Administracinė byla Nr. eA-3207-442/2019

      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03043-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.1.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos F. W. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos F. W. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė F. W. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su 2018 m. rugsėjo 10 d. skundu, prašydama:

1.1.                      panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas, ir Departamentas) Imigracijos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-690/17I-437 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti daugkartinę nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) pilietei F. W.“ (toliau – ir Sprendimas);

1.2.                      įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir LLG).

2.       Pareiškėja paaiškino, kad ji pateikė duomenis, atitinkančius tikrovę, jie nebuvo suklastoti, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) (nuo 2014 m. liepos 21 d. iki 2017 m. birželio 7 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“) nėra fiktyvi ar imituota, nelegalios migracijos grėsmės nėra, o pareiškėja atitinka sąlygas, nustatytas LLG gauti verslo pagrindu. Pareiškėjos teigimu, Sprendime nepagrįstai ir neteisėtai nurodyta, jog pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, todėl jai nepratęstas LLG. Pareiškėja visada atitiko ir atitinka minėtus reikalavimus: užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvoje, daugiau kaip 3 metus gyvena Lietuvoje ir užsiima teisėta ir realia veikla, jos valdoma Bendrovė sėkmingai veikia nuo 2014 m. liepos mėnesio, Bendrovė nebuvo nutraukusi teisėtos veiklos, Bendrovė veikia pelningai, dokumentacija išsami; pareiškėja yra Bendrovės akcininkė ir nuo 2015 m. balandžio 3 d. – direktorė, Bendrovės įstatinis kapitalas kelis kartus augo, nuosavas kapitalas visada atitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus (dėl to ginčo nėra), joje dirbo ir dirba darbuotojai; Bendrovė nuo 2017 m. gegužės 4 d. registruota PVM mokėtoja. Tai, kad Bendrovės pagrindinė veikla yra turizmas, ji iš esmės teikia paslaugas kinų kilmės asmenims, taigi, pareiškėja gali vykdyti veiklą, negyvendama Lietuvoje, nesudaro pagrindo vertinti ir spręsti, jog Bendrovės veikla netinkama, nėra realiai vykdoma ar fiktyvi, kad pareiškėja taip siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Be to, Sprendime nekonstatuota, jog Bendrovės veikla yra fiktyvi, tik galbūt suabejota dėl pareiškėjos tikslo ir sąlygų, jos siekio plėtoti verslą Lietuvoje, realios Bendrovės veiklos. Sprendimas paremtas abejonėmis, nepagrįstomis faktais.

