Civilinė byla Nr. e2-713-577/2025

                                                                             Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00053-2023-2

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.10

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės G. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 13 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės G. V. prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovams G. V. ir V. V. dėl sutarties sudarymo patvirtinimo ir netesybų priteisimo ir atsakovų G. V. ir V. V. priešieškinį dėl ieškovės D. V. iškeldinimo, G. V. ir V. V. (papildomą) priešieškinį ieškovei D. V. ir kitai atsakovei pagal šį priešieškinį A. K. dėl netesybų priteisimo ir sandorio pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – R. V., AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Atsakovė G. V. kreipėsi į teismą su prašymu išdėstyti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimo vykdymą 36 mėnesių terminui, nustatant sprendimo vykdymo tvarką – 23 736 Eur sumos mokėjimą pagal tokį grafiką: 1) 35 mėnesius atsakovė ieškovei kas mėnesį iki einamojo mėnesio 25 d. sumoka 660 Eur mėnesines įmokas ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, apskaičiuojamas nuo nesumokėtos sumos; 2) paskutinįjį 36 mėnesį iki einamojo mėnesio 25 d. atsakovė ieškovei sumokėtų likusią 636 Eur dalį kartu sumokant 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, apskaičiuojamas nuo nesumokėtos sumos.

2.       Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. liepos 25 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino, o atsakovų priešinius reikalavimus atmetė. Teismas nusprendė: 1) pripažinti ieškovės ir atsakovės G. V. sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties vienašalį nutraukimą atsakovų 2023 m. vasario 22 d. pranešimu „Dėl sutarties nutraukimo ir buto atlaisvinimo“ neteisėtu; 2) pripažinti civilinių santykių su ieškove nutraukimą atsakovų 2023 m. vasario 22 d. pranešimu „Dėl sutarties negaliojimo ir buto atlaisvinimo“ neteisėtu; 3) patvirtinti buto (duomenys neskelbtini) 2018 m. vasario 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties (su 2019 m. spalio 23 d. ir 2023 m. sausio 9 d. pakeitimais ir papildymais), pagal kurią atsakovė G. V. už 125 270,07 Eur pardavė, o ieškovė nupirko nekilnojamąjį turtą, sudarymą; 4) priteisti iš atsakovės G. V. ieškovei 20 000 Eur netesybas ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (20 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3.       Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimas paliktas nepakeistu.

4.       Atsakovė G. V. 2025 m. gegužės 28 d. pateikė prašymą išdėstyti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimu priteistos sumos (23 736 Eur) vykdymą 36 mėnesių terminui. Prašyme atsakovė nurodė, kad: ji neturi finansinių galimybių nedelsiant sumokėti visą ieškovei priteistą sumą; atsakovė yra menininkė, todėl neturi galiojančios darbo sutarties, o gaunamos pajamos yra nepastovios ir priklauso nuo gautų bei įvykdytų užsakymų; atsakovė neturi santaupų, nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.

5.       Neįvykdžius įsiteisėjusio teismo sprendimo ir ieškovei kreipiantis į antstolį dėl priverstinio sprendimo vykdymo, atsakovė patirs papildomas finansines išlaidas, kurios atsakovei sukels dar didesnes neigiamas finansines pasekmes ir pažeis ekonomiškumo principą.

6.       Atsakovės teigimu, teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, o ieškovės interesų apsaugą, užtikrina teismo priteistos procesinės 5 procentų dydžio palūkanos, skaičiuojamos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

7.       Ieškovė prašo atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti. Ieškovė pažymėjo, kad teismo sprendimas jau yra vykdomas priverstine tvarka antstolės J. Ž. kontoroje pagal 2025 m. kovo 17 d. išduotą vykdomąjį raštą. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2025 m. kovo 6 d., tačiau nuo nurodytos dienos atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, kad bent dalimi grąžinti ieškovei skolą, t. y. nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovė savo noru ir gera valia sumokėjo bent dalį priteisto įsiskolinimo ieškovei.

