Pranešėja Albina Pupeikienė               Civilinė byla Nr. 2A-224-253/2015

Teisėja Eglė Žakevičiūtė              (Proceso Nr. 2-10-3-00940-2013-5)

              Procesinio sprendimo kategorija

(S)

              50.8; 122.4.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. vasario 26 d.

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žydrūno Bertašiaus, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. P. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014-10-06 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „VIA MARIS“, tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų E. G., S. E. G., V. G., V. S., I. S., O. K., AB SEB bankui dėl dalinio valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir statybos leidimo galiojimo panaikinimo,

              n  u  s  t  a  t  ė :

ieškovė ieškiniu prašė nutraukti 2004-04-29 sudarytą valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), nuomos sutarties Nr. N25/2004-40, ir 2006-08-11 priedo prie 2004-04-29 nuomos sutarties dalį dėl 4,73 arų Žemės sklypo dalies, taip pat panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto 2007-12-19 Statybos leidimo Nr. 333 galiojimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog siekia, kad jai ir jos giminaičiams būtų atkurtos nuosavybės teisės natūra į 4,73 arus žemės, esančios (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas – (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), pagal 1991-12-17 J. G. pateiktą prašymą. Palangos miesto apylinkės teismo 1993-04-19 sprendimu buvo nuspręsta pripažinti G. V., S. V., P. R., G. E., G. S., G. J., S. I. ir K. O. nuosavybės teisę į J. ir O. G. žemę – 4,73 arų, esančią (duomenys neskelbtini). Sklypas į kurį ieškovė siekia atkurti nuosavybės teises natūra Palangos miesto valdybos 1996-07-25 sprendimu Nr. 228 buvo prijungtas prie greta esančios 17,21 arų žemės, (duomenys neskelbtini). Po sujungimo suformuotas 21,94 arų valstybinės žemės sklypas, kuris šiuo metu yra išnuomotas atsakovei UAB „VIA MARIS“ pagal 2004-04-29 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N25/2004-40, sudarytą su nuomotoju Klaipėdos apskrities viršininko administracija (šio teisių ir pareigų perėmėja atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba), ir 2006-08-11 priedą prie šios 2004-04-29 Nuomos sutarties. Teigia, kad atsakovė UAB „VIA MARIS“ nevykdo minėtos nuomos sutarties ir pažeidžia jos sąlygas, todėl turėtų būti nutraukta nuomos sutarties dalis dėl 4,73 arų žemės, esančios (duomenys neskelbtini), į kurią ieškovė siekia atkurti nuosavybės teises natūra. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsisako nutraukti nuomos sutartį, motyvuodama tuo, kad nenustatyti požymiai, atitinkantys ATPK 522 straipsnį. Ieškovė savo valios susigrąžinti žemę natūra nekeitė ir kitais įstatymo numatytais būdais už šią žemę nėra kompensuota. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nepagrįstai nesiima jokių veiksmų ir nenutraukia nuomos sutarties. Atsakovei UAB „VIA MARIS“ išnuomotame sklype iki 2000 metų pradėti ir nebaigti statyti poilsio ir parduotuvės pastatai, kurie neatitinka detaliuoju planu patvirtinto ir Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu pakeisto žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio ir turėjo būti nugriauti, nes nebegali būti nei baigti statyti, nei eksploatuojami pagal jų naudojimo paskirtį, kadangi tai pažeistų Detaliojo plano sprendinius bei Nuomos sutarties 7.1. punkto reikalavimus. Nenugriovus šių statinių, sklype apskritai nėra galima jokia veikla pagal nuomos sutartyje numatytą sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį. Atsakovei UAB „VIA MARIS“ Palangos miesto savivaldybės administracija 2007-12-05 išdavė leidimą nugriauti statinį Nr. 28, kuris galiojo iki 2010-12-05. Taip pat Palangos miesto savivaldybės administracija atsakovei UAB „VIA MARIS“ 2007-12-19 išdavė statybos leidimą Nr. 333 naujai statybai Žemės sklype numatant statyti daugiabutį gyvenamąjį namą. Atsakovė UAB „VIA MARIS“ nėra nugriovusi nebaigtų statyti statinių ir nepradėjo jokių naujų pastatų statybos pagal Nuomos sutarties priedo 3 ir 7.1. punktų nuostatas. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba nepagrįstai iki šiol nenutraukė sudarytos nuomos sutarties, pažeisdama Žemės įstatymo 9 str. 14 p. nustatytą pareigą, todėl nuomos sutarties dalis dėl 4,73 arų Žemės sklypo dalies, į kurią ieškovė siekia atkurti nuosavybės teises natūra, nutrauktina pagal CK 6.654 str. 1 d. Jeigu teismas nutrauktų nuomos sutarties dalį dėl 4,73 arų Žemės sklypo dalies, atsakovė UAB „VIA MARIS“ netektų teisės naudotis šia žemės sklypo dalimi, o tuo pačiu pagal Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. prarastų teisę įgyvendinti statytojo teises šioje Žemės sklypo dalyje. Atsakovė UAB „VIA MARIS“, neturėdama teisės valdyti ir naudoti dalies Žemės sklypo, negalėtų atlikti jokių naujos statybos darbų pagal išduotą 2007-12-19 statybos leidimą Nr. 333 Žemės sklype, nes tokių darbų vykdymas prieštarautų Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. Todėl nutraukus nuomos sutarties dalį dėl 4,73 arų Žemės sklypo dalies, kartu turi būti panaikintas ir 2007-12-19 Statybos leidimas Nr. 333, suteikiantis teisę vykdyti daugiabučio gyvenamojo namo statybos darbus Žemės sklype.

