Baudžiamoji byla Nr. 1A-404/2014
Proceso Nr. 1-20-9-00234-2013-7
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.22.1. (N)
(S)
LIETUVOS Apeliacinis teismas
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugsėjo 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko ir pranešėjo Valdimaro Bavėjano,
teisėjų Aloyzo Kruopio, Elenos Vainienės,
sekretoriaujant Martynai Paušaitei,
dalyvaujant prokurorui Artūrui Urbeliui,
nuteistajam E. K.,
nuteistojo gynėjams advokatams Tomui Liutaurui Petkauskui, Aldevinui Švedui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams; pagal BK 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme ketveriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir paskirta subendrinta ketverių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, nustatyta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. nutartimi, ir paskirta galutinė subendrinta ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
E. K. nuteistas už tai, kad nuo 2011 m. gruodžio mėnesio, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo ir iki 2012 m. gegužės 28 d. 10.30 val. J. O. K. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė šešis vienetus šaudmenų – pramoninės gamybos 30 mm kalibro 1906 pavyzdžio medžioklinių šovinių „.30-06 SpringfieldP“, skirtų šaudyti 30 mm kalibro daugelio modelių graižtviniais šaunamaisiais ginklais, šešis vienetus šaudmenų – pramoninės gamybos 16 kalibro medžioklinių šovinių, skirtų lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams, kurie 2012 m. gegužės 28 d. kratos metu buvo surasti ir paimti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnų.
E. K. nuteistas už tai, kad nuo 2011 m. gruodžio mėnesio, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, neteisėtai – neturėdamas leidimo, įgijo ir iki 2012 m. gegužės 28 d. 10.30 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje, priklausančiame J. O. K., neturėdamas leidimo neteisėtai laikė didelės sprogstamosios galios sprogmenį – pramoninės gamybos „F-1“ markės kovinę gynybinę skeveldrinę rankinę granatą, užpildytą apie 60 g didelės sprogstamosios galios brizantinio poveikio sprogstamąja medžiaga – trotilu (TNT), kol kratos metu šis sprogmuo buvo surastas ir paimtas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnų.
Apeliaciniame skunde nuteistasis E. K. teigia, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, vertindamas įrodymus pažeidė procesines teisės normas, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.
Apelianto nuomone, byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtina jo kaltės. Nuteistasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad prieš dvi - tris savaites iki kratos, buvo bare ir susipažino su medžiotoju A.. Vėliau nuteistojo namuose jie kartu gėrė alkoholį, A. rodė su savimi turėtus šovinius. Kitos dienos rytą nuteistasis ant šaldytuvo ir šovinių dėkle rado medžioklinius šovinius. Nuėjęs į barą, kuriame susipažino su A., jo nerado. Nuteistasis tikėjosi, kad A. pats ateis pasiimti šovinių. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. E. J. neigė, kad pažįsta apeliantą, buvo jo namuose. Tačiau iš byloje esančios pažymos matyti, kad A. E. J. turi medžiotojo bilietą bei du medžioklinius ginklus – lygiavamzdį ir graižtvinį (99 b. l.). Be to, ikiteisminio tyrimo metu apeliantas tiksliai apibūdino minimą A., šis apibūdinimas atitinka byloje esančią A. E. J. nuotrauką.
Nuteistasis taip pat nurodo, jog prieš dvi - tris savaites iki atliktos kratos, kurios metu rasta granata, jis su draugu Algiu namuose vartojo alkoholį. Vėliau atėjo M. B. su nepažįstamu asmeniu, kuris parodė granatą. Granata buvo be sprogdiklio. Jiems vartojant alkoholį, kažkas granatą nuspyrė link rūsio. Apeliantas manė, kad ji yra mokomoji, buvo įsitikinęs, jog ji jokios žalos padaryti negali, apie tai, kad joje yra trotilo sužinojo pas tyrėją.
Nuteistojo nuomone, ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesiėmė visų galimų priemonių surasti ir apklausti jo nurodytus asmenis. Ikiteisminio tyrimo metu jis pateikė prašymą, kuriame nurodė asmenis, galėjusius patvirtinti jo parodymus dėl granatos atsiradimo aplinkybių (1 t. 90-91 b. l.). Tačiau iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad tyrimo metu buvo apsiribota telefoniniais skambučiais ir VRIS naršykle.
Apeliantas nurodo, jog teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. B. patvirtino jo (E. K.) parodymus dėl granatos atsiradimo aplinkybių (l t. 183-184 b. l.). Teismas šio liudytojo parodymų nevertino, neįvertinti ir kiti byloje surinkti duomenys. Byloje taip pat yra A. M. paaiškinimas dėl granatos atsiradimo aplinkybių (1 t. 180 b. l.). Be to, teismas nepagrįstai atmetė nuteistojo parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, kadangi jo parodymai dėl šaudmenų atsiradimo bute aplinkybių atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Nuteistasis taip pat pažymi, kad jokių veiksmų su granata neatliko, rankose jos neturėjo. Atlikto tyrimo metu ant granatos nuteistojo rankų pėdsakų nerasta (33-34 b. l.).
Nuteistasis taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai subendrino bausmę su Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi tiek jis, tiek liudytojas M. B. nurodė, jog nusikalstama veika galėjo būti padaryta 2012 m. pavasarį, galimai balandžio mėn., t. y. E. K. atlikus bausmę.
Apelianto nuomone, teismas, priimdamas nuosprendį, nepagrįstai konstatavo, kad byloje ištirti ir nuosprendyje aptarti duomenys patvirtina, kad jis tyčia, o ne dėl neatsargumo, abejingumo ar aplaidumo, neteisėtai, be leidimo įgijo ir laikė namuose didelės sprogstamosios galios sprogmenį. Aptardamas BPK 7 straipsnio, BPK 44 straipsnio 6 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatas bei remdamasis kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-157/2004, nuteistasis teigia, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo nustatyta, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Byloje nenustatyta objektyvių ir patikimų, nuteistojo kaltę neginčijamai patvirtinančių įrodymų, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje.
Be to, nuteistasis teigia, kad skundžiamas nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų. Teismas nenurodė įrodymų, kuriais grindė savo išvadas, ir motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Akivaizdu, kad teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio nuostatos. Nepašalinus prieštaravimų, viso abejonės turi būti vertinamos nuteistojo naudai.
Apeliaciniame skunde nuteistasis E. K. prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendį panaikinti ir jį pagal BK 253 straipsnio 2 dalį išteisinti. Už nusikalstamos veikos pagal BK 253 straipsnio 1 dalį padarymą nuteistasis prašo paskirti švelnesnę bausmę.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjai prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras – atmesti.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Kolegija daro išvadą, kad byloje yra nustatyta, jog E. K. nuo 2012 m. gegužės pradžios (tikslus laikas nenustatytas) iki 2012 m. gegužės 28 d. 10.30 val. J. O. K. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė šešis vienetus šaudmenų – pramoninės gamybos 30 mm kalibro 1906 pavyzdžio medžioklinių šovinių „.30-06 SpringfieldP“, skirtų šaudyti 30 mm kalibro daugelio modelių graižtviniais šaunamaisiais ginklais, šešis vienetus šaudmenų – pramoninės gamybos 16 kalibro medžioklinių šovinių, skirtų lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams ir didelės sprogstamosios galios sprogmenį – pramoninės gamybos „F-1“ markės kovinę gynybinę skeveldrinę rankinę granatą, užpildytą apie 60 g didelės sprogstamosios galios brizantinio poveikio sprogstamąja medžiaga – trotilu (TNT), kol kratos metu šie šaudmenys ir sprogmuo buvo surasti ir paimti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnų.
Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio seka, kad jis neneigia laikęs kaltinime ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytus medžioklinius šovinius. Šis alternatyvus disponavimo šaudmenimis požymis (laikymas) yra neginčijamai nustatytas kratos protokolu (1 t. 14-15 b. l.) ir nuteistojo parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme (1 t. 172-173 b. l.). Iš šių parodymų seka, kad apeliantas žinojo, jog medžiokliniai šoviniai yra jo motinos bute, kuriame apeliantas gyveno, t. y. ten laikomi neturint leidimo šiais šaudmenimis disponuoti. E. K. teisme nurodytos šaudmenų atsiradimo šiame bute aplinkybės (paliko pažystamas medžiotojas) neturi jokios reikšmės sprendžiant atsakomybės už šių šaudmenų neteisėtą laikymą klausimą. Nagrinėjamoje teisinėje situacijoje yra reikšminga tai, kad E. K., radęs savo motinos bute šaudmenis, jų į policijos įstaigą nenunešė, apie jų suradimą bute teisėsaugos institucijų neinformavo. Maža to, pagal nuteistojo parodymus, dalį šovinių jis padėjo ant šaldytuvo, o dalį sudėjo į miegamajame esančią spintelę (2 t. 54 b. l.). Tai reiškia, jog paminėti šaudmenys buvo nuteistojo žinioje ir, tai suvokiant, laikomi jo pasirinktose vietose. Iš to seka, kad byloje yra nustatyti visi būtinieji aptariamos nusikalstamos veikos požymiai.
Tačiau pirmosios instancijos teismas, inkriminuodamas E. K. šaudmenų įgijimą 2011 m. gruodžio mėnesį, nukrypo nuo teismų praktikos. Kasacinės instancijos teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamas nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais. Šie reikalavimai taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kuri kiekviena gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Uždraustų daiktų suradimas tam tikro asmens gyvenamojoje vietoje, nesant jokių kitų tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti kaip jie ten atsirado, nėra besąlygiškas įrodymas, jog asmuo tyčia juos įgijo (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-490/2001, 2K-157/2006, 2K-268/2008, 2K-488/2009, 2K-P-218/2009, 2K-159/2011, 2K-281/2011).
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptariamos nusikalstamos veikos alternatyvusis požymis (įgijimas) išviso nebuvo įrodinėjamas. Maža to, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstant įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, net nėra nurodyta, kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis buvo įgyti šaudmenys. Šioje nuosprendžio tik apsiribojama teiginiu, kad nuteistasis šaudmenis įgijo ,,nuo 2011 m. gruodžio mėnesio, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas”.
Kolegija atmeta nuteistojo parodymus, kad šaudmenis jo bute paliko A. E. J.. Nurodytas aplinkybes paminėtas liudytojas teisme kategoriškai paneigė. Netikėti A. E. J. parodymais nėra pagrindo. Šiuos liudytojo parodymus iš dalies patvirtina objektyvūs bylos duomenys – pažyma iš Civilinėje apyvartoje esančių ginklų registro (1 t. 99 b. l.), iš kurios matyti, kad bent vienas iš A. E. J. turimų ginklų (lygiavamzdis medžioklinis šautuvas) skirtas šaudymui ne tokio kalibro šoviniais, kurie rasti E. K. bute. Iš to seka, kad A. E. J. neturėjo teisės ir negalėjo turėti tokio kalibro šovinių, kurie rasti kratos metu. Taigi, jų negalėjo ir palikti E. K. motinos bute. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad šaudmenys paminėtame bute atsirado ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytomis aplinkybėmis, t. y. nenustačius apelianto kaltės dėl jų įsigijimo.
Todėl nuosprendžio dalis dėl E. K. nuteisimo už šaudmenų įgijimą naikintina keičiant nuosprendį.
Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas taip pat neteisingai nustatė šaudmenų laikymo laiką, t. y. šios nusikalstamos veikos pradžią.
Skundžiamame nuosprendyje pakankamai plačiai aptarti nuteistojo parodymai, liečiantys šaudmenų ir granatos atsiradimo apelianto motinos bute laiką bei aplinkybes ir padaryta abejonių nekelianti išvada, kad E. K. parodymai šiuo aspektu yra itin prieštaringi (,,iš kur šoviniai nežinau, šešis šovinius dėkle paliko medžiotojas 2011 m. žiemą ar rudenį, granatą radau rūsyje prie laiptų prieš pusantrų metų”; ,,visus šovinius paliko medžiotojas, kaip atsirado rūsyje granata – nežinau”; ,,granatą kažkas nuspyrė link rūsio prieš 2 - 3 savaites iki jos suradimo”; ,,granatą numetė pareigūnai; ,,šoviniai atsirado panašiu laiku kaip ir granata”) (1 t. 73-74, 79-80, 83, 172 b. l., 2 t. 21, 52-54 b. l.).
Ilgametėje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti įtariamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai įrodomosios reikšmės neturi. Jie yra reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant kitus byloje esančius įrodymus bei teismo vidinio įsitikinimo formavimuisi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-554/2006, 2K-206/2008, 2K-274/2008, 2K-7-198/2008, 2K-420/2012).
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nustatydamas šaudmenų atsiradimo E. K. motinos bute laiką, kuris šio atveju sutampa su jų laikymo pradžia, teismas rėmėsi įtariamojo ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotais parodymais be jokių įtikinamų motyvų atmesdamas nuteistojo teisme duotus parodymus.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad kaltinamojo teisme duoti parodymai, nežiūrint jų specifiškumo (nesaistomas priesaikos ir atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, turi teisę laisvai rinktis gynybos taktiką, keisti parodymus) BPK 20 straipsnio prasme taip pat yra įrodymai. Todėl norint šiuos parodymus atmesti, nepakanka vien jais netikėti. Būtina nurodyti, kokie patikimi įrodymai paneigia teisme duotus kaltinamojo parodymus. Tokių įrodymų teismas baigiamajame akte nenurodė ir negalėjo nurodyti, nes jų byloje nėra.
Taigi, byloje yra nepaneigti nuteistojo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose duoti parodymai, jog šaudmenys ir granata jo motinos bute atsirado prieš 2 - 3 savaites iki jų suradimo, t. y. nuo 2012 m. gegužės mėnesio pradžios.
Todėl nuosprendis keistinas ir šioje dalyje, nustatant, kad E. K. kaltinime nurodytus šaudmenis savo motinos bute laikė nuo 2012 m. gegužės pradžios iki 2012 m. gegužės 28 d., t. y. iki jų suradimo kratos metu.
Dėl didelės sprogstamosios galios sprogmens (granatos) įgijimo ir laikymo
Apeliantas ginčydamas kaltę dėl didelės sprogstamosios galios sprogmens – ,,F-1” markės kovinės gynybinės skeveldrinės rankinės granatos įgijimo ir laikymo teigia, jog jo kaltė dėl šių veikų padarymo nėra įrodyta.
Su šiais apelianto teiginiais galima sutikti tik iš dalies. Iš tiesų byloje nėra jokių patikimų duomenų, patvirtinančių nuteistajam inkriminuotos alternatyvios nusikalstamos veikos – granatos įgijimo sudėties požymius. Motyvai, pagrindžiantys šią išvadą, yra išdėstyti kolegijos priimto nuosprendžio dalyje, kurioje aptariama analogiška aplinkybė, liečianti šaudmenų įgijimą. Todėl nuosprendžio dalis dėl granatos įgijimo naikintina, nes byloje nėra jokių patikimų duomenų, patvirtinančių, jog E. K. šią granatą tyčia neatlygintinai gavo, pirko, įgijo už skolą, išmainė ir pan.
