Civilinė byla Nr. e2-152-1166/2024

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01857-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos 2.2.2.1;

 (S)

2.2.2.3.1.10; 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 3.2.6.1

 

 

 

 

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. kovo 28 d.

Utena

 

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Alvydas Žala,

sekretoriaujant Elonai Mackutei, Aurelijai Vitkevičienei,

dalyvaujant ieškovų J. V. ir L. V. atstovei advokatei Justinai Murauskaitei – Darvidei,

atsakovės Daugiabučio namo „Ladyga“ savininkų bendrijos atstovui pirmininkui G. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. V. ir L. V. ieškinį atsakovei Daugiabučio namo „Ladyga“ savininkų bendrijai dėl visuotinio susirinkimo dalies sprendimų pripažinimo neteisėtais ir panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teismas

 

n u s t a t ė : 

 

Ieškovas J. V. ir L. V. ieškiniu prašo panaikinti atsakovės Daugiabučio namo „Ladyga“ savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 301567661 (toliau – Bendrija, atsakovė), 2023 m. birželio 24 d. visuotinio susirinkimo priimtus šiuos sprendimus:

1) sprendimą Nr. 2 „Nerinkti lėšų į kaupiamąją sąskaitą“, įpareigojant atsakovę rinkti kaupiamąsias lėšas iš butų savininkų, teisės aktuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka;

2) sprendimą Nr. 4 „Iškelti vandens skaitiklius į savo butą ir suvartotą vandens kiekį kiekvieno mėnesio 28 d. perduoti bendrijos pirmininkui trumpąja SMS žinute. Įrengtas skaitiklis turi turėti metrologinę patikrą, patikros kopiją pristatyti bendrijos pirmininkui. Skaitiklius įsirengti iki 2023 m. rugpjūčio 1 d.” dalyje dėl įpareigojimo iškelti vandens skaitiklius į savo butą ir suvartotą vandens kiekį kiekvieno mėnesio 28 d. perduoti bendrijos pirmininkui trumpąja SMS žinute;

3) sprendimą Nr. 6 “Dėl lietaus nutekėjimo sistemos (latakų, nuolajų) priežiūros prisižiūri butų savininkai, pirmo aukšto gyventojai 1, 4, 5, 6, 7, 7A, išsivalyti lapus, žiemos metu varveklių pašalinimas. Užkabinti pranešimo lentutes, kad krenta sniegas nuo stogo, laikytis saugaus atstumo. Toks sprendimas priimtas, nes neatitinka 2 aukšto palėpiniai butai 1 aukšto buto vertės“ dalyje, kurioje antrojo aukšto butų savininkai nuo šių pareigų atleidžiami;

4) sprendimą Nr. 7 „Artėjant šildymo sezonui privalo kiekvienas butas sudaryti paslaugų teikimo sutartį su Daugiabučio namo „Ladyga“ savininkų bendrijos pirmininku, kol nebus tiekimo sutarčių, šildymas nebus tiekiamas“.

Ieškovai ieškinyje nurodė, kad jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas Nr. 6, esantis daugiabutyje adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), kuriame yra įsteigta Daugiabučio namo „Ladyga“ savininkų bendrija. Šiame Bute ieškovai leido gyventi savo dukros M. V. – G. šeimai ir įgaliojo dukrą tvarkyti visus su Butu susijusius klausimus. Bendrijai atstovauja jos pirmininkas G. Ž. 2023 m. birželio 24 d. vyko Bendrijos narių visuotinis susirinkimas (toliau – Susirinkimas), kuriame buvo sprendžiami tam tikri su Bendrija susiję klausimai, tame tarpe klausimai, susiję su ieškovų teisėmis bei pareigomis. Ieškovai nesutinka su dalimi priimtų sprendimų, todėl vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalimi, prašo pripažinti neteisėtais ir panaikinti tokius B. S. sprendimus, grįsdami reikalavimus šiais argumentais:

