Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-10-21][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-10-465-2021].docx
Bylos nr.: e2-10-465/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Europa group" 124666595 Ieškovas
"Group Europa Investment" 300013278 Ieškovas
VĮ "Registrų centras" Vilniaus filialas 124110246 kitas asmuo (ne proceso dalyvis)
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 188659752 kitas asmuo (ne proceso dalyvis)
Kategorijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Bendrosios nuostatos.
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Nuosavybės teisė
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Daiktinė teisė
Sustabdytos bylos atnaujinimas
Sustabdytos bylos atnaujinimas
Bylos sustabdymas
Bylos sustabdymas
Teismo sprendimas
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Teismo sprendimas
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Bylinėjimosi išlaidos
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Kitos su prievolių teise susijusios bylos
Savininko teisių apsauga
Bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimas
Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Bylinėjimosi išlaidos:
Žyminis mokestis:
Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas
Ieškinys:
Ieškinio trūkumų ištaisymas
Laikinosios apsaugos priemonės:
Kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pakeitimu, panaikinimu susiję klausimai
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi

?Civ

                                                                  Civilinė byla Nr. e2-10-465/2021

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32962-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.10;     3.1.7.6; 3.2.6.1.

 

img1 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. spalio 19  d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė,

sekretoriaujant  Birutei Adamonienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Mariui Brasiūnui,  

atsakovams R. B., R. L. B.

atsakovo atstovui adv. Egidijui Langiui  

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų A. B., BUAB „Group Europa Investment“ ir BUAB „Europa Group“ ieškinį atsakovams R. B. ir R.L. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovas A. B., kaip UAB „Group Europa Investment‘ ir UAB „Europa Group“ kreditorius ir akcininkas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atsakovų povedybinės turto padalijimo sutarties, sudarytos 2013m. balandžio 26d., pripažinimo negaliojančia. Ieškinyje nurodo, jog ieškovui A. B. ir atsakovui R. B. priklauso po 50 procentų bendrovių UAB „Group Europa Investment“ (toliau – GEI) ir UAB “ Europa Group“ (toliau - EG) akcijų. Atsakovas iki 2013m. rugsėjo 17d. ėjo AG ir GEI vadovo pareigas. Ieškovas nurodo, jog laikotarpiu nuo 2013m. kovo 8d. iki 2013m. balandžio pabaigos Bendrovių vadovas atsakovas R. B., veikdamas kartu su UAB „Aderas“ akcininku ir buvusiu vadovu M. J., neteisėtai, neatlygintinai perkėlė Bendrovių vykdytą viešbučių valdymo ir apgyvendinimo paslaugų verslą kaip turtinį kompleksą iš Bendrovių į UAB „Aderas“ Bendrovėms buvo padaryta žala, dėl ko ieškovas iškėlė bylą Vilniaus apygardos teisme. Ieškovo teigimu, atsakovas R. B. su savo žmona sudarė sutartį, kuria turtas buvo padalintas taip, kad bendrovės ateityje negalėtų patenkinti savo kreditorinių reikalavimų į atsakovą , todėl sutartis yra akivaizdžiai neteisėta. Ieškovas pažymi, jog reiškiamas ieškinys visiškai atitinka visus CK 6.68 straipsnio keliamus reikalavimus, t. y. ieškovas turi neabejotiną galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę į bendroves, ginčijamas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus teises, nėra suėjęs vienerių metų senaties terminas. Skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ir turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Be to, ginčijama sutartis sudaryta tik dėl akių, todėl negalioja. Ieškovo teigimu, Sutartis buvo sudaryta turint vienintelį tikslą ir motyvą – atsakovui R. B. išvengti savo prievolės Bendrovėms vykdymo savo kreditoriams. Ginčijama sutartis buvo sudaryta būtent tuo laikotarpiu, kai atsakovas neteisėtai perkėlė Bendrovių veiklą į Aderą, t. y. 2013m. balandžio mėnesį. Be to, visas vertingas sutuoktinių turtas buvo perleistas atsakovei Rasai L. B., atsakovui R. B. paliekant tik GEI akcijas, iš kurių išieškojimas pagal prievolę kreditoriams praktiškai neįmanomas, ne tik dėl to, kad reali akcijų vertė neatitinka nominalios jų vertės, tačiau ir dėl to, kad pirmumo teisė į išieškojimą iš akcijų priklauso asmeniui, kuriam šios akcijos yra įkeistos (Swedbank, AB). Taigi, ginčijama sutartis atitinka visus tariamam sandoriui keliamus reikalavimus (CK 1.86 str.), todėl sutuoktinių sudaryta Sutartis gali būti panaikinta tiek CK 1.86 str. 1d., tiek ir CK 6.66 str. numatytais pagrindais. Tariamojo sandorio atveju atsakovai privalo vienas kitam grąžinti tai, ką neteisėtai perleido Sutartimi, t. y. sutuoktinių turtui nustatytinas iki Sutarties sudarymo buvęs bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis turto režimas. Ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia atsakovų 2013m. balandžio 26d. sudarytą povedybinę turto padalijimo sutartį, bei taikyti restituciją viso šio sandorio apimtyje.