Palangos miesto apylinkės teismas 2014-10-06 sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės R. P. 106,65 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog buvo tinkamai išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo: nustatytu laiku ir tvarka paduotas pareiškimas dėl nuosavybės teisių į išlikusį žemės sklypą atkūrimo. Ieškovė R. P. neginčijo fakto, kad Palangos miesto Liaudies deputatų tarybai 1985-01-24 nusprendus (duomenys neskelbtini), esančiame sklype statyti poilsinę,         1987-10-29 priimtas sprendimas už žemės sklype, (duomenys neskelbtini), esančius griaunamus statinius ir naikinamus želdinius, ieškovės R. P. giminaičiams išmokėti kompensacijas, suteikti kitą gyvenamąjį plotą. Dar prieš ginčijamos nuomos sutarties sudarymą, ginčo sklypas buvo išnuomotas kitiems subjektams, galiausiai 2004-04-29 sudaryta nuomos sutartis su UAB „Sėnoja“, kuri nuomos teises ir pareigas 2006-05-11 perleido atsakovei UAB „Via Maris“. Atsakovė UAB „Via Maris“ nuomojasi ginčo sklypą, kuriame stovi trys jai priklausantys nebaigti statyti statiniai. Nors atsakovei UAB „Via Maris“ buvo išduotas leidimas minėtus statinius nugriauti bei statybos leidimas poilsio pastatų ir parduotuvės projekto korektūrai, numatant statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), tačiau gavus paskolą, statybos darbai nepradėti, nes pinigų įsisavinimas ir statinio projekto parengimas yra ilgas procesas, be to, dėl ginčo šioje byloje, jis stringa, valstybinės žemės nuomos sutartyje ir statybos leidime nebuvo nustatytas statybos pradžios terminas, statybos leidimas galioja iki 2017-12-19. Teismas vertino, kad ieškovės teiginiai, jog nebaigti statyti statiniai privalėjo būti nugriauti atsakovės UAB „Via Maris“, nepagrįsti, nes statinių savininkas teisę nugriauti statinius pagal išduotą leidimą galėjo realizuoti savo nuožiūra. Neįrodyta, kad ginčo sklype stovintys statiniai pradėti statyti neteisėtai, nesilaikant statybos metu galiojančių teisės aktų reikalavimų. Be to, atsakovei UAB „Via Maris“ – nebaigtų statinių savininkei, išduotas ir galioja statybos leidimas nebaigtų statinių projekto korektūrai. Teismas pažymėjo, kad statyba yra tęstinis procesas, susidedantis iš tam tikrų etapų, pradedant teritorijų planavimu ir statinio projektavimu, baigiant statybos užbaigimu (statinio pripažinimu tinkamu naudoti). Nors ieškovės teigimu, nebaigti statyti statiniai prieštarauja detaliojo plano sprendiniams ir tokie negali būti eksploatuojami, tačiau pati pripažįsta, kad atsakovei priklausantys statiniai pradėti statyti dar iki detaliojo plano patvirtinimo, be to, statiniai nėra baigti, jų projekto korektūrai išduotas statybos leidimas, todėl nėra pagrindo teigti, kad būtina statinius nugriauti, o jų nenugriovus, negalima jokia veikla pagal galiojančią valstybinės žemės nuomos sutartį. Nors ieškovė žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindu nurodo žemės naudojimas ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, tačiau šio valstybinio žemės sklypo nuomotojas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad pretenzijų atsakovei UAB „Via Maris“ dėl žemės sklypo naudojimo neturi, atsakovė turi galiojantį statybos leidimą, o sklype stovi atsakovei priklausantys statiniai, todėl teismas darė išvadą, kad nėra galimybės nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, nes tam nėra teisinio pagrindo. Svarbu tai, kad sklypo dalis, į kurią nuosavybės teises nori atkurti ieškovė, yra užstatyta nebaigtais statiniais, jų projekto korektūrai išduotas statybos leidimas, numatant statyti daugiabutį gyvenamąjį namą. Ieškovės teiginius, kad pagal išduotą statybos leidimą daugiabučio pastato statymas nurodytame sklype prieštarauja detaliojo plano sprendiniams, leidžiantiems statyti tik sodybinius namus, t. y. individualiuosius gyvenamuosius namus, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Kadangi ginčijamo Statybos leidimo išdavimo 2007-12-19 metu galiojo LR Aplinkos ministro 2005-03-17 įsakymu Nr. D1- 151 patvirtinta Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacija, nėra pagrindo teigti, kad statyba pagal išduotą statybos leidimą ginčo sklype negalima. Atmetus ieškinio reikalavimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties dalies panaikinimo, atmestas ir išvestinis ieškovės reikalavimas panaikinti statybos leidimo Nr. 333 galiojimą, kadangi nenustatyta, jog šis leidimas išduotas neteisėtai.

