Civilinė byla Nr. e2-1786-798/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00468-2016-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.3.7.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal pareiškėjo nemokumo administratoriaus skundą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ 2020 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkimo protokolo pripažinimo negaliojančiu,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas nemokumo administratorius kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti negaliojančiu kreditorių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kontmena“ bei UAB „Krašto projektai ir partneriai“ atstovų (advokatų profesinės bendrijos ZETA LAW teisininkų) parengtą ir į bylą pateiktą likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ 2020 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkimo protokolą (el. būdu pateiktas dokumentas registruotas numeriu DOK-20040), pripažinti galiojančiu nemokumo administratoriaus parengtą ir į bylą pateiktą likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ 2020 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkimo protokolą (el. būdu pateiktas dokumentas registruotas numeriu DOK-20118), skirti kreditorei UAB „Kontmena“ maksimalią baudą už piktnaudžiavimą savo teisėmis UAB „Laugina“ bankroto procese ir trukdymą nemokumo administratoriui vykdyti savo pareigas, pusę baudos sumos skiriant atsakovui likviduojamai dėl bankroto UAB „Laugina“ (reg. Nr. DOK-20507).
2. Nemokumo administratoriaus teigimu, kreditorių UAB „Kontmena“ bei UAB „Krašto projektai ir partneriai“ parengtas bei į bankroto bylą pateiktas kreditorių susirinkimo protokolas yra neteisėtas, kadangi nėra parengtas nemokumo administratoriaus. Be to, kreditorių parengtame kreditorių susirinkimo protokole klaidingai skaičiuoti balsavimo rezultatai ir neteisingai fiksuotas sprendimas, priimtas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, į balsavimo rezultatus įskaičius ir UAB „Euromisa“ balsus. Kreditorių susirinkimo metu UAB „Euromisa“ finansinis reikalavimas patvirtintas teismo nutartimi nebuvo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 8 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė ir nemokumo administratoriaus prašymo dėl baudos skyrimo kreditorės UAB „Kontmena“ atžvilgiu netenkino. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama šiais argumentais:
3.1. Nemokumo administratoriui įstatymas suteikia itin plačius įgaliojimus, todėl jis yra vienas reikšmingiausių subjektų, kuris iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas, taip pat atstovauja įmonės ir jos kreditorių interesus. Nemokumo administratorius yra laisvas pasirinkti, kokiu teisiniu būdu ir priemonėmis siekia įstatyme numatytų bankroto proceso tikslų, nusprendžia dėl konkrečių bylų iškėlimo, įstojimo į vykstančius teisminius procesus ir kt. Taigi, akcentuotina, kad būtent nemokumo administratorius vykdo juridinio asmens bankroto procedūras ir atstovauja įmonės, kurios administratoriumi yra paskirtas, ir jos kreditorių interesus. Konkretiems kreditoriams, net ir turintiems didžiausią balsų persvarą kreditorių susirinkime, teisės atlikti įstatyme nustatytas administratoriaus funkcijas, tame tarpe ir rengti susirinkimo protokolą, nėra numatyta.
3.2. Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ 2020 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkimas įvyko, jame dalyvavo ir raštu balsavo kreditoriai ir atitinkamais kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimais buvo priimti sprendimai. Byloje iš esmės kyla ginčas ne dėl 2020 m. liepos 30 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu priimtų konkrečių sprendimų, bet dėl kreditorių iniciatyva parengto įvykusio kreditorių susirinkimo protokolo teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju į UAB „Laugina“ bankroto bylą yra pateikti du 2020 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkimo protokolai, įforminantys kreditorių susirinkimo metu priimtus sprendimus. Kreditorių iniciatyva pateikto kreditorių susirinkimo protokolo turinys ir nemokumo administratoriaus teismui pateikto protokolo turinys yra skirtingi. Kreditorių teismui pateiktame protokole nurodytas kitoks kreditorių balsavusių raštu skaičius ir jų turimas balsų kiekis (procentinė jų teismo patvirtintų reikalavimų dalis); kitokia kreditorių, dalyvavusių kreditorių susirinkime, finansinių reikalavimų bendra suma; kitokie balsavimo rezultatai (procentinė kreditorių reikalavimų dalis susumavus balsus); kitoks priimtas sprendimas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, įtrauktas reikalavimas nemokumo administratoriui stabdyti turto varžytines ir pan.
3.3. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) įtvirtintas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad kreditorių susirinkimo protokolu yra įforminami atitinkamo turinio kreditorių susirinkimo metu priimti sprendimai, o tokį kreditorių susirinkimo protokolą, kaip tą numato imperatyvios įstatymo nuostatos, parengia juridinio asmens bankroto procedūras administruojantis nemokumo administratorius. Jau minėta, kad UAB „Laugina“ bankroto byloje yra pateikti du 2020 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkimo protokolai, kurie iš esmės yra skirtingo turinio. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, sutiko su nemokumo administratoriaus pozicija, kad kreditorių UAB „Kontmena“ ir UAB „Krašto projektai ir partneriai“ teismui pateiktas 2020 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkimo protokolas yra parengtas neįgaliotų jį parengti asmenų, t. y. neturinčių tokios teisės.
3.4. Byloje duomenų, kad likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ kreditoriai būtų teikę skundą dėl nemokumo administratoriaus kreditorių susirinkimo protokole įformintų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo ir / ar pasinaudojo teise reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą atitinkamais darbotvarkės klausimais, nėra.
3.5. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorių pateiktas 2020 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkimo protokolas, dėl kurio pripažinimo negaliojančiu kreipėsi nemokumo administratorius, yra pateiktas neįgaliotų jį parengti asmenų, o nemokumo administratorius pačių kreditorių susirinkimo metu priimtų sprendimų neskundžia, bet ginčija patį kreditorių susirinkimo protokolą, kaip dokumentą įforminantį kreditorių susirinkimo metu priimtus sprendimus, kuris kaip toks pats savaime nėra apskundimo objektas pagal JANĮ 55 straipsnį, teismas sprendžia, kad nemokumo administratoriaus skundo reikalavimas negali būti savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, t. y. tokio reikalavimo patenkinimas pats savaime nesukurs jokių materialinių teisinių padarinių nemokumo administratoriaus ar kitų asmenų atžvilgiu.
3.6. Nustačius, kad nemokumo administratoriaus pareikšto reikalavimo patenkinimas nesukels jokių materialiųjų teisinių padarinių nemokumo administratoriaus ar kitų asmenų atžvilgiu, atsižvelgus į bylos procesinę stadiją, jau esant priimtam nemokumo administratoriaus skundui, civilinė byla, kurioje yra sprendžiamas kreditorių teismui pateikto susirinkimo protokolo pripažinimo negaliojančiu klausimas, kreditoriams neginčijant nemokumo administratoriaus protokole įformintų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, nutraukiama. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.
3.7. Kreditorius E. L. prašo priteisti 430 Eur bylinėjimosi išlaidas, už atsiliepimo į nemokumo administratoriaus skundą parengimą, o kreditorė UAB „Kontmena“ prašo priteisti jai 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, už atsiliepimo į nemokumo administratoriaus skundą parengimą. Abu kreditoriai pateikė turėtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas šių prašymų netenkino, nurodydamas, kad nors civilinė byla nagrinėjamu klausimu yra nutraukiama, nustačius, kad ginčijamas kreditorių protokolas negali kaip toks savaime sukelti materialių teisinių padarinių nemokumo administratoriaus ar kitų asmenų atžvilgiu, tačiau iš esmės nutartyje nustatytos aplinkybės ir padarytos atitinkamos išvados yra nemokumo administratoriaus naudai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos argumentai
4. Apeliantė UAB „Kontmena“ pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutarties, kuriame prašo nurodytą nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1764-555/2020 panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas, pacitavęs JANĮ 55 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, skundžiamoje nutartyje šios nuostatos pats nepaisė ir plačiau dėl to (tariamai padaryto pažeidimo ir jo įtakos sprendimo turiniui) nepasisakė.
4.2. Jei vertintume protokolų (DOK-20040 bei DOK-20118) ir juose įtvirtintų susirinkime priimtų sprendimų turinį, matytume, kad abejuose protokoluose darbotvarkės klausimai yra analogiški, pagal darbotvarkę priimti nutarimai 4 iš 5 darbotvarkės klausimų taip pat sutampa ir skiriasi tik sprendimas, priimtas 4-uoju darbotvarkės klausimu dėl pateikto pasiūlymo dėl įmonės turto ir akcijų įsigijimo ir įmonės 2019 m. gruodžio 30 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkės 11 klausimu priimto sprendimo vykdymo. Pirmosios instancijos teismas nusišalino nuo šios esminės aplinkybės teisinio vertinimo ir dėl to skundžiamoje nutartyje nepasisakė apskritai, nors, kaip matyti iš V. R. skundo turinio, tai yra esminis (vienas iš esminių) V. R. skundo argumentas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neanalizavo ir nepasisakė, ar nutartimi nustatytas tariamas pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat ar jis prieštarauja kitiems (ne JANĮ) įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.
4.3. Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai, viena vertus, pirmosios instancijos teismas priima sprendimą nutraukti bylą ginčo iš esmės nenagrinėdamas, tačiau, kita vertus, skundžiamos nutarties argumentai reiškia ne ką kitą, kaip UAB „Kontmena“ bei UAB „Krašto projektai ir partneriai“ parengto likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ 2020 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkimo protokolo (el. būdu pateikto dokumentas reg. Nr. DOK-20040) pripažinimą negaliojančiu ir neteisėtu, nors byla ir ginčas iš esmės išnagrinėti ir išspręsti nebuvo. Todėl skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis neatitinka jos motyvuojamosios dalies.
4.4. Nagrinėjamu atveju, įvertinus nemokumo administratoriaus V. R. parengtą protokolą (DOK-20118), matyti, kad 1-uoju darbotvarkės klausimu („Susirinkimo sekretoriaus rinkimai“) svarstant V. R. pasiūlytą sprendimo projektą („Kreditorių susirinkimo protokolą parengia nemokumo administratorius“), prieš šį sprendimą balsavo 52,33 % visų susirinkime dalyvaujančių. O už tai, kad susirinkimo sekretoriumi būtų išrinktas kreditorės UAB „Krašto projektai ir partneriai“ atstovas – balsavo 52,32 % visų susirinkime dalyvaujančių. Likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ kreditoriai tokiam sprendimui turėjo pakankamą pagrindą – V. R. tuo metu jau buvo praradęs likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ kreditorių pasitikėjimą, kadangi V. R. nevykdė likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ kreditorių nutarimų, veikė prieš kreditorių interesus, dėl ko vėliau buvo kreiptasi dėl V. R. atstatydinimo ir V. R. buvo atstatydintas teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-88-555/2020. Esant tokiai ekstraordinarinei situacijai, manytina, kad likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ sprendimas nepritarti nemokumo administratoriaus V. R. sprendimo projektui dėl protokolo surašymo, o tą pavesti UAB „Krašto projektai ir partneriai“ atstovui, atitiko likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ teises ir teisėtus interesus ir buvo būtent priimtas jiems apginti.
4.5. Apeliantės nuomone, vien tik pats formalus konstatavimas, kad „JANĮ būtent ir yra numatytas reglamentavimas, imperatyviai nustatantis kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo ir jų įforminimo tvarką“, atsietai nuo pačios ir konkrečios, individualios situacijos vertinimo, yra ydingas juridinės technikos prasme ir, vėlgi, neatitinkantis Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 13P-65-(7.1.2) nuostatų. Įstatymų leidėjas negali numatyti visų faktinių situacijų, gali susiklostyti ir tokių situacijų, kada nemokumo administratorius, pavyzdžiui, atsisakytų surašyti protokolą ar tiesiog jo nesurašytų be jokių motyvų ir tokia teismo nuostata reikštų, kad tokiu atveju negalėtų būti priimti jokie nemokaus juridinio asmens kreditorių sprendimai, nes nebūtų asmens, galinčio tokius sprendimus įforminti.
4.6. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nepriteisė suinteresuotiems asmenims jų prašomas bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovė, likviduojama dėl bankroto UAB „Laugina“, atstovaujama nemokumo administratoriaus M. K., pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad JANĮ 52 straipsnio 4 dalis aiškiai išskiria vieno subjekto – nemokumo administratoriaus – teisę (ir pareigą) surašyti kreditorių susirinkimo protokolą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį reguliavimą laikė imperatyviu (pirmosios instancijos teismo nutarties 13 punktas), bei pagrįstai pripažino, jog kreditorių UAB „Kontmena“ ir UAB „Krašto projektai ir partneriai“ teismui pateiktas 2020 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkimo protokolas yra parengtas neįgaliotų jį parengti asmenų, t. y. neturinčių tokios teisės. Esant šiam esminiam imperatyvios įstatymo normos pažeidimui – faktiškai nėra prasmės nagrinėti protokolo turinio. Juolab kreditorių susirinkime priimti nutarimai skundžiami ir nebuvo. Be to, apeliantė ne tik nurodo skunde deklaratyvius argumentus, tačiau mano, kad imperatyvios teisės normos pažeidimas yra nagrinėjamu atveju tik formalus.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl atskirojo skundo argumentų
7. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria nutraukta byla dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Iš byloje esančių duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi UAB „Laugina“ iškelta bankroto byla, administratore paskirta UAB „BankromaX“, nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 1 d. Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi patvirtintas UAB „Laugina“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo patikslintas vėlesnėmis teismo nutartimis. Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi atstatydinta UAB „Laugina“ administratorė UAB „BankromaX“ ir UAB „Laugina“ administratoriumi paskirtas V. R., nustatytas nutarties skubus vykdymas, nutartis įsiteisėjo 2018 m. spalio 4 d. Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartimi nutarta UAB „Laugina“ likviduoti dėl bankroto. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atstatydintas V. R. iš likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ administratoriaus pareigų ir likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ nemokumo administratoriumi paskirtas M. K..
9. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2020 m. liepos 30 d. įvyko likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ kreditorių susirinkimas Nr. 7, kurio metu buvo svarstomi šie darbotvarkės klausimai: 1) susirinkimo sekretoriaus rinkimai; 2) trūkstamų įmonės kreditorių komiteto narių rinkimai; 3) kreditorių susirinkimo teisių perleidimas kreditorių komitetui; 4) dėl pateikto pasiūlymo dėl įmonės turto ir akcijų įsigijimo ir įmonės 2019 m. gruodžio 30 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkės 11 klausimu priimto sprendimo vykdymo; 5) dėl žemės sklypo Kauno r. sav. pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo. UAB „Laugina“ bankroto byloje gautas tiek kreditorių UAB „Kontmena“ ir UAB „Krašto projektai ir partneriai“ iniciatyva parengtas 2020 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkimo protokolas bei nemokumo administratoriaus parengtas 2020 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkimo protokolas. Likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ nemokumo administratorius, nesutikdamas su kreditorių iniciatyva parengtu susirinkimo protokolu, pateikė skundą, kuriuo prašo jį pripažinti negaliojančiu ir pripažinti galiojančiu jo teismui pateiktą ir parengtą kreditorių susirinkimo protokolą.
10. Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą nurodė, kad kreditorių UAB „Kontmena“ ir UAB „Krašto projektai ir partneriai“ iniciatyva parengtas 2020 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkimo protokolas yra parengtas neįgaliotų asmenų, pažeidžiant imperatyviąsias JANĮ numatytas protokolo rengimo taisykles. Nustatęs, kad nėra ginčijami 2020 m. liepos 30 d. įvykusio likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ kreditorių susirinkimo Nr. 7 priimti nutarimai, pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė.
11. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantė nurodė, kad teismo nutartis yra parengta nesilaikant Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 13P-65-(7.1.2) „Dėl rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų patvirtinimo“ nuostatų; pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo kreditorių susirinkimo nutarimų turinio ir nepasisakė ar jo tariamai nustatytas procedūrinis pažeidimas galėjo turėti įtakos protokolo turiniui. Apeliantės teigimu, net ir imperatyvią įstatymo nuostatą nereikėtų aiškinti pernelyg formaliai, nes įstatymų leidėjas negali numatyti visų faktinių situacijų, gali susiklostyti ir tokių situacijų, kada nemokumo administratorius, pavyzdžiui, atsisakytų surašyti protokolą ar tiesiog jo nesurašytų be jokių motyvų ir tokia teismo nuostata reikštų, kad tokiu atveju negalėtų būti priimti jokie nemokaus juridinio asmens kreditorių sprendimai, nes nebūtų asmens, galinčio tokius sprendimus įforminti.
12. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančia medžiaga, nagrinėjamam klausimui aktualiu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, formuojama teismų praktika, išanalizavęs pirmosios instancijos teismo nutartį, sprendžia, kad nutartyje teismas išsamiai nurodė bylos faktinį pagrindą, nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė teisinį reglamentavimą, kuris taikytinas nagrinėjamam ginčui, nurodė nutartyje išsamius motyvus ir šių motyvų pagrindu padarytas išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra parengta nesilaikant Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 13P-65-(7.1.2) „Dėl rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų patvirtinimo“ su pakeitimais nuostatų arba jas pažeidžiant.
13. Nagrinėjamam klausimui aktualu yra tai, kad pagal bendrą JANĮ 52 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą tvarką, kreditorių susirinkimo protokolą pasirašo kreditorių susirinkimui pirmininkavęs asmuo. JANĮ 52 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorius parengia kreditorių susirinkimo protokolą ir jį su pridedamais dokumentais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo dienos turi pateikti kreditorių susirinkimui pirmininkavusiam asmeniui pasirašyti. Pagal JANĮ 52 straipsnio 5 dalį kreditorių susirinkimo protokolą ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo jo gavimo dienos pasirašo susirinkimo pirmininkas. Vadinasi, įstatymas įpareigoja bankroto administratorių parengti kreditorių susirinkimo protokolą ir perduoti jį susirinkimui pirmininkavusiam asmeniui, o susirinkimui pirmininkavęs asmuo įstatymu įpareigotas pasirašyti kreditorių susirinkimo protokolą ne vėliau, kaip per keturias darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo dienos. Tačiau, jeigu kreditorių susirinkimo pirmininkas per įstatymu nustatytą terminą protokolo nepasirašo, jį pasirašo nemokumo administratorius (JANĮ 52 straipsnio 6 dalis). Svarbu ir tai, kad įstatymas, nustatydamas bankroto administratoriui pareigą pasirašyti susirinkimo protokolą, kai tokios savo pareigos per maksimalų 4 darbo dienų terminą neįvykdo susirinkimui pirmininkavęs asmuo, nenustato termino, per kurį bankroto administratorius privalo pasirašyti susirinkimo protokolą.
14. Šiomis JANĮ nuostatomis rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad kreditorių UAB „Kontmena“ ir UAB „Krašto projektai ir partneriai“ teismui pateiktas 2020 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkimo protokolas yra parengtas neįgaliotų jį parengti asmenų, t. y. neturinčių tokios teisės. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir nustatė visas teisiškai reikšmingas aplinkybes teisingo ir pagrįsto procesinio sprendimo byloje priėmimui. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad aukščiau nurodytas kreditorių susirinkimo protokolas negali sukurti jokių teisinių ir materialinių pasekmių, kadangi, kaip minėta, jis parengtas asmenų, kurie, neturi tokios teisės, remiantis imperatyviosiomis teisės normomis.
15. Atsikertant į apeliantės argumentą dėl teismo pareigos vertinti kreditorių susirinkimo protokolo, kuris negali sukurti bylos šalims teisinių ir materialinių pasekmių, turinį, sutiktina su bankroto administratoriaus pozicija, kad esant šiam esminiam imperatyvios įstatymo normos pažeidimui – faktiškai nėra prasmės nagrinėti protokolo turinio, juolab, kad nei vienas kreditorius neskundė kreditorių susirinkimo metu priimtų kreditorių nutarimų.
16. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos pažymi, kad šiuo metu galiojant JANĮ išlieka aktuali kasacinio teismo praktika kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo klausimais. Kasacinis teismas išaiškinęs, jog nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, panaikina kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).
17. Tai reiškia, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir / ar bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu.
18. Taigi, pagal formuojamą teismų praktiką yra akivaizdu, kad apeliantės cituojamos teisės normos bei galiojantis teisinis reglamentavimas, kai kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, taikytinas tik tokiu atveju kai JANĮ numatyti asmenys skundžia kreditorių susirinkimo metu priimtus nutarimus. Nei JANĮ, nei proceso įstatymo normos nenumato galimybės skųsti kreditorių susirinkimo protokolo parengimo procedūrų, t. y. jo surašymo, pateikimo kreditorių susirinkimo pirmininkui pasirašyti bei paties pasirašymo, kadangi šios procedūros yra imperatyviai numatytos nemokumo įstatymą reglamentuojančiose teisės normose. Net ir tuo atveju, jei teismas būtų detaliai išanalizavęs kreditorių UAB „Kontmena“ ir UAB „Krašto projektai ir partneriai“ 2020 m. liepos 30 d. susirinkimo protokolo turinį, tai nepadarytų jo labiau galiojančiu ir / ar mažiau pažeidžiančiu imperatyviąsias įstatymo normas.
19. Civilinėje teisėje vyrauja dispozityvus teisinio reguliavimo metodas, todėl teisės subjektai paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantą. Tam, kad būtų apginti pamatiniai visuomenės interesai, valstybė įsikiša į privačius santykius juos reguliuodama imperatyviai – nustatydama elgesio taisykles, kurių civilinių santykių dalyviai privalo laikytis. Civilinių santykių subjektų elgesio dispozityviškumas inter alia (be visa ko) pasireiškia per sutarties laisvės principą (CK 1.2, 6.156 straipsniai), kuris leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai neįtvirtinta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui. Tačiau net ir sutarties laisvė ribojama imperatyviųjų teisės normų, kurių galiojimo ir taikymo sutarties šalys negali pakeisti, apriboti ar panaikinti (CK 6.157 straipsnio 1 dalis).
20. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar konkreti teisės nuostata yra imperatyvioji, lemia tokie požymiai: ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jos išraiškos forma – kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Taigi sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai parodo imperatyvųjį teisės normos pobūdį. Tačiau kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, įvertinami tam tikros teisės normos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017 ir šioje nutartyje nurodomą praktiką).
21. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Kai įstatymai nedraudžia civilinių teisinių santykių subjektams šalių susitarimu nusistatyti tarpusavio teisių ir pareigų, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 2 dalis).
22. Taigi, pagal formuojamą teismų praktiką yra akivaizdu, kad JANĮ nuostatos, reglamentuojančios procedūrinius reikalavimus kreditorių susirinkimo protokolui parengti yra imperatyvios. Juose aiškiai ir nedviprasmiškai yra nustatytas įpareigojimas bankroto administratoriui parengti kreditorių susirinkimo protokolą ir perduoti jį susirinkimui pirmininkavusiam asmeniui, o susirinkimui pirmininkavęs asmuo įstatymu įpareigotas pasirašyti kreditorių susirinkimo protokolą ne vėliau, kaip per keturias darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo dienos. Nagrinėjamoje situacijoje yra numatytas konkretus veiksmų aprašymas, jo vykdymo eiga, kuri yra privaloma bankroto procese dalyvaujantiems asmenims, o įstatymas nenumato jokių nurodytų veiksmų alternatyvų.
23. Apeliantės samprotavimai apie tai, kad nemokumo administratorius gali nepaisyti jam JANĮ numatytos pareigos parengti kreditorių susirinkimo protokolą yra tik teoriniai, paremti prielaidomis ir spėliojimais.
24. Apibendrinant tai kas aukščiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditorių pateiktas 2020 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkimo protokolas, dėl kurio pripažinimo negaliojančiu kreipėsi nemokumo administratorius, yra pateiktas neįgaliotų jį parengti asmenų, o nemokumo administratorius pačių kreditorių susirinkimo metu priimtų sprendimų neskundžia, bet ginčija patį kreditorių susirinkimo protokolą, kaip dokumentą įforminantį kreditorių susirinkimo metu priimtus sprendimus, kuris kaip toks pats savaime nėra apskundimo objektas pagal JANĮ 55 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bankroto administratoriaus pateikto skundo pirmosios instancijos teismui reikalavimas nėra savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Kaip minėta kreditorių parengtas protokolas negali sukurti šalims teisinių ir materialinių pasekmių, todėl šio protokolo formalus pripažinimas negaliojančiu pats savaime negali taip pat sukurti kokių nors materialių ar teisinių padarinių bankroto procese dalyvaujančių asmenų atžvilgiu. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nutraukė bylą CPK straipsnio 1 punkto pagrindu.
25. Byloje nustatyta, kad kreditorius E. L. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 430 Eur bylinėjimosi išlaidas, už atsiliepimo į nemokumo administratoriaus skundą parengimą, o kreditorė UAB „Kontmena“ – 500 Eur. Abu kreditoriai pateikė turėtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas šių prašymų netenkino, nurodydamas, kad ginčijamoje nutartyje padarytos atitinkamos išvados yra nemokumo administratoriaus naudai. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nepriteisė suinteresuotiems asmenims jų prašomas bylinėjimosi išlaidas.
26. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017 41 punktas).
27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kreditorių patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl pačių kreditorių elgesio, t. y. kreditoriai, parengdami kreditorių susirinkimo protokolą, kuris neatitiko teisės normų reikalavimų, negali būti laikomi apdairiais ir rūpestingais. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino kreditorių prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nustačius, kad iš esmės nutartyje nustatytos aplinkybės ir padarytos atitinkamos išvados yra nemokumo administratoriaus naudai, todėl kreditorių turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Antanas Rudzinskas