2020-08-31 rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas A. B. patvirtina, kad yra visos sąlygos, būtinos actio Pauliana ieškiniui pagrįsti. Papildomai pažymi, jog Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi iš dalies patenkino ieškovo reikalavimus atsakovui R. B. už perkeltą verslą 2013m. kovo-balandžio mėnesiais ir priteisė iš atsakovo 1 194 749,28 Eur žalos, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2514 Eur bylinėjimosi išlaidų GEI naudai; 4 312 632,76 Eur žalą, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8493,78 Eur bylinėjimosi išlaidų EG naudai; 13 489,66 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. B. naudai. Nutartyje nurodyta, jog žalos atsiradimo momentas buvo būtent 2013m. kovo – balandžio mėnesiais, todėl Bendrovių reikalavimo teisės į atsakovą R. B. atsirado dar iki ginčijamos sutarties sudarymo ir jau egzistavo jos sudarymo metu. Teigia, jog ginčijama sutartis pažeidė bendrovių, kaip kreditorių teises. Būtent tuo metu, kai perleido Bendrovių verslą į kitą įmonę, atsakovas sąmoningai 2013-0-26 perleido reikšmingą savo turto dalį Rūko g. 7, Vilniuje savo sutuoktinei, atsakovui paliekant tik 20 000 GEI akcijų. Šių akcijų vertė sutartyje buvo nustatyta sutuoktinių susitarimu, neatlikus realaus jų rinkos vertinimo. Sutarties sudarymo momentas aiškiai parodo, kad sutarties tikslas buvo išvengti žalos atlyginimo. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad Bendrovės yra bankrutavusios, todėl žalos išieškojimas iš žalą tyčia padariusio asmens, turi viešąjį interesą. Realizavus dalį atsakovo turto, bus galima padengti bent dalį Bendrovių kreditorinių reikalavimų. Rašytiniuose paaiškinimuose pažymi, jog atsakovas buvo nesąžiningas, sudaręs sandorį su sutuoktine. Be to, ieškovas tvirtina, jog turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį, nes GEI bankroto byloje 2019-02-12 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas ieškovo 38 348 Eur kreditorinis reikalavimas, tenkinamas trečiąja kreditorių eile; 2019-04-17 nutartimi ieškovo reikalavimas buvo padidintas iki 280 693,59 Eur. Iškėlus bankroto bylą EG, joje patvirtinti 792 686,33 Eur ieškovo kreditoriniai reikalavimai. Šie ieškovo reikalavimai Bendrovių bylose buvo patvirtinti pagal 2005-2007 sudarytas paskolų sutartis su bendrovėmis ir patvirtina, kad ieškovas ginčijamos sutarties sudarymo metu turėjo neabejotiną, galiojančią vykdytiną reikalavimo teisę į Bendroves.

Ieškovas A. B. teikė ieškinio patikslinimą, kuriuo  prašė detalizuoti restituciją ir ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia R. B. ir Rasos L. B. 2013m. balandžio 26d. sudarytą Sutuoktinių turto padalijimo sutartį bei taikyti restituciją – grąžinti į R. B. ir Rasos L. B. bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę pastatą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 1099-0028-3012, pastatą pirtį, unikalus Nr. 1099-0028-3023, pastatą stoginę, unikalus Nr. 1099-0028-3034, kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. 0101-0068-0098, adresu Nr. Rūko g. 7, Vilniuje; žemės sklypą, unikalus Nr. 0101—0068-0098, adresu Rūko g. 7, Vilniuje; 20 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Group Europa Investment“ , juridinio asmens kodas 3000123278, akcijų.