              Apeliaciniu skundu ieškovė R. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2014-10-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad nėra būtina nugriauti esančius nebaigtos statybos statinius Žemės sklype ir kad jų nenugriovus Žemės sklype yra galimybė vykdyti veiklą pagal galiojančią Valstybinės žemės nuomos sutartį. Pagal Žemės įstatymo 9 str. 14 p., valstybinės žemės nuomotojui yra nustatyta ne tik teisė, bet ir pareiga nutraukti sutartį, kai nuomininkas pažeidžia sutarties sąlygas. Todėl teismas, nustatęs Valstybinės žemės nuomos sutarties vykdymo pažeidimus, turi pakankamą ir teisėtą pagrindą nutraukti tokią sutartį nepriklausomai nuo nuomotojo valios. Atsakovė UAB „VIA MARIS“ taip ir nepradėjo naudoti Žemės sklypo remiantis Valstybinės žemės nuomos sutartimi. Mano, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovė UAB „VIA MARIS“ iš esmės pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus pagal Valstybinės žemės nuomos sutartį, o atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius nepagrįstai iki šiol nenutraukė šios sutarties, tokiu būdu pažeisdamas Žemės įstatymo 9 str. 14 p. nustatytą pareigą. Žemės sklypo nuomininkės UAB „VIA MARIS“ numatomi vykdyti statybos darbai pagal išduotą statybos leidimą prieštarauja detaliajam planui, o tuo pačiu pažeidžia ir valstybinės žemės nuomos sutarties 7.1. punkto reikalavimus. Statybos leidime numatyta, kad Žemės sklypo užstatymo tankis yra 21,20 %, t.y. 465 m2. Taigi, Žemės sklypo nuomininkei UAB „VIA MARIS“ įgyvendinus statybą pagal išduotą Statybos leidimą, būtų pažeisti ir detaliojo plano sprendiniai, numatantys maksimalų leistiną užstatymo tankį Žemės sklype. Pažymi, kad žemės naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, kuris yra nustatytas detaliajame plane ir nurodytas Nekilnojamojo turto registre savaime nereiškia, kad esant nustatytam minėtam žemės naudojimo pobūdžiui visais atvejais yra galima daugiabučių gyvenamųjų namų statyba.

