Administracinė byla Nr. eA-34-575/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01275-2020-2
Procesinio sprendimo kategorija 23.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (tretieji suinteresuoti asmenys: Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisija, Palangos miesto savivaldybės meras Š. V., I. M.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
1. Pareiškėjas A. J. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) pirmininko 2020 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. S-925-(2.5) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo 2020 m. kovo 18 d. skundą, ir įpareigoti VTEK priimti ir išnagrinėti pareiškėjo skundą.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjas pagal 2019 m. lapkričio 19 d. sutartį atstovavo I. M. (toliau – ir Atstovaujamoji) Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (toliau – ir Klaipėdos DGK) nagrinėtoje byloje dėl Palangos miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos (toliau – ir Taryba) direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. T2-197, kuriuo Atstovaujamoji buvo atleista iš direktoriaus pareigų, panaikinimo. Klaipėdos DGK 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. DGKS-7970 panaikino Tarybos 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. T2-197, konstatavus, kad pirmininkaujantis Tarybos posėdžiui Meras nesuteikė Atstovaujamajai galimybės pasisakyti darbotvarkės 11 klausimu ir taip neleido Tarybai tinkamai realizuoti jos teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 52 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 16 straipsnio 2 dalyje, t. y. spręsti dėl Atstovaujamosios prašymo atšaukimo.
2.2. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 30 d. su skundu (kurį pateikė registruotu laišku) kreipėsi į VTEK ir prašė spręsti, ar Meras galimai nepažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – ir Kodeksas) 4 straipsnyje įtvirtintų elgesio principų. VTEK 2020 m. sausio 10 d. raštu Nr. S-87-(2.5) (toliau – ir VTEK 2020 m. sausio 10 d. raštas) šį pareiškėjo prašymą persiuntė pagal kompetenciją Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijai (toliau – ir Etikos komisija). Vadinasi, pati VTEK, pagal VTEK 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. KS-316 patvirtinto Ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3.3 punktą, yra bendra-pareiškėja kartu su pareiškėju.
2.3. Etikos komisijos pirmininkas 2020 m. sausio 20 d. elektroniniu laišku kreipėsi į pareiškėją, prašydamas pateikti 2019 m. gruodžio 30 d. laiško kopiją ir kitas žinomas faktines aplinkybes, kurios gali turėti reikšmės priimant sprendimą artimiausiame Etikos komisijos posėdyje. Pareiškėjas Etikos komisijai atsakė, jog yra išvykęs ir nurodė institucijas, kurios disponuoja sprendimo priėmimui reikalinga medžiaga bei nurodė, jog jeigu Etikos komisija nesugebės pati surinkti medžiagos, pareiškėjas galės ją pateiks iki 2020 m. vasario 18 d. Vadinasi, VTEK neperdavė Etikos komisijai esminio tyrimo objekto (vaizdo ir garso įrašų kopijų), kurį su 2019 m. gruodžio 30 d. dokumentu gavo iš pareiškėjo.
2.4. Etikos komisija 2020 m. sausio 27 d. protokoliniu nutarimu Nr. 1 (toliau – ir Etikos komisijos protokolinis sprendimas), motyvuodama tuo, jog skunde nepateikta jokios informacijos apie galimą Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) pažeidimą, nusprendė tyrimo dėl VTEK 2020 m. sausio 10 d. rašte išdėstytų aplinkybių nepradėti ir visiškai nesprendė dėl tyrimo pradėjimo (nepradėjimo) dėl Mero veiksmų atitikties Kodekso 4 straipsniui. Šis dokumentas buvo išsiųstas 2020 m. sausio 30 d. elektroniniu būdu, kai pareiškėjas vis dar atostogavo.
2.5. Atsižvelgdamas į aplinkybes, kad VTEK tyrimą buvo pradėjusi 2019 m., kuomet dar negaliojo nauja Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEKĮ) redakcija bei esant požymiui, kad VTEK pati pagal Aprašo 3.3 punktą yra bendra-pareiškėja su pareiškėju, pareiškėjas 2020 m. vasario 21 d. (praėjus po pareiškėjo kelionės 9 dienoms) pateikė skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams (toliau – ir RAAT Klaipėdos rūmai), prašydamas panaikinti Etikos komisijos protokolinį sprendimą ir įpareigoti Etikos komisiją atlikti veiksmus, trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukdamas VTEK ir jai tą pačią dieną elektroniniu paštu persiųsdamas visą skundo su priedais medžiagą.