Ieškovą BUAB „Group Europa Investment“ (toliau – GEI) atstovaujantis nemokumo administratorius atsiliepime nurodė, jog 2019m. vasario 12d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2B-2171-852/2019 buvo patvirtintas GEI kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, iš kurių antros eilės kreditorių reikalavimų suma – 8206,05 Eur, trečios eilės kreditorių reikalavimų suma – 4205737,63 Eur. Tarp trečios eilės kreditorių buvo patvirtintas 38348 Eur ieškovo A. B. kreditorinis reikalavimas, o klausimas dėl papildomo jo finansinio reikalavimo tvirtinimo dar nagrinėjamas. Taip pat GEI bankroto byloje yra patvirtintas 1 866 223,34 Eur atsakovo R. B. kreditorinis reikalavimas. Visų kreditorinių reikalavimų suma – 4289970,96 Eur. Nemokumo administratorius atsiliepime nurodo, jog GEI neturi jokio reikšmingo turto, iš kurio nemokumo proceso metu galima būtų patenkinti dalį kreditorinių reikalavimų, kadangi 2013m. kovo balandžio mėnesiais tuometinis GEI vadovas atsakovas R. B. neteisėtai perkėlė į UAB „Aderas“ pagrindinį GEI turtą -  viešbučių ir restoranų valdymo verslą, dėl ko GEI praktiškai tapo nemokia. Atkreipė dėmesį į tai, kad įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2020m. balandžio 7d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-731-407/2020 buvo konstatuoti 2013m. kovo – balandžio mėnesiais laikotarpiu atlikti atsakovo neteisėti veiksmai, kuriais jis padarė GEI ir EG 5 507 382,04 Eur žalą. Nutartyje taip pat konstatuota, kad, jog R. B. sudarydamas sandorius ir perleisdamas pelningą GEI ir EG veiklą, negalėjo nesuprasti, kad tokiais veiksmais bus padaryta žala bendrovėms. Šie nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę šioje byloje. Nemokumo administratoriaus teigimu egzistuoja visos ginčijamos sutarties negaliojimo CK 6.66 str. pagrindu sąlygos : ieškovai turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą; ginčijama sutartis pažeidžia kreditorių GEI, EG ir A. B. interesus; skolininkas R. B. buvo nesąžiningas, nes žinojo, kad sutartis pažeidžia kreditorių teises. Taip pat minėtos aplinkybės patvirtina, kad sandoris pripažintinas negaliojančiu ir CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl tariamo sandorio, nes sutartis buvo sudaryta turint vienintelį tikslą ir motyvą – atsakovui R. B. išvengti savo prievolių atlyginti padarytą žalą GEI ir EG.

 Ieškovą BUAB „Europa Group“ atstovaujantis nemokumo administratorius Vaidas Jakaitis nurodo, jog Vilniaus apygardos teismo 2018m. spalio 30d. nutartimi UAB „Europa Group“ (toliau – EG) buvo iškelta bankroto byla. 2019m. birželio 20d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi EG pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Ieškovo EG atstovo teigimu, atsakovo R. B. sudarytas ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių EG, GEI ir A. B. interesus, o sudarydamas ginčijamą sandorį atsakovas elgėsi nesąžiningai. Lietuvos apeliacinis teismas 2020m. balandžio 7d. nutartimi priteisdamas ieškovų naudai žalą iš R. B. konstatavo esmines aplinkybes dėl žalos kilimo pagrindo ir žalos atsiradimo momento, kurios šioje byloje turi prejudicinę galią ir jų iš naujo įrodinėti nereikia. Įsiteisėjusia nutartimi neginčijamai įrodyta, jog bendra 5 507 382,04 Eur žala BUAB „Europa Group“ ir BUAB „Group Europa Investment“ buvo padaryta 2013m. kovo – balandžio mėnesiais atsakovo R. B. neteisėtais sandoriais perkeliant šių bendrovių verslą į UAB „Aderas“, kuris pažeidė fiduciarines pareigas, elgėsi nesąžiningai. EG atstovas pažymi, jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas tuo pačiu metu, 2013m. balandžio 26d., kai dėl neteisėto atsakovo veikimo buvo padaryta žala EG ir GEI, taigi atsakovas R. B. suprato kilsiančią žalą. Ginčijamu sandoriu atsakovas R. B. savo sutuoktinei perleido asmeninės nuosavybės teise reikšmingos vertės turtą, dėl ko jis faktiškai tapo nemokus ir EG bei kiti kreditoriai neturi galimybių išieškoti priteistą žalą. Pripažinus nesąžiningai atsakovo R. B. 2013m. balandžio 26d. sudarytą povedybinę turto padalijimo sutartį su sutuoktine R. L. B. negaliojančia, į R. B. turto masę grįžtų reikšmingas turtas, į kurį kreditorius EG galėtų nukreipti išieškojimą ir iš išieškoto turto patenkinti dalį kreditorių reikalavimų. Ieškovas BUAB „Europa Group“ ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo tiek CK 6.66 str. pagrindu, tiek ir CK 1.86 str. pagrindu dėl tariamo sandorio sudarymo, palaiko pilnai.

