šios
sumos atsakovas turėjo sumokėti 46.08 Lt
žyminio mokesčio 1536 Lt x 3 % = 46,08 Lt., o sumokėjo 50,40 Lt, t. y. 4,32 Lt daugiau,
nei reikalaujama pagal įstatymą (b. l.
68).
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato,
kad šaliai, kurios naudai priimtas
sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi
išlaidas teismas priteisia iš
antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų
mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys
patenkintas iš dalies, šiame
straipsnyje nurodytos išlaidos
priteisiamos ieškovui proporcingai
teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai
teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2
dalis).
Pagal susiformavusią teismų praktiką patirtų bylinėjimosi
išlaidų priteisimas šaliai, kurios
naudai yra priimtas sprendimas, gali
būti sumažintas atsižvelgiant į kitos
šalies materialinę padėtį, jos sąžiningumą, ginčo pobūdį ir kitas
svarbias aplinkybes. Tokia išvada darytina vadovaujantis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje bei
CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo
principu, siekiant apsaugoti sąžiningų
asmenų, kurių materialinė padėtis yra
sunki, teisę į visavertę teisminę gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d.
nutartis, priimtoje civilinėje byloje
Nr. 3K-3-1136/2003).
Patenkinus apeliacinį skundą iš
dalies, atitinkamai turi būti
pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
(CPK 93 straipsnio 4 dalis), tačiau
teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovo sunkią turtinę padėtį, mano teisinga
panaikinti sprendimo dalį,
kuria iš atsakovo priteistas 50,40 Lt žyminis mokestis ir 14,50 Lt išlaidos,
susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei pirmosios
instancijos teisme ir atleisti atsakovą nuo šių išlaidų ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei apeliacinės instancijos teisme,
sumokėjimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio
proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Marijampolės rajono
apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimą, sumažinti iš atsakovo R. A. priteistą išlaikymą dukroms A. A.,
gim. (duomenys
neskelbtini), M. A.,
gim. (duomenys
neskelbtini), nuo 2009 m. liepos 17 d. po
150 Lt mokamomis kasmėnesinėmis periodinėmis
išmokomis iki dukrų pilnametystės.
Panaikinti
sprendimo dalį, kuria iš
atsakovo priteistas 50,40 Lt žyminis mokestis ir 14,50 Lt išlaidos,
susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei pirmosios
instancijos teisme ir atleisti atsakovą nuo šių išlaidų ir išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu, valstybei apeliacinės
instancijos teisme, sumokėjimo.
Kitos sprendimo dalies
nekeisti.
Kolegijos pirmininkė Birutė
Bobrel
Kolegijos teisėjai Aušra
Baubienė
Raimondas Buzelis