2.6. RAAT Klaipėdos rūmai 2020 m. kovo 4 d. nutartimi, be kita ko, skundą priėmė ir įpareigojo proceso šalis pateikti į ji atsiliepimus. VTEK 2020 m. vasario 28 d. raštu Nr. S-716-(1.2) informavo pareiškėją, kad jo 2020 m. vasario 21 d. pateiktą medžiagą prijungė prie jo atžvilgiu atliekamo tyrimo ir vertins sprendžiant jo elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms, taip pat nurodė, kad VTEK yra gavusi Etikos komisijos protokolinio sprendimo kopiją ir dėl to VTEK jokių sprendimų nepriėmė, o tik susipažino su gauta informacija. VTEK taip pat nurodė, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo VTEKĮ nauja redakcija bei pateikė VTEKĮ 24 straipsnio 1, 4, 5 dalių ištraukas. Tačiau šiuo raštu VTEK nenurodė pareiškėjui, kad dėl šio ginčo ji pati yra ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija bei 2020 m. vasario 21 d., nepraleidus vieno mėnesio skundo padavimo termino, priėmusi visą skundo, adresuoto RAAT Klaipėdos rūmams medžiagą, nesivadovavo Aprašo 15 punkto nuostatomis ir nenustatė termino trūkumams, t. y. dėl ginčo nagrinėjimo institucijos pakeitimo, pašalinti.
2.7. Susipažinęs su internete viešai transliuojamu Savivaldybės tarybos 2020 m. sausio 30 d. posėdžio vaizdo įrašu, pareiškėjas nustatė, kad Etikos komisijos pirmininkas informavo Tarybos narius ir miesto bendruomenę, kad dėl Etikos komisijos protokolinio sprendimo turėjo atskirą nuomonę bei apie tai yra asmeniškai pranešęs VTEK. Dėl šios nuomonės pareiškėjas 2020 m. vasario 21 d. elektroniniu laišku užklausė Tarybos narį ir Etikos komisijos pirmininką, tačiau jokio atsakymo negavo.
2.8. Pareiškėjas elektroniniu būdu VTEK teikė 2020 m. kovo 7 d. ir 2020 m. kovo 15 d. prašymus su dokumentų priedais, vykdydamas VTEK 2020 m. vasario 28 d. raštą Nr. S-716-(1.2), kuo yra paneigiamas skundžiamo Sprendimo argumentas, jog neva pareiškėjas nurodytu raštu buvo tiesiog informuotas apie Etikos komisijos priimtų sprendimų apskundimo VTEK tvarką.
2.9. VTEK RAAT Klaipėdos rūmams pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad Etikos komisijos sprendimai, kurie priimti pagal Kodekso nuostatas, yra privalomai skundžiami VTEK. Tai prieštarauja Sprendimo teiginiui, kad teismas išspręs ginčą. Nurodytus prieštaravimus patvirtina ir Savivaldybės atsiliepime išsakyta pozicija, palaikanti VTEK atsiliepimą, kad būtent VTEK yra privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo institucija. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į VTEK atsiliepimo teiginius, pakartotinai 2020 m. kovo 18 d. su skundu ir priedais, analogiškais 2020 m. vasario 21 d. skundo turiniui ir priedams, kreipėsi į VTEK, prašydamas panaikinti Etikos komisijos protokolinį sprendimą ir priimti sprendimą dėl Mero elgesio atitikties Kodekso 4 straipsniui.
