Baudžiamoji byla Nr. 2K-68-489/2020

                             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50389-2016-7

                             Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.4.8; 2.1.15.3.1

                             (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei,

nuteistajam L. J. (vaizdo konferencijos būdu),

nuteistojo gynėjui advokatui Arūnui Aleknai,

civiliniam atsakovui Š. G.,

civilinio atsakovo Š. G. atstovui advokatui Piotrui Orlovui,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo Š. G. kasacinį skundą nuteistojo L. J. baudžiamojoje byloje dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 27 d. nutarties.

Utenos apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nuosprendžiu L. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, L. J. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktuose nustatytas baudžiamojo poveikio priemones: pradėti dirbti arba tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Iš nuteistojo L. J. priteista 25 975,28 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos; 3838,08 Eur – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Šilalės skyriui, 20 000 Eur – G. K. neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo G. K. civilinis ieškinys civiliniam atsakovui Š. G. atmestas.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi Utenos apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių priteisimo iš L. J. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, VSDFV Šilalės skyriui, nukentėjusiajam G. K. pakeista, pripažįstant, kad tinkamas civilinis atsakovas baudžiamojoje byloje yra ne nuteistasis L. J., o Š. G. Iš civilinio atsakovo Š. G. priteista 25 975,28 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 3838,08 Eur VSDFV Šilalės skyriui, 20 000 Eur nukentėjusiajam G. K.

Teisėjų kolegija, išklausiusi civilinio atsakovo ir jo atstovo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokurorės ir nuteistojo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, nuteistojo, prašiusio skundą spręsti teismo nuožiūra, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       L. J. nuteistas už tai, kad 2016 m. spalio 15 d. apie 15.20 val. miško kirtavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pjaudamas medžius, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio taisykles, t. y. Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 208 patvirtintų Miško darbų saugos taisyklių DT-1-96 (toliau – ir Miško darbų saugos taisyklės) 1 punkto reikalavimus, kad šios taisyklės yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims; pradėdamas pjauti medį, neapžiūrėjo ir neįvertino būklės, lajos formos, palinkimo, gretimų medžių įtakos bei kitų veiksnių, turinčių įtakos medžio kirtimui, ir nenumatė leidimo krypties, taip pažeidė Miško darbų saugos taisyklių 42 punkto reikalavimus; prieš pradėdamas pjauti medį, neįsitikino, ar pavojingoje zonoje nėra pašalinių, ir dirbdamas nestebėjo, kad pavojingoje zonoje nebūtų žmonių, taip pažeidė Miško darbų saugos taisyklių 51 punkto reikalavimus; pjūklu nupjovęs medį, paliko pjovimo metu įstrigusį medį, t. y. atsirėmusį į kitą medį, neapjuosęs juosta ar kitokiu būdu neužtvėręs, neįvertindamas įstrigusio medžio padėties ir neparinkdamas tinkamo jo nuleidimo būdo, pradėjo pjauti kitą medį, taip pažeidė Miško darbų saugos taisyklių 99 ir 101 punktų reikalavimus. Dėl to L. J. paliktas nupjautas ir ant žemės nenuleistas medis krisdamas užvirto ant G. K. ir dėl L. J. neatsargumo G. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jis pasireiškė daugybiniais kūno sumušimais.

II. Kasacinio skundo argumentai

2.       Kasaciniu skundu civilinis atsakovas Š. G. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 27 d. nutarties dalį dėl civilinių ieškinių išsprendimo ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

2.1.       Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnio 1 dalimi, neatribojo civilinių teisinių santykių nuo darbo teisinių santykių.

2.2.       Panevėžio apygardos teismas baudžiamojoje byloje nepagrįstai priėjo prie išvados, kad Š. G. dėl medžių pjovėjų G. K., L. J. ir A. Š. vykdė darbdavio funkcijas. G. K., siejamas darbo teisinių santykių su UAB (duomenys neskelbtini) ir nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. spalio 19 d. turėdamas nedarbingumo pažymėjimą (tai buvo nuslėpęs nuo Š. G.), savavališkai inicijavo miško kirtimo darbų atlikimą. G. K., būdamas asmuo, besiverčiantis miško kirtimo darbais, savo iniciatyva susirado du asmenis, nurodė jiems kainą, kurią gali mokėti už atliktą darbą, nupirko jiems alkoholio, leido jį vartoti ir tuo pačiu metu atlikti miško kirtimo darbus. Miško kirtimo darbų metu L. J. nupjautas medis užvirto ant G. K., todėl buvo sutrikdyta šio asmens sveikata. CK 6.264 straipsnio 1 dalis, pagal kurią pareiga atlyginti atsiradusią žalą tenka darbdaviui, šiuo atveju netaikytina, nes darbdavys už darbuotojo veiksmus ne darbo metu neatsako (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016), todėl žalos atlyginimas negali būti priteistas iš Š. G., nes įvykio metu G. K. buvo nedarbingas.