Atsakovai R. B. ir Rasa L. B. atsiliepime nurodo, kad nei GEI ir EG padaryta turtinė žala, nei ieškovų nurodomas tariamas verslo perkėlimas nėra nustatytos aplinkybės, kuriomis galima būtų pagrįstai remtis, formuluojant ieškinio dalyką. Ieškovai pateikė ieškinį, kuris yra grįstas prielaidomis. Pažymi, kad R. B. nei povedybinės sutarties sudarymo metu, nei šiuo metu neturi kreditorių, kurių interesai galėjo būti pažeisti sudarant povedybinę sutartį. Kadangi Bendrovių veikla, kaip turtinis kompleksas, nebuvo niekam perleista ar kitaip perduotas tretiesiems asmenims, ieškovui nėra jokio pagrindo reikšti netiesioginio ieškinio. Teigia, jog ieškovas turi galimai galiojančią reikalavimo teisę, tačiau neaišku, nei kokio dydžio, nei kokiu pagrindu ši teisė kildinama. Ieškovas nepateikia jokių rašytinių įrodymų, dėl kurių jam paskola nėra grąžinama. Atsakovas tvirtina, kad GEI yra moki, ir nors ne iš karto, bet vykdo mokėjimus išimtinai ieškovui. Todėl neegzistuoja netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlyga – skolininko teisė pareikšti ieškinį kitam asmeniui. Vien kreipimasis į GEI dėl paskolos grąžinimo neįrodo fakto, jog GEI yra nepajėgi įgyvendinti ieškovo reikalavimo. Ieškovas neįrodė, nei kad GEI ir EG yra R. B. kreditoriai, nei kad dėl povedybinės sutarties sudarymo sumažėjo ir nebeliko realios galimybės atsakovui atsiskaityti su kreditoriumi. Be to, pažymi, kad kreditorius turėjo sužinoti apie atsakovų sudarytą sutartį anksčiau, nei teigiama ieškinyje, nes sutartis buvo sudaryta 2013m. balandžio 26 d., o Vedybų sutarčių registre 2013m. balandžio 29d. Taigi ieškovas apie ginčijamą povedybinę sutartį galėjo sužinoti nuo sutarties įregistravimo, ieškinys buvo pareikštas tik 2014m. rugsėjo 29d., tai CK 6.66 straipsnyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, actio Pauliana ieškiniui pareikšti yra praleistas. Pažymi, jog atsakovams įregistravus povedybinę sutartį registre, R. B. neturėjo kreditorių, kurių interesai dėl minėtos sutarties sudarymo galėjo būti pažeisti, todėl actio Pauliana institutas negali būti taikomas atsakovų atžvilgiu ginčijant povedybinę sutartį. Atsakovų teigimu, ieškovas neįrodė visų actio Pauliana instituto taikymui būtinų sąlygų, todėl ieškinį prašo atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo A. B. atstovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad atsakovas 2013 metais atliko veiksmus, kuriuos teismai pripažino neteisėtais, o 2013-04-26 sudarė sutartį,  kuria visą vertingą turtą perdavė sutuoktinei. Atsakovas jokio vertingo turto neturi, tačiau tuo turtu naudojasi iki šiol. Perleistas turtas perregistruotas R. B. vardu tik 2020 metais, kai teismai priteisė dideles nuostolių sumas iš atsakovo. Ieškovai, įmonių kreditoriai atsidūrė tokioje situacijoje, kad padarytos žalos negali išsiieškoti. Ieškiniu prašo taikyti restituciją, atstatant turtinį režimą į pradinę padėtį. Teigia, jog senaties terminas nebuvo praleistas. Pažymi, kad nekilnojamojo turto registre tikrinant informaciją ginčijama sutartimi perleisto turto teisinis režimas nebuvo pasikeitęs. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nebūtina kasdieną stebėti viešus registrus. Ieškovai sužinojo apie sandorį tik tada, kai Vilniaus apygardos teisme buvo iškelta civilinė byla dėl žalos išieškojimo bei 2014m. kovo 18 d. priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Antstolis, vykdydamas nutartį, 2018-03-21 sudarė turto aprašą, iš kurio paaiškėjo, jog R. B. praktiškai neturi turto. Po pusmečio buvo pareikštas ieškinys. Jei vertinti formaliai, tai terminas buvo praleistas dėl paties atsakovo klaidinimo, neperregistravus to turto sutuoktinės vardu, todėl terminas turėtų būti atnaujintas.

Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog net ir esant kreditoriams, nėra draudžiama sutuoktiniams sudaryti povedybinę sutartį, svarbu, ar sumažėjo galimybė kreditoriams atgauti skolas. Tuo metu, kai buvo sudaryta povedybinė sutartis, niekas iš ieškovų nebuvo atsakovų kreditoriais. Ar atsakovai, sudarę povedybinę sutartį, pažeidė kreditorius, kai tuo metu jų neturėjo. Atsakovų teigimu, vienerių metų senaties terminas yra praleistas ir nors ieškovai sako, kad sužinojo apie sutartį 2014-03-21 , bet LAT išaiškino, kad turi būti įvertintas ir objektyvusis kriterijus. Vedybų sutarčių registras yra viešas. Ieškovas objektyviai apie sutartį galėjo nuo įregistravimo 2013m. balandžio 29d. ieškinys pateiktas tik 2014-09-29. Teigia, jog tuo metu vyko bent trys teisminiai procesai, kur buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo galima apie sutartį sužinoti.  Dėl privalomumo sudaryti sutartį Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, jog sutuoktiniai gali pasidalinti turtą ir santuokos metu, nebūtinai skyrybų atveju. Kreditorių teisių pažeidimo nėra, prašo taikyti senatį.