2.10. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 14 d. iki 2020 m. vasario 13 d. atostogavo, 2020 m. kovo 11 d. buvo šventinė ne darbo diena, o nuo 2020 m. kovo 16 d. šalyje įvestas karantinas, todėl skundas VTEK paduotas nepraleidus skundo padavimo termino. Jei būtų laikoma, kad jis praleistas, tai terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
3. Atsakovas VTEK atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
4. VTEK atsiliepimą grindė šiais argumentais:
4.1. VTEK, įvertinusi pareiškėjo pateiktus duomenis, nusprendė nepradėti tyrimo dėl Mero elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms, tačiau nusprendė pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl Mero elgesio atitikties Kodekso 4 straipsniui persiųsti pagal kompetenciją spręsti Etikos komisijai.
4.2. VTEK informaciją pateikė Etikos komisijai, kuri funkcionuoja Savivaldybėje, t. y. tame pačiame subjekte, kuris disponuoja visais Tarybos posėdžių vaizdo ir garso įrašų bei protokolų originalais. Todėl VTEK nematė būtinybės Etikos komisijai teikti medžiagą, kurioje užfiksuotas Tarybos posėdis.
4.3. Etikos komisija priėmė Etikos komisijos protokolinį sprendimą, kuriuo nusprendė tyrimo dėl Mero elgesio atitikties Kodekso 4 straipsniui nepradėti ir kurį, be kita ko, pateikė VTEK susipažinti.
4.4. VTEK dėl Mero elgesio atitikties Kodekso nuostatoms sprendimų priimti nėra įgaliota.
4.5. Pareiškėjas netinkamai aiškina VTEK funkcijas ir jas painioja. VTEK 2019 m. pradėjo tyrimą pareiškėjo atžvilgiu, kurio metu vertino, ar pareiškėjas, atstovaudamas privatų asmenį (Atstovaujamąja) ginče su Savivaldybe, nepažeidė Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatų. Analizuojamoje situacijoje VTEK atlieka savarankišką tyrimą pagal VTEKĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, o dėl Etikos komisijos protokolinio sprendimo, kuris priimtas ne pareiškėjo, o Mero atžvilgiu, apskundimo veikia kaip išankstinė ginčų nagrinėjimo institucija. t. y. skundą dėl savivaldybės tarybos etikos komisijos priimtų sprendimų nagrinėja įgyvendindama VTEKĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintus įgaliojimus. Analizuojamoje situacijoje VTEK ir pareiškėjas nėra bendra-pareiškėjai, nes Aprašo nuostatos yra taikomos tuomet, kai skundas dėl savivaldybės tarybos etikos komisijos sprendimo yra nagrinėjamas VTEK ir ši tvarka nėra taikoma savivaldybėms. Todėl nors pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. kovo 7 d. ir 2020 m. kovo 15 d. teikė VTEK prašymus su dokumentų priedais, kurie buvo sąlygoti atsakymų į VTEK 2020 m. vasario 28 d. raštą, pareiškėjas painioja skirtingas teisenas, nes jo 2020 m. kovo 7 d. ir 2020 m. kovo 15 d. raštai yra adresuoti VTEK jo paties atžvilgiu atliekamame tyrime, o išankstinę ginčų nagrinėjimo procedūrą pareiškėjas inicijavo tik 2020 m. kovo 18 d., pateikęs VTEK skundą.
4.6. Pareiškėjas, 2020 m. kovo 18 d. pateikęs VTEK skundą, klaidingai nurodė, kad terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo dienos, kai VTEK disponuoja visa pareiškėjo skundo medžiaga, t. y. nuo 2020 m. vasario 21 d. Vadovaujantis VTEKĮ 24 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjas skundą VTEK galėjo pateikti iki 2020 m. vasario 29 d., tačiau, kaip nustatyta, jis buvo pateiktas 2020 m. kovo 18 d. Terminas skundui paduoti šiuo atveju yra skaičiuojamas nuo Etikos komisijos protokolinio sprendimo įteikimo pareiškėjui dienos ir šis terminas buvo akivaizdžiai praleistas. Nors pareiškėjas nurodė atostogavęs, tačiau ši aplinkybė nesutrukdė jam, nepraleidus termino su skundu kreiptis į RAAT Klaipėdos rūmus, kai teismui ir VTEK adresuotų skundų turinys iš esmės yra analogiškas.