1) sprendimą Nr. 2 „Nerinkti lėšų į kaupiamąją sąskaitą“. Nurodo, kad Susirinkime buvo kalbėta ir spręsta rinkti lėšas į Bendrijos kaupiamąją sąskaitą po 20 Eur. Buvo nuspręsta nerinkti lėšų. Ieškovų teigimu, lėšų kaupimas yra privalomas ir tuo turi pasirūpinti atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovai pažymi, kad lėšų kaupimą ir jų dydžio nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtintas Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Ieškovų teigimu, atsakovė turi pasirūpinti bent mažiausių kaupiamųjų įmokų rinkimu. Tokio pobūdžio klausimai – apskritai kaupti ar nekaupti lėšas, neturi būti sprendžiami susirinkime ir už juos balsuojama. Savininkų balsavimas būtinas tik dviem atvejais: siekiant padidinti mažiausią arba norint taikyti dar didesnį nei Aprašo nustatytas didžiausias įmokos dydį. Pagal Susirinkime iškeltą klausimą ir nustatytą 20 Eur kaupiamąją sumą kas mėnesį kiekvienam buto savininkui, akivaizdu, kad buvo reikalinga gauti butų savininkų sutikimą, kadangi pasiūlyta suma yra didesnė nei numatytas minimalus kaupiamųjų lėšų dydis. Sprendimas Nr. 2  visai nerinkti lėšų į kaupiamąją sąskaitą prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei pažeidžia ieškovų, kaip savininkų, teises, todėl turi būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas, o atsakovė įpareigotina rinkti kaupiamąsias lėšas iš butų savininkų, kaip tai numatyta Apraše;

2) sprendimą Nr. 4 „Iškelti vandens skaitiklius į savo butą ir suvartotą vandens kiekį kiekvieno mėnesio 28 d. perduoti bendrijos pirmininkui trumpąja SMS žinute. Įrengtas skaitiklis turi turėti metrologinę patikrą, patikros kopiją pristatyti bendrijos pirmininkui. Skaitiklius įsirengti iki 2023 m. rugpjūčio 1 d.” dalyje dėl įpareigojimo iškelti vandens skaitiklius į savo butą ir suvartotą vandens kiekį kiekvieno mėnesio 28 d. perduoti bendrijos pirmininkui trumpąja SMS žinute. Nurodo, kad Bendrijos pirmininkas G. Ž. jau pakeitė ieškovų vandens skaitiklį, kuris atitinka nustatytus reikalavimus – metrologinę patikrą. Sprendimui pakeisti vandens skaitiklius į turinčius metrologinę patikrą ieškovai neprieštarauja. Tačiau sprendimas ir įpareigojimas vandens skaitiklius iškelti į butus, ieškovų vertinimu, yra niekuo nepagrįstas ir perteklinis reikalavimas, sukeliantis ieškovams niekuo nepagrįstas papildomas finansines išlaidas ir nepatogumus. Maža to, toks sprendimas niekuo nemotyvuotas, nepagrįstas, nepaaiškinta jo būtinybė. Esama atskirų butų vandens ir nuotekų sunaudojimo apskaita yra bendro naudojimo patalpoje, tinkamai veikianti, nereikalaujanti jokių papildomų investicijų, patogi asmenims, vykdantiems ar galintiems vykdyti apskaitos kontrolę, nes nereikia patekti į asmeninės nuosavybės teise valdomus asmenų butus, todėl niekuo nemotyvuotas sprendimas juos perkelti į butus nepagrįstas, todėl naikintinas;

3) sprendimą Nr. 6 “Dėl lietaus nutekėjimo sistemos (latakų, nuolajų) priežiūros prisižiūri butų savininkai, pirmo aukšto gyventojai 1, 4, 5, 6, 7, 7A, išsivalyti lapus, žiemos metu varveklių pašalinimas. Užkabinti pranešimo lentutes, kad krenta sniegas nuo stogo, laikytis saugaus atstumo. Toks sprendimas priimtas, nes neatitinka 2 aukšto palėpiniai butai 1 aukšto buto vertės“ dalyje, kurioje antrojo aukšto butų savininkai nuo šių pareigų atleidžiami. Nurodė, kad Susirinkime buvo svarstytas klausimas dėl lietaus nutekėjimo sistemos (latakų, nuolajų) priežiūros. Buvo nuspręsta, kad lietaus nutekėjimo sistemą (latakus, nuolajas) prisižiūri pirmo aukšto gyventojai – butų Nr. 1, 4, 5, 6, 7, 7A savininkai. Šiuo sprendimu nuspręsta dėl pirmo aukšto butų savininkų pareigų kartu antro aukšto butų savininkus nuo šių pareigų nepagrįstai atleidžiant. Ieškovai pažymi, kad lietaus nutekėjimo sistemos yra bendro naudojimo objektai, kuriais pasirūpinti ir prižiūrėti privalo visi daugiabučio namo butų savininkai, nediferencijuojant jų pagal turimo turto (buto) vertes. Aplinkos priežiūra taip pat privalo pasirūpinti visi butų savininkai bendru sutarimu. Visos butų savininkų teisės ir pareigos yra ir turi būti proporcingos, todėl negalima priimti tokių sprendimų, kurie vieniems nustatytų atitinkamas pareigas ne tik už juos pačius, bet papildomai ir už kitus asmenis, o pastarieji nuo tokios pareigos visiškai atleidžiami be jokio pagrindo. Nurodymas, kad antro aukšto butai yra mažesnės vertės nei pirmo aukšto ir tokiu principu skirstyti teises bei pareigas, t. y. pirmo aukšto butų savininkams paskirti daugiau pareigų, yra neteisėtas, nepagrįstas, pažeidžiantis butų savininkų lygių teisių ir pareigų bei proporcingumo principus, todėl turi būti panaikintas kaip neteisėtas toje dalyje, kurioje antro aukšto butų savininkai nuo šiuo sprendimu nustatytos pareigos atleidžiami;

4) sprendimą Nr. 7 „Artėjant šildymo sezonui privalo kiekvienas butas sudaryti paslaugų teikimo sutartį su Daugiabučio namo „Ladyga“ savininkų bendrijos pirmininku, kol nebus tiekimo sutarčių, šildymas nebus tiekiamas“. Nurodo, kad Susirinkime buvo sprendžiami kiti klausimai – ieškovams priklausančio Buto šildymo pajungimo. Nurodo, kad šildymo įrenginys (katilas ir skaitiklis) yra bendro naudojimo objektas, todėl atsakovei nesuteikta teisė vienasmeniškai spręsti dėl įrenginio valdymo, įjungiant ar išjungiant šildymą konkrečiam butui. Susirinkimo sprendime nurodyti duomenys dėl šildymo įrenginio priklausymo S. B. yra neteisingi, nes priklauso visiems butų savininkams lygiomis teisėmis. Už įrenginio ir šildymo sistemos pajungimą ieškovai atsakovei yra sumokėję. Susirinkimo sprendimas, kuriuo nuspręsta, kad kiekvienas butas (jų savininkas) privalo sudaryti paslaugų teikimo sutartį su Bendrijos pirmininku, laikytinas ne tik neaiškiu, nesuprantamu, bet ir nepagrįstu. Atsakovė negali priimti sprendimo, kad asmenys (butų savininkai) privalės sudaryti sutartis, kai prieš priimant tokį sprendimą nebuvo pateikta jokių tokios sutarties sąlygų, visiškai neaiškus būsimas jos turinys, butų savininkų ir Bendrijos pirmininko teisės ir pareigos pagal tokią sutartį, kas lemia pasekmę, kad iš esmės toks sprendimas sudarė sąlygas Bendrijos pirmininkui vienašališkai nustatyti sutarties sąlygas, neatmetant to, kad sąlygos gali būti nesąžiningos ir/ar esmingai skirtingos skirtingiems butų savininkams. Ieškovų teigimu, bendrasavininkai gali spręsti ir tartis tik dėl tokių klausimų, kaip šildomose patalpose palaikomos temperatūros, šildymo sezono pradėjimo/pabaigimo, dėl klausimų, susijusių su įrangos priežiūra, remontu ir pan., bet ne priimti tokį sprendimą, kuriuo šio turto bendraturčio, kaip savininko, teisės yra/galėtų būti visiškai panaikinamos, t. y. nesudaręs sutarties jis visiškai praranda teisę naudoti, valdyti ir disponuoti šiuo savo turtu. Atsižvelgiant į nurodytą, sprendimas yra neteisėtas, todėl naikintinas.

Ieškovų atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovės atstovas pirmininkas G. Ž. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad ieškovai nėra Bendrijos nariai. Dėl kaupiamųjų lėšų rinkimo bus kitas ataskaitinis susirinkimas, kuriame bus priimtas sprendimas kauti lėšas. Šiuo metu lėšų rinkimas neturi prasmės, nes pirma kiekvienas butas turi įsirengti savo lėšomis savo būstą, o po to pradėti rinkti lėšas viskam. Susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas nerinkti lėšų apskritai, neatsižvelgiant į įmokos sumą. Kitokia suma nei 20 Eur įmoka, Susirinkime nebuvo siūloma. Sprendimas iškelti vandens skaitiklius į butus buvo priimtas kaip ir kituose daugiabučiuose, kur skaitikliai yra buto viduje. Šiuo metu trys butai yra įsirengę vandens skaitiklius butų viduje, kitų butų vandens skaitikliai yra bendro naudojimo patalpose. Ieškovų butui ir kai kuriems kitiems butams yra įrengti atskiri įėjimai iš lauko. Ieškovų buto skaitiklis įrengtas prie kitų butų įėjimo, kuriuo ieškovai nesinaudoja. Tuo įėjimu naudojasi trys butai, įėjimas būna rakinamas, todėl kitiems savininkams kyla nepatogumų. Dėl sprendimo prižiūrėti lietvamzdžius tik pirmo aukšto butų savininkams paaiškino, kad antrame aukšte yra šeši butai, juose niekas negyvena, bet butai savininkus turi. Visi antrame aukšte esantys butai priklauso Bendrijai. Pirmame aukšte yra šeši butai, iš kurių tik ieškovų butas nepriklauso Bendrijai. Antrame aukšte niekas negyvena, todėl buvo nutarta, kad lietvamzdžius prižiūri pirmo aukšto gyventojai. Dėl įpareigojimo sudaryti sutartis su Bendrijos pirmininku dėl šildymo paaiškino, kad ieškovai nėra patikimi klientai, nes buvo nesumokėję už elektros energiją, kurią sunaudojo šilumos katilas. Todėl reikia sudaryti sutartis, kuriose būtų numatyta apmokėjimo už elektros energiją tvarka.

 

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

 

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra įsteigta Daugiabučio namo „Ladyga“ savininkų bendrija, juridinio asmens kodas 301567661 (toliau – Bendrija). Bendrijos įstatai 2021 m. kovo 24 d. įregistruoti Juridinių asmenų registre (toliau – Bendrijos įstatai). Bendrijos pirmininkas yra G. Ž. 

Ieškovams J. V. ir L. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2019 m. lapkričio 7 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), su 14.34 kv. m bendro naudojimo patalpomis (toliau - Butas). Ieškovai nėra Bendrijos nariai.

2023 m. birželio 24 d. vyko Bendrijos narių visuotinis susirinkimas (toliau – Susirinkimas), ką patvirtina Susirinkimo protokolas Nr. 2. Iš Susirinkimo protokolo turinio matyti, kad Susirinkimo metu buvo priimti sprendimai, susiję su Bendrijos ir ne Bendrijos narių (ieškovų) teisėmis ir pareigomis.

Tarp šalių kilo ginčas dėl kai kurių Susirinkime priimtų sprendimų, kurie, ieškovų teigimu, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normos ir pažeidžia ieškovų teises bei teisėtus interesus.

 

Dėl ieškovų teisės ginčyti Bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimus 

 

Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją, šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – Bendrijų įstatymas). Bendrijų įstatymas taip pat nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų, kurie neišreiškė valios dėl bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios bendrijos veikloje, teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra, ir jų įgyvendinimo tvarką (Bendrijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Taigi toks reglamentavimas nurodo, kad Bendrijų įstatymo nuostatos, kiek jos susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra, ir jų įgyvendinimo tvarka, yra taikomos ir ne bendrijos nariams, t. y. ir ieškovams, nesantiems Bendrijos nariais. 

CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys.

Buto ir kitų patalpų savininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuriam butas ar kitos patalpos priklauso nuosavybės teise ir kuris turi bendrosios nuosavybės teisės objekto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje (Bendrijų įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę apskųsti bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimus CK 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka (Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Bendrijos nariai turi papildomų teisių (Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovų Butui priklauso ir bendro naudojimo patalpos. Susirinkimas priėmė sprendimus, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, priežiūra ir jų įgyvendinimo tvarka. Todėl, nors ieškovai ir nėra Bendrijos nariai, jų teisė skųsti Bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimus CK 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka tiesiogiai įtvirtinta įstatyme. Įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą teismas konstatuoja, kad ieškovai turi teisinį pagrindą ginti galimai pažeistas jų teises ir interesus, kreipdamiesi į teismą dėl Bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimų (jų dalių) pripažinimo neteisėtais ir panaikinimo.

 

Dėl sprendimo Nr. 2  

 

Ieškovai prašo pripažinti Bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimą Nr. 2 „Nerinkti lėšų į kaupiamąją sąskaitą“ neteisėtu, panaikinti bei įpareigoti atsakovę rinkti kaupiamąsias lėšas iš butų savininkų teisės aktuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Reikalavimas iš esmės grindžiamas tuo, jog sprendimas nerinkti kaupiamųjų lėšų prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

Iš Susirinkimo protokolo matyti, kad darbotvarkės 2-u klausimu buvo svarstoma dėl kaupiamųjų lėšų rinkimo. Susirinkime kalbėta ir siūlyta rinkti lėšas į Bendrijos kaupiamąją sąskaitą po 20 Eur. Nutarta nerinkti lėšų į kaupiamąją sąskaitą (balsavo: „už“ – 2, „prieš“ – 1, „susilaikė“ -7). Sprendimo priėmimo motyvai protokole nėra fiksuoti.  

Teismo posėdyje atsakovės atstovas paaiškino tokio sprendimo priėmimo motyvus, jog šiuo metu lėšų rinkimas neturi prasmės, nes pirma kiekvienas butas turi įsirengti savo lėšomis savo būstą, o po to pradėti rinkti lėšas viskam; sprendimas nerinkti lėšų buvo priimtas neatsižvelgiant į įmokos sumą, kitokia suma nei 20 Eur įmoka nebuvo siūloma. Teismo posėdyje atsakovės atstovas pažymėjo, kad dėl kaupiamųjų lėšų rinkimo bus sprendžiama kitame susirinkime, kuriame ir bus priimtas sprendimas kauti lėšas.

Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos CK, Bendrijų ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose (Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Nurodytuose teisės aktuose nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne (Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis).

Minėta, jog reikalavimas panaikinti sprendimą nerinkti kaupiamųjų lėšų grindžiamas tuo, jog sprendimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, dėl to svarbu pasisakyti dėl nagrinėjamam ginčui aktualių įstatymo normų imperatyvumo. Nustatant, teisės norma yra imperatyvi ar ne, svarbus lingvistinis normos aiškinimas – jeigu vartojami žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., tai darytina išvada, kad teisės norma yra imperatyvi. Jeigu teisės normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, vadovaujamasi civilinės teisės normų aiškinimo principais: atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008).

Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Į šias lėšas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal atskiro buto ir kitų patalpų savininko prievoles. Perleidus butą ar kitas patalpas naujam savininkui, su kaupiamosiomis lėšomis susijusios teisės ir prievolės atitenka naujam savininkui. Lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarką nustato Vyriausybė (CK 4.82 straipsnio 4 dalis). Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus (Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad CK 4.82 straipsnio 4 dalyje ir Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte suformuluota butų ir kitų patalpų savininkų pareiga reguliariai kaupti lėšas yra imperatyvaus pobūdžio – pagal tokį įstatymo reglamentavimą yra privaloma kaupti lėšas, o lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtintame Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos apraše.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo išaiškinimą, teismas konstatuoja, kad Bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimas Nr. 2. „Nerinkti lėšų į kaupiamąją sąskaitą“ prieštarauja imperatyvioms CK 4.82 straipsnio 4 dalyje ir Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintoms normoms, todėl pripažintinas negaliojančiu (CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Konstatavus, kad toks sprendimas iš esmės prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, teismas detaliau nepasisako dėl ieškovų ir atsakovės argumentų, susijusių su įmokų dydžio nustatymo pagrįstumu, nes šie argumentai ginčo išsprendimui teisinės reikšmės neturi.

Ieškovė taip pat prašo įpareigoti atsakovę rinkti kaupiamąsias lėšas iš butų savininkų teisės aktuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka, tačiau toks abstraktus reikalavimas negali būti tenkinamas, nes tokio teismo sprendimo priverstinis vykdymas būtų neįmanomas. Pripažinus Bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimą nerinkti kaupiamųjų lėšų negaliojančiu, Bendrijos visuotinis susirinkimas šį klausimą turi spręsti iš naujo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtintu Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašą.