Atsiliepimu atsakovė UAB „VIA MARIS“ prašo 2014-10-06 Palangos miesto apylinkės teismo  sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti visas atsakovės UAB „VIA MARIS“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantė R. P. nėra valstybinės žemės sklypo nuomos (ginčo dalyko) teisinių santykių dalyvė – t. y. nėra nei valstybinės žemės nuomotoja, nei jos nuomininkė – ir todėl neturi materialiosios teisės reikalauti ginčo nuomos sutarties nutraukimo ar jos modifikavimo. Be to, nuomos sutartis negali būti nutraukta iš dalies, kaip to reikalauja apeliantė. Valstybinė žemės nuomos sutartis tarp šalių Nacionalinės žemės tarnybos ir UAB „VIA MARIS“ yra vykdoma tinkamai ir ginčo dėl sutarties vykdymo tinkamumo tarp nuomotojo ir nuomininko nėra. Apeliantės keliamas reikalavimas dėl 4,73 arų ploto valstybinės žemės dalies nuomos sutarties nutraukimo yra faktiškai neapibrėžtas, kadangi 0,0473 ha ploto žemės sklypas, kaip savarankiškas nekilnojamojo turto vienetas, neegzistuoja. Be to, dalis UAB „VIA MARIS“ priklausančių pastatų patenka į buvusį 4,73 arų ploto žemės sklypą, į kurį atkurti nuosavybės teise natūra pretenduoja apeliantė bei kiti tretieji asmenys. Teigia, kad 21,94 arų ploto žemės sklypas, kuris yra išnuomotas UAB „VIA MARIS“ yra priskirtas valstybės išperkamai žemei ir todėl negali būti atkuriamas natūra.

              Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad tretieji asmenys neturi teisės prašyti nutraukti nuomos sutartį ir ginčyti statybos leidimą. Statybos leidimo neteisėtumas kildinamas iš to, kad gali būti nutraukta nuomos sutartis. Sklype stovintys UAB „VIA MARIS“ statiniai ir žemės nuomos teisė yra Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi įkeista bakui.

              Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2014-10-06 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo valstybinės žemės sklype įregistruoti UAB „VIA MARIS“ priklausantys statiniai. Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisės vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, sudarytą su UAB „VIA MARIS“, kadangi tam nėra teisinio pagrindo.

              Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir Palangos miesto apylinkės teismo 2014-10-06 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad bankas kredituoja išnuomotame žemės sklype vykdomą statybą, tuo pačiu kredituoja statybą ir ginčo sklype. Tiek šio sklypo nuomos teisė, tiek ir jame esantys statiniai yra įkeisti bankui. Ieškovės teisės negali būti įgyvendintos kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų sąskaita.

              Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teismo 1993-04-19 sprendimu G. V., S. V., P. R., G. E., G. S., G. J., S. I. ir K. O. pripažinta nuosavybės teisė į J. ir O. G. žemę – 4,73 arų, esančių (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 46–47). 1996-03-21 UAB poilsio namams „Rąžės krantas“ buvo leista išsinuomoti 2 400 kv.m. dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), 99 metams pradėtų statyti poilsio namų statybos darbų tolesniam vykdymui ir pastačius juos – poilsio organizavimui (t. 1, b. l. 107). Nustatyta, kad Palangos miesto valdybos sprendimo 1996-07-25 Nr. 228 1.4 punktu patvirtinant jo ribas, dydį ir apribojimus, suformuotas UAB poilsio namams „Rąžės krantas“ 21,94 arų valstybinės žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), kuriame yra ir ieškovės nurodytas 4,73 arų žemės sklypas (t. 1, b. l. 64–65).    2004-04-29 sudaryta nuomos sutartis Nr. N25/2004-40 dėl minėto 0,2194 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos (t. 1, b. l. 66–67). Minėtos nuomos sutarties sąlygos pakeistos 2006-08-11 pasirašant priedą prie minėtos sutarties (t. 1, b. l. 19). Pagal valstybinės žemės nuomos sutartį, sklypas išnuomotas iki 2095-12-13, jo paskirtis – kitos paskirties žemė (kodas tp5), žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis – komercinė teritorija (kodas tp9); 2006-08-11 sutarties priede pakeista sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis, nurodant, kad ji yra kitos paskirties žemė (kodas tp5), gyvenamoji teritorija (indeksas G), mažaaukščiams gyvenamiesiems namams statyti (indeksas G1). Bylos duomenimis, 2004-04-29 nuomos sutarties su vėlesniais jos pakeitimais pagrindu atsakovė UAB „VIA MARIS“ nuo 2006-05-11 nuomojasi ginčo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype stovi UAB „VIA MARIS“ nuosavybės teise priklausantys nebaigti statyti statiniai: nebaigtas statyti poilsio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nebaigtas statyti poilsio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nebaigtas statyti pastatas – parduotuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 50–52). 2007 m. UAB „VIA MARIS“ buvo išduotas leidimas nugriauti statinį Nr. 28, kuriame nurodyta, jog leidžiama nugriauti tris minėtus UAB „VIA MARIS“ priklausančius ir nebaigtus statyti statinius ginčo Žemės sklype, leidimas galiojo iki 2010-12-05 (t. 1, b. l. 53). 2007-12-19 UAB „VIA MARIS“ išduotas statybos leidimas poilsio pastatų ir parduotuvės projekto korektūrai, numatant statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 43).

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 3 p. numatyta, kad žemė, esanti iki 1995-06-01 miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, priskirtina prie valstybės išperkamos žemės. Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklype yra viešajame registre įregistruoti atsakovei UAB „Via Maris“ nuosavybės teise priklausantys pastatai. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vientisas 21,94 arų ploto žemės sklypas. Ginčo žemės sklypas yra reikalingas esamų statinių eksploatacijai. Be to, minėti pastatai taip pat ir žemės sklypo nuomos teisė įkeisti trečiajam asmeniui AB SEB bankui (t. 1, b. l. 50–52, t. 2, b. l. 7–23).

CK 1.137 str. 1 d. nustato, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Ši suinteresuoto asmens teisė įgyvendinama CPK nustatyta tvarka (CPK 5 str. 1 d.). Tačiau tik teisminio nagrinėjimo metu ištyrus ir įvertinus įrodymus, remiantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, suformuluotomis CPK 176–185 straipsniuose, galima daryti išvadas, ar suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą teisminės gynybos yra pagrįstas, t. y. ar konstatuotinas teisės arba teisėto intereso pažeidimas ir ar jis gintinas. Šiuo atveju ieškovė, siekdama natūra atkurti nuosavybės teises į 4,73 arų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), prašo nutraukti tą dalį valstybinės žemės nuomos sutarties, sudarytos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos su UAB „Via Maris“ bei panaikinti UAB „Via Maris“ išduoto statybos leidimo Nr. 333 galiojimą. Ieškovė, prašydama nutraukti ginčo valstybinės žemės nuomos sutarties dalį dėl 4,73 arų sklypo nuomos, savo pažeistas teises gina, vadovaudamasi CK 6.564 straipsnyje įtvirtintais valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindais bei Žemės įstatymo nuostatomis. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad Žemės įstatymo 9 str. 14 p. valstybinės žemės nuomotojui yra nustatyta ne tik teisė, bet ir pareiga nutraukti sutartį, kai nuomininkas pažeidžia sutarties sąlygas. Ieškovė teigia, kad atsakovė UAB „Via Maris“ iš esmės pažeidžia savo sutartinius įsipareigojimus pagal valstybinės žemės nuomos sutartį, nes nepagrįstai ilgą laiką visiškai nenaudoja Žemės sklypo pagal paskirtį. Ieškinio reikalavimus ieškovė grindžia aplinkybėmis, kad ginčo žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, t. y. visai nenaudojamas, jame stovi nebaigti statyti pastatai, kurių atsakovė sąmoningai negriauna, nors toks leidimas UAB „Via Maris“ buvo išduotas, naujo statinio taip pat nestato. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame sprendime atsakyta į pagrindinius ieškovės keliamus argumentus, pasisakyta dėl esminių išnagrinėto ginčo aspektų. Ištyrusi ir įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais.

