Civilinė byla Nr. e2-1385-302/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00520-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.2.7

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Asnita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Asnita“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-217-881/2019 pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Asnita” ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Unifina” dėl teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi kredito unija Centro taupomoji kasa,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „Asnita“, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-217-881/2019 pagal ieškovės RUAB „Asnita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Unifina” dėl teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi kredito unija Centro taupomoji kasa; atnaujinus procesą, įtraukti byloje trečiuoju asmeniu N. V.; atnaujinus procesą, tenkinti ieškovės ieškinį dėl 2015 m. liepos 9 d. teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

2.       Nurodė, kad UAB) „Unifina“ 2017 m. spalio 20 d. pateikė pareiškimą civilinėje byloje Nr. eB2-5221-781/2017, kuriuo prašė ją į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu. Kartu su prašymu UAB „Unifina“ pateikė 2015 m. liepos 9 d. teisių perleidimo sutartį, sudarytą su UAB „Asnita“ (toliau – Sutartis), kurioje nurodyta, jog UAB „Unifina“ perleidžia ieškovei 136 000 Eur dydžio reikalavimo teises į UAB „Delotas“, kylančias iš 2014 m. lapkričio 26 d. kreditavimo sutarties Nr. P14/00074 (Sutarties 1.1 papunktis), atlyginimas už perleidžiamas reikalavimo teises – 110 000 Eur (Sutarties 1.2 papunktis).

3.       UAB „Delotas“, į kurią pagal Sutartį neva buvo perleistos reikalavimo teisės, su ieškove neatsiskaitė. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi UAB „Delotas“ iškelta bankroto byla. UAB „Delotas“ buvo nemoki jau Sutarties sudarymo metu. Ieškovės teigimu, jai, kaip naujajam kreditoriui, neperėjo jokios Sutartyje nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, kadangi jai nebuvo perduoti jokie dokumentai.

4.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-217-881/2019 atmetė ieškovės RUAB „Asnita“ ieškinį dėl 2015 m. liepos 9 d. teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-385-236/2020 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

5.       Laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 20 d. iki 2015 m. rugsėjo 23 d., t. y. Sutarties pasirašymo metu, ieškovės vadovas buvo į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo – N. V.. Atsižvelgdama į tai, kad Sutarties sudarymo metu ieškovės vadovas buvo N. V., bei į tai, kad Sutartis nebuvo išsaugota tarp įmonės (ieškovės) dokumentų, jokie dokumentai, patvirtinantys reikalavimą užtikrinančias priemones ieškovei nebuvo perduoti, įrašai apie hipotekos kreditoriaus teisių perėmimą ieškovei Hipotekos registre įregistruoti nebuvo, ieškovės buhalterinėje apskaitoje įsiskolinimas atsakovei niekada nebuvo atspindėtas, o pagal Sutartį ieškovė įgijo visiškai nelikvidų turtą net už 110 000 Eur sumą, ieškovė pareiškė buvusiam vadovui ieškinį dėl 110 000 Eur žalos atlyginimo (civilinės bylos Nr. e2-3341-614/2020).

6.       Civilinę bylą Nr. e2-217-881/2019 nagrinėję teismai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog Sutarties sudarymo metu jai buvo žinoma apie skolininkės finansinę padėtį, be to, ieškovė, pasirašydama Sutartį, patvirtino ir su kreditavimo sutartimi susijusių dokumentų gavimą, tačiau jokie paminėti dokumentai įmonėje nėra išsaugoti. Tokiu būdu teismai iš esmės konstatavo įmonės valdymo organo, t. y. vadovo, pareigų pažeidimą: įsitikinti skolininkės mokumu privalėjo Sutartį pasirašęs vadovas, jam taip pat tenka ir įmonės dokumentų išsaugojimo pareiga bei kiti aktyvūs veiksmai tiek Sutarties sudarymo, tiek vykdymo metu. Būtent šių pareigų pažeidimu remiasi ieškovė savo pareikštame ieškinyje vadovui dėl žalos atlyginimo, tačiau šios nustatytos aplinkybės negali sukelti teisinių pasekmių vadovui, kadangi jis nedalyvavo šios bylos nagrinėjime. Atitinkamai, ieškovės galimybės gauti žalos atlyginimą yra itin apribotos arba praktiškai neįmanomos, dėl ko egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-217-881/2019.

8.       Teismas pažymėjo, kad prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali pateikti tik tas subjektas, kuris nebuvo įtrauktas į bylą ir dėl kurio teisių ar pareigų pasisakyta sprendime.