3.        Pareiškėja nurodė, kad Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (toliau – ir VDT) išdavė Bendrovei pažymėjimą (toliau – ir Pažymėjimas), patvirtinantį, kad ji atitinka kelionių organizatoriui keliamus reikalavimus ir gali teikti kelionių organizavimo paslaugas (veiklos forma – atvykstamasis turizmas). Bendrovė daugiau kaip 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl LLG pakeitimo vykdė ir vykdo atvykstamojo turizmo veiklą. Bendrovės veiklos plane detalizuota, kad ji teikia šias paslaugas: atvykstamojo turizmo į Lietuvą organizavimas; skrydžių, pervežimų, apgyvendinimo, maitinimo, ekskursijų organizavimas (nenustatyta, į kurias šalis), kelionės planų sudarymas į ne Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybes. Pareiškėja 2018 m. gegužės 9 d. kreipėsi į Departamentą, prašydama pratęsti LLG 2 metams, dėl šios priežasties Departamentas turėjo nagrinėti aktualų 6 mėnesių veiklos vykdymo laikotarpį iki pareiškėjos dokumentų pateikimo dienos (nuo 2017 m. gruodžio 9 d. iki 2018 m. gegužės 9 d.). Tai, kad Bendrovė teikia verslo plane nurodytas atvykstamojo turizmo į Lietuvą organizavimo paslaugas, patvirtina šie įrodymai: – 2018 m. kovo 14 d. turizmo paslaugų teikimo sutartis su Y. Z. dėl transporto ir maitinimo paslaugų suteikimo viešnagės Lietuvoje metu; 2018 m. gegužės 2 d. sudaryta turizmo paslaugų teikimo sutartis su Kinijoje registruota įmone (duomenys neskelbtini) LTD dėl 14 dienų turistinės kelionės iš Kinijos po Lietuvą, Latviją, Estiją, Juodkalniją ir Kroatiją šios įmonės darbuotojams (Lietuvoje turistai iš Kinijos praleido 3 paras). Turizmo paslaugų teikimo sutarties sudarymas, kelionės organizavimas trunka kelis mėnesius, taip pat Bendrovė savo teikiamas atvykstamojo turizmo į Lietuvą ir Baltijos šalis paslaugas nuolat reklamuoja „X. A.“ mobiliojoje programėlėje, kuri yra populiariausia tokio tipo mobilioji programėlė Kinijoje nuo 2014 m., joje skelbiamos tarptautinės naujienos ir įvykiai, reklamuojama užsienio šalyse vykstantys renginiai, užsienio šalių įmonės. Bendrovės veiklą patvirtina Bendrovės išrašytos sąskaitos klientams. Departamentui buvo pateiktos šios sutartys: 2017 m. balandžio 14 d. sutartis su Z. W. dėl viešbučių, lėktuvų, autobusų, traukinių bilietų, automobilių nuomos užsakymo paslaugų; 2017 lapkričio 14 d. sudaryta sutartis su (duomenys neskelbtini) dėl kelionės plano sudarymo į Braziliją 20 žmonių grupei; 2017 m. lapkričio 15 d. sutartis su X. W. dėl kelionės iš Kinijos į Rusiją sudarymo; 2017 m. lapkričio 20 d. sutartis su klientu Z. W. dėl kelionės iš Kinijos į Egiptą. Skrydžių, pervežimų, apgyvendinimo, maitinimo, ekskursijų organizavimo paslaugos ir kelionės planų sudarymo į ne ES šalis paslaugos (toliau – ir Paslaugos) nėra Bendrovės veikla atvykstamojo turizmo forma (nes turistai atvyksta ne į Lietuvą), bet tai jokiu būdu nereiškia, kad Bendrovė negali vykdyti šios veiklos pagal veiklos planą: užsienietis yra laisvas kurti naujų verslų idėjas, investuoti į įvairias verslo kryptis; teikiamos Paslaugos nereiškia, kad Bendrovė nevykdo veiklos Lietuvoje ir pareiškėjai nereikalingas LLG, norint organizuoti Bendrovės veiklą. Bendrovės veikla yra specifinė, ji veiklą vykdo Lietuvoje, būstinė yra Vilniuje, Lietuvoje; sutartys su klientais pasirašomos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, ginčų sprendimas numatytas Lietuvos Respublikos teismuose, taikant Lietuvos Respublikos teisę, pajamos gaunamos Lietuvoje, mokesčiai mokami Lietuvoje, paslaugos gali būti teikiamos klientams ir be sutarčių: Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nenustatyta privaloma rašytinės atlygintinų paslaugų sutarties forma. Bendrovė daugiau kaip 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl LLG pakeitimo vykdė ir vykdo Bendrovės verslo plane nurodytą veiklą, t. y. tarpininkauja perkant ir parduodant mobiliąsias SIM korteles, teikia konsultacijas dėl verslo vykdymo Lietuvoje. Bendrovės veiklos plane detalizuota, kad ji teikia tarpininkavimo paslaugas: ieško SIM kortelių tiekėjų (gamintojų), derina gamybos (tiekimo), pardavimo – pirkimo, transportavimo klausimus bei teikia klientams verslo konsultacijas ir pagalbą, steigiant įmones, saugant intelektinę nuosavybę. Tai, kad Bendrovė 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl LLG pakeitimo teikė verslo plane nurodytas tarpininkavimo ir konsultavimo paslaugas, patvirtina šie įrodymai: 2017 m. lapkričio 10 d. tarp Bendrovės ir X. H. sudaryta sutartis dėl tarpininkavimo paslaugų mobiliųjų SIM kortelių įsigijimo srityje, apmokėjimas pagal sutartį gautas 2018 m. balandžio 16 d.; 2018 m. vasario 6 d. tarp Bendrovės ir K. L. sudaryta sutartis dėl tarpininkavimo paslaugų mobiliųjų SIM kortelių įsigijimo srityje, apmokėjimai gauti 2018 m. gegužės 21 d., bet paslaugos buvo suteiktos iki kreipimosi dėl LLG pratęsimo dienos; 2018 m. kovo 7 d. tarp Bendrovės ir (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartis dėl tarpininkavimo paslaugų mobiliųjų SIM kortelių įsigijimo srityje, apmokėjimas gautas 2018 m. gegužės 21 d., bet paslaugos suteiktos iki kreipimosi dėl LLG pratęsimo dienos. Bendrovė nepateikė sutarčių su SIM kortelių gamintojais, bet tai nereiškia, kad jų nesant Bendrovės veiklos vykdymas yra neteisėtas ar negalimas. Tarpininkavimo paslaugos ir konsultavimo paslaugos daugiausia teikiamos užsienio šalių piliečiams, tačiau tai nereiškia, kad paslaugos teikiamos ne Lietuvoje. Užsieniečiai (Bendrovės klientai) už paslaugas atsiskaitė grynaisiais (kasos pajamų orderiai), nes abiem šalims taip priimtina ir patogu ir nereiškia, kad Bendrovės veikla yra neskaidri. Be to, egzistuoja Kinijos užsienio valiutos politika: vietiniams Kinijos gyventojams nustatyti limitai banko transakcijoms, atliekamoms užsienio valiuta, todėl dažniausiai atsiskaitoma grynaisiais, kai direktorė išvyksta į komandiruotę arba užsieniečiai atvyksta į Lietuvą. 

4.       Pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė negali kilti: ji pastoviai, beveik be išvykimų iš Lietuvos (išvykos yra trumpalaikės), realiai gyvena Lietuvoje, yra Bendrovės akcininkė ir direktorė, nuolat dalyvauja Bendrovės veikloje, vyksta į įvairias parodas, dalyvauja susitikimuose, nuolat bendrauja su užsienio klientais, organizuoja Bendrovės pelningą veiklą Lietuvoje. Departamentas, atlikęs patikrinimą, nustatė, kad Bendrovėje faktiškai dirba darbuotojai, dalies jų patikrinimo metu nebuvo biure (išskyrus S. P.), bet tai nereiškia, kad Bendrovė veiklos nevykdo ar veikla imituojama. Dėl Departamento Sprendime nurodyto UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto akivaizdu, kad atsakovas tik nurodo, kad kyla abejonės dėl sąžiningo tikslo plėtoti verslą ir realios įmonės veiklos, tačiau jokių argumentų ar abejones šalinančių teiginių nepateikia, tad šie argumentai nepagrįsti, nes neaiškinama, kokiu pagrindu nelegalios migracijos grėsmė gali kilti ir kokie duomenys, kurie neatitinka tikrovės, pateikti. Pareiškėjos veiksmai negali suponuoti išvados, kad ji kelia nelegalios migracijos grėsmę, nes ji nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų ar išvykimo terminų, todėl atsakovo motyvai nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais. Sprendimas panaikinti LLG sukels rimtas pasekmes ne tik pareiškėjai, bet ir Bendrovei, kitai Bendrovės akcininkei, nes Bendrovė negalės tęsti veiklos be esamų dalyvių.

5.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

6.       Atsakovas pakartoja kai kurias Sprendimo nuostatas, nurodo, kad Departamentas priėmė teisėtą, pagrįstą Sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir išsamus, paremtas surinktais duomenimis, visapusiškai išnagrinėjus surinktus duomenis.

7.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėja 2018 m. gegužės 9 d. pateikė Departamentui prašymą pakeisti LLG (toliau – ir Prašymas), su Prašymu pateikė, be kita ko, Bendrovės 2017 m. rugsėjo 30 d. verslo planą, balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, darbo sutarčių, sudarytų su 4 Lietuvos Respublikos piliečiais, kopijas, negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, Pažymėjimą, sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitus; Bendrovės Luminor banko sąskaitos išrašą nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. Pareiškėja pagal Departamento Imigracijos skyriaus prašymą 2018 m. rugpjūčio 16 d. pateikė papildomus dokumentus (raštą ir sutartis su Bendrovės klientais dėl paslaugų jiems teikimo (turizmo, susijusių papildomų paslaugų, SIM kortelių įsigijimo)), tačiau juos nagrinėjant įtarimai dėl Bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl LLG pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvoje tik sustiprėjo, nes minėtos sutartys nepatvirtina Bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl LLG pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvoje, jokie dokumentai, patvirtinantys šių sutarčių vykdymą, nepateikti, o pačios sutartys pateiktos vėliau, Departamento Imigracijos skyriui paprašius Bendrovės akcininkių pateikti papildomus dokumentus apie Bendrovės veiklą. Sprendime pagrįstai konstatuota, kad duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė, norėdama pasikeisti LLG, neatitinka tikrovės, o Bendrovė neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, nes pateikti dokumentai apie Bendrovės vykdomą veiklą neįrodo Bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl LLG pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvoje, taip pat joje visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos, kitos ES valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai. Tai reiškia, kad pareiškėja neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygų LLG gauti ir jai pagrįstai atsisakyta pakeisti LLG UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.

8.       Vien tai, jog Bendrovei buvo išduotas leidimas verstis atvykstamojo turizmo veikla, nepatvirtina aplinkybės, kad tokia veikla ir vykdyta, tokių aplinkybių nepatvirtina ir tai, jog Bendrovė įregistruota PVM mokėtoja (be to, beveik visose pateiktose sąskaitose faktūrose nurodyta, kad suteiktos paslaugos nėra PVM objektas Lietuvoje). Pareiškėja, pateikdama Prašymą, privalėjo pateikti visus turimus įrodymus, patvirtinančius LLG pakeitimo pagrindą, įrodyti savo ketinimų realumą ir pagrįstumą, tačiau šios pareigos neįvykdė (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas Nr. eA-3048-822/2016, Nr. eA-4774-756/2017, Nr. A-2005-662/2016, Nr. eA-3398-858/2017). Vien sutarčių pateikimas negali įrodyti įmonės vykdomos veiklos, jeigu nepateikiami įrodymai apie paslaugų suteikimą (byla Nr. eA-4617-624/2017). Formalūs Bendrovės veiklos požymiai, kuriuos akcentuoja pareiškėja, nesudaro pagrindo teigti, kad Bendrovė realiai vykdo veiklą Lietuvoje (žr. bylą Nr. A-4228-442/2018). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja Departamentui nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad Bendrovė ne mažiau kaip 6 mėnesius iki jos kreipimosi dėl LLG pakeitimo vykdė veiklą Lietuvoje (pagal pateiktus dokumentus Bendrovė teikė paslaugas ne Lietuvos teritorijoje, o pateikti dokumentai dėl paslaugų Lietuvos teritorijoje nepatvirtino Bendrovės veiklos vykdymo ne mažiau kaip 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl LLG pakeitimo), deklaratyvūs skundo teiginiai, kad Bendrovė atitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimą.

9.       Sprendimas priimtas ir tuo pagrindu, kad pareiškėja, norėdama gauti LLG, pateikė Departamentui tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo ketinimus vykdyti teisėtą veiklą Lietuvoje, šias išvadas patvirtino ne tik duomenys apie Bendrovės paslaugų teikimą (2017 m. gegužės mėn. sudarytos sutartys, kurios turėjo būti apmokėtos iki 2017 m. gegužės mėn., tačiau pagal pateiktus pinigų priėmimo kvitus buvo apmokėtos po metų, 2018 m. balandžio 16 d., t. y. būtent tuo laikotarpiu, kuriuo Bendrovė turėjo vykdyti veiklą, pareiškėjai norint pasikeisti LLG; pinigų priėmimo kvitai išrašyti 2018 m. balandžio 16 d., juose pasirašiusi pareiškėja, bet ji 2018 m. balandžio 14 d. – 2018 m. balandžio 29 d. buvo išvykusi iš Lietuvos), bet ir Migracijos valdybos atlikto Bendrovės patikrinimo rezultatai. Atsižvelgiant į Bendrovės veiklos patikrinimo rezultatus ir kitas nustatytas faktines aplinkybes, Sprendime pagrįstai konstatuota, kad visi Bendrovės darbuotojai joje realiai nedirba, o tai yra rimtas pagrindas manyti, jog Bendrovės darbuotojai įdarbinti tik tam, jog pareiškėja atitiktų UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygas LLG gauti. Pareiškėjos, ji gyvena Lietuvoje ir nuolat dalyvauja Bendrovės veikloje, bet šių teiginių nepagrindžia dokumentais. Pagal pareiškėjos paso kopiją pareiškėja tik kartą kirto Lietuvos Respublikos išorės sieną, beveik visi pareiškėjos atvykimai į ES buvo per Barselonos ar kitus Ispanijos oro uostus, t. y. pareiškėjos kelionės tikslas buvo ne Lietuva, o Ispanija. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad pareiškėja Bendrovės veikloje nedalyvauja, jos buvimas Lietuvoje, vykdant Bendrovės veiklą, nėra būtinas. Taigi, Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja, kreipdamasi dėl LLG pakeitimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. ji nevykdo ir neketina vykdyti teisėtos veiklos Lietuvoje. Be to, teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nesuteikiama automatiškai ir įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus.

10.       Išvada dėl pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmės paremta tiek byloje surinktais faktiniais duomenimis, tiek galiojančiomis teisės aktų nuostatomis. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarime Nr. 29 patvirtintų Lietuvos migracijos politikos gairių (toliau – ir Gairės) nuostatas, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A-2005-662/2016), atsisakymas išduoti LLG, kai užsienietis tik formaliai atitinka LLG išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. LLG UTPĮ 45 straipsnio pagrindu išdavimo tikslas – ne įmonės įsteigimas, o reali, vykdoma teisėta veikla. Surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos tikslo ir sąlygų, jos sąžiningo siekio plėtoti verslą Lietuvoje, realios Bendrovės veiklos, t. y. pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvoje, o jos tikslas – ne plėtoti verslą Lietuvoje, bet tik įteisinti savo buvimą ES, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti jos nelegalios migracijos grėsmė.

11.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą patenkinti.

12.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Bendrovė sėkmingai veikia nuo 2014 m. liepos mėn. nepertraukiamai, Bendrovės veikla yra teisėta, atitinka visus Lietuvos Respublikos teisės aktus, taip pat ir UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Bendrovė iš esmės teikia paslaugas kinų kilmės asmenims, bet tai nereiškia, jog Bendrovės veikla yra netinkamai vykdoma ar fiktyvi (kad pareiškėja tokiu būdu siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvoje). Be to, Sprendime nekonstatuota, jog Bendrovės veikla yra fiktyvi, tik suabejota dėl pareiškėjos tikslo ir sąlygų, jos siekio plėtoti verslą Lietuvoje. Sprendimas paremtas tik abejonėmis, kurios nepagrįstos realiais faktais. Bendrovė vykdė ir tebevykdo realią bei teisėtą ekonominę veiklą Lietuvoje, o reali Bendrovės veikla galima, tik pareiškėjai gyvenant Lietuvoje.

II.

13.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14.       Teismas nustatė, kad pareiškėjai pirmą kartą LLG išduotas 2015 m. rugpjūčio 24 d., antrą kartą – 2016 m. rugpjūčio 22 d. (duomenys neskelbtini), galiojęs iki 2018 m. rugpjūčio 22 d., UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Pareiškėja 2018 m. gegužės 9 d. asmeniškai pateikė prašymą pakeisti LLG bendra tvarka 2 m. tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, Prašyme, be kita ko, pasirašytinai patvirtino žinanti, kad už melagingų duomenų pateikimą atsako įstatymuose nustatyta tvarka. Su Prašymu pareiškėja pateikė, be kita ko, Bendrovės 2017 m. rugsėjo 30 d. veiklos planą, balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, banko sąskaitos išrašą nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. gegužės 8 d., darbo sutarčių, sudarytų su 4 Lietuvos Respublikos piliečiais, kopijas, negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, Pažymėjimą, sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitus. Bendrovė Juridinių asmenų registre (toliau – ir JAR) įregistruota (duomenys neskelbtini) (iki 2017 m. birželio 7 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“), įstatinis kapitalas – (duomenys neskelbtini) Eur, akcijų skaičius – (duomenys neskelbtini) vnt., Bendrovės vadovė, paskirta 2015 m. balandžio 3 d., – pareiškėja, Bendrovė turi 2 akcininkes – pareiškėją ((duomenys neskelbtini) vnt. akcijų) ir G. W. ((duomenys neskelbtini) vnt. akcijų); Bendrovei nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. išduotas VTD pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantis teisę Bendrovei verstis kelionių organizatoriaus veikla, veiklos forma – atvykstamasis turizmas, pagal Bendrovės 2017 m. rugsėjo 30 d. veiklos planą jos pagrindinė veikla – atvykstamojo turizmo į Lietuvą organizavimas: skrydžių, pervežimų, apgyvendinimo, maitinimo, ekskursijų organizavimas, kelionės planų sudarymas į ne ES valstybes, papildomos veiklos – tarpininkavimas perkant ir parduodant mobiliąsias SIM korteles, konsultacijų teikimas dėl verslo vykdymo Lietuvoje, susijusias su įmonės steigimu, intelektinės nuosavybės apsauga, joje dirba 5 darbuotojai, per 2018 m. planuojama įdarbinti buhalterę ir teisininkę; Bendrovė 2017 m. balandžio 10 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skirta investicine akcine kintamojo kapitalo bendrove „(duomenys neskelbtini)“ dėl 161 m2 ploto patalpų su bendro naudojimo patalpų dalimi, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimosi iki 2022 m. balandžio 28 d., mokant 2 415 Eur (plius PVM) nuomos mėnesio mokestį (toliau – ir Sutartis). Bendrovė pagal 2018 m. liepos 30 d. Sodros duomenis sudariusi darbo sutartis su 6 darbuotojais (vienai darbuotojai suteiktos motinystės atostogos). Departamento Imigracijos skyriaus vadovė, vadovaudamasi UTPĮ 19 straipsnio 1 ir 10 punktais, 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendime Nr. (15/4-1)3I-690/171-437 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti daugkartinę nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) pilietei F. W.“ atsisakė: pakeisti pareiškėjai LLG; išduoti jai daugkartinę nacionalinę vizą. Pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 22 d. pateikė Departamentui nustatytos formos prašymą išduoti jai daugkartinę nacionalinę vizą pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr.  1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 70.11 punktą. Atsisakius pakeisti F. W. LLG, ji nebeatitinka 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.  2016/399 (Šengeno sienų kodeksas) (toliau – ir Kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytos atvykimo sąlygos. Pagal UTPĮ 19 straipsnio 1 punktą nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis neatitinka Kodekse nustatytų atvykimo sąlygų. Be to, įvertinus tai, kad F. W. siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvoje, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti jos nelegalios migracijos grėsmė, taip pat yra pagrindas F. W. atsisakyti išduoti nacionalinę vizą ir pagal UTPĮ 19 straipsnio 10 punktą.

15.       Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Departamento Imigracijos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-690/171-437 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti daugkartinę nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) pilietei F. W.“, taip pat įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas pabrėžė, kad skundžiamame sprendime konstatuota, jog duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė, norėdama pasikeisti LLG, neatitinka tikrovės, kad Bendrovė neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, nes pateikti dokumentai apie Bendrovės vykdomą veiklą neįrodo jos ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki F. W. kreipimosi dėl LLG pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvoje (sutartys didžiąja dalimi sudarytos su užsienio juridiniais bei fiziniais asmenimis, veikla vykdoma ne Lietuvos teritorijoje), joje visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos, kitos ES valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai.

16.       Teismas nurodė, kad šioje administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja ir jos Bendrovė atitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, jog nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Tačiau šioje administracinėje byloje kyla ginčas dėl dviejų UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos aspektų: pirma, Sprendime neginčijama, kad Bendrovė vykdo teisėtą veiklą, tačiau konstatuojama, kad ji veiklos nevykdo ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje; antra, Sprendime nurodoma, kad joje visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius.

17.       Teismas pabrėžė, kad Bendrovė privalo vykdyti veiklą pagal verslo planą, t. y. atvykstamąjį turizmą bei tarpininkavimą perkant ir parduodant mobiliąsias SIM korteles, konsultacijų teikimą dėl verslo vykdymo Lietuvoje, susijusias su įmonės steigimu, intelektinės nuosavybės apsauga. Įvertinęs Bendrovės organizuojamas turistines veiklas, teismas nustatė, kad ji organizuoja kinų grupėms keliones į įvairias pasaulio vietoves, tarpininkauja perkant Latvijoje ir parduodant Kinijoje ir Ispanijoje SIM korteles, taigi, pagal veiklos pobūdį Bendrovės veikla gali būti vykdoma bet kurioje pasaulio valstybėje. Vadinasi, šiuo aspektu atsakovas įvertinęs Bendrovės pateiktus dokumentus, padarė pagrįstą išvadą, kad Bendrovė iš esmės veiklos Lietuvoje nevykdo. Bendrovės klientai – iš esmės Kinijoje ir Ispanijoje registruotos įmonės ar šiose valstybėse gyvenantis asmenys, o jiems suteikiamos paslaugos (kelionės) organizuojamos ne Lietuvos teritorijoje. Departamentui pateiktos tik 2 sutartys dėl kelionių organizavimo Lietuvoje: 2018 m. kovo 14 d. sutartis su Y. Z. dėl transporto ir maitinimo paslaugos teikimo viešnagės Lietuvoje metu, 2018 m. gegužės 2 d. sutartis su (duomenys neskelbtini) dėl 14 dienų turistinės kelionės, kurioje 3 nakvynės planuojamos Lietuvoje, bet šios sutartys nepatvirtina Bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki F. W. kreipimosi dėl LLG pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvoje, jokie dokumentai, patvirtinantys šių sutarčių vykdymą, nepateikti, o pačios sutartys pateiktos vėliau, kai Departamento Imigracijos skyrius paprašė Bendrovės akcininkių pateikti papildomus dokumentus. SIM kortelės, už kurių tarpininkavimą parduodant Bendrovė galbūt gauna pajamas, perkamos Latvijoje, o parduodamos minėtiems Kinijos ir Ispanijos klientams. Be to, atsakovas nustatė, jog įtarimą sukėlė vienintelio asmens, atsiskaitančio su Bendrove už galbūt suteiktas jos paslaugas piniginių lėšų įskaitymais į Bendrovės sąskaitą, kinų kilmės Z. W. pavardė (W.), kuri sutampa su Bendrovės akcininkių pavarde; galbūt tai giminystės ryšiais su Bendrovės akcininkėmis susijęs asmuo, o jo atliekami piniginių lėšų pervedimai į Bendrovės sąskaitą tik imituoja jos gaunamas pajamas. Be to, Bendrovėje dirbančio V. G. nuomone, Bendrovėje yra 3 akcininkės. Vadinasi, šiuo aspektu Sprendime pateiktas pagrįstas vertinimas, jog Bendrovė veiklos pagal verslo planą Lietuvoje nevykdė 6 mėn. iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Argumentai, kad Bendrovė iki sutarčių sudarymo ilgai organizavo tų sutarčių sudarymą, yra grįsti prielaidomis. Nuo 2017 m. lapkričio 1 d. Bendrovėje dirbo 3 Lietuvos piliečiai, t. y. V. G., A. J. Ir S. P., kurių bendra alga sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio vidutinius BDU dydžius. Tačiau Sprendime, pasitelkus Migracijos valdybos duomenis, padaryta išvada, kad jų funkcijos (pvz., V. G.), nesusiję su Bendrovės veikla. Šiuo aspektu, teismo vertinimu, Sprendimas tai pat pagrįstas. Teismo vertinimu, teismo posėdyje pateikta teisinių paslaugų sutartis (savo pobūdžiu civilinė) apskritai neįrodo darbinės veiklos. Atsisakymas pakeisti LLG savaime neužkerta kelio F. W. dalyvauti Bendrovės veikloje (pavyzdžiui, pasitelkiant įgaliotus atstovus arba nuotoliniu būdu), buvimas ne Lietuvoje netrukdo sėkmingai valdyti įmones (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A858-2720/2014), be to, teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nesuteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento Imigracijos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-690/171-437 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti daugkartinę nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) pilietei F. W.“, taip pat įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

III.

18.       Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir visiškai tenkinti pareiškėjos skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. priimdamas nutartį dėl pareiškėjos skundo priėmimo, be kita ko, nustatė atsakovui terminą iki 2018 m. spalio 2 d. pateikti atsiliepimą į skundą. Tačiau atsakovas atsiliepimo per nustatytą laiką nepateikė. 2018 m. spalio 3 d. atsakovas pateikė prašymą pratęsti atsiliepimo pateikimo terminą. Šis prašymas netenkintas. Atsakovas nepaisydamas to, kad atsiliepimui pateikti terminas nebuvo atnaujintas, 2018 m. spalio 10 d. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą. Atsižvelgiant į tai, kad praleistas terminas dėl atsiliepimo nebuvo atnaujintas, atsiliepimas turėtų būti laikytinas nepaduotu pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 66 straipsnio 2 dalį ir teismo negali būti vertintinas, tačiau teismo sprendime yra pateikiami atsakovo argumentai, nurodyti atsiliepime. Tokie teismo veiksmai užkerta kelią į teisingą teismą, taip pat pažeidžia lygiateisiškumo teismui principą.

18.2.                      Teismas sprendime turėjo pasisakyti dėl UPTĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo aspektų: pirma, kas laikytina 6 mėn. veikla, antra, kas laikytina veikla Lietuvos Respublikoje, ir trečia, kokias funkcijas turi atlikti darbuotojai, tačiau tik atkartojo atsakovo motyvus, bet jų nepaaiškino UPTĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo kontekste. Pareiškėjas atsakovui pateikė dokumentus įrodančius, kad veikla pagal verslo plane nurodytas veiklas buvo vykdoma. Teismas abstrakčiai, atkartodamas atsakovo žodžius, nurodo, kad pateikti dokumentai neįrodo įmonės ne mažiau kaip 6 mėn. iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo vykdomos veiklos pagal verslo planą Lietuvos Respublikoje. Nei atsakovas, nei teismas nepateikė jokio vertinimo kodėl pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina įmonės veiklos.

18.3.                      UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla yra dviejų formų, pirmoji – Kinijos piliečių atvykstamasis turizmas, o antroji – Lietuvos darbuotojų intelektinės ir kitokios veiklos rezultatų pateikimas užsienio klientams (kelionės planų sudarymas, tarpininkavimas įsigyjant ir parduodant SIM korteles ir kt.), tai reiškia, kad veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje kriterijų numatytą UPTĮ atitinka.

18.4.                      Vilniaus apygardos administracinis teismas neatliko įrodymų tyrimo kaip to reikalauja ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies ir 80 straipsnio 1 dalis, taip pažeisdamas procesines teisės normas, taip pat netinkamai taikė ir aiškino UPTĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

19.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą.

20.       Atsakovas nurodo, kad Migracijos departamentas, išsamiai išnagrinėjęs pareiškėjos kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi ir papildomai pateiktus dokumentus, įvertinęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos atlikto  Bendrovės patikrinimo rezultatus, kitą surinktą medžiagą ir vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas sutinka su teismo sprendimu ir jame išdėstytais motyvais. Atsakovas pažymi, kad Departamentas atsiliepimą į pareiškėjos skundą pateikė likus mėnesiui iki paskirto teismo posėdžio, taigi pareiškėja turėjo visas galimybes susipažinti su Migracijos departamento pateiktais argumentais bei bylos medžiaga, Departamento pozicija taip pat buvo pateikta ir teismo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Migracijos departamento argumentus, kurie vėliau buvo išdėstyti ir teismo posėdžio metu, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, ne užkirto kelią į teisingą teismą, o kaip tik užtikrino visų aplinkybių įvertinimą, kaip to reikalauja ABTĮ nuostatos. Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje niekada nebuvo aiškinamos Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo aiškinamos nurodytos nuostatos tiek dėl veiklos vykdymo laikotarpio, tiek dėl veiklos vykdymo pagal verslo planą, tiek dėl veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje. Ši teismo praktika yra pakankamai gausi, Migracijos departamento atsiliepime detaliai aprašyta bei akivaizdžiai parodo, kad tiek Departamento, tiek teismo sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti išnagrinėjus visas reikšmingas faktines aplinkybes, vadovaujantis teisės aktų normomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais analogiškose bylose.

21.       Atsakovas nesutinka su skundo teiginiais, kad pareiškėjos Departamentui pateikti dokumentai patvirtina, kad jos įmonė ne mažiau kaip 6 mėnesius vykdė pagal verslo planą veiklą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, savo įmonės veiklos vykdymą sieja su formaliaisiais įmonės požymiais (pvz., buveinės adresu, mokesčių mokėjimu ir pan.), tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje jau yra išaiškinęs, kad vien formalūs įmonės veiklos požymiai nesudaro pagrindo teigti, kad ši įmonė vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje (2018 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4228- 442/2018). Migracijos departamento vertinimu, vien tai, jog pareiškėjos bendrovei buvo išduotas leidimas verstis atvykstamojo turizmo veikla, savaime nepatvirtina aplinkybės, kad tokia veikla ir buvo vykdoma. Tokių aplinkybių nepatvirtina ir tai, kad bendrovė yra įregistruota PVM mokėtoja (nors pareiškėja ir nurodo, kad bendrovės įregistravimas PVM mokėtoja savaime rodo, kad bendrovės veikla yra vykdoma Lietuvos Respublikoje, tačiau kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, beveik visose pateiktose sąskaitose faktūrose yra nurodyta, kad suteiktos paslaugos nėra PVM objektas Lietuvoje). Pareiškėja, pateikdama prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, privalėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagrindą. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja, siekdama gauti leidimą laikinai gyventi, nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jos įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, t. y. Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, kadangi pareiškėja neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti. Departamento vertinimu, vien formalūs įmonės veiklos požymiai, kuriuos akcentuoja pareiškėja, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad įmonė realiai vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje. Šiai pozicijai pritaria ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (2018 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4228-442/2018). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad valstybė, atsižvelgdama į savo tarptautinius įsipareigojimus, turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jos teritoriją ir jų buvimą joje. Teisė būti Lietuvos Respublikoje nėra prigimtinė užsieniečio teisė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014).

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a:

IV.

22.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Imigracijos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-690/17I-437 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti daugkartinę nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) pilietei F. W.“ (toliau – ir Sprendimas), teisėtumo ir pagrįstumo.

23.       Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi ir vėliau papildomai pateiktus dokumentus, įvertinęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos atlikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) patikrinimo rezultatus, kitą surinktą medžiagą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ) 19 straipsnio 1 ir 10 punktais bei 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, nusprendė atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi ir išduoti daugkartinę nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) pilietei F. W.

24.       Atsakovas atsisakymą pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi grindė tuo, kad pareiškėjos duomenys, kuriuos ji pateikė, norėdama pasikeisti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų, kadangi pateikti dokumentai apie Bendrovės vykdomą veiklą neįrodo Bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje, Bendrovėje visą darbo laiką nedirba darbuotojai, taip pat tuo, kad pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, todėl gali kilti šios užsienietės nelegalios migracijos grėsmė.

25.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, šio skundo netenkino, pripažino, kad atsakovo Sprendimas yra pagrįstas įrodymais, atitinka teisės aktų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, nes pateikti dokumentai apie Bendrovės vykdomą veiklą neįrodo jos ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvoje, taip pat joje visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.

26.       Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė ir aiškino UPTĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo atsiliepimu į skundą, nes praleistas terminas atsiliepimui paduoti nebuvo atnaujintas.

27.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo grįsti sprendimą atsakovo atsiliepimu į skundą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 3 d. rezoliucija netenkinęs atsakovo 2018 m. spalio 3 d. pateikto prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, 2018 m. spalio 10 d. nutartimi užbaigė pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir nutarė procesinius dokumentus (tarp jų ir atsakovo 2018 m. spalio 10 d. pateiktą atsiliepimą) išsiųsti šios administracinės bylos proceso dalyviams. Sutiktina su pareiškėjos argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė atsakovo atsiliepimo į skundą priėmimo klausimo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šis procesinis pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą, juolab, kad teismas išsiuntė atsakovo atsiliepimą proceso dalyviams susipažinti, kas patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas įvertino pateiktą atsiliepimą ir pridėjo jį prie bylos medžiagos.

29.       Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja 2018 m. gegužės 9 d. asmeniškai pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bendra tvarka tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvoje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėja su prašymu pateikė, be kita ko, Bendrovės 2017 m. rugsėjo 30 d. veiklos planą, balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, banko sąskaitos išrašą nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. gegužės 8 d., darbo sutarčių, sudarytų su 4 Lietuvos Respublikos piliečiais, kopijas, negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos 2017 m. balandžio 10 d.  su AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 161 kv. m ploto patalpų su bendro naudojimo patalpų dalimi, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimosi, kopiją, 2017 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos pažymėjimą dėl kelionių organizavimo paslaugų teikimo, sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitus. Nustatyta, kad Bendrovė Juridinių asmenų registre įregistruota (duomenys neskelbtini)  (iki 2017 m. birželio 7 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“), įstatinis kapitalas – (duomenys neskelbtini) Eur, akcijų skaičius – (duomenys neskelbtini) vnt., Bendrovės vadovė, paskirta 2015 m. balandžio 3 d., – pareiškėja, Bendrovė turi 2 akcininkes – pareiškėją ir G. W.; pagal Bendrovės 2017 m. rugsėjo 30 d. veiklos planą jos pagrindinė veikla – atvykstamojo turizmo į Lietuvą organizavimas: skrydžių, pervežimų, apgyvendinimo, maitinimo, ekskursijų organizavimas, kelionės planų sudarymas į ne ES valstybes, papildomos veiklos – tarpininkavimas perkant ir parduodant mobiliąsias SIM korteles, konsultacijų teikimas dėl verslo vykdymo Lietuvoje, susijusias su įmonės steigimu, intelektinės nuosavybės apsauga, joje dirba 5 darbuotojai, per 2018 m. planuojama įdarbinti buhalterę ir teisininkę; Bendrovė pagal 2018 m. liepos 30 d. Sodros duomenis sudariusi darbo sutartis su 6 darbuotojais (vienai darbuotojai suteiktos motinystės atostogos).

30.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, nustatyta tvarka yra išduodamas arba pakeičiamas, jeigu užsienietis atitinka sąlygas, nustatytas Įstatymo 26 straipsnyje, jo veikla Lietuvos Respublikoje vykdoma pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas ir nėra Įstatymo 35 straipsnyje numatytų atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindų (žr., pvz., 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4530-624/2017; 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).

31.       Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-943 redakcija), nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

32.       Pagal Įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas būtent užsieniečiui, siekiančiam gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vykdomos ir ketinamos toliau užsiimti teisėtos veiklos pagrindu, tenka pareiga pateikti kompetentingai institucijai duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4567-624/2017). Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog, vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3442-756/2017).

33.       Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjos nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo prašoma pakeisti leidimą laikinai gyventi, teisės aktų, reglamentuojančių leidimo laikinai gyventi išdavimą (pakeitimą), normas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių atsakovas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi.

34.       Įvertinus Bendrovės pateiktus dokumentus, nustatyta, kad Bendrovė iš esmės veiklos Lietuvoje nevykdo. Bendrovės klientai – iš esmės Kinijoje ir Ispanijoje registruotos įmonės ar šiose valstybėse gyvenantis asmenys, o jiems suteikiamos paslaugos (kelionės) organizuojamos ne Lietuvos teritorijoje. Bendrovė organizuoja kinų grupėms keliones į įvairias pasaulio vietoves, tarpininkauja perkant Latvijoje ir parduodant Kinijoje ir Ispanijoje SIM korteles, taigi, pagal veiklos pobūdį Bendrovės veikla gali būti vykdoma bet kurioje pasaulio valstybėje. Migracijos departamentui pateiktos tik 2 sutartys dėl kelionių organizavimo Lietuvoje: 2018 m. kovo 14 d. sutartis su Y. Z. dėl transporto ir maitinimo paslaugos teikimo viešnagės Lietuvoje metu, 2018 m. gegužės 2 d. sutartis su (duomenys neskelbtini) dėl 14 dienų turistinės kelionės, bet šios sutartys nepatvirtina Bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvoje, jokie dokumentai, patvirtinantys šių sutarčių vykdymą, nepateikti, o pačios sutartys pateiktos vėliau, kai atsakovas paprašė Bendrovės akcininkių pateikti papildomus dokumentus. Taip pat nustatyta, kad SIM kortelės, už kurių tarpininkavimą parduodant Bendrovė galbūt gauna pajamas, perkamos Latvijoje, o parduodamos minėtiems Kinijos ir Ispanijos klientams. Be to, atsakovas nustatė, jog įtarimą sukėlė vienintelio asmens, atsiskaitančio su Bendrove už galbūt suteiktas jos paslaugas piniginių lėšų įskaitymais į Bendrovės sąskaitą, kinų kilmės Z. W. pavardė (W.), kuri sutampa su Bendrovės akcininkių pavarde; galbūt tai giminystės ryšiais su Bendrovės akcininkėmis susijęs asmuo, o jo atliekami piniginių lėšų pervedimai į Bendrovės sąskaitą tik imituoja jos gaunamas pajamas. Be to, Bendrovėje dirbantis V. G. pažymėjo, kad Bendrovėje yra 3 akcininkės. Taigi pateikti dokumentai apie Bendrovės vykdomą veiklą nepatvirtina ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą Bendrovės veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje. Tai reiškia, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, o pareiškėja – Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti. Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, galinčių paneigti šias išvadas.

35.       Iš byloje esančios medžiagos, išvada, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, buvo padaryta ir nustačius, jog Bendrovėje nėra visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių. Ši išvada buvo padaryta įvertinus Bendrovės veiklos patikrinimo rezultatus, darbuotojų darbo sutartis, atlikus jų apklausas. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie pareiškėjos Bendrovėje įdarbintus darbuotojus, Migracijos departamentas ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, taigi, pagrįstai atsisakė pakeisti jai leidimą laikinai gyventi.

36.       Nagrinėdama ir vertindama apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija akcentuoja, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios, tačiau nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma.

37.       Remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos F. W. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys