Administracinė byla Nr. eA-3556-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00941-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.6.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovui Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno skyriui dėl sprendimo panaikinimo. 

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas A. K. kreipėsi su skundu į teismą ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno skyriaus (toliau – ir Migracijos departamento Kauno skyrius) 2021 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. SP9-13-8 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. K. grąžinimo į (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas).

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad 2021 m. vasario 5 d. per Lenkiją atvyko į Lietuvą dirbti konstrukcijų montuotoju. Pareiškėjas susitarė su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ dėl įsidarbinimo šioje įmonėje ir 2021 m. balandžio 12 d. sudarė darbo sutartį. Pareiškėjas nurodė, kad faktą, jog kis ketino dirbti Lietuvos Respublikoje, patvirtina šie dokumentai: diplomas, įrodantis, jog pareiškėjas yra įgijęs metalo konstrukcijų montuotojo specialybę; 2021 m. balandžio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimas, kad bus užtikrinta, jog pareiškėjas laikysis savivaldybės ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino laikotarpiu taikomų teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir rekomendacijų; (Duomenys neskelbtini) Vidaus reikalų ministerijos pažyma apie tai, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) teritorijoje nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo, nėra ieškomas; pažyma, kad pareiškėjas turi darbo patirties metalinių konstrukcijų montavimo srityje, t. y. laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2020 m. spalio 23 d. dirbo privačioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ trečios kategorijos metalo konstrukcijų darbuotoju.

3.       Migracijos departamento Kauno skyrius priėmė Sprendimą, kuriuo įpareigojo pareiškėją savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) per 7 dienas nuo Sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2021 m. balandžio 26 d. Migracijos departamento Kauno Skyrius Sprendimu, be kita ko, įspėjo pareiškėją, kad per nustatytą laiką neišvykus iš Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš šalies.

4.       Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendime nurodyta, jog pareiškėjas atvyko į Lietuvą pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikoje“ 2.1.2 papunktį. Atsižvelgiant į tai, Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas turi išvykti vadovaujantis įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 7 punktu (konkretus įstatymas neįvardijamas).

5.       Pareiškėjas teigė, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas ketina įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, o išvykęs iš Lietuvos Respublikos netektų vienintelio savo pragyvenimo šaltinio, t. y. darbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“.

6.       Pareiškėjas laikėsi nuomonės, kad Sprendimas priimtas formaliai įvertinus Lietuvos Respublikos įstatyme ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 128 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus. Jo padarytas pažeidimas yra itin formalaus pobūdžio ir nekeliantis grėsmės, todėl vadovaujantis Įstatymo 128 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais kriterijais, negalėjo būti įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos.

7.       Pareiškėjas teigė, kad atsakovas priėmė Sprendimą, kuris neatitinka jam keliamų reikalavimų. Sprendime nurodoma, jog jis priimtas atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, tačiau nedetalizuojama, kokios tai faktinės aplinkybės, nemotyvuojama, kodėl pareiškėjas negalėjo likti Lietuvos Respublikoje remiantis Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais kriterijais.

8.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9.       Atsakovas paaiškino, kad vykdydamas užsieniečių kontrolę, nustatė, jog pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai nuo 2021 m. vasario 5 d., kai pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje“ 2.1.2. papunktį, atvyko į Lietuvos Respubliką. Įvertinęs šią aplinkybę ir vadovaujantis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 7 punktu bei Įstatymo 128 straipsnio 1 dalimi, Migracijos departamentas priėmė Sprendimą dėl pareiškėjo įpareigojimo savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini).

10.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas raštu buvo apklaustas Migracijos departamento darbuotojų. Apklausos lapo skiltyje „pragyvenimo šaltinis Lietuvos Respublikoje, socialiniai, ekonominiai ir kiti ryšiai su Lietuvos Respublika“ nurodė – santaupos, grynieji pinigai. Pareiškėjas apklausos lape nenurodė, kad jo pragyvenimo šaltinis Lietuvos Respublikoje yra darbo pajamos įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat, atsakovas, patikrinęs Lietuvos Respublikos Socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) duomenis, nustatė, kad pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki šiol nėra įdarbintas, iki Sprendimo priėmimo dienos nesiekė gauti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar nacionalinės vizos.