Taigi, byloje nėra paneigti E. K. parodymai ir jo keliamos versijos, kad granatą į jo namus prie 2 - 3 savaites iki jos suradimo kratos metu atsinešė nežinomas sugėrovas ir kad ją (granatą) kažkas nuspyrė į rūsį ar ši iškrito iš sugėrovo kišenė jam įkritus į rūsį. Šiuos nuteistojo parodymus iš dalies patvirtina liudytojas M. B.. Tačiau to nepakanka nuteistojo kaltei dėl granatos įgijimo pagrįsti. Kita vertus nėra pagrindo išvadai, kad ši granata E. K. motinos buto rūsyje buvo laikoma be nuteistojo žinios. Priešingai, iš liudytojų E. T., A. S. parodymų matyti, kad granata buvo rasta ne ant žemės prie rūsio angos, o ant rūsio kampe (už 1,5 - 2 metrų nuo angos) sukrautų rakandų ir dėžių. Pasak šių liudytojų, granata natūraliai riedėdama rūsio laiptais atsidurti jos suradimo vietoje negalėjo. Kolegija, įvertinusi šiuos liudytojų parodymus ir visuotinai žinomus fizikos dėsnius, daro išvadą, kad granatą į jos suradimo vietą galėjo padėti tik E. K., nes akivaizdu, kad pašaliniai asmenys svetimo buto rūsyje šeimininkauti negalėjo. Tai, reiškia, kad granata buvo apelianto žinioje, ir jis ja disponavo, t. y. laikė. Šios išvados nepaneigia specialisto išvada (1 t. 33-34 b. l.), kuri patvirtina tik faktą, kad ant granatos rasti rankų pėdsakai yra netinkami indentifikavimui, o ne faktą, kad šie pėdsakai palikti ne E. K..
Pirmosios instancijos teismas aptarė nuteistojo tyčios turinį ir kryptingumą ir padarė pagrįstą išvadą, kad E. K. turėjo suvokti, jog granata yra ne mokomoji, o kovinė. Su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais šią aplinkybę pagrindžiančiais motyvais kolegija sutinka, todėl jų nekartoja.
Apeliantas yra teisus, teigdamas, kad kai kurie procesiniai veiksmai ikiteisminio tyrimo metu atlikti itin neprofesionaliai. Ryškiausias to pavyzdys yra krata ir jos (kratos) protokolo surašymas. Kolegija, siekdama išsiaiškinti granatos suradimo tikslią vietą ir aplinkybes, apklausė kratoje dalyvavusius policijos darbuotojus ir tokiu būdu didžiąja dalimi pašalino akivaizdžias ikiteisminio tyrimo spragas.
Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje aptarti ir tinkamai įvertinti įrodymai, o taip pat apeliacinės instancijos teisme atlikto įrodymų tyrimo metu gauti duomenys, kuriuos kolegija pripažįsta įrodymais, leidžia daryti išvadą (o ne prielaidas kaip nurodo apeliantas), kad E. K. kaltė dėl granatos laikymo yra neginčijamai įrodyta, o nuteistojo tvirtinimas, kad apie paminėto sprogmens buvimą rūsyje jis nieko nežinojo – paneigtas ir todėl atmetamas.
Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad byloje surinktų įrodymų vertinimas yra išimtinai teismo prerogatyva. Tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip kaip pageidauja nuteistasis, nereiškia, jog yra pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio, BPK 7, 20 straipsnių, BPK 44 straipsnio 6 dalies, BK 2 straipsnio nuostatos ir skunde minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija.
Kolegija jau pasisakė, kad byloje nėra paneigti nuteistojo parodymai, jog šaudmenys ir granata jo motinos bute atsirado maždaug vienodu laiku, t. y. prieš 2 - 3 savaites iki jų suradimo kratos metu. Šiuo atveju E. K. veikdamas vieninga tyčia laikė skirtingus BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytus komentuojamo nusikaltimo dalykus – šaudmenis ir sprogmenį, iš kurių vienas (sprogmuo) pagal specialisto išvadą (1 t. 24-25 b. l.) turi didelę sprogstamąją galią. Ši aplinkybė yra veiką kvalifikuojantis požymis, kuris įgalina nuteistojo nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 2 dalį. Tuo tarpu šaudmenų laikymas atitinka nusikaltimo numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje požymius. Tokiu atveju veikos papildomas kvalifikavimas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį yra perteklinis. Sekant tokia kaltinimo ir pirmosios instancijos teismo logika, skirtingų šaudmenų laikymą šiuo atveju taip pat reikėtų kvalifikuoti kaip savarankiškas nusikalstamas veikas. Paminėti alternatyvūs nuteistojo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip pavienis nusikaltimas, t. y. tik pagal BK 253 straipsnio 2 dalį. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-157/2004).