4.7. VTEK 2020 m. sausio 10 d. raštas Etikos komisijai buvo išsiųstas 2020 m. sausio 10 d., o Etikos komisijos protokolinis sprendimas buvo priimtas 2020 m. sausio 27 d., kai jau galiojo nauja VTEKĮ redakcija, kurioje buvo įtvirtinta pasikeitusi etikos komisijos sprendimų apskundimo tvarka t. y. nustatytas apskundimas VTEK, o ne teismui. Ta aplinkybė, jog VTEK tyrimą dėl pareiškėjo pateiktų duomenų pradėjo dar 2019 m., neturi jokios teisinės reikšmės dėl Etikos komisijos protokolinio sprendimo apskundimo tvarkos.
4.8. Visa aktuali informacija ir atsakymai į pareiškėjo 2020 m. vasario 21 d. elektroninius laiškus pareiškėjui buvo išsiųsta 2020 m. vasario 28 d. elektroniniu paštu.
4.9. VTEK neturi pareigos informuoti pareiškėją apie savivaldybių tarybų etikos komisijų priimtų sprendimų apskundimo tvarką, nes ši informacija turi būti nurodoma etikos komisijos priimtame sprendime.
4.10. Aplinkybė, kad VTEK, atlikdama tyrimą dėl pareiškėjo elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms ir jam adresuotose raštuose pažodžiui nenurodė, kad VTEK yra institucija, kuriai gali būti skundžiamas Etikos komisijos protokolinis sprendimas, negali būti pagrindas naikinti Sprendimą.
4.11. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, VTEK yra privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo institucija, nagrinėjanti skundus dėl savivaldybių tarybų etikos komisijų sprendimų, priimamų pagal Kodekso nuostatas, tačiau RAAT Klaipėdos rūmai 2020 m. kovo 4 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. eI3-3290-609/2020, kuria nustatė, kad pareiškėjo skundas dėl Etikos komisijos protokolinio sprendimo panaikinimo atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas ir paskyrė nagrinėti bylą teismo posėdyje. Šioje ir nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundų reikalavimai iš esmės yra dėl to paties, t. y. aptartoje administracinėje byloje Nr. eI3-3290-609/2020 pareiškėjas prašo panaikinti Etikos komisijos protokolinį sprendimą ir įpareigoti Etikos komisiją pradėti tyrimą ir priimti sprendimą dėl Mero elgesio atitikties Kodekso reikalavimams, o nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo panaikinti Sprendimą, kuriuo atsisakyta priimti skundą dėl Etikos komisijos protokolinio sprendimo panaikinimo, ir įpareigoti VTEK priimti ir išnagrinėti pareiškėjo skundą.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bylos medžiaga, nustatė šias reikšmingas aplinkybes:
6.1. Pareiškėjas pagal 2019 m. lapkričio 19 d. atstovavimo sutartį atstovavo Atstovaujamąją Klaipėdos DGK nagrinėtoje darbo byloje Nr. APS-109-200441/2019 dėl Tarybos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. T2-197, kuriuo Atstovaujamoji buvo atleista iš lopšelio-darželio direktoriaus pareigų, panaikinimo.
6.2. Meras 2019 m. gruodžio 16 d. Klaipėdos DGK pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė nagrinėjamam ginčui reikšmingas aplinkybes, juose, be kita ko, paaiškindamas, dėl ko lopšelio-darželio direktorė Atstovaujamoji iki Tarybos posėdžio, kuriame 11-uoju klausimu buvo svarstomas klausimas dėl jos atleidimo, neinformavo Tarybos narių apie kreipimąsi į prokuratūrą, pranešėjos statuso gavimą ir kitas aplinkybes, tuo būdama galimai manipuliuojama buvusių ir (ar) esamų Tarybos narių, siekiančių politinių tikslų.
6.3. Klaipėdos DGK 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. DGKS-7970 nusprendė panaikinti Tarybos 2019 m. rugsėjo 27 sprendimą Nr. T2-197, pripažino, kad darbo sutartis su Atstovaujamąja nutraukta neteisėtai, priteisė Atstovaujamajai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei kompensaciją, be kita ko, konstatavus, jog: Tarybos posėdžiui pirmininkaujantis Meras nesuteikė Atstovaujamajai galimybės pasisakyti darbotvarkės 11-uoju klausimu ir taip neleido Tarybai tinkamai realizuoti jos teisės, nustatytos DK 52 straipsnio 2 dalyje, VSĮ 16 straipsnio 2 dalyje, t. y. spręsti dėl Atstovaujamosios prašymo atšaukimo.
6.4. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į VTEK, prašydamas spręsti dėl jo pateiktų duomenų dėl Mero elgesio atitikties Įstatymo ir Kodekso reikalavimams ištyrimo ar dėl šios informacijos perdavimo ištyrimui Mero elgesio kontrolės subjektams.
6.5. VTEK 2020 m. sausio 8 d. susipažino su prašymu ir nusprendė tyrimo pagal pareiškėjo pranešime nurodytas aplinkybes nepradėti, o pareiškėjo nurodytas aplinkybe dėl Mero elgesio, galimai pažeidžiant Kodekso nuostatas, persiųsti pagal kompetenciją spręsti Etikos komisijai. Šie VTEK posėdyje priimti sprendimai įforminti VTEK 2020 m. sausio 10 d. rašte.
6.6. Etikos komisija protokoliniame sprendime nusprendė tyrimo dėl VTEK 2020 m. sausio 10 d. rašte išdėstytų aplinkybių nepradėti bei išsiųsti šio posėdžio protokolą VTEK ir pareiškėjui.
6.7. Pareiškėjas 2020 m. kovo 18 d. kreipėsi į VTEK su skundu, prašydamas panaikinti Etikos komisijos protokolinį sprendimą ir įpareigoti Etikos komisiją pradėti tyrimą ir priimti sprendimą dėl Mero elgesio atitikties Kodekso 4 straipsnio nuostatoms įvertinimo.
6.8. VTEK pirmininkas Sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo skundą tuo pagrindu, kad skundas paduotas praleidus VTEKĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą. Ginčijamame Sprendime nurodyta, kad: pareiškėjas prašomą panaikinti Etikos komisijos protokolinį sprendimą gavo elektroniniu paštu 2020 m. sausio 30 d., o skundą VTEK pateikė 2020 m. kovo 18 d., tačiau jokių svarbių aplinkybių, akivaizdžiai pagrindžiančių skundo padavimo praleidimo terminą, nenurodė; pareiškėjas yra advokatas, todėl išmano teisės normas ir jose nustatytą reguliavimą, nustatantį Etikos komisijos priimtų sprendimų apskundimo tvarką; pareiškėjas dėl Etikos komisijos protokolinio sprendimo panaikinimo kreipėsi ir į RAAT Klaipėdos rūmus, kurie pareiškėjo skundą priėmė, todėl ginčas bus išspręstas teismine tvarka.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs VTEKĮ 24 straipsnio 4 dalį ir nustatęs, kad Etikos komisija Etikos komisijos protokolinį sprendimą pareiškėjui elektroniniu paštu išsiuntė 2020 m. sausio 30 d., padarė išvadą, kad pareiškėjas, skundą VTEK padavęs 2020 m. kovo 18 d., akivaizdžiai praleido skundo padavimo terminą.
8. Teismas, nustatęs, kad: pareiškėjas nenurodė jokių svarbių aplinkybių, kurios akivaizdžiai pagrįstų skundo padavimui nustatyto termino praleidimą, pareiškėjas teismui jokių duomenų apie jo atostogas nurodytu laikotarpiu (nuo 2020 m. sausio 14 d. iki 2020 m. vasario 13 d.) nepateikė, taip pat nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių negalėjo VTEK skundo pateikti pasibaigus atostogoms, t. y. po 2020 m. vasario 13 d.; pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad 2020 m. kovo 11 d. buvo ne darbo diena, o nuo 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantino režimas, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi jos egzistavo jau pasibaigus terminui, nustatytam skundui VTEK paduoti; tiek iš pareiškėjo skundo priedų, tiek iš duomenų Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ matyti, kad pareiškėjas elektroninėmis ryšio priemonėmis 2020 m. vasario 21 d. pateikė skundą RAAT Klaipėdos rūmams, iš esmės kreipdamasis su tais pačiais reikalavimais, kaip ir į VTEK, t. y. prašydamas panaikinti Etikos komisijos protokolinį sprendimą ir įpareigoti Etikos komisiją pradėti tyrimą bei priimti sprendimą dėl Mero elgesio atitikties Kodekso 4 straipsnio nuostatoms, priėjo prie išvados, kad jau 2020 m. vasario 21 d. pareiškėjas neturėjo jokių kliūčių pateikti skundą teismui, todėl savalaikis skundo nepateikimas VTEK yra nepagrįstas jokių objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių tai atlikti, egzistavimu. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjas, 2020 m. kovo 18 d. pateikdamas VTEK skundą dėl Etikos komisijos protokolinio sprendimo, kuris jam buvo įteiktas 2020 m. sausio 30 d., panaikinimo, akivaizdžiai ir nesant svarbių, objektyvių ir nuo jo nepriklausančių priežasčių, praleido skundo padavimo terminą, todėl skundžiamu Sprendimu jį teisėtai ir pagrįstai buvo atsisakyta priimti.
9. Aplinkybė, kad duomenys VTEK dėl Mero elgesio atitikties Kodekso 4 straipsnio nuostatoms buvo pateikti 2019 m., kuomet galiojo sena VTEKĮ redakcija, teismo vertinimu, įtakos skundžiamo Sprendimo teisėtumui neturi, kadangi Sprendimas buvo priimtas VTEK veikiant kaip išankstinė ginčų nagrinėjimo institucijai.
10. Tai nustatęs, teismas padarė išvadą, kad kiti pareiškėjo argumentai pertekliniai ir neturintys teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisakė.
11. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra faktinio ir teisinio pagrindo, dėl to pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo tas pačias faktines aplinkybes ir argumentus, išdėstytus skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktinių duomenų visetą, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savo atostogas. Prie skundo buvo pridėtas lėktuvo bilietai, iš kurių matyti, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 12 d. skrido iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Skundo padavimo VTEK pradžia laikytina 2020 m. vasario 14 d., t. y. pareiškėjo atostogų pabaigos data. Kadangi 2020 m. kovo 11 d. buvo šventinė ne darbo diena, o nuo 2020 m. kovo 16 d. šalyje įvestas karantino režimas, pareiškėjas, paduodamas skundą VTEK 2020 m. kovo 18 d., nepraleido skundo VETK padavimo termino. Aplinkybė, kad pareiškėjas skundo VTEK medžiaga disponavo nuo 2020 m. vasario 21 d. nepatvirtina, kad skundo VTEK padavimo terminas buvo praleistas.
14. Atsakovas VTEK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. VTEK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą dėsto tas pačias faktines aplinkybes ir argumentus, be kita ko, dėl VTEK, kaip bedra-pareiškėjos, vertinimo, dėl termino paduoti skundą VTEK pradžios, dėl vaizdo ir garso įrašų kopijų neperdavimo Etikos komisijai, dėl Sprendimo teiginio, kad „Teismas išspręs ginčą“, nurodytus pirmosios instancijos teismui, papildomai pažymėdama, kad:
14.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
14.2. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tik atkartoja pirmosios instancijos teismui paduotame skunde išdėstytus argumentus ir jame nėra argumentų, kokie teismo motyvai, pareiškėjo nuomone, yra nepagrįsti ir kodėl sprendimas yra neteisėtas.
14.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių svarbių aplinkybių, kodėl praleido skundo VTEK padavimo terminą, o jo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Svarbių termino praleidimo aplinkybių pareiškėjas nenurodo ir apeliaciniame skunde.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Meras atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. Meras atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad:
15.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindų.
15.2. Sprendimu pagrįstai ir teisėtai atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, nes jis nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl ko praleido skundo VTEK padavimo terminą.