Atsakovai R. B. ir Rasa L. B. prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.

BUAB „Europa Group“ ir BUAB „Group Europa Investment“ atstovai prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

 

Ieškinys tenkintinas.

 

Byloje nustatyta, jog ieškovui A. B. ir atsakovui R. B. priklauso po 50 procentų GEI ir EG akcijų (ieškinio priedas Nr.2). Vilniaus apygardos teismo 2018m. vasario 22d. nutartimi UAB „Europa Group“ iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2018m. rugpjūčio 23d. nutartimi UAB „Group Europa Investment“ iškelta bankroto byla ir įmonės administratoriumi paskirtas Martynas Šlikas. Lietuvos apeliacinio teismo 2018m. spalio 11d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018m. rugpjūčio 23d. nutartis palikta galioti. Lietuvos apeliacinio teismo 2020m. balandžio 7d. nutartimi iš atsakovo R. B. priteista 1 194 749,28 Eur žalos atlyginimo, 6 procentai metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 514,06 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Group Europa Investment“ naudai; 4 312 632,76 Eur žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8 493,78 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB Europa Group“ naudai; 13 489,66 Eur bylinėjimosi išlaidų A. B. naudai. Vilniaus rajono 1-ojo notarų biure 2013m. balandžio 26d. R. B. ir Rasa L. B. sudarė povedybinę turto padalijimo sutartį, kuria atsakovams bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, esantis Rūko g. 7, Vilniuje su ūkiniais pastatais ir inžinieriniais įrenginiais, bei 0,1434 ha ploto žemės sklypas, esantis Rūko g. 7, Vilniuje, buvo perleistas Rasos L. B. asmeninėn nuosavybėn. Nurodyto nekilnojamojo turto teisinis režimas 2013m. balandžio 26 Turto pasidalijimo sutarties pagrindu  atsakovės Rasos L. B. vardu buvo įregistruotas 2020m. birželio 8 d.   

 

            Dėl ieškinio senaties termino

CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Bylose pagal actio Pauliana kiekvienu konkrečiu atveju svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  Nr. 3K-3-362/2011). Taigi šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises. 

Ieškinio senaties institutas nustatomas tiek ieškovo, tiek ir atsakovo interesais. Viena vertus, juo yra užtikrinamas civilinių teisinių santykių stabilumas ir apibrėžtumas, kita vertus, ieškinio senatis skatina nukentėjusiąją šalį imtis priemonių operatyviai ginti savo pažeistas teises. Tais atvejais, kai egzistavo kokios nors aplinkybės, nepriklausančios nuo asmens valios ir sukliudžiusios jam laiku, nepasibaigus ieškinio senaties terminui, kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, taip pat ir tais atvejais, jeigu asmuo, veikdamas protingai ir sąžiningai, aktyviais teisėtais veiksmais per visą laikotarpį iki bylos iškėlimo siekė ginti savo pažeistas teises, negalima būtų pripažinti, jog tai suteiktų atsakovui teisę tikėtis, jog toks asmuo apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista, taip pat negalima pripažinti, jog, esant aukščiau minėtoms aplinkybėms, pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo atitiktų ieškinio senaties teisinio instituto paskirtį. Tokiu atveju viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2002).

Nors ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet ir su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai; išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015m. liepos 24d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino pradžią ieškovas sieja su Vilniaus apygardos teismo 2014m. kovo 18d. nutartimi, kuria R. B. atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, vykdymu. Ieškovų teigimu, būtent tuo metu, kai antstolis aprašė atsakovo turtą, ieškovui tapo žinoma apie ginčijamą sutartį. Ieškinys dėl sandorio nuginčijimo teisme buvo pareikštas 2014m. rugsėjo 29d. Atsakovų teigimu, informacija apie sudarytą atsakovų sandorį ieškovui galėjo būti žinoma jau nuo sutarties įregistravimo Vedybų sutarčių registre 2013m. balandžio 29d.  Tačiau šis faktas, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo ieškinio senaties termino pradžią skaičiuoti nuo išviešinimo datos, ar dar daugiau, laikyti, jog ieškovas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, kad nepatikrino Vedybų sutarčių registre esančios informacijos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2013 m. balandžio 26 d. Turto pasidalijimo sutarties pagrindu pasikeitęs nekilnojamojo turto teisinis režimas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas tik 2020m. birželio 8d., todėl toks atsakovų elgesys, delsiant įregistruoti viešame registre seniai įvykusį turto perleidimą, laikytinas klaidinančiu ir nesudarančiu pagrindo ieškininio senaties termino pradžią skaičiuoti nuo sutarties išviešinimo Vedybų sutarčių registre. Teismas, įvertinęs nuoseklius ieškovo paaškinimus, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jo nurodomas aplinkybes, sprendžia, jog vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.  