 

Dėl sprendimo Nr. 4

 

Ieškovai prašo panaikinti Bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimą Nr. 4 „Iškelti vandens skaitiklius į savo butą ir suvartotą vandens kiekį kiekvieno mėnesio 28 d. perduoti bendrijos pirmininkui trumpąja SMS žinute. Įrengtas skaitiklis turi turėti metrologinę patikrą, patikros kopiją pristatyti bendrijos pirmininkui. Skaitiklius įsirengti iki 2023 m. rugpjūčio 1 d.” dalyje dėl įpareigojimo iškelti vandens skaitiklius į savo butą ir suvartotą vandens kiekį kiekvieno mėnesio 28 d. perduoti bendrijos pirmininkui trumpąja SMS žinute. Reikalavimas grindžiamas tuo, kad toks sprendimas yra niekuo nepagrįstas, perteklinis, sukeliantis ieškovams papildomas finansines išlaidas ir nepatogumus, nemotyvuotas. Ieškovai argumentuoja, kad esama vandens ir nuotekų sunaudojimo apskaita yra bendro naudojimo patalpoje, tinkamai veikianti, nereikalaujanti jokių papildomų investicijų, patogi asmenims, vykdantiems ar galintiems vykdyti apskaitos kontrolę. Atsikirsdamas į šiuos ieškovų argumentus, atsakovės atstovas teismo posėdyje pateikė savo argumentus, kad trys butai yra įsirengę vandens skaitiklius butų viduje, kitų butų vandens skaitikliai yra bendro naudojimo patalpose, ieškovų butui ir kai kuriems kitiems butams yra įrengti atskiri įėjimai iš lauko, tuo tarpu ieškovų buto skaitiklis įrengtas prie kitų butų įėjimo, kuriuo ieškovai nesinaudoja; tuo įėjimu naudojasi trys butai, įėjimas būna rakinamas, todėl kitiems savininkams kyla nepatogumų.

Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai – pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga (Bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Pastato bendrojo naudojimo objektams priskiriamos bendrosios pastato inžinerinės sistemos, įskaitant pastato vandentiekio vamzdynus (Bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktas). Apibendrinant aptartą teisinį reglamentavimą, daugiabučio gyvenamojo namo geriamojo vandens sistemos vamzdynai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo butų savininkams.

Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis). Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą (CK 4.85 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės išrašo bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra komunalinis vandentiekis ir nuotekų šalinimas, geriamojo vandens tiekimas apskaitomas namo įvade, t. y. geriamojo vandens pirkimo ir pardavimo vieta yra įvade. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad kiekvienam butui yra įrengta individuali geriamojo vandens tiekimo apskaita - trys butai yra įsirengę individualius vandens skaitiklius butų viduje, kitų butų, tarp jų ir ieškovų, individualūs vandens skaitikliai yra bendro naudojimo patalpose – koridoriuje. Byloje nustatyta, kad gyvenamajame name yra vienuolika butų. Susirinkimo metu nutarta iškelti vandens skaitiklius į savo butą ir suvartotą vandens kiekį kiekvieno mėnesio 28 d. perduoti Bendrijos pirmininkui trumpąja SMS žinute (balsavo: „už“ – 9, „prieš“ – 1, „susilaikė“ - 0). Taigi sprendimas dėl bendrojo naudojimo objekto – vandentiekio vamzdynų valdymo ir naudojimo bei apskaitos, priimtas butų savininkų balsų dauguma ir tai atitinka CK 4.85 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Teismas, nagrinėdamas bendraturčių ginčą, kai jie nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, tai kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą, ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009).

Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas teismo posėdyje pateikė argumentus, kad trys butai yra įsirengę vandens skaitiklius butų viduje, kitų butų vandens skaitikliai yra bendro naudojimo patalpose, ieškovų butui ir kai kuriems kitiems butams yra įrengti atskiri įėjimai iš lauko, tuo tarpu ieškovų buto skaitiklis įrengtas prie kitų butų įėjimo, kuriuo ieškovai nesinaudoja; tuo įėjimu naudojasi trys butai, įėjimas būna rakinamas, todėl kitiems savininkams kyla nepatogumų. Tuo tarpu ieškovai tvirtina, kad sprendimas sukelia ieškovams papildomas finansines išlaidas ir nepatogumus. Teismas, įvertinęs šalių argumentus, nemato pagrindo pripažinti, kad sprendimas iškelti vandens skaitiklius į butus iš esmės pažeidžia ieškovų teisėtus interesus. Šiuo klausimu teismas pritaria atsakovės atstovo argumentams, kad ieškovų vandens skaitikliui esant įrengtam patalpoje, kurioje yra trijų butų įėjimas, o šiuo įėjimu ieškovai nesinaudoja, kitų butų savininkams kyla nepatogumų, juolab, siekiant apsaugoti turtą rakinant įėjimo duris. Teismo vertinimu, tik ieškovų interesas nepatirti vienkartinių papildomų finansinių išlaidų ir nepatogumų, susijusių su vandens skaitiklio perkėlimu į savo butą, negali būti iškeltas aukščiau už daugumos butų savininkų interesą turtą naudoti patogiau ir saugiau. Atsižvelgiant į išdėstytą ir į tai, kad Bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimas iškelti vandens skaitiklius į butus neprieštarauja CK 4.85 straipsnio 1 dalies nuostatoms, reikalavimas panaikinti šį sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas.

 

Dėl sprendimo Nr. 6 

 

Ieškovai prašo panaikinti Bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimą Nr. 6 “Dėl lietaus nutekėjimo sistemos (latakų, nuolajų) priežiūros prisižiūri butų savininkai, pirmo aukšto gyventojai 1, 4, 5, 6, 7, 7A, išsivalyti lapus, žiemos metu varveklių pašalinimas. Užkabinti pranešimo lentutes, kad krenta sniegas nuo stogo, laikytis saugaus atstumo. Toks sprendimas priimtas, nes neatitinka 2 aukšto palėpiniai butai 1 aukšto buto vertės“ dalyje, kurioje antrojo aukšto butų savininkai nuo šių pareigų atleidžiami. Ieškovai reikalavimą grindžia tuo, kad lietaus nutekėjimo sistemos yra bendro naudojimo objektai, kuriais pasirūpinti ir prižiūrėti privalo visi daugiabučio namo butų savininkai, nediferencijuojant jų pagal turimo turto (buto) vertes. Atsikirsdamas į šį reikalavimą, atsakovės atstovas iš esmės argumentavo tuo, kad toks sprendimas priimtas, nes gyvenamojo namo antrame aukšte esančiuose šešiuose butuose niekas negyvena, todėl buvo nutarta, kad lietvamzdžius prižiūri pirmo aukšto gyventojai. Kaip matyti iš sprendimo pagrindimo, jis priimtas atsižvelgiant į tai, kad pirmo aukšto butų vertė yra didesnė už antro aukšto butų vertę. Tačiau teismas tokiems atsakovės argumentams nepritaria. Pažymėtina, kad byloje nekyla ginčas, jog lietaus nutekėjimo sistema yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas.

Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo tausoti, tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus (Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 7 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju Bendrijos visuotinis susirinkimas priėmė sprendimą paskirstyti pareigą butų savininkams prižiūrėti bendrojo naudojimo objektą – lietaus nutekėjimo sistemą, atsižvelgiant ne į  savininkui priklausančią bendrosios dalinės nuosavybės dalį, kuri yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, o į butų vertę. Teismo vertinimu, toks sprendimas neabejotinai prieštarauja butų savininkų pareigų proporcingumo, atsižvelgiant į turimo turto dalį, principui. Kaip pagrįstai pažymėjo ieškovai, negalima priimti tokių sprendimų, kurie vieniems nustatytų atitinkamas pareigas ne tik už juos pačius, bet papildomai ir už kitus asmenis, o pastarieji nuo tokios pareigos visiškai atleidžiami. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad priimtas sprendimas prieštarauja sąžiningumo principui, pažeidžia butų savininkų lygių teisių ir pareigų bei proporcingumo principus, todėl naikintinas kaip neteisėtas toje dalyje, kurioje antro aukšto butų savininkai nuo šiuo sprendimu nustatytos pareigos atleidžiami (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).

 

Dėl sprendimo Nr. 7

 

Ieškovai prašo pripažinti sprendimą Nr. 7 „Artėjant šildymo sezonui privalo kiekvienas butas sudaryti paslaugų teikimo sutartį su Daugiabučio namo „Ladyga“ savininkų bendrijos pirmininku, kol nebus tiekimo sutarčių, šildymas nebus tiekiamas“. Reikalavimas iš esmės grindžiamas tuo, kad šildymo įrenginys yra bendro naudojimo objektas, todėl atsakovei nesuteikta teisė vienasmeniškai spręsti dėl įrenginio valdymo, įjungiant ar išjungiant šildymą konkrečiam butui. Atsikirsdamas į šį reikalavimą, atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškovai nėra patikimi klientai, nes buvo nesumokėję už elektros energiją, kurią sunaudojo šilumos katilas, todėl reikia sudaryti sutartis, kuriose būtų numatyta apmokėjimo už elektros energiją tvarka. Teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka.

Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus (Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Nurodytas teisinis reglamentavimas nustato butų savininkų pareigą būtent bendrijos organų nustatyta tvarka (ne pagal individualias sutartis su bendrijos pirmininku) apmokėti bendrojo naudojimo objektų naudojimosi išlaidas, nagrinėjamu atveju už elektros energiją, kurią sunaudoja šilumos katilas. Sprendimas sudaryti sutartis su Bendrijos pirmininku, kaip fiziniu asmeniu, kuriose būtų numatyta apmokėjimo už elektros energiją tvarka, neturi teisinio pagrindo. Teismas sutinka su ieškovų argumentais, kad toks sprendimas be teisinio pagrindo pažeidžia ir varžo ieškovų teises naudoti ir valdyti bendrosios dalinės nuosavybės objektą, todėl sprendimas naikintinas kaip neteisėtas.

Kiti šalių nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam šios civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Ieškovai byloje buvo pareiškę keturis savarankiškus reikalavimus – panaikinti keturis Bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimus. Teismo sprendimu tenkintini trys ieškovų materialiniai reikalavimai, todėl laikytina, kad patenkinta 75 proc., atmesta – 25 proc. ieškinio reikalavimų.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovų bylinėjimosi išlaidas sudaro 800 Eur advokato pagalbai apmokėti, atsakovė bylinėjimosi išlaidų nepatyrė.

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovams priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (75 proc.), t. y. 600 Eur (800 Eur x 75 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Valstybė šioje byloje patyrė 23,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus iš dalies, šios išlaidos iš šalių valstybei priteistinos proporcingai ieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai - iš atsakovės 17,84 Eur (75 proc.). Ieškovams tenkanti šių išlaidų dalis (5,95 Eur) neviršija teisės aktų nustatytos minimalios priteistinos sumos (8 Eur), todėl nepriteistinos.

Bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Todėl ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistini už reikalavimus dėl Bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimų panaikinimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas). Ieškovai už ieškinio reikalavimus sumokėjo 436 Eur, todėl ši žyminio mokesčio suma jiems grąžintina.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 79, 88, 93, 96, 176-178, 270, 279 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Tenkinti ieškinį iš dalies.

Pripažinti negaliojančiais šiuos Daugiabučio namo „Ladyga“ savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 301567661, 2023 m. birželio 24 d. visuotinio susirinkimo priimtus sprendimus:

1) sprendimą susirinkimo darbotvarkės kausimu Nr. 2 „Nerinkti lėšų į kaupiamąją sąskaitą“;

2) sprendimą susirinkimo darbotvarkės klausimu Nr. 6 “Dėl lietaus nutekėjimo sistemos (latakų, nuolajų) priežiūros prisižiūri butų savininkai, pirmo aukšto gyventojai 1, 4, 5, 6, 7, 7A, išsivalyti lapus, žiemos metu varveklių pašalinimas. Užkabinti pranešimo lentutes, kad krenta sniegas nuo stogo, laikytis saugaus atstumo. Toks sprendimas priimtas, nes neatitinka 2 aukšto palėpiniai butai 1 aukšto buto vertės“ dalyje, kurioje gyvenamojo namo antrojo aukšto butų savininkai atleidžiami nuo pareigos prižiūrėti lietaus nutekėjimo sistemą (latakus, nuolajas);

3) sprendimą susirinkimo darbotvarkės klausimu Nr. 7 „Artėjant šildymo sezonui privalo kiekvienas butas sudaryti paslaugų teikimo sutartį su Daugiabučio namo „Ladyga“ savininkų bendrijos pirmininku, kol nebus tiekimo sutarčių, šildymas nebus tiekiamas“.

Atmesti ieškinį kitoje dalyje.

Priteisti ieškovams J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Daugiabučio namo „Ladyga“ savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 301567661, 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės Daugiabučio namo „Ladyga“ savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 301567661, valstybei 17,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Išaiškinti atsakovei, kad valstybei priteista suma sumokama į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų banke, nurodant įmokos kodą 5662. 

Grąžinti ieškovams J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 436 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. rugsėjo 28 d. ir 2023 m. spalio 12 d. mokėjimo nurodymais (mokėtoja: M. V. – G.).

Išaiškinti ieškovams, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo sprendimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

 

 

Teisėjas                                                                                                                              Alvydas Žala