15.3. Pareiškėjo skundai yra visiškai nepagrįsti ir yra politinis atsakas. Pats pareiškėjas pripažintas pažeidęs Įstatymo 20 straipsnio 1 dalį. Be to, Atstovaujamosios atleidimo ginčas yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pagal kurį atleidimas pripažintas teisėtu.
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. Savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad:
16.1. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas, priimtas įsigilinus į faktines ir teisines ginčo aplinkybes, nepažeidžiant materialinių teisės normų, todėl naikinti jį nėra jokio teisinio pagrindo.
16.2. Nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Teismas įvertino byloje surinktų įrodymų visetą, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės. Skundžiamame sprendime įvertintos ir atskleistos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo skundo reikalavimu. Pareiškėjo nesutikimas su įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimu nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis. Aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi pareiškėjas, savaime nereiškia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ar kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
16.3. Apeliacinis skundas grindžiamas, iš esmės, tais pačiais argumentais, kaip ir skundas, nors apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
16.4. Nuo 2020 m. sausio 1 d. VTEK yra privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo institucija. Pareiškėjas administracinėje byloje Nr. eI3-90-609/2021 gavęs VTEK atsiliepimą pavėluotai padavė skundą VTEK, su analogiško pobūdžio reikalavimais, kurie pateikti teismui nurodytoje administracinėje byloje Nr. eI3-90-609/2021.
16.5. Sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, nes jis paduotas praleidus VTEKĮ nustatytą 1 mėnesio etikos komisijos sprendimo apskundimo terminą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nenurodė jokių svarbių aplinkybių, kurių pagrindų būtų galima spręsti dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo. Nėra pagrindų nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvados šiuo aspektu.
16.6. Etikos komisijos protokolinis sprendimas pareiškėjo atžvilgiu yra tik informacinio pobūdžio, juo pateikta informacija apie pranešimo nagrinėjimą institucijoje, todėl jis pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
17. Byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininko 2020 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. S-925-(2.5), kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo 2020 m. kovo 18 d. skundą, nes pareiškėjas skundą VTEK padavė praleidęs Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (VTEKĮ) 24 straipsnio 4 dalyje nustatytą skundo padavimo terminą, teisėtumo ir pagrįstumo.
18. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, apeliacinis teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, tik kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Apeliacinis teismas taip pat savo iniciatyva tikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina minėtų ribų neperžengdama.
19. Nagrinėjamu atveju skundžiamu Sprendimu VTEK atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Etikos komisijos protokolinio sprendimo, nes nustatė, jog pareiškėjas praleido VTEKĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatytą Etikos komisijos protokolinio sprendimo apskundimo terminą. Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su šia išvada, ginčydamas pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, kuriuo remiantis pirmosios instancijos teismas padarė vieną iš išvadų, kad Sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, nes pareiškėjas praleido skundo VTEK padavimo terminą. Būtent šiuo aspektu teisėjų kolegija ir tikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
20. Ginčui aktualus teisinis reglamentavimas nustatytas VTEKĮ (2019 m. birželio 27 d. redakcija) ir Apraše (2019 m. gruodžio 4 d. redakcija), kuris nustato, be kita ko, pareiškėjo skundų padavimą, priėmimą, pasirengimą juos nagrinėti, nagrinėjimą, sprendimo priėmimą VTEK, sprendimo vykdymą ir jo apskundimą:
20.1. VTEKĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tyrimą pagal skirsnio „Pranešimų tyrimas ir VTEK sprendimų priėmimas“ nuostatas savo iniciatyva, pagal VTEK perduotą ar kitų pareiškėjų pateiktą pranešimą atlieka, be kita ko, kolegiali valstybės ar savivaldybių institucija. Šios nuostatos (įskaitant teisę savivaldybių tarybų etikos komisijų priimtą sprendimą skųsti VTEK vadovaujantis VTEKĮ 24 straipsnio 4 dalimi) mutatis mutandis taikomos ir politikų elgesio tyrimams, atliekamiems pagal Kodeksą. Pagal VTEKĮ 24 straipsnio 4 dalį, pareiškėjas arba asmuo, dėl kurio veikos institucijoje ar įstaigoje yra atliktas tyrimas ir priimtas sprendimas, šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų (inter alia savivaldybių tarybų etikos komisijų) priimtus sprendimus gali skųsti VTEK per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos (išskyrus Seimo Etikos ir procedūrų komisijos priimtus sprendimus).
20.2. Aprašo 3.2 punkte nustatyta, kad pareiškėjas yra asmuo, pateikęs pranešimą, pavyzdžiui, savivaldybių tarybų etikos komisijai, ir nesutikdamas su priimtu sprendimu įteikęs VTEK rašytinį skundą (Aprašo 3.5 p.) dėl, pavyzdžiui, savivaldybių tarybų etikos komisijos, sprendimo, priimto pagal Įstatymą arba Kodeksą. Aprašo 5 punkte, be kita ko, nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į VTEK ir paduoti skundą dėl, pavyzdžiui, savivaldybių tarybų etikos komisijos sprendimo, priimto pagal Įstatymą arba pagal Kodeksą. Tokį skundą pareiškėjas turi paduoti per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos (Aprašo 10 p.). Be kita ko, pareiškėjo prašymu VTEK pirmininkas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą VTEK turi būti paduotas skundas (Aprašo 11 p.). Pagal Aprašo 14.2 punktą, VTEK gali atsisakyti priimti nagrinėti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus skundo padavimo terminą. Atsisakius priimti skundą, surašomas motyvuotas VTEK pirmininko sprendimas (Aprašo 17 p.). VTEK sprendimas gali būti skundžiamas Komisijos teismui ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais (Aprašo 33 p.).
21. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija fakto, kad pareiškėjui Etikos komisijos protokolinis sprendimas elektroniniu paštu buvo išsiųstas 2020 m. sausio 30 d. Ką patvirtina ir byloje pateiktas Etikos komisijos 2020 m. sausio 30 d. raštas Nr. (4.12)-D12-18 „Dėl Etikos komisijos nutarimo“. Vadinasi, terminas apskųsti šį sprendimą VTEK suėjo 2020 m. vasario 29 d. Pareiškėjas skundą VTEK padavė 2020 m. kovo 18 d. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad jis nepraleido skundo VTEK padavimo termino.
22. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą ir jį pagrindžiančias aplinkybes, kad pirmosios instancijos teismas visgi pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to padarė neteisingą išvadą, kad pareiškėjas praleido skundo VTEK padavimo terminą, teisėjų kolegija primena, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.
23. Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai išdėstė bylai išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir motyvus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmestas. Išanalizavus pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatyta, kad sprendime atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos aspektus. Nors apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismui buvo pateikti pareiškėjo kelionę iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pagrindžiantys dokumentai, tačiau jis atskirai dėl jų nepasisakė, padarydamas neteisingą išvadą, kad pareiškėjas nepateikė į bylą dokumentų, pagrindžiančių skunde išdėstytas aplinkybes, be kita ko, dėl atostogų, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nekeičia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad pareiškėjas praleido skundo VTEK padavimo terminą. Šioje vietoje pažymėtina, jog pats faktas, kad pareiškėjas buvo atostogose, savaime nereiškia, kad atostogų laikotarpis eliminuojamas iš etikos komisijos sprendimo apskundimo termino. Ypač nustačius, kad pats pareiškėjas skunde ne kartą akcentavo, kad jis su institucijomis susirašinėjo, kol atostogavo. Pareiškėjas, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nepateikė objektyvių duomenų, kuriuos būtų galima vertinti kaip įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjas nepraleido skundo VTEK padavimo termino. Šiuo atveju tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip, o ne taip, kaip to norėjo pareiškėjas, vertino bylos duomenis, pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes dėl skundo VTEK termino pradžios, nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė neteisingas išvadas. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių teise ir faktais pagrįstų argumentų dėl pažeistų įrodinėjimo taisyklių, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas ir leistų jų pagrindų priimtą sprendimą naikinti.
24. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius
Veslava Ruskan