Civilinė byla Nr. e2S-905-1043/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02000-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1.1.1; 3.4.3.11; 3.3.2.4.

        (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Manfula“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutarties pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo konsultacijos“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo konsultacijos“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Manfula“ dėl sutarties modifikavimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kontmena“.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Skolų valdymo konsultacijos“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai UAB „Manfula“, kuriuo prašoma pakeisti 2016 m. vasario 11 d. papildomo susitarimo Nr. 1 prie 2016 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2016/02/10 5 punktą, jį išdėstant taip: „5. Naujajam kreditoriui per protingą, bet kokiu atveju ne ilgesnį kaip 8 (aštuoni) metai terminą, nepavykus išieškoti iš Skolininko skolos ar jos dalies, palūkanų, netesybų ar jų dalies šios Sutarties galiojimas nutrūksta ir likusi neišieškota reikalavimo dalis, tai yra skola ar jos dalis, palūkanos, netesybos ar jų dalis, lieka Pradiniam kreditoriui.“

2.       Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei įgyvendinti visas iš 2016 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2016/02/10 pasibaigimo kylančias teises iki šioje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išspręstas 2016 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2016/02/10 modifikavimo klausimas.

3.       Nurodė, kad ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais, atsakovės dalis ieškinyje nurodomų neteisėtų veiksmų pripažinti įsiteisėjusiais teismo sprendimais ir/ ar nutartimis, pateikti ieškovės poziciją pagrindžiantys argumentai, todėl egzistuoja tikimybė, jog ieškovei gali būti priimtas palankus sprendimas. Prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinančias padėties, esančios bylos nagrinėjimo (iniciavimo) metu stabilumą, status quo išsaugojimą, ir kartu užkertančias kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. Priėmus ieškovei palankų procesinį sprendimą, netaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ar išvis neįmanomas, nes sutarčiai pasibaigus, atsakovė gali gauti reikalavimo patenkinimą iš BUAB „Laugina“ ar jį perleisti UAB „Kontmena“ ar kitiems asmenims, o gautas lėšas paskirstyti atsakovės kreditoriams įstatymo nustatyta tvarka. Tai padarytų vėlesnius ieškovės reikalavimus atlyginti žalą realiai nepatenkinamais ir neįvykdomais dėl specialaus atsakovės teisinio statuso, kadangi iš sąžiningų trečiųjų asmenų reikalavimo teisę susigrąžinti būtų neįmanoma, kaip ir atsakovės bankroto byloje paskirstytas lėšas ar net jų dalį.

   II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 22 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė BUAB „Manfula“ įgyvendinti visas iš 2016 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2016/02/10 pasibaigimo kylančias teises iki šioje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išspręstas 2016 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2016/02/10 modifikavimo klausimas.

5.       Nustatė, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė pareikšto ieškinio reikalavimus. 

6.       Pasisakant dėl antrosios sąlygos, reikalingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, teismas nurodė, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, sutarčiai pasibaigus, atsakovė galėtų gauti reikalavimo patenkinimą iš BUAB „Laugina“ ar jį perleisti UAB „Kontmena“ ar kitiems asmenims, o gautas lėšas paskirstyti atsakovės kreditoriams įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą. Atsižvelgiant į galimo sprendimo teisinius padarinius ir jo vykdymo ypatumus, teismas sprendė, jog egzistuoja grėsmė, kad galimai ieškovei palankus teismo sprendimas, netaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės, gali tapti neįvykdomas, nes jos nepritaikius, atsakovei išliktų galimybė reikalavimo teisę perleisti tretiesiems asmenims, todėl nebūtų pasiektas civilinio proceso tikslas kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių bei pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas. Tuo remiantis teismas tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