11.       Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje buvo trumpai, neturi šeiminių ryšių su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, neturi socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdis įvertintas 2021 balandžio 19 d. Migracijos departamento nutarime Nr. 4500-ANR_N-532-2021. Atsižvelgiant į tai, atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjui Sprendimu pagrįstai nustatytas 7 dienų terminas savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini).

12.       Migracijos departamentas akcentavo, kad Sprendimu pareiškėjui nėra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, pareiškėjas galės kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi ar vizos išdavimo teisės aktų nustatyta tvarka.

13.       Apibendrinęs atsiliepime nurodytus argumentus, Migracijos departamentas įvertino, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, taikomos priemonės motyvuotos. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

II.

14.       Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

15.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad administracinė byla išnagrinėta iš esmės nedalyvaujant pareiškėjui ir jo atstovui, nors ir buvo gautas pareiškėjo atstovo advokato padėjėjo O. R. prašymas pakeisti teismo posėdžio datą. Teismas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 140 straipsnio 2 dalį teismas skundą privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo teismo nutarties priimti skundą nagrinėti priėmimo dienos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjo skundas buvo priimtas 2021 m. gegužės 5 d., bei į tai, jog advokato padėjėjas nedalyvavo teismo posėdyje dėl dalyvavimo Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų parengiamajame teismo posėdyje, įvertino, jog pareiškėjo atstovo nedalyvavimas šios bylos nagrinėjime nepripažintinas kaip nedalyvavimas dėl svarbios priežasties. Teismas pažymėjo, jog nebuvo gavęs prašymų atidėti teismo posėdį.

16.       Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. vasario 5 d., padarė išvadą, jog pareiškėjas kirto valstybės sieną tuo metu, kai galiojo ribojimas užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką. Be kita ko, teismas nustatė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką ekstremalios situacijos metu atvyko neturėdamas vizos arba leidimo gyventi. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, teismas padarė išvadą, jog Sprendimas grąžinti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) atitinka Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 125 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimus.

17.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nenustatė Įstatymo 130 straipsnyje 1 ir 2 dalyse nurodytų pagrindų, jog sugrąžinus pareiškėją į (duomenys neskelbtini) kiltų pavojus jo gyvybei arba jis gali būti persekiojamas, nėra jokių duomenų, kad užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Teismas taip pat nenustatė ir šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Socialiniai, ekonominiai ir kiti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika bei buvimo laikas Lietuvos Respublikoje, kaip nurodė teismas, nėra tokie, kurie lemtų pareiškėjo neįpareigojimą išvykti. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nėra įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“.

18.       Teismas konstatavo, kad Sprendime detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstytos reikšmingos faktinės aplinkybės, nurodytos konkrečios taikytinos teisės normos ir jos pagrįstai taikytos pareiškėjui. Teismas be kita ko, nurodė, kad tai, jog Sprendime nėra nurodomas pilnas įstatymo pavadinimas, vertinamas kaip formalus pažeidimas, nesukliudęs pareiškėjui suprasti, koks įstatymas nagrinėjamoje situacijoje paminėtas. Sprendimo tiek teisiniai, tiek faktiniai motyvai yra aiškūs ir nurodyti detaliai, pareiškėjas suprato, kodėl priimtas Sprendimas, bet subjektyviai kitaip vertino teisės aktų nuostatas. Taigi, teismas nusprendė, kad Sprendimas atitinka visus administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

III.

19.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo: 1) Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės; 2) arba panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

20.       Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas pareiškėjo bylą išnagrinėjo nedalyvaujant nei pačiam pareiškėjui, nei jo atstovui, nors pareiškėjo atstovas prašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių – užimtumo kitoje byloje. Tokiu būdu, pareiškėjo teigimu, teismas padarė grubų ir esminį administracinio proceso teisės pažeidimą, kuris skundžiamą sprendimą daro negaliojančiu.