9.       Teismo nuomone, šiuo atveju ieškovė, kuri dalyvavo nagrinėjant bylą, neturi teisės inicijuoti proceso atnaujinimo šiuo pagrindu, nes tokio pobūdžio prašymas turi būti reiškiamas išskirtinai to asmens, kuris mano, kad, jam nedalyvaujant byloje, sprendimu pasisakyta dėl jo teisių ar pareigų. Teismas pažymėjo, kad tokios pozicijos yra laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-229-516/2016).

10.       Nurodytų argumentų pagrindu teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

11.       Pareiškėja RUAB „Asnita” atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo šiuos esminius argumentus:

11.1.                      Nagrinėjamos bylos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo aplinkybių toje Lietuvos apeliacinio teismo byloje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Tokio pobūdžio situacija, kaip nagrinėjamoje byloje, teismų praktikoje nebuvo sprendžiama, t. y. nebuvo sprendžiamas klausimas dėl kito, ne byloje nedalyvavusio asmens, kreipimosi į teismą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kuomet toks asmuo turi aiškų teisinį suinteresuotumą dėl bylos atnaujinimo ir kito, byloje nedalyvavusio, asmens įtraukimo į tokią bylą bei jo parodymų (paaiškinimų) gavimo.

11.2.                      Į civilinės bylos Nr. e2-217-881/2019 nagrinėjimą neįtraukus buvusio bendrovės vadovo, nebuvo gauti jo paaiškinimai dėl Sutarties sudarymo aplinkybių, dokumentų perdavimo, skolininko mokumo būklės įvertinimo ir kitų bylai reikšmingų aplinkybių, tačiau iš esmės nuspręsta dėl jo teisių ir pareigų netinkamo atlikimo.

11.3.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose egzistuoja viešasis interesas. Ieškovė yra restruktūrizuojama bendrovė, todėl galimai ieškovei palankus teismo sprendimas būtų naudingas ne tik ieškovei, bet ir kitiems subjektams – ieškovės kreditoriams, todėl darytina išvada, kad proceso atnaujinimas šioje byloje, gintų ieškovės ir jos kitų kreditorių teises bei užtikrintų viešojo intereso apsaugą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

13.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-217-881/2019, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

14.       Įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa bylos šalims privalomas (įgyja res judicata galią) (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Toks sprendimas yra privalomas ne tik bylos šalims, bet ir valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo naujai paaiškėja faktinių ir (ar) teisinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą – ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys (CPK 365 straipsnio 1 dalis).

15.       CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

16.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014).

17.       Iš minėtų kasacinio teismo išaiškinimų matyti, kad inicijuoti proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali tik neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys – pareiškėjai, dėl kurių materialiųjų teisių ir pareigų tiesiogiai pasisakyta byloje, kurioje procesą prašoma atnaujinti. Tai reiškia, kad šalis, kuri dalyvavo nagrinėjant bylą, neturi teisės inicijuoti proceso atnaujinimo šiuo pagrindu, nes tokio pobūdžio prašymas turi būti reiškiamas išskirtinai to asmens, kuris mano, jog teismo sprendime, kuris priimtas jam nedalyvaujant byloje, pasisakyta dėl jo teisių ar pareigų. Pastebėtina, kad tokios pozicijos yra laikomasi ir kitose Lietuvos apeliacinio teismo bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-229-516/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1296-302/2016; 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1898-178/2016). 

18.       Apeliantės argumentas, kad ši Lietuvos apeliacinio teismo praktika nagrinėjamu atveju netaikytina, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas. Nors minėtų bylų ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra identiškos, tačiau vien tam tikri faktinių aplinkybių skirtumai šiuo atveju nesudaro pagrindo atsisakyti remtis bendro pobūdžio išaiškinimais, kad inicijuoti proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali tik neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys.

19.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė yra bylos šalis, konstatuotina, jog, kaip ir sprendė pirmosios instancijos teismas, ji neturi teisės inicijuoti civilinės bylos Nr. e2-217-881/2019 proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

20.       Padarius tokią išvadą, kiti atskirojo skundo argumentai nenagrinėtini, kaip neturintys įtakos nagrinėjamo klausimo baigčiai.

Dėl bylos procesinės baigties

21.       Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pareiškėjos RUAB „Asnita“ atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis paliekama nepakeista.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                Romualda Janovičienė