Pabrėžtina, kad CK 6.564 str. 1 d. 1 p. numato, kad jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, žemės nuomos sutartis prieš terminą gali būti nutraukta nuomotojo reikalavimu. Tokie minėtoje nuostatoje nurodyti nuomotojo veiksmai turi būti iš esmės pažeidžiantys sutartį. Apeliantės nurodomas Žemės įstatymo 9 str. 14 p. taip pat numato, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Nagrinėjamu atveju ginčo valstybinio žemės sklypo nuomotojas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerija pretenzijų atsakovei UAB „Via Maris“ dėl žemės sklypo naudojimo neturi. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog 2012-12-17 Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 16ŽN-(14.16.73)-40, surašytame paties atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus, nurodyta, kad sklypas nenaudojamas, pastatai apleisti, sklype sandėliuojamos statybinės medžiagos, sklypas aptvertas tvora (t. 1, b. l. 30–31). Tačiau pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2012-12-28 raštu informavo ieškovę, kad tyrimas dėl galimai nenaudojamo pagal paskirtį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nutraukiamas, kadangi nenustatyti požymiai, atitinkantys ATPK 522 straipsnį (žemės sklypų naudojimas ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį) (t. 1, b. l. 20–21). Be to, Nacionalinė žemės tarnyba 2013-03-15 rašte Nr. 1SS-(8.5)-525 „Dėl informacijos suteikimo“ nurodė, kad Palangos skyrius, pagal ieškovės prašymą 2012-12-17 atliko ginčo žemės sklypo naudojimo kontrolę ir, atsižvelgdamas į 2012-12-19 gautą UAB „VIA MARIS“ raštą ir 2007-12-19 išduotą statybos leidimą Nr. 333, tyrimą dėl galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo nutraukė nenustačius asmens kaltės (t. 1, b. l. 28–29).

Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl 2007-12-19 UAB „VIA MARIS“ išduotame statybos leidime numatytų statybos darbų neatitikimo detaliojo plano sprendiniams, kaip ginčijamos valstybinės žemės nuomos sutarties pažeidimo, taip pat argumentai, jog atsakovė UAB „VIA MARIS“ dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo negalės vykdyti Statybos leidime nurodytų darbų, atmestini kaip nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšmingi. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovė UAB „VIA MARIS“, kaip nuomininkė, nevykdo ar netinkamai vykdo valstybinės žemės nuomos sutartį (nenaudoja žemės pagal paskirtį ar pan.), jeigu tokia aplinkybė ir būtų nustatyta, yra reikšminga tik kilus ginčui tarp nuomotojo ir nuomininko. Ieškovės nurodyta aplinkybė nepažeidžia bei kitaip neveikia ieškovės teisių ir (arba) teisėtų interesų. Žemės sklype yra viešame registruoti atsakovei UAB „VIA MARIS“ nuosavybės teise priklausantys statiniai (CK 4.262 str.). Duomenų, kad žemės sklype esantys statiniai pradėti statyti neteisėtai, byloje nėra. Iš 2007-12-19 statybos leidimo Nr. 333 matyti, kad leidimas, išduotas poilsio ir parduotuvės projekto korektūrai, numatant statyti daugiabutį gyvenamąjį namą. Pažymėtina, kad atsakovei UAB „VIA MARIS“ išduotas statybos leidimo galiojimas nepasibaigęs. Reikalavimą dėl Statybos leidimo Nr. 333 panaikinimo ieškovė iš esmės kildina iš ieškinio reikalavimo dėl dalies 2004-04-29 sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties su vėlesniais pakeitimais dėl 4,73 arų Žemės sklypo dalies nutraukimo pasekmių. Tuo tarpu dėl ieškovės, nesančios ginčo 2004-04-29 valstybinės žemės nuomos sutarties šalimi, reiškiamo reikalavimo pagrindu nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį su vėlesniais jos pakeitimais teisinio pagrindo nenustatyta. Priešingu atveju, specialiųjų Žemės įstatymo 9 str. 14 d. bei CK 6.564 str. 1 d. 1 p. nuostatų nepaisymas pažeistų valstybinės žemės nuomos, kaip sutartinių santykių, šalių valios autonomijos principą, pagal kurį tik pačios sutartinių santykių šalys savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų, sprendžia, kada ir kokiu pagrindu turėtų būti nutraukiami sutarties pagrindu atsiradę santykiai.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodytos faktinės aplinkybės ir apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą keisti ar naikinti, dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakleistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

              n  u  t  a  r  i  a :

              Palangos miesto apylinkės teismo 2014-10-06 sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė              Albina Pupeikienė             

Kolegijos teisėjai              Žydrūnas Bertašius

              Alvydas Žerlauskas