21.       Pareiškėjas, cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl tinkamo proceso principo taikymo ir Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 straipsnio 2 dalį, nurodo, kad pareiškėjas turi teisę duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams ir pan. Pareiškėjo teigimu, teismas, gavęs suinteresuoto asmens prašymą atidėti teismo posėdį dėl svarbios priežasties, bylos nagrinėti iš esmės neturėtų, nes tokiu būdu pažeidžiamos proceso taisyklės.

22.       Pareiškėjas, paaiškinęs bylos faktines aplinkybes, pažymėjo, kad pareiškėjo atstovo prašymas pakeisti teismo posėdžio datą nebuvo išspręstas iki 2021 m. birželio 17 d., taip pat pareiškėjo atstovas nebuvo informuotas apie tai, kad byla vis dėlto bus nagrinėjama pareiškėjui ir jo atstovui nedalyvaujant. Pareiškėjas nurodė, kad tik iš informacinės teismo posėdžio pažymos pareiškėjo atstovas sužinojo, jog jo prašymas dėl teismo posėdžio datos pakeitimo nebuvo svarstomas ir byla buvo išnagrinėta iš esmės.

23.       Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, jog pareiškėjo dalyvavimas kitoje byloje nėra pripažintas svarbia priežastimi neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, be to, prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikai. Pareiškėjas, be kita ko, nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad byla turėjo būti išnagrinėta per 2 mėnesių laiką, ir kaltę verčia pareiškėjo atstovui, tačiau ir toks sprendimas, pareiškėjo teigimu, prieštarauja tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek EŽTT praktikai. Pareiškėjas nurodo, kad proceso operatyvumo principas akivaizdžiai paneigia teisingumo principą.

24.       Pareiškėjo teigimu, atsakovas ir pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, Sprendimas priimtas formaliai įvertinus minėtame straipsnyje nurodytus kriterijus. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo padarytas pažeidimas yra formalus, nekeliantis grėsmės, todėl pareiškėjas negalėjo būti įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos.

25.       Pareiškėjo nuomone, Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Atsakovas Sprendime nedetalizuoja, kokios yra faktinės aplinkybės, nemotyvuoja, kodėl Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytais kriterijais pareiškėjas negalėjo likti Lietuvos Respublikoje. Pasak pareiškėjo, Sprendimas yra formalus, parengtas vadovaujantis šablonu ir tik įrašant pareiškėjo duomenis, tačiau neatsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją.

26.       Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, o Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27.       Migracijos departamentas sutinka su pirmosios instancijos sprendimu ir jame išdėstytais motyvais. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, kadangi pareiškėjas ir jo atstovas buvo informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Pažymi, jog pareiškėjo prašyme dėl posėdžio datos pakeitimo vienintele priežastimi buvo nurodoma pareiškėjo atstovo dalyvavimas kitoje byloje, tačiau Migracijos departamento nuomone, tai nėra svarbi priežastis, kuri nepriklausė nuo pareiškėjo atstovo valios, be to, pareiškėjas iki teismo posėdžio datos galėjo susirasti kitą atstovą, galintį jį atstovauti nustatytu laiku.

28.       Migracijos departamento teigimu, pareiškėjas buvo apklaustas Migracijos departamento darbuotojų, nurodė, kad jo pragyvenimo šaltinis, socialiniai, ekonominiai ir kitokie ryšiai su Lietuvos Respublika tai – santaupos, grynieji pinigai. Pareiškėjas nenurodė, kad jo darbo pajamos yra įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat, patikrinus duomenis, ar pareiškėjas įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, paaiškėjo, kad jis nėra įdarbintas. Pareiškėjas iki Sprendimo priėmimo dienos nesiekė gauti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba nacionalinės vizos.

29.       Atsakovas pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko pažeisdamas teisės aktų nuostatas, t. y. neteisėtai. Pagal Įstatymo 23 straipsnio 8 punktą, jo buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu. Pagal Įstatymo 125 straipsnį neteisėtas atvykimas į Lietuvos Respubliką sudaro pagrindą priimti sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę. Atsižvelgęs į tai, Migracijos departamentas mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą objektyviomis aplinkybėmis ir teisėtą sprendimą, todėl nėra pagrindo minėtą sprendimą naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

30.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

31.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo atstovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių (užimtumo kitoje byloje) ir išnagrinėjo bylą nedalyvaujant nei pareiškėjui, nei pareiškėjo atstovui.