2.3.       Apeliacinės instancijos teismas priėjo prie nepagrįstos išvados, kad tarp Š. G., G. K., L. J., A. Š. buvo susiklostę nelegalaus darbo santykiai – susitarta dėl konkretaus miško kirtimo ir medžių ištraukimo iš kirtimo biržių, buvo aptartos darbo apmokėjimo sąlygos, nors tiek L. J., tiek A. Š. nuosekliai viso proceso metu teigė nepažįstantys Š. G. ir su juo nebendravę, jokių darbo sąlygų ar darbo užmokesčio klausimo nederinę, viską aptarę su G. K. Civilinio atsakovo Š. G. ir nuteistojo L. J. nesieja teisiniai santykiai, iš kurių gali kilti deliktinė atsakomybė.

2.4.       Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad taikant samdančio darbuotojus asmens civilinę atsakomybę už jo darbuotojų padarytą žalą, be bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų, reikia nustatyti ir papildomas sąlygas: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant; žala turi būti padaryta einant darbo pareigas; turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp darbuotojo veiksmų ir žalos, taip pat samdančio darbuotojus asmens ir žalą padariusio asmens veiksmų. Nukentėjusysis, priimdamas dirbti asmenis, jiems pirkdamas alkoholį, nekontroliuodamas ir nepaisydamas L. J. ir A. Š. įspėjimų, kad toje vietoje pjauti negalima, vis tiek pjovė medžius, suvokdamas gresiantį pavojų, todėl elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011).

2.5.       Apeliacinės instancijos teismas netinkamai atribojo darbo teisinius santykius nuo rangos teisinių santykių. Iš bylos duomenų matyti, kad G. K. ir Š. G. susitarė ne dėl tam tikrų darbo funkcijų vykdymo, o dėl konkrečios užduoties, miško iškirtimo ir medžių ištraukimo, atlikimo. Tai ne tęstinio pobūdžio užduotis, o užmokestis, sietinas su rezultatu. Pagal CK 6.644 straipsnį rangos sutartis – tai tokia sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Šioje byloje nekilo ginčo, kad Š. G. bendravo su G. K., kad pastarasis šiam melagingai patvirtino, jog neva turi individualios veiklos pažymėjimą dėl miško kirtimo darbų atlikimo, taip pat G. K. buvo žinoma, kad Š. G. veikia kaip fizinis asmuo individualios veiklos pagrindu, todėl samdomų darbuotojų negali turėti. Net jei ir būtų konstatuota, kad tarp Š. G. ir G. K. buvo darbo teisiniai santykiai, CK 6.264 straipsnio 1 dalis negali būti taikoma, nes L. J. ir civilinio atsakovo nesiejo darbo teisiniai santykiai, todėl ir pareiga Š. G. atlyginti kaltinamojo padarytą žalą neturėtų kilti. Tarp civilinio atsakovo Š. G. ir nukentėjusiojo buvo susitarimas dėl rangos sutarties sudarymo, tuo tarpu G. K., kaip asmuo, užsiimantis veikla, susijusia su miško kirtimu, savo žinioje turėjo dar du asmenis, už kuriuos buvo atsakingas.

2.6.       Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų lygybės principą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-139/2010, 3K-3-177/2011), nes buvo vadovaujamasi nukentėjusiojo atstovo prielaidų pobūdžio teiginiais.

2.7.       Taip pat nepaisant to, kad civiliniam atsakovui ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, apeliacinės instancijos teismas 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi pranešė Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūrai, kad baudžiamojoje byloje, kurioje L. J. pripažintas kaltu pagal BK 137 straipsnio 3 dalį, yra nusikalstamų veikų, nustatytų BK 176 straipsnio 1 dalyje ir 233 straipsnio 1 dalyje, požymių.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3.       Civilinio atsakovo Š. G. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 109, 111 straipsnių ir CK 6.264 straipsnio 1 dalies taikymo

4.       Civilinio atsakovo kasacinis skundas šioje baudžiamojoje byloje paduotas ginčijant trijų civilinių ieškinių išsprendimą apeliacinės instancijos teisme ir iš esmės neigiant šio teismo nustatytas aplinkybes, kad Š. G. yra materialiai atsakingas asmuo už L. J. neatsargiais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam G. K., Panevėžio teritorinei ligonių kasai ir VSDFV Šilalės skyriui padarytą žalą.

5.       Skunde teigiama, kad civilinio atsakovo Š. G. ir ieškovų nesiejo teisiniai santykiai, iš kurių galėtų kilti deliktinė atsakomybė pagal CK 6.264 straipsnio 1 dalį.

6.       Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies nuostatas civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas ne tik įtariamajam, kaltinamajam, tačiau ir už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims, kurie gali būti įtraukti į bylą kaip civiliniai atsakovai. 

7.       Visų pirma pažymėtina, kad pagal teismų praktiką žalos samprata baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje pirmiausia susijusi su nusikalstamos veikos, aprašytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais, kurių buvimas įrodinėjamas konkrečioje byloje. Tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, reiškiantis, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-511/2017).

8.       Antra, teismai, baudžiamojoje byloje nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi ne tik BPK X skyriaus „Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas“ normomis, bet ir atitinkamomis civilinio įstatymo nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–6.254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–6.291 straipsniai) ir kt.

9.       Taikant samdančio darbuotojus asmens civilinę atsakomybę už darbuotojo veiksmais padarytą žalą pagal CK 6.264 straipsnį (kurią nagrinėjamoje byloje ir pritaikė apeliacinės instancijos teismas), be bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), reikia nustatyti ir papildomas sąlygas: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalys). Tokie teisiniai santykiai nebūtinai turi būti įforminti rašytine civiline darbo sutartimi, esminė reikšmė suteiktina samdančio subjekto galimybei kontroliuoti samdomą asmenį ir pastarojo pavaldumas samdančiojo nurodymams. Pažymėtina, kad kasacinio teismo civilinių bylų teismų praktikoje nebuvo spręsta dėl tokių situacijų, kai taikant CK 6.264 straipsnį samdančio ir samdomo asmenų tarpusavio santykiai nebuvo įforminti rašytinėmis sutartimis. Todėl kasaciniame skunde nurodomų atskirų kasacinių bylų, kaip precedentų, ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa.

10.       Teismų praktikoje nustatyta ir tai, kad samdančio darbuotojus asmens atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės, atveju priežastinis ryšys yra dvejopo pobūdžio – jis turi būti nustatytas tarp darbuotojo veiksmų ir žalos, taip pat tarp samdančio darbuotojus asmens ir žalos padariusio asmens veiksmų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011).

11.       Tokios samdančio darbuotojus asmens, civilinio atsakovo Š. G. civilinės atsakomybės sąlygos už L. J. neatsargiais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam G. K., Panevėžio teritorinei ligonių kasai bei VSDFV Šilalės skyriui padarytą žalą nagrinėjamoje byloje yra nustatytos.

12.       Šiuo atveju byloje nustatyta, kad paslaugos teikėjas Š. G. pagal 2016 m. rugsėjo 22 d. sudarytos paslaugų teikimo sutarties su UAB „R“ 1 punktą „Paslaugos ir tiekėjo įsipareigojimai“ buvo įsipareigojęs šiai bendrovei ne tik atlikti medienos iškirtimo ir ištraukimo darbus iš konkrečių medienos biržių (duomenys neskelbtini), bet ir prisiimti atsakomybę, „pilnai atsakyti už miškų ruošos darbus“ bei būti atsakingas už darbų saugą (2 t., b. l. 65).

13.       Tokie miško ruošos darbai, kuriuos pagal sutartį turėjo atlikti Š. G., yra priskiriami pavojingiems darbams, juos tiek organizuojant, tiek dirbant privalu laikytis specialių elgesio taisyklių (šiuo atveju nustatytų Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 208 patvirtintose Miško darbų saugos taisyklėse DT-1-96). Šios taisyklės privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims (Miško darbų saugos taisyklių I skyriaus 1 punktas).

14.       Būtent organizuodamas tokius pavojingus miško ruošos darbus Š. G. nelegaliai samdė kitus fizinius asmenis, kurie buvo šio asmens nurodymu ir buvo jo kontroliuojami. Tai Š. G. atliko pats vykdydamas individualią veiklą, t. y. siekdamas iš kitų asmenų darbo gauti pajamų, o Š. G. pasamdyti asmenys, tarp jų dėl neatsargumo sunkų sveikatos sutrikdymą G. K. padaręs L. J., veikė kaip darbuotojai, t. y. pasamdyti už atlygį atlikti veiksmus, susijusius su darbo procesu, sukuriančiu pajamas Š. G. Vien ta aplinkybė, kad tarp Š. G., G. K., A. Š. ir L. J. nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, kad L. J. į miško kirtimo darbus tiesiogiai pasikvietė jį pažinojęs G. K., nepaneigia darbo santykių buvimo.

15.       Apeliacinės instancijos teismo byloje patvirtintos aplinkybės rodo, jog tarp pirmiau minėtų asmenų buvo susiklostę nelegalaus darbo santykiai: pagal žodinį susitarimą G. K., A. Š. ir L. J. atliko konkrečius su darbo procesu susijusius veiksmus, realiai dirbo miško kirtimo darbus Š. G. naudai ir interesais, prieš tai aptarę tokių darbų apimtis (Š. G. visiems samdomiems asmenims, dviem mašinomis nuvažiavus į mišką, parodė biržės ribas, kurias reikia iškirsti), vietą, jų atlikimo laiką, apmokėjimą, netgi parūpino jiems apgyvendinimo vietą netoli kertamo miško (bendrabutį (duomenys neskelbtini).

16.       Pagal besiformuojančią teismų praktiką, pagal faktus ir teisės taikymą panašiose baudžiamosiose bylose, kai, vykdydamas individualią veiklą, versdamasis medienos ruoša, asmuo nelegaliai įdarbina kitą asmenį miško kirtimo darbams ir tokio nelegalaus, pavojingo darbo metu pažeidus teisės aktų nustatytas specialias elgesio taisykles dėl neatsargumo padaroma žala miške dirbusiam asmeniui, žalos atlyginimo pagrindu taikytina deliktinė atsakomybė, nustatyta būtent CK 6.264 straipsnyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje

17.       Kasaciniame skunde civilinis atsakovas pabrėžia, kad nukentėjusysis G. K. veikė savarankiškai, nelaukė, kol Š. G. atvyks su rangos sutarties projektu, savo rizika ir iniciatyva pradėjo miško kirtimo darbus anksčiau, nei buvo sutarta, tačiau kasacine tvarka skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties 12–13 punktuose tokios aplinkybės paneigtos. Teismas nustatė, kad aplinkybės, jog G. K., A. Š. ir L. J., anksčiau, nei sutarta, pradėjo dirbti savo iniciatyva, nepatvirtina bylos duomenys. G. K. nurodė, kad tariantis dėl miško pjovimo darbų Š. G. jam pasakė, kad iš pradžių jis nori pasižiūrėti, kaip bus dirbami darbai, o tada gal spręs dėl įdarbinimo.

18.       Tai, kad Š. G. pripažintinas materialiai atsakingu asmeniu už L. J. padarytą nusikalstamą veiką, apeliacinės instancijos teismas nustatė aiškindamasis L. J. veikos padarymo aplinkybes, teisinių santykių tarp Š. G., L. J., G. K. ir A. Š. pobūdį, taip pat teisinio ir faktinio priežastinio ryšio buvimą. Taigi apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas pareikštus civilinius ieškinius ir priteisdamas iš civilinio atsakovo Š. G. pirmiau nurodytas pinigų sumas, teisės taikymo klaidos nepadarė, tinkamai vadovavosi baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis ir atitinkamomis civilinės teisės normomis bei teismų praktikoje suformuluotomis teisės normų dėl netiesioginės civilinės atsakomybės aiškinimo taisyklėmis.

19.       Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pats nukentėjusysis G. K., kitiems dirbantiems asmenims pirkdamas alkoholį, nekontroliuodamas ir nepaisydamas L. J. ir A. Š. įspėjimų, kad toje miško vietoje pjauti pavojinga, vis tiek pjovė medžius, suvokdamas gresiantį pavojų, elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai. Tačiau į šias aplinkybes, nustatydamas G. K. padarytos neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė. Laikydamasis CK 6.282 straipsnio nuostatų, šis teismas pritarė pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, kad paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas, Miško darbų saugos taisyklių 46 punkto reikalavimų nesilaikymas, padėjo žalai atsirasti, ir būtent dėl šių aplinkybių paliko pirmosios instancijos teismo nustatytą sumažintą civilinio ieškinio dydį dėl prašomos priteisti neturtinės žalos.

20.       Darytina bendra išvada, kad šioje byloje nenustačius, kad Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 27 d. nutartis būtų priimta netinkamai konstatavus civilinio atsakovo Š. G. civilinės atsakomybės sąlygas ar iš esmės pažeidus BPK nuostatas, byloje paduotas kasacinis skundas atmestinas.

        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

        Civilinio atsakovo Š. G. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                             Alvydas Pikelis

                                                      Artūras Pažarskis

                                                      Tomas Šeškauskas