8.       Atsakovė nepateikė jokių duomenų apie vykdomą meninę veiklą, gaunamas pajamas ar turimus užsakymus. Atsakovė yra net dviejų juridinių asmenų atstovė / direktorė (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, jog atsakovė turi visas galimybes gauti pajamas. Atsakovė nutyli informaciją, jog jai asmeninės nuosavybės teise priklauso ir pastatas garažas.

9.       Atsižvelgiant į atsakovės prabangų gyvenimo būdą yra akivaizdu, kad atsakovė gauna pakankamo dydžio pajamas, tačiau jų oficialiai neviešina, tai patvirtina ir faktas, jog atsakovė dar 2024 m. spalio mėnesį turėjo galimybes keliauti ir atostogavo Monake.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. birželio d. nutartimi netenkino atsakovės G. V. prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.

11.       Spręsdamas dėl prašymo pagrįstumo teismas pažymėjo, kad atsakovė prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą pateikė praėjus beveik 3 mėn. po teismo sprendimo įsiteisėjimo ir jau prasidėjus priverstiniam teismo sprendimo vykdymui, tačiau nenurodė aplinkybių, kurios lemia poreikį išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ir atsirado tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas pažymėjo, kad į bylą yra pateikti duomenys, jog atsakovė turi 3 nekilnojamojo turto vienetus (butą, garažą ir sklypo dalį), taip pat yra dviejų juridinių asmenų atstovė / direktorė, todėl nusprendė, kad atsakovės turtinė padėtis nėra labai bloga. Ieškovė taip pat pateikė duomenis, kad atsakovė 2024 m. spalio mėn. lankėsi (atostogavo) prabangiame Monako kurorte.

12.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė nepateikė konkrečių duomenų, kokias apskritai ji pajamas gauna (gavo per paskutinius 6-12 mėn.), kokios yra jos galimybės ir perspektyvos uždirbti pajamas ateityje, nepateikė teismui duomenų, kiek gauna bendrosios jungtinės nuosavybės pajamų.

13.       Apibendrinęs nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas nagrinėjamu atveju neatitiktų išieškotojos ir skolininkės teisių ir pareigų pusiausvyros. Teismo nuomone, atsakovė neįrodė išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtina nukrypti nuo bendrosios teismo sprendimo vykdymo tvarkos, taip pat kad teismo sprendimo vykdymo neišdėstymas sukeltų itin sunkius ar aiškiai neproporcingus padarinius atsakovei.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Atskirajame skunde atsakovė G. V. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti jos prašymą ir išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė naujus įrodymus: Valstybės įmonės (toliau - VĮ) Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 20 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti atsakovų G. V. ir V. V. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 6 d. nutarties peržiūrėjimo bei 2020 m. vasario 28 d. darbo sutartį sudarytą V. V. ir (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Skundžiamoje nutartyje vienas iš argumentų, kuriuo teismas motyvavo atsisakymą tenkinti prašymą yra tai, jog atsakovė prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pateikė praėjus beveik 3 mėnesiams po sprendimo įsiteisėjimo. Atsakovės įsitikinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo atmesti atsakovės prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, nes nėra imperatyviai įtvirtintas terminas, per kurį suinteresuotas asmuo turi/gali pateikti prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo;

14.2. Atsakovė kategoriškai nesutiko su jai nepalankiais teismų sprendimais ir dėl teismų sprendimų atsakovei keliamų itin neigiamų pasekmių atsakovė buvo priversta teikti kasacinį skundą. Jo parengimui ir pateikimui patyrė apie 5 000 Eur išlaidų. Dėl šios priežasties atsakovė, iš karto po 2025 m. kovo 6 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties objektyviai nebuvo pajėgi nei visiškai, nei iš dalies vykdyti įsiteisėjusių teismo sprendimų, tačiau esamuoju laiku tokia eiga reali ir objektyvi;