 III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7.       Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.        ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, suponuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą, neįrodė, kad egzistuoja objektyvaus pagrindas, kad šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Vien aplinkybė, jog atsakovei iškelta bankroto byla savaime nesuponuoja sprendimo neįvykdymo rizikos. Teismas nevertino nei ginčo sutarties, nei susitarimo turinio, pagal kuriuos sutarties galiojimas buvo apibrėžtas aiškiu terminu (5 metai), sutarties galiojimas yra susietas tik su skolos atgavimu iš BUAB „Laugina“, ji nenustatė jokių sutarties pratęsimo pagrindų, o sutarties galiojimas skundžiamos nutarties priėmimo metu jau buvo pasibaigęs (nuo 2021 m. vasario 12 d.). UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ turi procesines teises, t. y. būdama formaliai patvirtinta BUAB „Laugina“ kreditore, toliau veikia BUAB „Laugina“ bankroto byloje, tačiau tie veiksmai nukreipti prieš BUAB „Manfula“ interesus, stabdant BUAB „Laugina“ turto pardavimo procesą. Skolininko BUAB „Laugina“ bankroto byloje dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių vienas didžiausių kreditorių (atsakovė) negali įgyvendinti kreditoriui įstatymu nustatytų teisių.

7.2.       BUAB „Laugina“ bankroto byloje nebuvo realizuotas įmonei priklausantis turtas, nebuvo tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai, dėl to ieškovė nepagrįstai nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (kuriomis uždraudė UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ disponuoti 2016 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu įgyta reikalavimo teise į BUAB „Laugina“ ir šios teisės pagrindu gauti finansinio reikalavimo patenkinimą BUAB „Laugina“ bankroto byloje), taip pat atsakovės atstovo veiksmai (sutarties ginčijimas teisme ar per pusdienį pateikto pasiūlymo dėl sutarties modifikavimo neakceptavimas) sąlygojo tai, kad ieškovei buvo užkirstas kelias gauti reikalavimo patenkinimą. Lietuvos apeliacinio teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neribojo ieškovės teisės atlikti skolos išieškojimo veiksmus. Taikos sutarties sudarymas su ieškove pagal 2018 m. lapkričio 21 d. ieškovės pasiūlymą, būtų nenaudingas bankrutavusiai UAB „Manfula“ ir jos kreditoriams. Jei BUAB „Manfula“ nemokumo administratoriui sudarius taikos sutartį su UAB „Skolų valdymo konsultacijos“, šiajam sumokant 55 000 Eur dydžio kompensaciją, tokiu atveju, jis galėtų perleisti šią reikalavimo teisę į BUAB „Laugina“ už 5 kartus didesnę kainą UAB „Kontmena“ ar kitiems asmenims.

7.3.       Mano, kad ieškovė yra nesąžininga, nes UAB „Kontmena“ už ginčo sutartimi perleistą reikalavimo teisę ieškovei pasiūlė 323 490,81 Eur dydžio kainą (45 proc. finansinio reikalavimo vertės), tačiau ieškovė apie tokį pasiūlymą atsakovės neinformavo. Jei ieškovė būtų suinteresuota reikalavimo teisės perleidimu, atsakovę būtų informavusi ir derinusi reikalavimo perleidimo procesą kartu. Ieškovei nenaudinga iš BUAB „Laugina“ gautiną reikalavimo patenkinimą dalintis su atsakove. Atsakovės administratorė veikia bankrutavusios įmonės interesais, nesudarydama ekonomiškai nenaudingo sandorio, kuomet yra asmenų, kaip UAB „Kontmena“, norinčių įsigyti reikalavimo teisę į BUAB „Laugina“ už keliskart didesnę kainą nei 2018 metais siūlė ieškovė. Vertinant ieškovės sąžiningumą sutarties vykdymo kontekste, nurodo, kad ieškovė, turėdama teisę valdyti ginčo sutartimi perleistą reikalavimo teisę, tokios teisės neįgyvendino, nedalyvavo skolininko kreditorių komiteto posėdžiuose, nebalsavo skolininko bankroto byloje svarbiais klausimais, neteikė skundo dėl neteisėtų kreditorių nutarimų (nenaudingos turto pardavimo tvarkos). Vėliau ieškovė pakartotinai kėlė jau išspręstą klausimą dėl turto pardavimo tvarkos, kurį vertino abiejų instancijų teismai, ieškovė taip piktnaudžiauja kreditoriaus teisėmis BUAB „Laugina“ bankroto byloje, siekia trukdyti turto realizavimo procedūrą, vilkinti skolininko bankroto procesą. Toks ieškovės elgesys rodo, kad ji nesiekia didžiausios finansinės naudos BUAB „Manfula“. Ieškovės ir trečiojo asmens suinteresuotumą ir nesąžiningą veikimą geriausiai atskleidžia BUAB „Laugina“ bankroto bylos medžiaga, todėl vertinant skundžiamos nutarties ir ieškinio pagrįstumą, neatskiriamai turi būti vertinama ir BUAB „Laugina“ bankroto byloje surinkti įrodymai ir priimti teismo sprendimai. Ieškovė, žinodama apie nagrinėjamas civilines bylas, kurios jos manymu, sudaro pagrindą sutarties pratęsimui, į atsakovę dėl sutarties modifikavimo kreipėsi tik vieną kartą.

7.4.       Teismas aplaidžiai išsprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kas sukuria žalą atsakovei, nes būdama reikalavimo teisės į BUAB „Laugina“ savininkė, negali imtis jokių nuosavybės teisę apibrėžiančių veiksmų. Atsakovės ir skolininko UAB „Laugina“ atžvilgiu yra vykdomos likvidavimo procedūros dėl bankroto, dėl to teismas privalėjo atsižvelgti į viešąjį interesą ir numatyti, kokias neigiamas teisines pasekmes sukels tokio pobūdžio ir apimties laikinosios apsaugos priemonės. Dėl ieškovės veiksmų mažėja galimybės gauti kuo didesnį reikalavimo patenkinimą, kas atsakovei daro žalą. Tai yra esminis sutarties pažeidimas, suponuojantis vienašališką sutarties nutraukimą, tačiau BUAB „Manfula“ jos negali nutraukti, nes sutarties galiojimo terminas pasibaigęs. Be to, sutarties termino pratęsimas nėra galimas, kadangi BUAB „Manfula“ yra taikoma likvidavimo procedūra.

7.5.       Teismas atsakovės atžvilgiu pritaikė neproporcingas laikinąsias apsaugos priemones, užkirto kelią BUAB „Laugina“ bankroto byloje atsakovei ginti savo teises ir teisėtus interesus. Teismas galėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, draudžiančias skirstyti kreditoriams lėšas, gautas iš skolininkės BUAB „Laugina“, t. y. išlaikyti proporcingumą abiejų šalių atžvilgiu, užtikrinant sprendimo šioje civilinėje byloje įvykdymą.

8.       Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

8.1.       pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir pagrįstos. Taikytomis laikinosios apsaugos priemonės siekiama išlaikyti status quo. Nesutinka su kitokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, nes pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais ir jų užtikrinimu. Visi atsakovės argumentai, susiję su tariamu ieškovės nesąžiningumu, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, reikalaujantis bylos faktinių aplinkybių ir įrodymų įvertinimo, kuris negali būti atliekamas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (teisėtumo) klausimą. Didelė dalis skundo argumentų, susiję su BUAB „Laugina“ kreditorių 2020 m. spalio 29 d. komiteto posėdžiu ir jame priimtais sprendimais, taip pat Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-830-555/2021, citavimu bei jos vertinimu, kuri buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-405-585/2021. Jei ieškovė būtų ginčijusi priimtą sprendimą dėl turto pardavimo tvarkos, tai būtų lėmę tik išlaidas. Ieškovė patyrė daugiau nei 90 000 Eur išlaidų nagrinėjant ginčus, susijusius su BUAB „Laugina“ bankroto byla ir tai yra vienas iš pagrindų, dėl kurių reiškia ieškinį nagrinėjamoje byloje – BUAB „Manfula“ iniciatyva pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sutrukdė ieškovei gauti 323 490,81 Eur dydžio kainą už turimą atsakovės reikalavimo dalį, kurios ieškovė perleisti negalėjo dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Tai rodo disproporciją tarp šalių gaunamos naudos iš sutarties (ieškovė patyrė daug išlaidų vykdant ginčo sutartį, kurių nepatyrė atsakovė) ir pati atsakovė elgėsi nesąžiningai, nes ilgą laiką bylų, kuriose ginčijo sutartį, nagrinėjimas buvo atidėdamas, kad šalys galėtų išspręsti ginčą taikiai, tačiau taikos sutarties nesudarė, teismo sprendimas, kuriuo BUAB „Manfula“ ieškinys atmestas, neįsiteisėjo, BUAB „Manfula“ pateikė apeliacinį skundą. Dėl ieškovės įdirbio BUAB „Laugina“ bankroto byloje priimta turto pardavimo tvarka atitinka BUAB „Laugina“ kreditorių interesus, tą nurodė ir Lietuvos apeliacinis teismas, todėl nėra priežasties teigti apie ieškovės nesąžiningumą. Nepagrįsti argumentai, susiję su pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumu ir jų buvimu perteklinėmis dėl BUAB „Manfula“ pradėtos likvidavimo procedūros. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra ne materialinis civilinių teisių gynimo būdas, o įstatymo numatyta laikino pobūdžio procesinė priemonė, padedanti geriau užtikrinti materialinių teisių gynimą. Įvertinant tai, kad BUAB „Laugina“ bankroto byloje priimtas ir įsiteisėjęs kreditorių sprendimas dėl BUAB „Laugina“ turto realizavimo, BUAB „Laugina“ turtas gali būti realizuotas, o gautos lėšos paskirstytos, kas reikštų, jog atsakovė gautas lėšas taip pat privalėtų paskirstyti teisės aktų nustatyta tvarka, o šioje byloje priėmus ieškovei palankų sprendimą, jis liktų realiai neįgyvendintas, nes tokių lėšų atgavimas būtų praktiškai neįmanomas arba tam reikėtų inicijuoti eilę procesų prieš BAUB „Manfula“ kreditorius ir prieš atsakovės administratorę UAB „Nemokumo valdymas“. Atsakovė siekia žalingai ieškovės ir kitų BUAB „Laugina“ kreditorių interesams parduoti BUAB „Laugina“ turtą nenaudingu ekonomiškai būdu, kas gali sąlygoti hipoteka neužtikrinto reikalavimo nepatenkinimą ar patenkinimą labai maža apimtimi.

2.       Trečiasis asmuo UAB „Kontmena“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1.       atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė yra nesąžininga, nes neinformavo jos apie pasiūlymą perleisti reikalavimo teisę į BUAB „Laugina“. Nesąžininga yra atsakovė. UAB „Kontmena“ kreipėsi ne tik į ieškovę, bet ir į BUAB „Manfula“ su pasiūlymu dėl reikalavimo perleidimo. Atsakovės nemokumo administratorius nurodė pastabas dėl UAB „Kontmena“ pasiūlymo, kurios tą pačią dieną buvo pakoreguotos, tačiau pastarąjį pasiūlymą atsakovė ignoravo. Visi BUAB „Manfula“ skundo argumentai susiję ne su pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumu, o su tuo, kas labiau nesąžiningas – BUAB „Manfula“ ar UAB „Skolų valdymo konsultacijos“. Atsakovės argumentai, susiję su tariamai neteisėtais ieškovės veiksmais dėl BUAB „Laugina“ turto pardavimo paneigti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-405-585/2021. Atsakovės siekis perimti reikalavimą, kurio vykdymo išieškojimo metu ieškovė patyrė daugiau nei 90 000 Eur sąnaudų ir kurio negalėjo perleisti dėl atsakovės iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, yra nesąžiningas ir negali būti teismo ginamas. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė negalėjo įgyvendinti savo, kaip reikalavimo teisės savininkės, teisių.

9.2.       Pritaikytos laikinosios priemonės užtikrina savininko teisių įgyvendinimą ginčo laikotarpiu, kas yra neatsiejamai susiję su pareikšto reikalavimo dalyku ir yra skirtos jo įgyvendinimui užtikrinti. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė gali perleisti reikalavimą, imtis neteisėtų veiksmų, siekiant priimti nenaudingus sprendimus BUAB „Laugina“ bankroto byloje.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas byloje dėl sutarties modifikavimo pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovei įgyvendinti visas iš ginčo sutarties pasibaigimo kylančias teises iki byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išspręstas šios sutarties modifikavimo klausimas.