 

     Dėl actio Pauliana ieškinio sąlygų

           Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad CK 6.66 straipsnyje įtvirtinto vieno iš kreditoriaus interesų gynimo būdų paskirtis yra ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-424/2003; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; kt.). Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana ieškinį, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims.

                   CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Pripažinti sandorį negaliojančiu Pauliana ieškinio pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017; 2019 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019).

                   Ieškovas A. B., būdamas bendrovių GEI ir EG akcininku bei turėdamas vykdytiną reikalavimo teisę į bendroves (ieškovo reikalavimai bendrovių bankroto bylose buvo patvirtinti pagal 2005-2007 m. sudarytas paskolų sutartis su bendrovėmis), turi teisę įgyvendinti skolininko teises į skolininko skolininką atsakovą R. B., taigi turi teisę savo pažeistas teises ginti reikšdamas netiesioginį ieškinį (CK 6.68 str.).

 

       Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimo

             Pirma, actio Pauliana taikymo sąlyga – kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Bankroto administratorius, įrodinėdamas nurodytos actio Pauliana sąlygos buvimą, privalo pateikti duomenis apie bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų atsiradimo momentą. Tam, kad būtų konstatuotas šios actio Pauliana sąlygos buvimas, būtina įrodyti, kad nors vienas bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus reikalavimas (jo dalis) atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016).

            Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog taikant CK 6.66 straipsnį kreditorius yra ne tik asmuo, kuris įgyja reikalavimo teisę į skolininką sutarties pagrindu, bet ir asmuo, kurio reikalavimo teisė į skolininką atsiranda iš deliktinės atsakomybės, paveldėjimo, vaikų, sutuoktinių išlaikymo teisinių santykių ir pan. taigi, kreditoriumi pripažįstamas asmuo, kuris turi turtinį reikalavimą į kitą asmenį – skolininką (CK 6.2 str.), nepriklausomai nuo reikalavimo atsiradimo pagrindo, turi teisę reikalauti, kad šis įvykdytų savo prievolę pagal įstatyme ar sutartyje nustatytus reikalavimus (CK 6.38 str. 1d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007m. kovo 19d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007; 2008m. birželio 9d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008 ir kt.) .

     Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-731-407/2020, nagrinėdamas R. B. 2013m. kovo – balandžio mėnesiais sudarytus sandorius, kuriais buvo perkeltas EG ir GEI vykdytas viešbučių ir restoranų verslas, kaip turtinis kompleksas, į UAB „Aderas“, iš R. B. BUAB „Europa Group“ naudai priteisė 4 312 632,76 Eur žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 8 493,78 Eur bylinėjimosi išlaidų; BUAB „Group Europa Investment“ naudai priteisė 1 194 749,28 Eur žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 514,06 Eur bylinėjimosi išlaidų; A. B. priteista 13 489,66 Eur bylinėjimosi išlaidų. Būtent šiomis aplinkybėmis, kurias nagrinėjo Lietuvos apeliacinis teismas, yra grindžiamas ir ieškinys. Taigi, šia įsiteisėjusia nutartimi iš atsakovo R. B. priteisdamas žalą, teismas konstatavo esmines aplinkybes dėl žalos kilimo pagrindo ir žalos atsiradimo momento, kurios nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią ir jų iš naujo įrodinėti nereikia (CPL 182 str.2p., 279 str.4d.). Lietuvos apeliacinis teismo nutartimi įrodyta, jog bendra 5 507 382,04 Eur žala ieškovams buvo padaryta 2013m. kovo –balandžio mėnesiais, o tai reiškia, jog ieškovai ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo neabejotiną reikalavimo teisę į atsakovą R. B..

 

       Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo

            Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta formuluotė – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ – reiškia, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti ir tokius kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie tiesiogiai neišvardinti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, o taip pat tai, kad šios su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio; šiuo aspektu pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016). Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas.