14.3. Atsakovės įsitikinimu, sprendžiant dėl prašymo pagrįstumo, pakanka, kad atsakovės turtinė padėtis būtų tiesiog bloga (sunki), kas sudaro pagrindą tenkinti atsakovės prašymą. Nors atsakovė turi nekilnojamojo turto, tačiau priverstinio vykdymo procese jis yra nelikvidus ir jo realizavimas neproporcingai užtruktų, tuo tarpu teismo sprendimo vykdymo išdėstymas dalimis ne tik sudarytų galimybę atsakovei jį gera valia vykdyti nepaminant būtinųjų poreikių tenkinimo, bet ir sugeneruotų galimybę realizuoti žemės sklypo dalį, kuri betarpiškai susijusi su ieškovės įsigytu butu bei tiesiogiai reikalinga jam aptarnauti.

15.       Ieškovė D. V. atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. 2025 m. gegužės 28 d. prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, kitaip, nei nurodoma atskirajame skunde, yra absoliučiai nesusijęs su kasacinio skundo rengimu, priėmimu ir/ar atsakovės lūkesčiais, kuriems nepasiteisinus atsakovė neva privalėjo teikti prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Kadangi prašymo teikimas niekaip nesusijęs su atsakovės nurodytu argumentu, akivaizdu, jog atsakovė prašymą galėjo pateikti kur kas anksčiau, atitinkamai, atsakovė net ir atskirajame skunde nenurodė jokių objektyvų priežasčių, kurios trukdė teismui pateikti tokio turinio prašymą;

15.2. Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad išdėsčius vykdymą, atsakovė siektų realizuoti jai priklausantį turtą – žemės sklypo dalį, teigia, neva jį pardavusi grąžintų visą sprendimu priteistą sumą ieškovei, tačiau atsižvelgiant į atsakovės elgesį iki pat šio momento, akivaizdu, jog atsakovė, realizavusi turtą, jokio įsipareigojimo ieškovei neįvykdytų;

15.3. Remiantis VĮ Registrų centras Turto arešto aktų registro išrašo duomenimis, atsakovė yra skolinga ne tik ieškovei, tačiau ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (skolos dydis – 481,48 Eur). Per beveik vienerius metus iš atsakovės gaunamų pajamų antstolei nepavyko išieškoti mažesnės, nei atsakovė žada padengti ieškovei kiekvieną mėnesį, skolos, kas tik patvirtina, jog atsakovė niekaip negebės ir netgi nesieks padengti jokio įsiskolinimo savanoriškai;

15.4. Tai, kad atsakovė nedirba ir nesiekia gauti pajamų, negali būti vertinama atsakovės, kaip skolininkės, naudai ir ieškovės, kaip kreditorės, nenaudai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino atsakovės prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

17.       Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus: VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 20 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti atsakovų G. V. ir V. V. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 6 d. nutarties peržiūrėjimo bei 2020 m. vasario 28 d. darbo sutartį sudarytą V. V. ir Viešosios įstaigos „Kauno Žalgirio“ futbolo akademijos.

18.       Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą nuostatą apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).

19.       Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šis draudimas užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 19 punktas).

20.       Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

21.       Teismas, susipažinęs su apeliantės teikiamais įrodymais visų pirma pažymi, kad apeliantė niekaip nepagrindžia pavėluoto įrodymų teikimo apeliacinės instancijos teismui. Tiek teikiama darbo sutartis, tiek ir VĮ Registrų centras išrašai egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jais apeliantė neabejotinai disponavo, be to sprendžiant prašymą pirmosios instancijos teisme atsakovė teikė teismui įrodymus, tarp jų ir duomenis iš VĮ Registrų centras, todėl akivaizdu, kad apeliantė ne tik galėjo, bet ir turėjo pateikti visus klausimo nagrinėjimui aktualius duomenis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teismas taip pat išaiškina apeliantei, kad įstatymas suteikia teismui teisę ir galimybę, esant poreikiui susipažinti su viešų registrų duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), įskaitant duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, kurioje yra apeliantės teikiamas įrodymas – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, todėl poreikio priimti teikiamą dokumentą kaip naują įrodymą nėra poreikio.