4.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

5.       Apeliacinio proceso metu byloje dalyvaujantys asmenys pateikė naujus įrodymus. Ieškovė pateikė atsakovės 2021 m. kovo 3 d. reikalavimą atšaukti iniciatyvą dėl BUAB „Laugina“ kreditorių susirinkimo. Trečiasis asmuo UAB „Kontmena“ pateikė 2020 m. rugpjūčio 2 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ ir UAB „Kontmena“, 2020 m. gruodžio 16 d. el. laišką BUAB „Manfula“, 2021 m. vasario 19 d. raštą BUAB „Laugina“ nemokumo administratoriui. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė 2020 m. sausio 27 d. BUAB „Manfula“ kreditorių susirinkimo protokolą, BUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus 2021 m. kovo 1 d. raštą dėl kreditorių susirinkimo atšaukimo. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra atliekamas byloje pareikštų materialinių reikalavimų teisinis vertinimas, todėl aptarti įrodymai atsisakomi priimti kaip neatitinkantys sąsajumo reikalavimų. Pasisakant dėl atsakovės su atskiruoju skundu pateiktų Lietuvos Apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. ir 2021 m. vasario 23 d. nutarčių priėmimo pažymėtina, kad kitose bylose priimti teismų procesiniai sprendimai nelaikytini naujais įrodymais CPK 314 straipsnio prasme, todėl Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių kopijų pridėjimo prie bylos klausimas nesprendžiamas, esant poreikiui, su kitose bylose priimtais procesiniais dokumentais teismas gali susipažinti teismų informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

6.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.

7.       Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių tuo pagrindu, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas, tik tuomet, jei yra reiškiamas akivaizdžiai nepagrįstas materialinis teisinis reikalavimas kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-120-464/2015). Taigi prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimas susideda iš dviejų stadijų, pirma, įsitikinama, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, o tuomet vertinama, ar egzistuoja poreikis užtikrinti tokį reikalavimą prašomomis priemonėmis. 

8.       Teismas įvertinęs ieškinį ir jo priedus sprendžia, kad ieškovė preliminarai pagrindė ieškinį procesine prasme – išdėstė ieškinio faktinį pagrindą, nurodė savo argumentus, pateikė prie ieškinio atitinkamus dokumentus, kurie, jos manymu, patvirtina pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos pozicija, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra prima facie pagrįstas.

9.       Ieškovė ieškiniu prašo pakeisti 2016 m. vasario 11 d. papildomo susitarimo Nr. 1 prie 2016 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2016/02/10 5 punktą, jį išdėstant taip: „5. Naujajam kreditoriui per protingą, bet kokiu atveju ne ilgesnį kaip 8 (aštuoni) metai terminą, nepavykus išieškoti iš Skolininko skolos ar jos dalies, palūkanų, netesybų ar jų dalies šios Sutarties galiojimas nutrūksta ir likusi neišieškota reikalavimo dalis, tai yra skola ar jos dalis, palūkanos, netesybos ar jų dalis, lieka Pradiniam kreditoriui.“ Nurodo, kad 2016 m. vasario 11 d. šalys sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2016/02/10, kuria pradinis kreditorius UAB „Manfula“ (atsakovė) nuosavybėn perleido UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ (ieškovei), kaip naujajam kreditoriui, 718 868,46 Eur trečios eilės finansinį reikalavimą į BUAB „Laugina“, susidedantį iš 600 859,63 Eur skolos ir 118 008,83 Eur netesybų. Šalys 2016 m. vasario 11 d. papildomu susitarimu Nr. 1 prie 2016 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2016/02/10 5 punktu susitarė, kad naujajam kreditoriui per protingą terminą, bet kokiu atveju ne ilgesnį kaip 5 (penkeri) metai, nepavykus išieškoti iš skolininko skolos ar jos dalies, sutarties galiojimas nutrūksta ir likusi neišieškota reikalavimo dalis lieka pradiniam kreditoriui. Ieškovė taip pat sudarė reikalavimo perleidimo sutartis su kitais BUAB „Laugina“ kreditoriais, kurių pagrindu Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1570-555/2017 buvo patvirtintas bendras ieškovės 1 080 786,84 Eur finansinis reikalavimas, į kurį įeina ir pagal ginčijamą sutartį iš atsakovės įgytas finansinis reikalavimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovei įgyvendinti visas iš 2016 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2016/02/10 pasibaigimo kylančias teises iki šioje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išspręstas 2016 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2016/02/10 modifikavimo klausimas. Atsakovė su teismo nutartimi nesutinka, nurodydama, kad reikalavimo perleidimo sutartis pasibaigė 2021 m. vasario 12 d., todėl BUAB „Laugina“ bankroto byloje dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė, būdama viena didžiausių kreditorių, negali įgyvendinti kreditoriui įstatymu nustatytų teisių, negali imtis nuosavybės teisę apibrėžiančių veiksmų, mažėja galimybės gauti kuo didesnį reikalavimo patenkinimą. 