            Sutuoktinių teisė sudaryti vedybinę (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta įstatymu (CK 3.83 straipsnio 1 dalis). Tačiau svarbi aplinkybė yra ta, kad ginčijamu sandoriu R. B. savo sutuoktinei perleido visa vertingą nekilnojamąjį turtą, sau palikdamas 20 000 bendrovės GEI akcijų (kurių nominali vertė 100 Lt). Akivaizdu, jog ginčijama sutartimi R. B. perleidus vertingą turtą – nekilnojamojo turto dalį sutuoktinės asmeninėn nuosavybėn, jo kreditoriai prarado galimybes išieškoti priteistą žalą, nes R. B. turimos reikalavimo teisės į nemokias įmones, kurios beje, prie nemokumo buvo privestos paties atsakovo neteisėtų veiksmų, tapo nevertingos. Sutinkamai su antstolio Donato Kisieliaus 2020-07-23 patvarkymu Nr. S-20-174-23481, visas R. B. arešto mastas siekia 7 925 319,79 Eur, o tai gerokai viršija jo turimų visų reikalavimo teisių į BUAB „Europa Group“ ir BUAB „Group Europa Investment“ dydį (2 717 099,37 Eur). Įvertinus tai, jog pirmenybės teisė priklauso hipotekos kreditoriui AB „Swedbank“, turinčiam 6 859 112,97 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, akivaizdu, jog trečios eilės R. B. kreditorinis reikalavimas nebus patenkintas. Jokio kito reikšmingo turto, į kurį galėtų būti nukreiptas priteistų skolų išieškojimas, atsakovas neturi. Iš to seka, jog ginčijamos sutarties sudarymas akivaizdžiai pablogino skolininko turtinę padėtį ir užkirto kelią kreditoriams išieškoti priteistą žalos atlyginimą. Nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog ginčijamas sandoris esminiai pablogino atsakovo turtinę padėtį, atimdamas jo realią galimybę atsiskaityti su kreditoriais, ir tuo pažeidė kreditorių teises.

 

      Dėl sandorio šalių (ne)sąžiningumo

Šiame kontekste svarbi aplinkybė yra ta, jog ginčijamas sandoris yra sudarytas tarp sutuoktinių, kurių nesąžiningumas yra preziumuojamas (CK 6.67 str. 1d.1p.) Be to bylos medžiaga patvirtina, jog ginčijamas sandoris – povedybinė turto padalijimo sutartis, atsakovų buvo sudaryta būtent tuo pat metu, kaip ir neteisėtai perkeltas bendrovių GEI ir EG verslas į UAB „Aderas“, t. y. 2013m. balandžio 26d. Tai leidžia pagrįstai manyti, jog reikšmingo turto perleidimas savo sutuoktinei buvo sąlygotas vienintelio siekio išvengti žalos atlyginimo bendrovėms. Nors atsakovė Rasa L. B. teigė nesidomėjusi sutuoktinio verslu, tačiau motyvuoto paaiškinimo, kodėl kilo poreikis dalinti sutuoktinių turtą būtent 2013m. balandį ir būtent tokiu būdu, teismui nepateikė. Įvertinus bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, konstatuotina, jog nesąžiningumo prezumpcija nebuvo paneigta.  

Dėl sandorio sudarymo privalomumo

Skolininko neprivalėjimas sudaryti sandorį yra viena iš būtinųjų sąlygų kreditoriui ginčyti skolininko sudarytą sandorį. Kai skolininkas sandorį sudarė dėl to, kad jį sudaryti privalėjo, nes turėjo tokią teisinę pareigą, tuomet kreditorius netenka galimybės ginti savo teises reikšdamas Pauliana ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-916/2016). Privaloma aplinkybė sudaryti sandorį gali būti konstatuota tuomet, kai pareiga sudaryti sandorį kyla iš privalomų teismo ar kitų institucijų sprendimų ar kitų objektyvių aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių dėl prievolės sutuoktiniams pasidalinti santuokoje užgyventą turtą. Pažymėtina, jog įstatymu numatyta sutuoktinių teisė, o ne pareiga sudaryti vedybinę (povedybinę sutartį) ir ja nustatyti sutuoktinių turto režimą.

Dėl tariamo sandorio

 

Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Ieškovui prašant pripažinti sutartį negaliojančia kaip sudarytą tariamai, pareiga įrodyti, jog sutartis buvo vykdoma, tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų. Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Vienas tariamojo sandorio požymių yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Taigi, bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais būtina išsiaiškinti, ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas ir kokia buvo tikroji sandorio šalių valia.

Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra ta, jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas būtent tuo laikotarpiu, kai atsakovas R. B. neteisėtai perkėlė bendrovių veiklą į UAB „Aderas“, t. y. 2013m. balandžio mėnesį. Be to, ginčijama Turto pasidalijimo sutartimi visas vertingas sutuoktinių turtas buvo perleistas atsakovei R.L. B., kas leidžia teigti, kad pagrindinis sandorio sudarymo tikslas – išvengti kreditorinių prievolių įvykdymo. Atsakovui R. B. paliktos tik GEI akcijos, iš kurių skolos išieškojimas neįmanomas, kaip tvirtina ieškovai, nes reali akcijų vertė neatitinka nominalios, ir pirmumo teisė į išieškojimą priklauso hipotekiniam kreditoriui Swedbank, AB. Taip pat byloje nustatyta, jog ilgą laiką perleistas turtas nebuvo registruotas atsakovo R. B. sutuoktinės vardu kaip jos asmeninė nuosavybė, t. y. realiai nebuvo vykdomas, o pats atsakovas iki šiol gyvena tame pačiame šeimos būste Rūko g. 7,Vilniuje. Nuosavybės teisė į perleistą turtą Rasos L. B. vardu buvo įregistruota tik 2020-06-08, kai Lietuvos apeliacinis teismas priteisė iš atsakovo R. B. didžiulio masto žalos atlyginimą ieškovams GEI, EG ir A. B..

Teismas, vadovaudamasis bylos medžiaga ir joje esančiais rašytiniais įrodymais, jų visuma sprendžia, jog yra pagrindas konstatuoti, kad ginčijamas sandoris realiai nebuvo vykdomas, faktinių civilinių teisių pasikeitimo sudarius turto padalijimo sutartį neįvyko, sandorio tikslas buvo siekis išvengti prievolių kreditoriams vykdymo ir atitinka tariamam sandoriui keliamus kriterijus. Sandoris neketinant sukurti teisinių pasekmių, negalioja (CK 1.86 straipsnio 1 dalis).

 

Dėl restitucijos

Pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, išspręstinas ir restitucijos taikymo klausimas. Restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavusi kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ši nepagrįstai gavusi. Taigi, restitucija yra taikoma kaip teisinė negaliojančio sandorio pasekmė, grąžinant tokio sandorio šalis į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo momento (CK 1.138 str. 2 p., 6.145 str. 1 p.). Kai sandoris negalioja dėl jo prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, yra sumokėjęs 108 Lt (31 Eur) žyminio mokesčio, o likusi žyminio mokesčio dalis, kuri sudaro 26516 Lt (7679 Eur), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014m. spalio 9d. nutartimi buvo atidėta iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys buvo patenkintas pilnai, teismo atidėtas žyminis mokestis priteistinas valstybei iš atsakovų R. B. ir Rasos L. B. lygiomis dalimis (CPK 96str.1d.). Ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos jo patirtos išlaidos žyminiam mokesčiui už ieškinį bei atskirąjį skundą (108 Lt ir 100 Lt / 60 Eur).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 21,97 Eur.  Remiantis LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ bei CPK 93 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 21,97 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

 

Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 284 str. 1 d., 307 str., teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančia R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Rasos L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 2013m. balandžio 26d. sudarytą Sutuoktinių turto padalijimo sutartį bei taikyti restituciją – grąžinti į R. B. ir Rasos L. B. bendrąją jungtinę nuosavybę pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 1099-0028-3012, pastatą-pirtį, unikalus Nr. 1099-0028-3023, pastatą-stoginę, unikalus Nr. 1099-0028-3034, kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. 1099-0028-3045, adresu Rūko g. 7, Vilniuje; žemės sklypą, unikalus Nr. 0101-0068-0098, adresu Rūko g. 7, Vilniuje; 20 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Group Europa Investment“, juridinio asmens kodas 300013278, akcijų.

Priteisti iš atsakovų R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Rasos L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 7679 Eur (septynis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų ir 21,97 Eur (dvidešimt vieną eurą 97ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų  valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovų R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Rasos L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 60 Eur (šešiasdešimt eurų) žyminio mokesčio A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

Sprendimas\\\\\\\\dienų nuo pridienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                      Margarita Ambrazaitienė


Paminėta tekste:
  • CK6 6.68 str. Netiesioginis ieškinys
  • CK
  • CK1 1.86 str. Tariamojo sandorio negaliojimas
  • CK6 6.66 str. Kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana)
  • e2A-731-407/2020
  • 3K-3-460-915/2015
  • 3K-3-485/2010
  • e3K-3-411-611/2017
  • e3K-3-311-1075/2019
  • 3K-P-311/2012
  • e3K-3-191-915/2016
  • CK6 6.2 str. Prievolių atsiradimo pagrindai
  • CK6 6.38 str. Prievolių vykdymo principai
  • 3K-3-98/2007
  • 3K-3-262/2008
  • 3K-3-167/2012
  • 3K-3-1-701/2016
  • CK3 3.83 str. Sutuoktinių teisė nustatyti turto teisinį režimą pagal vedybų sutartį
  • CK6 6.67 str. Nesąžiningumo prezumpcija
  • e3K-3-172-916/2016
  • 3K-3-337/2008
  • 3K-3-191/2006
  • e3K-3-9-684/2017
  • CK1 1.80 str. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
  • CPK 259 str. Sprendimo priėmimas