Esant paminėtoms aplinkybėms taip pat naikintina ir nuosprendžio dalis dėl bausmių, paskirtų pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir BK 253 straipsnio 2 dalį bendrinimo BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu.
Nustačius, kad E. K. šaudmenis ir sprogmenį laikė nuo 2012 m. gegužės pradžios iki 2012 m. gegužės 28 d., naikintina ir nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu, nes Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę nuo kurios dalies atlikimo Kaišiadorių apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. nutartimi jis buvo lygtinai paleistas iš pataisos namų, E. K. aptariamos nusikalstamos veikos padarymo metu jau buvo atlikęs.
Iš specialisto išvados (1 t. 45-48 b. l.) matyti, kad kratos metu paimti 6 graižtvinio ir 6 lygiavamzdžio medžioklinių šautuvų šoviniai buvo panaudoti atliekant eksperimentinį šaudymą. Taigi, sprendimas juos sunaikinti nebetenka prasmės. Todėl nuosprendžio dalis dėl dvylikos medžioklinių šovinių sunaikinimo naikintina.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1 punktu, 3 punktu, 4 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. K. nuteistas už neteisėtą, neturint leidimo 6 vienetų šaudmenų – pramoninės gamybos 30 mm kalibro 1906 m. pavyzdžio medžioklinių šovinių „.30-06 SpringfieldP“, skirtų šaudyti 30 mm kalibro daugelio modelių graižtviniais šaunamaisiais ginklais, 6 vienetus šaudmenų – pramoninės gamybos 16 kalibro medžioklinių šovinių, skirtų lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams ir didelės sprogstamosios galios sprogmens – pramoninės gamybos „F-1“ markės kovinės gynybinės skeveldrinės rankinės granatos, užpildytos apie 60 g didelės sprogstamosios galios brizantinio poveikio sprogstamąja medžiaga – trotilu (TNT), įgijimą nuo 2011 metų, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas.
Nustatyti, kad nuosprendyje nurodytus 6 vienetus šaudmenų – 1906 m. pavyzdžio medžioklinių šovinių „.30-06 SpringfieldP“, 6 vienetus šaudmenų – 16 kalibro medžioklinių šovinių ir didelės sprogstamosios galios sprogmenį – pramoninės gamybos „F-1“ markės kovinę gynybinę skeveldrinę rankinę granatą E. K. J. O. K. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai – neturėdamas leidimo laikė nuo 2012 m. gegužės pradžios (tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2012 m. gegužės 28 d.
E. K. inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje (dėl šaudmenų laikymo) ir BK 253 straipsnio 2 dalyje (dėl didelės sprogstamosios galios sprogmens laikymo) kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.
E. K. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (dėl šaudmenų ir didelės sprogstamosios galios sprogmens laikymo) paskirti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, ją nustatant atlikti pataisos namuose.
Panaikinti nuosprendžio dalis dėl bausmių, paskirtų pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (dėl šaudmenų laikymo) ir BK 253 straipsnio 2 dalį (dėl didelės sprogstamosios galios sprogmens laikymo) bendrinimo BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu ir dėl nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir BK 253 straipsnio 2 dalį paskirtų ir subendrintų bausmių bendrinimo BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu su Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nuo kurios dalies E. K. lygtinai paleistas iš pataisos namų bei nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta sunaikinti 2012 m. gegužės 28 d. kratos metu paimtus dvylika medžioklinių šovinių.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Kolegijos pirmininkas Valdimaras Bavėjanas
Teisėjai Aloyzas Kruopys
Elena Vainienė