10.       Iš visumos duomenų matyti, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl teisės patenkinti kreditorinį reikalavimą UAB „Laugina“ bankroto byloje. Šalių argumentai, susiję su ieškovės galimybe savalaikiai patenkinti turimą kreditorinį reikalavimą UAB „Laugina“ bankroto byloje, šalių ginčo sutarties aiškinimas ir vykdymas, kiti šalių veiksmai UAB „Laugina“ bankroto byloje nėra nustatinėjami sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes šios aplinkybės bus nustatytos tik bylą nagrinėjant iš esmės ir vertinant visus byloje surinktus įrodymus. Procesinėje stadijoje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neatliekamas byloje pareikštų materialinių reikalavimų teisinis vertinimas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų plačiau nepasisako. 

11.       Byloje sprendžiamas ginčas dėl reikalavimo perleidimo sutarties modifikavimo – ieškovė siekia sutarties vykdymo terminą pratęsti papildomam 3 metų laikotarpiui (CK 6.223 straipsnis). Tuo atveju, jeigu būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas – ieškovei sugrįžtų reikalavimo teisė į BUAB „Laugina“.

12.       Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius: 1) dėl pripažinimo; 2) dėl priteisimo; 3) dėl teisinių santykių modifikavimo. Ieškiniai dėl pripažinimo paprastai turi prejudicinę galią ieškiniams dėl priteisimo ir nereikalauja priverstinio vykdymo. Ieškiniais dėl priteisimo ieškovas siekia, kad atsakovas atliktų tam tikrus turtinio pobūdžio veiksmus (perduotų turtą, sumokėtų skolą ir pan.). Siekiant užtikrinti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą pagal tokius reikalavimus, gali būti taikomi laikini turtinio pobūdžio suvaržymai atsakovui. Pagal pareikštus ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo (sukūrimo, pakeitimo, panaikinimo) paprastai nereikalingas teismo sprendimo priverstinis vykdymas. Kai reiškiamas reikalavimas pakeisti sutartinius teisinius santykius, šalių sutartiniai teisiniai santykiai modifikuosis teismo sprendimo pagrindu, taigi toks sprendimas neturės būti vykdomas priverstine tvarka. Kita vertus, tarp šalių kilusio ginčo išsprendimas lems, ar ieškovė atgaus reikalavimo teisę į BUAB „Laugina“. Kitaip tariant nuo to koks bus teismo sprendimas priklausys ieškovė ar atsakovė turės reikalavimo teisę į BUAB „Laugina“.

