Nr. DOK-3721 

                                                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16149-2013-7 

                                                                                                  (S)  

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

      2021 m. liepos 1  d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko, 

susipažinusi su 2021 m. birželio 23 d. paduotu atsakovo V. K. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nutartis atmesti atsakovo prašymą pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-389-214/2014 vykdymo tvarką, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.  

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.  

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 284 straipsnio nuostatą. Šiam argumentui pagrįsti atsakovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino gyvenamojo namo įsigijimo aplinkybių, todėl skunde aptariamos ir vertinamos Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimo, kuriuo jis įpareigotas nugriauti gyvenamąjį namą, pastatytą miško teritorijoje, aplinkybės. Atsakovas nurodo, kad istoriškai jam nuosavybės teise priklausanti žemė nebuvo miško paskirties, todėl ir dabar neturėtų būti ribojama jo teisė palikti tokiame sklype jo pastatytą gyvenamąjį namą; pažymi, kad VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas siūlė Valstybinei miško tarnybai patikslinti atsakovo V. K. valdomo nuosavybės teise žemės sklypą, kuriame stovi jo gyvenamasis namas ir kiemas taip, kad namas nebūtų miško paskirties žemėje, tačiau šis klausimas nebuvo tinkamai išspręstas. Atsakovo nuomone, aplinkybės, kad abu atsakovai yra pensininkai, ligoti, gyvenamąjį namą pasistatė savo jėgomis ir lėšomis, neturi kito gyvenamojo būsto, šiam name gyvena jau 15 m., namas pastatytas nuosavame 2 arų sklype, kuris yra atsakovams priklausančio 80 arų sklypo pakraštyje; namo įteisinimui neprieštarautų nei rajono savivaldybė, nei seniūnija, suteikia pagrindą pagal CPK 284 straipsnį pakeisti teismo nustatytą sprendimo vykdymo tvarką. Dėl to netenkindamas prašymo sustabdyti sprendimo vykdymą iki atsakovo V. K. „gyvos galvos“, teismas netinkamai taikė CPK 284 straipsnį. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas turėjo atsižvelgti į CK 1.2 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių principus. Atsakovas nėra padaręs jokios žalos valstybei, savo darbu pasistatė namą nuosavame sklype, kurį nugriovus jie taptų benamiais.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti. Kasaciniame skunde iš esmės keliamas aplinkybių interpretavimo ir vertinimo klausimas, tačiau neformuluojama tokia teisės aiškinimo ir taikymo problema, kuri atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytus pagrindus.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos                                                                Artūras Driukas 

                                                                        Gediminas Sagatys 

                                                                        Algirdas Taminskas