22.       Vadovaudamasi įstatymo reglamentuota tvarka (CPK 314 straipsnis) ir pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo CPK 314 straipsnyje numatytos išimties taikymui, todėl nepriima apeliantės kartu su atskiruoju skundu teikiamų dokumentų, kaip naujų įrodymų.

Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo instituto taikymo sąlygų

23.       CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. Tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju, pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

24.       Pagal CPK 284 straipsnio nuostatos turinį spręstina, kad teisės aktai numato galimybę sprendimo vykdymo atidėjimo ar jo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą spręsti tiek teismo sprendimu, tiek ir priėmus teismo sprendimą.

25.       Nagrinėjamu atveju išdėstyti prašoma ne tik įsiteisėjusį, bet ir priverstine tvarka jau vykdomą teismo sprendimą. 2024 m. liepos 25 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimas įsiteisėjo 2025 m. kovo 6 d. 2025 m. kovo 21 d. jis pateiktas priverstinai vykdyti antstolei J. Ž..

26.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad paprastai prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo turi būti pateiktas teisminio nagrinėjimo metu (tokiu atveju dėl jo pagrįstumo pasisakoma teismo sprendimu) arba po teismo sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki priverstinio vykdymo pradžios. Skolininko interesai yra pakankamai užtikrinami suteikiant jam galimybę pasinaudoti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo institutu teisminio nagrinėjimo stadijoje ar iš karto po jos, bet iki priverstinio vykdymo pradžios, pateikiant teismui įrodymus apie turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias įvykdyti teismo sprendimą per įmanomai trumpiausią terminą. Vien skolininko delsimas pateikti prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą gali būti pagrindu tokį prašymą atmesti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020 27 punktas).

27.       Taigi, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo suformuota praktika dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo instituto taikymo, atsižvelgiant į priverstinio vykdymo tikslus ir ypatumus, laikytina, kad prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ar jį atidėti pateikimas ribojamas. CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl toks prašymas be apribojimų gali būti pateiktas teismui iki priverstinio vykdymo pradžios (vykdomojo dokumento pateikimo ir priėmimo vykdyti momento), o vėlesnis tokio prašymo pateikimas galimas tik išimtiniais atvejais.

28.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sąlygos, kurioms esant galėtų būti sprendžiami CPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai net ir pradėjus priverstinius teismo sprendimo vykdymo veiksmus, teismo vertinimu, turėtų būti siejamos su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, sunki skolininko liga, netikėtas pajamų šaltinio ne dėl skolininko kaltės praradimas, turto netekimas dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių – gaisras, vagystė ir pan.). (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020, 23 punktas).

29.       Nagrinėjamu atveju, teismo sprendimas, kurio įvykdymą prašoma išdėstyti nagrinėjamoje byloje, jau daugiau kaip pusę metų yra vykdomas priverstinai.

30.       Nors apeliantė teigia, kad prašymo išdėstyti teismo sprendimą ji neteikė, nes buvo įsitikinusi teismo sprendimo neteisėtumu ir teikė dėl jo kasacinį skundą, tačiau kaip teisingai pažymi ieškovė, prašymas išdėstyti teismo sprendimą buvo pateiktas 2025 m. gegužės 28 d., tuo tarpu nutartis, kuria atsisakyta priimti atsakovų kasacinį skundą priimta 2025 m. birželio 20 d., todėl apeliantės argumentai dėl to, kad pavėluotą prašymo pateikimą lėmė atsisakymas priimti kasacinį skundą, atmestini kaip nepagrįsti.

31.       Teismo vertinimu, byloje nustačius, kad priverstinio vykdymo procesas yra prasidėjęs, o išimtinių aplinkybių, pateisinančių vėlesnį prašymo išdėstyti teismo sprendimą pateikimą, nenustatyta, konstatuotina, kad vien skolininkės delsimas pateikti prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą sudaro pagrindą tokį prašymą atmesti.

Dėl pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą

32.       Nors remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais teismas konstatavo, kad apeliantė, nesant išimtinių aplinkybių, neturėjo teisės prasidėjus priverstinio vykdymo procesui kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčijamos nutarties (kuria prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą buvo sprendžiamas nepaisant jo pavėluoto pateikimo) teisėtumo ir pagrįstumo papildomai pasisako dėl prašymo išdėstyti teismo sprendimą.

33.       Atsakovė prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą grindė iš esmės tuo, kad neturi pastovių darbinių pajamų ir likvidaus turto, tačiau vien tokių aplinkybių nustatymas, teismo vertinimu, savaime nėra pakankamas nukrypti nuo bendrosios teismo sprendimų vykdymo tvarkos.

34.       Teismų praktikoje nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas prašymą situaciją turi vertinti individualiai ir sprendimą priimti atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 284 straipsnio taikymo.

35.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Teismas taip pat turi įvertinti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

36.       Kiekvienu atveju, be kita ko, turi būti įvertinta tai, ar per terminą, kuriam prašoma išdėstyti sprendimo vykdymą, skolininkas realiai įgis galimybę įvykdyti teismo sprendimą ir ar teismo sprendimu priteistos sumos išdėstymas nepažeis kitos šalies (išieškotojo) interesų bei pagrindinių civilinės teisės principų. (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-330/2023 18 punktas).

37.       Šiuo atveju teismo sprendimu priteistos sumos (23 736 Eur) mokėjimą apeliantė prašo išdėstyti 36 mėnesių terminui, tačiau nenurodo, kokių realių pastangų ji ėmėsi, ar ketina imtis, siekiant įvykdyti teismo sprendimą.

38.       Abejones dėl apeliantės realių ketinimų įvykdyti teismo sprendimą per išdėstytą terminą kelia ir ieškovės pažymėta aplinkybė – apeliantė turi neįvykdytą skolinį įsipareigojimą (481,48 Eur) Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau jo nedengia jau daugiau kaip metus laiko. Be to, siekdama įrodyti, kad įvykdys teismo sprendimą dalimis, atsakovė nėra sumokėjusi nė vieno mokėjimo ieškovei, net ir pagal savo prašomą patvirtinti mokėjimo tvarką. Todėl nesant jokių duomenų apie atsakovės realiai atliekamus veiksmus, siekiant turtinės padėties pagerėjimo, jos prašymas išdėstyti teismo sprendimą laikytinas deklaratyviu.

39.       Šiame kontekste pažymėtini kasacinio teismo išaiškinimai, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, jog sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-3782015).

40.       Teismo vertinimu, atsakovės esama turtinė padėtis (atsakovė neturi pastovių darbinių pajamų, o jos turimo turto disponavimas yra apsunkintas) negali riboti ieškovės teisės gauti teismo sprendimu priteistos sumos. Iš atsakovės priteista skola ieškovei yra reikšmingo dydžio, kurios mokėjimo išdėstymas beveik trijų metų terminui, nepagrindus išimtinio būtinumo nukrypti nuo bendros teismo sprendimų vykdymo tvarkos, neatitinka ieškovės interesų ir nedera su kasacinio teismo išaiškinimais dėl CPK 284 straipsnio taikymo sąlygų.

41.       Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės (kuriomis atsakovė grindžia prašymą) nesudaro pagrindo jų pripažinti išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą svarstyti dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo jau pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus. Kaip nurodyta pirmiau, sąlygos, kurioms esant galėtų būti sprendžiami CPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai net ir pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, turėtų būti siejamos su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių. Pagal atsakovės nurodomų aplinkybių pobūdį spręstina, kad jos buvo žinomos ir teismo sprendimo priėmimo metu, todėl aplinkybės, kurias savo prašyme nurodė atsakovė negali būti vertinamos kaip išimtinės ir sudarančios pagrindą svarstyti prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą jau prasidėjus priverstiniam vykdymui.

42.       Konstatavus tokias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pagrįstomis laiko pirmosios instancijos teismo išvadas, kuriomis netenkintas atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Teismo išvadų teisėtumas ir pagrįstumas apeliacinio skundo argumentais nepaneigtas, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                             Jadvyga Mardosevič