13.       Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad konkrečios rūšies ir masto laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neviršijant pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimto būtent pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, vykdymą. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų dėl atsakovo taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šiuo metu sutarties vykdymo terminas yra pasibaigęs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašomos taikyti ir pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, šiuo atveju užtikrintų ne galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, o visiškai apribotų atsakovės kaip BUAB „Laugina“ kreditorės teises. Pažymėtina, jog tik pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus ginčą iš esmės ir priėmus sprendimą pratęsti sutarties vykdymo terminą ieškovės pageidaujam terminui, bus laikoma, kad šalis vėl sieja sutartinės prievolės, o ieškovė gali įgyvendinti reikalavimo teisę į BUAB „Laugina“. Kol nėra priimtas teismo sprendimas pratęsti sutarties vykdymo terminą – sutarties vykdymo terminas laikomas pasibaigusiu. Atsižvelgiant į tai, kad sutarties terminas laikomas pasibaigusiu, ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui, kaip laikinoji apsaugos priemonė, negali būti nustatytas draudimas atsakovei įgyvendinti visas iš 2016 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2016/02/10 vykdymo termino pasibaigimo kylančias teises. Taigi, iki galutinio teismo sprendimo, kuriuo bus išspręstas klausimas dėl sutarties vykdymo termino pratęsimo, ieškovė neturi teisės tęsti jos vykdymo ir atitinkamai nėra pagrindo riboti atsakovei įgyvendinti visas jos turimas teises. Ieškovės siekis visiškai uždrausti įgyvendinti iš ginčo sutarties vykdymo termino pasibaigimo kylančias teises prieštarauja teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principams, t. y. nėra išlaikoma proceso šalių interesų pusiausvyra, o ribojimas yra perteklinis ir nebūtinas galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Pažymėtina, kad ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovei pranašumo atsakovės atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo ieškovės valios. Minėta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo tinkamą įvykdymą, status quo padėties išlaikymas. Taigi įprastai laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais. Kaip jau buvo minėta nuo to koks bus priimtas teismo sprendimas byloje priklausys ar ieškovė ar atsakovė turės reikalavimo teisę į BUAB „Laugina“. Ieškovė teigia, kad prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis išsaugojamas status quo, tačiau nagrinėjamu atveju yra ne išsaugojimas status quo (sutarties vykdymo terminas jau pasibaigęs), bet iš esmės laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba siekiama ieškinio reikalavimo dalinio patenkinimo. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba būtų sukurta situacija lyg sutarties vykdymo terminas nebūtų pasibaigęs, o atsakovei nebūtų grįžusi reikalavimo teisė kaip tai numatyta 2016 m. vasario 11 d. papildomo susitarimo Nr. 1 prie 2016 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2016/02/10 5 punkte. Tokia situacija negalima, kadangi, pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones iš dalies būtų pasiektas ieškovės materialinis teisinis rezultatas, kurio siekiama ieškinio reikalavimu, t. y. nors ieškovė neįgytų teisių, kurios jai priklausė pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį, tačiau atsakovė nebegalėtų įgyvendinti savo teisių, kurios jai priklauso kaip ieškovės ir atsakovės sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties vykdymo termino pabaigos pasekmė. Be to, pritaikius tokias laikinąsias apsaugos priemones akivaizdžiai būtų pažeistos atsakovės teisės, iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esmė, paskirtis ir tikslai, o teismas, spręsdamas procesinio pobūdžio klausimą byloje, nepagrįstai a priori išspręstų šalių ginčą, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos įsiterptų į materialiuosius teisinius santykius. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog laikinosios apsaugos priemonės, kurios iš esmės sutampa su pareikštais reikalavimais, tam tikrais atvejais (kai pareiškiami prevencinio pobūdžio reikalavimai) gali būti taikomos, tačiau jų taikymas turi būti pakankamai pagrįstas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1610-943/2020). Šioje byloje ieškovė pareiškė ne prevencinį ieškinį, todėl jos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių taikymo rezultatas iš dalies sutampa su ieškinio reikalavimu siekiamu rezultatu, pirmosios instancijos teismo negalėjo būti netenkinamas kaip pažeidžiantis ekonomiškumo ir proporcingumo principus.

14.       Nėra teisinio pagrindo pritarti ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentui, jog siekiant užtikrinti UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ teisę valdyti ginčo reikalavimą kompetentingai ir kvalifikuotai, status quo ir turėtų būtų siejamas su esamos situacijos išsaugojimu ginčo laikotarpiu. Pažymėtina, kad pasibaigus 2016 m. vasario 1 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2016/02/10 vykdymo terminui Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 12 d. nutartimi BUAB „Laugina“ bankroto byloje pakeitė pradinę kreditorę UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ su 718 868,46 Eur finansiniu reikalavimu naująja kreditore BUAB „Manfula“. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-581-241/2021 Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 12 d. nutartį paliko nepakeistą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nors šios aplinkybės atsirado jau po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo ir pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės jų įvertinti spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau jos vertintinos kaip papildomas pagrindas apeliacinės instancijos teisme pasisakant dėl negalimumo pilna apimtimi taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones šios nutarties 20 punkte nurodytais pagrindais.

15.       Kita vertus, vien tai, kad ieškiniu yra siekiama teisinių santykių modifikavimo nereiškia, kad nagrinėjamoje byloje neegzistuoja poreikis užtikrinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas susijęs su bankrutavusia įmone ir jos kreditoriniu reikalavimu kitai bankrutavusiai įmonei yra pagrindo spręsti dėl siauresnio masto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar apskritai netektų prasmės ir tokiais atvejais, kai bylos teisminio nagrinėjimo metu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala asmens turtiniams ar neturtiniams interesams bei nebūtų užkirstas kelias tokiems interesams pažeisti. Šiuo atveju poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąlygoja bankroto proceso specifika. Turto realizavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka juridinio asmens bankroto proceso metu lemia tai, kad BUAB „Laugina“ realizavus turtą, o gautas lėšas paskirsčius kreditoriams, BUAB „Manfula“ gautas lėšas taip pat privalėtų paskirstyti teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat BUAB „Manfula“ turi galimybę perleisti reikalavimo teisę į BUAB „Laugina“ kitiems asmenims, todėl yra rizika, kad galimai priėmus UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ palankų sprendimą jis liktų realiai neįgyvendintas.

16.       Apibendrinant išdėstytą konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovei palankus teismo sprendimas gali tapti neįvykdomas, nes atsakovė galėtų gauti reikalavimo patenkinimą iš BUAB „Laugina“ ar jį perleisti kitiems asmenims, o gautas lėšas paskirstyti atsakovės kreditoriams įstatymo nustatyta tvarka, tačiau pritaikė per didelio masto laikinąsias apsaugos priemones uždrausdamas įgyvendinti visas iš 2016 m. vasario 11 d. Sutarties pasibaigimo kylančias teises. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal pareikšto ieškinio reikalavimą tam, kad ieškovei galimai palankus teismo sprendimas galėtų būti įvykdytas pakanka uždrausti atsakovei perleisti pagal ginčo sutartį jai grįžusią reikalavimo teisę, iš jos gauti reikalavimo patenkinimą BUAB „Laugina“ bankroto byloje ir paskirstyti gautas lėšas kreditoriams.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

17.       Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes bei reikalavimus, pagrįstai sprendė, kad egzistuoja poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nustatė per didelės apimties ribojimus (CPK 144 straipsnio 2 dalis). Tuo vadovaujantis apeliacine tvarka patikrinta nutartis pakeistina, sumažinat atsakovei taikomų draudimų apimtį, t. y. nustatant draudimą atsakovei perleisti pagal 2016 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2016/02/10 jai grįžusią reikalavimo teisę, iš jos gauti reikalavimo patenkinimą BUAB „Laugina“ bankroto byloje ir paskirstyti gautas lėšas kreditoriams (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18.       Šalys prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinio proceso metu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas, nes šalių ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės. Pirmosios instancijos teismui priėmus procesinį sprendimą dėl bylos baigties, bus paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Manfula“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartį pakeisti, jos rezoliucinės dalies pirmąją – antrąją pastraipas išdėstant taip:

„ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies.

Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti BUAB „Manfula“ perleisti pagal 2016 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2016/02/10 jai grįžusią reikalavimo teisę, iš jos gauti reikalavimo patenkinimą BUAB „Laugina“ bankroto byloje ir paskirstyti gautas lėšas kreditoriams iki šioje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išspręstas 2016 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2016/02/10 modifikavimo klausimas“.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                        Anita Sereikienė