32.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra išaiškinęs, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens teisė į viešą bylos nagrinėjimą kartu įvirtina teisę į žodinį bylos nagrinėjimo procesą pirmosios instancijos teisme (žr., pvz., EŽTT 2002 m. liepos 11 d. sprendimą byloje Göç prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 36590/97). Viešo bylos nagrinėjimo (o kartu ir žodinio proceso) užtikrinimas pirmosios instancijos teisme yra vienas iš teisės į teisingą bylos nagrinėjimą garantų (žr., pvz., EŽTT 2001 m. liepos 12 d. sprendimą byloje Malhous prieš Čekijos Respubliką, pareiškimo Nr. 33071/96).

33.       Taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad Konvencijos 6 straipsnis ir iš šios normos kildinamas ginčo šalių lygiateisiškumo principas (angl. equality of arms) užtikrina, jog kiekvienai ginčo šaliai teisme būtų suteikiama galimybė ginti savo teises tokiomis sąlygomis, kad viena šalis neįgytų nepagrįsto pranašumo prieš kitą šalį (žr., pvz., EŽTT 1993 m. spalio 27 d. sprendimą byloje Dombo Beheer B. V. prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 14448/88). Atvejus, kai nacionalinis teismas nepagrįstai atsisako atidėti bylos nagrinėjimą, dėl ko viena iš ginčo šalių negalėjo dalyvauti teismo posėdyje ir tokiu būdu atsikirsti į oponento argumentus, EŽTT paprastai pripažįsta Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimu (žr., pvz., EŽTT 2016 m. spalio 27 d. sprendimą byloje Vardanyan ir Nanushyan prieš Armėniją, pareiškimo Nr. 8001/07).

34.       ABTĮ 78

35.       ABTĮ 79 straipsnio 2 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas pareiškėjo, atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens ar vieno iš jų atstovo prašymu, jeigu pareiškėjas, atsakovas, trečiasis suinteresuotas asmuo ar vieno iš jų atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis.

36.       ABTĮ 52

37.       Tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-139/2012). Kaip matyti iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, teisės būti išklausytam, nagrinėjant bylą žodinio proceso metu, nesuteikimas gali lemti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą.

38.       Pareiškėjo atstovas, advokato padėjėjas 2021 m. gegužės 28 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą pakeisti numatytą posėdžio datą dėl jo užimtumo kitoje byloje. Pareiškėjo atstovas minėtame prašyme taip pat prašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas pats ar per savo atstovą galėtų visapusiškai ir pilnai įgyvendinti savo teisę į teismą ir duoti paaiškinimus (ABTĮ 78 str. 6 d.).

39.       Teisėjų kolegija, įvertinusi dokumento, kuriuo pareiškėjo atstovas pateisino savo neatvykimą į teismo posėdį, turinį, sprendžia, jog pareiškėjo atstovo neatvykimo priežastis pripažintina svarbia. Be to, pažymėtina, kad teismas iki numatytos teismo posėdžio datos, t. y. iki 2021 m. birželio 17 d., pareiškėjo atstovo prašymo neišnagrinėjo.

40.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pareiškėjui nedalyvaujant (atsakovo atstovas dalyvavo 2021 m. birželio 17 d. teismo posėdyje), pažeidė ne tik jo teises būti išklausytam, pagrįsti skundo motyvus ir argumentus, įgyvendinti kitas teises, numatytas ABTĮ 52 straipsnio 2 dalyje, bylos nagrinėjimo žodinio proceso metu, bet ir šalių procesinio lygiateisiškumo principą (ABTĮ 52 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisingą teismo procesą (bylos nagrinėjimą).

41.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai išnagrinėjęs bylą pareiškėjui nedalyvaujant, netinkamai pritaikė proceso teisės normas, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė