Civilinė byla Nr. e2T-33-912/2026 

Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00018-2026-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.6.6

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Orivas“ prašymą atsisakyti pripažinti Prancūzijos Versalio apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimo dalį, kuria priteista procesinė bauda, ir neleisti jos vykdyti; suinteresuoti asmenys: Prancūzijos Respublikoje registruotos bendrovės „Laboratoires Bouchara Recordati“, „Bouchara Recordati“ (byla Nr. RG 24/03523).

Teismas

nustatė:

1.       Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjos prašymas atsisakyti pripažinti Prancūzijos Versalio apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimo dalį, kuria suinteresuotam asmeniui bendrovei „Laboratoires Bouchara Recordati“ iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Orivas“ priteista papildoma 1 260 000 Eur procesinė bauda (pranc. astreinte) už Prancūzijos Paryžiaus komercinio teismo 2020 m. liepos 6 d. sprendimo nevykdymą nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki 2021 m. gegužės 26 d., ir neleisti jos vykdyti. 

2.       Pareiškėja teigia, kad paskirta bauda pažeidžia viešąją tvarką, ji negali būti pripažinta pagal 2019 m. liepos 2 d. Hagos konvenciją dėl užsienio teismų sprendimų civilinėse arba komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – 2019 m. Hagos konvencija). Versalio teismo sprendimas negali būti pripažintas ir vykdomas Lietuvos Respublikoje, nes prieštarauja Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsniui, kuriame užtikrinta teisė į teisminę gynybą ir viešąją tvarką. Prancūzijoje vykęs teismo procesas pažeidė fundamentalius proceso principus. Teismo paskirta 2 520 000 Eur bauda (pranc. astreinte) dėl sprendimo neįvykdymo ir neproporcingi finansiniai barjerai teisei į apeliaciją yra esminis teisės į teisminę gynybą pažeidimas ir neatitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) irEuropos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikos, pažeidžia viešąją tvarką. Pareiškėja remiasi ESTT 2024 m. spalio 4 d. sprendimu „Real Madrid Club de F?tbol“ v „EE, Société Éditrice du Monde SA“ byloje Nr. C-633/22 (toliau –„Real Madrid“ byla) ir ESTT 2009 m. balandžio 2 d. sprendimu Marco Gambazzi v. „DaimlerChrysler Canada Inc.“ ir „CIBC Mellon Trust Company“ byloje (Nr. C-394/07) (toliau – Gambazzi byla). Pareiškėja nurodė, kad vaistinių preparatų registracijos perdavimas užtruko dėl sudėtingų procedūrų ir „Laboratoires Bouchara Recordati“ delsimo, bet ne dėl pareiškėjos neveikimo. Sprendimu pažeistas draudimas reikalauti neįmanomo ir perkėlė pareiškėjai atsakomybę už Prancūzijos teismo sprendimo delsimą išnagrinėti pareiškėjos skundus. Pareiškėjai paskirta bauda yra baudinio pobūdžio, ji viršija priteistą 560 800 Eur žalos atlyginimą. Pareiškėja norėdama įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, turėjo sumokėti priteistą sumą ir baudą. Bauda padidinta po to, kai teismo sprendimas jau buvo įvykdytas. Prancūzijos teismai neįvertino pareiškėjos finansinės padėties, to, kad jai paskirta bauda sudaro bendrovės pusę metinės apyvartos. Prancūzijoje vykusiame procese nebuvo užtikrinta pareiškėjos teisė apskųsti sprendimą, todėl pažeista jos teisė į teisminę gynybą. Lietuvos teismai privalo išnagrinėti pareiškėjos argumentus dėl jos teisių apsaugos Prancūzijoje vykusiame procese, nes ji liks neišklausyta.

3.       Suinteresuoti asmenys atsiliepime prašo atmesti pareiškėjos prašymą, teigia, kad Versalio teismo sprendimo pripažinimas ir vykdymas neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia Chartijos 47 straipsnio. Pareiškėja neteisingai interpretuoja ESTT sprendimus. ESTT „Real Madrid“ byloje suformulavo kriterijus, pagal kuriuos vertinama, ar priteistas žalos atlyginimas yra akivaizdžiai neproporcingas žalos reputacijai ir ar dėl to gali būti atgrasoma nuo teisės remtis Chartijos 11 straipsnyje įtvirtinta žiniasklaidos laisve. Viešosios tvarkos išlyga galima remtis, jeigu dėl teismo sprendimo vykdymo valstybėje narėje, kurioje prašoma pripažinti sprendimą, būtų akivaizdžiai pažeista Chartijoje įtvirtinta pagrindinė teisė. Pareiškėja neįrodė, kad paskirta procesinė bauda (pranc. astreinte) apribojo jos teisę į teisminę gynybą. Procesinė bauda nėra žalos atlyginimo institutas. Tai – procesinė priemonė, skirta teismo sprendimo vykdymui užtikrinti. Jos dydis nepriklauso nuo žalos dydžio. Procesinės baudos dydis aiškus (2 000 Eur per dieną × 7 vaistinių preparatų registracijos × 180 dienų = 2 520 000 Eur). Suinteresuoto asmens „Laboratoires Bouchara Recordati“ Prancūzijos teismuose pareikštų reikalavimų dydis – 6 450 000 Eur, todėl 2 520 000 Eur procesinė bauda yra proporcinga ginčo mastui ir pareiškėjos neteisėto elgesio trukmei bei sunkumui. Versalio teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė priežasties ar neįmanomumo įvykdyti Paryžiaus komercinių bylų teismo 2020 m. liepos 6 d. sprendimą, nepateikė apskaitos ar finansinių duomenų, pagrindžiančių tariamą neproporcingumą, 2 520 000 Eur baudos priteisimas nepažeidžia pareiškėjos esminių interesų, saugomų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio. Procesinė baudanebuvo barjeras pareiškėjai pasinaudoti teise į apeliaciją. Be to, ji gali apskųsti Versalio teismo sprendimą kasacine tvarka. Gambazzi byloje asmuo buvo pašalintas iš teismo proceso, t. y. taikytas griežčiausias teisės į gynybą apribojimas. Pareiškėja pasinaudojo teise į teisminę gynybą. Pareiškėja neteisingai nurodė, kad paskirta bauda atitinka pusę bendrovės metinės apyvartos. Pagal „Creditinfo“ viešai skelbiamus duomenis pareiškėjos apyvarta 2021 metais viršijo 6 mln. Eur, 2022 metais – 7mln. Eur, 2023 metais – 8 mln. Eur, 2024 metais – 9,5 mln. Eur, 2025 metais – 10 mln. Eur. Procesinė bauda atitinka apie ketvirtadalį pareiškėjos 2025 metų apyvartos.Pareiškėja siekia, kad sprendimo pripažinimo procese teismas iš naujo įvertintų Versalio teismo nustatytas aplinkybes. 2019 m. Hagos konvencija netaikytina Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių teismo sprendimams pripažinti. Procesinė bauda ir žalos atlyginimas – skirtingi institutai.

Teismas

konstatuoja:

Ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

4.       Paryžiaus komercinių bylų teismas 2020 m. liepos 6 d. sprendimu priteisė iš pareiškėjos UAB „Orivas“ suinteresuotam asmeniui bendrovei „Laboratoires Bouchara Recordati“ 276 400 Eur už sutartiniųįsipareigojimų nevykdymą; suinteresuotiems asmenims – po 20 000 Eur bylinėjimosi išlaidų ir įpareigojo UAB „Orivas“ perduoti bendrovei „Laboratoires Bouchara Recordati“vaistinių preparatų„Hexalyse“ kietųjų pastilių, „Hexaspray“ 25 mg/g burnos gleivinės purškalo (suspensijos), „Hexapneumine Children“ sirupo, „Hexapneumine Adults“ sirupo ir „Vitamine D3 B.O.N.“ registracijas. Teismas nustatė, kad už kiekvieną pavėlavimo perduoti vaistinių preparatų registracijas dieną UAB „Orivas“ gresia 2 000 Eur bauda, skaičiuojama nuo 15 dienos nuo sprendimo įteikimo 180 dienų, pasibaigus šiam laikotarpiui jis gali būti skaičiuojamas iš naujo. Teismas pavedė vykdomųjų bylų teisėjui apskaičiuoti galimą baudą (1 t., b. l. 23–52).

5.       UAB „Orivas“ 2020 m. gruodžio 2 d. apskundė nurodytą sprendimą. Paryžiaus teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2021 m. gegužės 11 d. sprendimu išbraukė pareiškėjos skundą iš nagrinėjamų bylų sąrašo, nes ji neįvykdė 2020 m. liepos 6 d. sprendimo. UAB „Orivas“ 2021 m. sausio 6 d. kreipėsi į Paryžiaus apeliacinį teismą, siekdama sustabdyti Paryžiaus komercinių bylų teismo 2020 m. liepos 6 d. sprendimo vykdymą. Paryžiaus apeliacinis teismas 2021 m. spalio 12 d. sprendimu nepatenkino UAB „Orivas“ prašymo (1 t., b. l. 53–60).

6.       Prancūzijos Nantero teismas 2022 m. sausio 13 d. sprendimu paskyrė pareiškėjai 1 260 000 Eur baudą nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki 2021 m. gegužės 26 d. (1 t., b. l. 61–80). Lietuvos apeliacinis teismas netenkino pareiškėjos prašymo atsisakyti pripažinti ir neleisti vykdyti pastarojo Prancūzijos teismo sprendimo (Lietuvos apeliacinio teismo2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-39-912/2022; 2022 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-80-881/2022).

7.       Paryžiaus apeliacinis teismas 2025 m. vasario 4 d. nutartimi iš esmės paliko nepakeistą Paryžiaus komercinių bylų teismo 2020m. liepos 6 d. sprendimą, bylos dalį pripažinti „Bouchara Recordati“reikalavimus nepriimtinais perdavė nagrinėti iš naujo, priteisė iš UAB „Orivas“ bendrovei „Laboratoires Bouchara Recordati“papildomą 284 400 Eur kompensaciją pagal sutartį, suinteresuotiems asmenims „Laboratoires Bouchara Recordati“ ir „Bouchara Recordati“ – po 50 000 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 t., b. l. 81–145).

8.       Prancūzijos Versalio apeliacinis teismas 2025 m. gegužės 15 d. sprendimu panaikino Prancūzijos Nantero teismo 2022 m. sausio 13 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo paskyrė UAB „Orivas“ 2 520 000 Eur baudą už vaistinių preparatų registracijų neperdavimą nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki 2021 m. gegužės 26 d., atmetė bendrovės „Laboratoires Bouchara Recordati“ prašymą skirti naują baudą už teismo sprendimo nevykdymą, priteisė bendrovei Laboratoires Bouchara Recordati“ iš UAB „Orivas“ 5 000 Eur pagal Prancūzijos Respublikos civilinio proceso kodekso 700 straipsnį. Versalio apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimas įteiktas pareiškėjos advokatui 2025 m. birželio 25 d. (1 t., b. l. 147–164).

Dėl pareiškėjos prašymo atsisakyti vykdyti užsienio teismo sprendimą netenkinimo

9.       Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal Europos Sąjungos (toliau – ir ES) reglamentus vykdytini dokumentai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal ES reglamentų, Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių ES ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytą tvarką.

10.       Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ES valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal ES reglamentus vykdytini dokumentai, kai ES reglamentuose numatyta šių teismų sprendimų ir kitų vykdytinų dokumentų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti procedūrų įgyvendinimo tvarka, Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal ES reglamentų, šio įstatymo ir CPK nustatytą tvarką. Jeigu ES reglamentai nenustato ES valstybių narių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti procedūrų įgyvendinimo tvarkos, tačiau pagal ES reglamentus yra reikalaujama šiuos sprendimus pripažinti ir leisti juos vykdyti, šie sprendimai pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal CPK LX skyriaus ketvirtąjį, penktąjį ir šeštąjį skirsnius. ES valstybių narių teismų sprendimų pripažinimas bei vykdymas, taip pat ir atsisakymas pripažinti bei leisti vykdyti kitoje valstybėje reglamentuoti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Briuselis Ibis reglamentas) (Įstatymo 41–43 straipsniai).

11.       Europos Sąjungoje 2023 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo 2019 m. Hagos konvencija. ES, prisijungdama prie nurodytos konvencijos pateikė deklaraciją, kad ji įgyvendina kompetenciją visų šios konvencijos reglamentuojamų klausimų atžvilgiu. Jos valstybės narės nepasirašys, neratifikuos, nepriims ir nepatvirtins konvencijos, bet jos privalo konvencijos laikytis dėl to, kad ES prisijungė prie jos.

12.        2019 m. Hagos konvencijos 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog ši konvencija taikoma vienos susitariančiosios valstybės teismo priimto teismo sprendimo pripažinimui ir vykdymui kitoje susitariančiojoje valstybėje. Taigi, užsienio teismo, kuris nėra ES valstybėje narėje, sprendimo pripažinimo Europos Sąjungos valstybėje narėje klausimas sprendžiamas pagal 2019 m. Hagos konvenciją. Europos Sąjungos (ES) piliečiams ir įmonėms sudaroma galimybė reikalauti, kad ES teismų sprendimai būtų pripažįstami ir vykdomi ES nepriklausančiose šalyse, kurios yra konvencijos šalys. Taip pat užtikrinama, kad ES nepriklausančių šalių sprendimai būtų pripažįstami ir vykdomi ES tik tada, kai paisoma pagrindinių ES teisės principų.

13.       Užsienio teismo, kuris yra ES valstybėje narėje, sprendimas kitoje ES valstybėje narėje pripažįstamas (ar atsisakoma jį pripažinti) pagal Briuselis Ibis reglamentą. Lietuva ir Prancūzija yra ES valstybės narės, todėl nagrinėjamoje byloje Versalio teismo 2025 m. gegužės 15 d.sprendimo nepripažinimo ir neleidimo vykdyti klausimas sprendžiamas pagal Briuselis Ibis reglamentą.

14.       Pagal Briuselis Ibis reglamento 36 straipsnio 1 dalį ir 39 straipsnį, valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas pripažįstamas ir vykdomas kitose valstybėse narėse, netaikant jokių specialių procedūrų. Asmeniui, dėl kurio prašoma vykdyti teismo sprendimą, pateikus prašymą, teismo sprendimą atsisakoma vykdyti tuo atveju, jei nustatoma, kad yra vienas iš Reglamento 45 straipsnyje įtvirtintų pagrindų (Reglamento 46 straipsnis).

15.       Bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu teismo sprendimas nepripažįstamas, jei toks pripažinimas aiškiai prieštarauja valstybės narės, į kurią kreipiamasi, viešajai tvarkai (pranc. ordre public) (Briuselis Ibisreglamento 45 straipsnio 1 dalies a punktas).

16.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo klausimą, atitiktis Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai tikrinama tik analizuojant pripažinto ir leisto vykdyti užsienio teismo sprendimo pasekmių įtaką Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, t. y. ar pripažinto ir leisto vykdyti užsienio teismo sprendimo vykdymas Lietuvos Respublikoje nepažeistų Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos. Viešoji tvarka suprantama siaurai ir apima tik esminius Lietuvos Respublikos visuomenės santvarkos pagrindus. Ji gali būti pažeista tik tais išimtiniais atvejais, kai užsienio teismo sprendimo įvykdymas gali sukelti pasekmes, neleistinas Lietuvos teisinės sistemos požiūriu. Sąvoka „viešoji tvarka“ aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022, 18 punktas).

17.       Viešosios tvarkos pažeidimu pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Konstitucijos įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008). Viešosios tvarkos tikslas yra apsaugoti pagrindinius, gyvybiškai svarbius valstybės, visuomenės interesus, t. y. viešosios tvarkos sąvoka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2006; 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022, 19 punktas).

18.       ESTT yra pažymėjęs, kad viešosios tvarkos išlyga galima remtis, tik jei kitoje valstybėje narėje priimto teismo sprendimo pripažinimas arba vykdymas būtų toks nesuderinamas su valstybės, kurioje prašoma pripažinti sprendimą, teisės sistema, kad pažeistų kurį nors pamatinį principą. Tam, kad būtų paisoma draudimo iš esmės peržiūrėti kitos valstybės teismo priimtą sprendimą, galimas pažeidimas turėtų sudaryti akivaizdų teisės normos, kuri valstybės, kurioje prašoma pripažinti sprendimą, teisės sistemoje laikoma esmine, arba teisės, kuri toje teisės sistemoje pripažinta pamatine, pažeidimą (ESTT 2014 m. spalio 23 d. sprendimas byloje flyLAL‑Lithuanian Airlines AS v. Starptautiskā lidosta Rīga VAS, Air Baltic Corporation AS, C-302/13, 49 punktas).

19.       Chartijos 47 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Sąjungos teisės, yra pažeistos, turi teisę į veiksmingą jų gynybą teisme šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. Kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kiek įmanoma trumpesnį laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Kiekvienas asmuo turi turėti galimybę gauti teisinę pagalbą, būti ginamas ir atstovaujamas. Asmenys, neturintys pakankamai lėšų, turi gauti nemokamą teisinę pagalbą, jei tai reikalinga užtikrinti teisę į veiksmingą teisingumą.

20.       Pareiškėja prašo atsisakyti pripažinti Versalio apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimą ir neleisti jo vykdyti Lietuvoje, nes buvo pažeista jos teisė į teisminę gynybą (Chartijos 47 straipsnis). Pareiškėja teigia, kad Prancūzijos teisme vykusiame procese apribota jos teisė į teisminę gynybą, nes Nantero teismo 2022 m. sausio 13 d. teismo sprendimu „Orivas“ paskirta 1 260 000 Eur bauda viršijo Paryžiaus teismo 2020 m. liepos 6 d. sprendimu priteistą 276 400 Eur žalos atlyginimą ir Paryžiaus apeliacinio teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartimi priteistus papildomus 284 400 Eur. Paryžiaus teismo sprendimais priteistas žalos atlyginimo dydis yra beveik penkis kartus mažesnė negu Versalio apeliacinio teismo sprendimu priteista bauda. Pareiškėja, norėdama pasinaudoti teise į teisminę gynybą ir apskųsti Paryžiaus teismo 2020 m. liepos 6 d. sprendimą, turėjo sumokėti priteistą 276 400 Eur žalos atlyginimą ir 1 260 000 Eur baudą. Versalio apeliacinis teismas padvigubino baudą, nors teismo sprendimas tuo metu jau buvo įvykdytas. Prancūzijos teismai neįvertino pareiškėjos finansinės padėties, neatsižvelgė į tai, kad paskirta bauda buvo ne tik finansinė kliūtis pasinaudoti teise į teisminę gynybą, bet ir kelia grėsmę bendrovės išlikimui.

21.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad Nantero teismo 2022 m. sausio 13 d. sprendimu pareiškėjai paskirta 1 260 000 Eur bauda už tai, kad ji neįvykdė Paryžiaus komercinių bylų teismo 2020 m. liepos 6d. sprendimo. Nurodytu sprendimu teismas įpareigojo pareiškėją nedelsiant perduoti ieškovėms septynių vaistinių preparatų registracijas, išaiškino, kad, neįvykdžius šio įpareigojimo, už kiekvieną vėlavimo dieną gresia 2 000 Eur bauda, skaičiuojama nuo 15 dienos nuo sprendimo įteikimo už 180 dienų laikotarpį, pasibaigus šiam laikotarpiui jis gali būti skaičiuojamas iš naujo. Nurodytas sprendimas įsiteisėjo jo paskelbimo dieną. Taigi, pareiškėja turėjo jį nedelsdama įvykdyti. Lietuvos apeliacinis teismas netenkino pareiškėjos prašymo atsisakyti pripažinti ir neleisti vykdyti Nantero teismo 2022 m. sausio 13 d.sprendimo (Lietuvos apeliacinio teismo2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-39-912/2022; 2022 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-80-881/2022). Nantero teismo 2022 m. sausio 13 d. sprendime konstatuota, kad pareiškėja sprendimo neįvykdė savo rizika. Paryžiaus teismas 2021 m. spalio 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjos prašymą dėl sprendimo vykdyti nedelsiant atšaukimo.

22.       Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys, nesutikdami su Nantero teismo 2022 m. sausio 13 d. sprendimu, pateikė apeliacinius skundus. Pareiškėja prašė panaikinti baudą arba sumažinti ją iki 1 Eur, o suinteresuotas asmuo bendrovė „Laboratoires Bouchara Recordati“ – panaikinti sprendimo dalį, kuria sumažinta bauda iki 1 260 000 Eur, ir priteisti visą 2 520 000 Eur baudą. Iš Versalio apeliacinio teismo sprendimo turinio matyti, kad pareiškėja prašė sumažinti baudą, nes ji neatitinka ginčo vertės.

23.       Paryžiaus teismas 2021 m. spalio 12 d. sprendimu atmesdamas pareiškėjos prašymą stabdyti teismo sprendimo vykdymą, nurodė, kad UAB „Orivas“ yra akivaizdžiai pajėgi įvykdyti teismo sprendimą be pernelyg didelių pasekmių. UAB „Orivas“ negali teigti, kad dėl paskirtos baudos patirs neproporcingų padarinių nepagrįstam priešinimuisi grąžinti rinkodaros leidimus ir kurie yra tik jos procesinio elgesio pasekmė. Versalio apeliacinis teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog yra kokia nors išorinė priežastis ar koks nors sunkumas įvykdyti Paryžiaus teismo 2020 m. liepos 6d. sprendimą. Pareiškėja teigia, kad bauda apskaičiuota ir už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 6 d. iki 2021 m. spalio 12 d., kai apeliacinis teismas sprendė jos prašymą sustabdyti Paryžiaus teismo 2020 m. liepos 6 d. sprendimo vykdymą. Suinteresuoti asmenys atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja neprašė greičiau nagrinėti nurodyto prašymo. Tai, kad pareiškėja, žinodama, jog teismo sprendimas turėjo būti įvykdytas nedelsiant, bet delsė jį vykdyti, neatleidžia jos nuo pareigos sumokėti baudą. Pareiškėja galėjo perduoti suinteresuotam asmeniui vaistinių preparatų registracijas ir išvengti baudos už teismo sprendimo neįvykdymą. Be to, pareiškėja žinojo, kokio dydžio baudą jai teks sumokėti už teismo sprendimo perduoti vaistinių preparatų registracijas nevykdymą (2 000 Eur už kiekvieną dieną), ir galėjo ją apskaičiuoti. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad Versalio apeliacinis teismas negalėjo panaikinti Nantero teismo sprendimu paskirtos per pusę sumažintos baudos ir paskirti visą baudą. Versalio apeliacinis teismas padidino baudą įvertinęs ir tai, kad pareiškėja jau buvo įvykdžiusi teismo sprendimą. Bauda paskirta už sprendimo nevykdymo laikotarpį, bet ne už tą laikotarpį, kai sprendimas jau buvo įvykdytas. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad už teismo sprendimo neįvykdymą jai bauda paskirta neatsižvelgiant į tai, jogji uždelsė perduoti vaistinių preparatų registracijas ne dėl savo kaltės, bet dėl teismo delsimo išnagrinėti jos skundus. Atkreipiamas pareiškėjos dėmesys į tai, kad Reglamento Briuselis Ibis 52 straipsnyje įtvirtinta, jog jokiomis aplinkybėmis valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, valstybės narės teismo priimtas sprendimas negali būti peržiūrimas iš esmės.

24.       Pareiškėjos argumentai, kad Versalio apeliacinis teismas neįvertino pareiškėjos finansinės padėties, paskyrė baudą, neproporcingą priteistam žalos atlyginimo dydžiui, kuris yra beveik penkis kartus mažesnis už baudą, yra nepagrįsti. Versalio apeliacinis teismas sprendime pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė teismui apskaitos ar finansinių duomenų, kurie pagrįstų, jog pareiškėja neturi turto, kurį galėtų parduoti, ar negali pasiskolinti lėšų, kad būtų galima sumokėti paskirtą baudą. Versalio apeliacinis teismas taip pat atsižvelgė į 2022 m. birželio 23 d. nutartyje, kuria išbrauktas pareiškėjos apeliacinis skundas, nustatytas aplinkybes, kad pareiškėja, sumokėdama baudą, patirtų pernelyg didelius neigiamus padarinius. Suinteresuoti asmenys su atsiliepimu į pareiškėjos prašymą atsisakyti pripažinti Versalio apeliacinio teismo sprendimą pateikė Creditinfo Lietuva, UAB, valdomame interneto tinklapyje „Creditinfo“ viešai skelbiamus duomenis, kad pareiškėjos apyvarta 2021 metais viršijo 6 mln. Eur, 2022 metais – 7 mln. Eur, 2023 metais – 8 mln. Eur, 2024 metais – 9,5 mln. Eur, 2025 metais – 10 mln. Eur. Prancūzijos Civilinio vykdymo kodekso L. 131-1 straipsnyje nustatyta, kad bet kuris teisėjas, siekdamas užtikrinti sprendimo vykdymą, gali skirti baudą (pranc. astreinte). Baudos dydis nepriklauso nuo padarytos žalos dydžio (L. 131-2 straipsnis). Lietuvos apeliacinis teismas pabrėžia, kad Versalio apeliacinis teismas 2025 m. gegužės 15 d. sprendimu pareiškėjai baudą paskyrė ne dėl to, kad ji nevykdė teismo sprendimo dalies, kuria iš pareiškėjos priteistas žalos atlyginimas, bet dėl to, kad pareiškėja nevykdė teismo sprendimo dalies, kuria ji įpareigota perduoti septynių vaistinių preparatų registracijas. Taigi procesinė bauda pareiškėjai paskirta už teismo sprendimo (jo dalies) dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus nevykdymo.

25.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja pasinaudojo teise į apeliaciją Prancūzijos teismuose, kuriuose jai atstovavo profesionalūs teisininkai. Pareiškėja teikė Prancūzijos teismams procesinius dokumentus, kuriuose formulavo prašymus, atsikirtimus, skundė teismų priimtus procesinius sprendimus. Pareiškėja aktyviai naudojosi procesinėmis teisėmis. Tai, kad teismo procesas Prancūzijoje vyksta pagal nurodytos valstybės proceso įstatyme nustatytas taisykles, nereiškia pareiškėjos teisės į teisminę gynybą apribojimo. Pareiškėja sumokėjo Prancūzijos pirmosios instancijos teismo sprendimais priteistas sumas ir pasinaudojo teise į apeliaciją. Dėl nustatytų aplinkybių yra pagrindas paneigti pareiškėjos argumentus, kad Prancūzijos teismuose buvo apribota jos teisė į teisminę gynybą.

26.       Pareiškėja neteisingai remiasi ESTT išaiškinimais „Real Madrid“ ir Gambazzi bylose, teigdama, kad Versalio apeliacinio teismo sprendimu pažeista Chartijos 47 straipsnyje įtvirtinta teisė į teisminę gynybą. ESTT „Real Madrid“ byloje suformulavo kriterijus, pagal kuriuos vertinama, ar priteistas žalos atlyginimas yra akivaizdžiai neproporcingas žalos reputacijai dydžiui ir ar dėl to gali būti atgrasoma naudotis Chartijos 11 straipsnyje įtvirtinta žiniasklaidos laisve. Teismas nurodė, kad viešosios tvarkos išlyga galima remtis ir tuo atveju, jeigu pripažinus arba įvykdžius atitinkamą sprendimą valstybėje narėje, kurioje prašoma jį pripažinti, būtų akivaizdžiai pažeista teisės norma, kuri laikoma esmine Sąjungos teisės sistemoje, arba teisė šioje teisės sistemoje, taigi ir toje valstybėje narėje, pripažįstama pagrindine teise (ESTT 2015 m. liepos 16 d. sprendimas Diageo Brands, C-681/13, EU:C:2015:471, 48 punktas; 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimas Charles Taylor Adjusting, C-590/21, EU:C:2023:633, 36 punktas; 2024 m. spalio 4 d. sprendimas „Real Madrid Club de F?tbol“ byloje Nr. C-633/22, 39 punktas). „Real Madrid“ byloje Ispanijos teismas priteisė sporto klubui „Real Madrid“ iš Prancūzijoje įsteigtos ir veikiančios žiniasklaidos priemonės bei žurnalisto žalos atlyginimą už visuomenės informavimo priemonėje paskelbtą straipsnį, kuriuo pakenkta klubo reputacijai. „Real Madrid“ byloje nebuvo vertinamas teismo paskirtos baudos už teismo sprendimo, kuriuo pareiškėja įpareigota atlikti veiksmus (perduoti vaistinių preparatų registracijas) nevykdymą proporcingumas, o prašomame atsisakyti pripažinti ir paskelbti nevykdomu Lietuvoje Versalio apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendime spręsti klausimai, nesusiję su žalos reputacijai dydžiu ir jo santykiu (atgrasomuoju poveikiu) su teise naudotis Chartijos 11 straipsnyje įtvirtinta žiniasklaidos laisve.

27.       Kitoje pareiškėjos nurodytoje ESTT išnagrinėtoje Gambazzi byloje nurodyta, kad tokios pagrindinės teisės, kaip antai teisės į gynybą užtikrinimas, nėra absoliuti prerogatyva ir gali būti ribojamos. Tačiau tokie ribojimai turi faktiškai atitikti bendrojo intereso tikslus, kurių siekiama aptariama priemone, ir siekiamo tikslo atžvilgiu nebūti akivaizdus ir neproporcingas. Tačiau tokios sankcijos neturi būti akivaizdžiai neproporcingos siekiamo tikslo užtikrinti veiksmingą proceso eigą dėl gero teisingumo vykdymo atžvilgiu. Teismas, priimdamas prejudicinį sprendimą, įvertino konkrečias bylos aplinkybes, t. y., kad pagrindinėje byloje priimta sankcija pašalinti M. Gambazzi iš proceso uždraudžiant jame dalyvauti. Pirmiau nurodyta, kad pareiškėja dalyvavo Prancūzijos teismuose vykusiuose procesuose, o jai paskirta bauda už teismo sprendimo nevykdymą negali būti tapatinama su draudimu dalyvauti procese (ar pašalinimu iš proceso). Pirmiau šioje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nustatyta, kad pareiškėjos teisėį veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą Prancūzijos teismuose nepažeista. Tai, kad Prancūzijos teismai kitaip, negu norėjo pareiškėja, įvertino faktines aplinkybes ir priėmė jai nepalankius procesinius sprendimus, nereiškia, jog pareiškėja nebuvo išklausyta. Pareiškėja teigia, kad jai Prancūzijos teismo paskirta procesinė bauda už teismo sprendimo neįvykdymą yra nesuderinama su Lietuvos civilinės teisės funkcija ir pažeidžia Lietuvos viešąją tvarką. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad panašus institutas įtvirtintas ir Lietuvos CPK 771 straipsnyje. Dėl to pareiškėja neteisi, teigdama, kad Prancūzijos teisėje įtvirtinta procesinė bauda už teismo sprendimo nevykdymą (pranc. astreinte) ir jos vykdymas Lietuvos Respublikoje pažeidžia Lietuvos viešąją teisę. ESTT yra nurodęs, kad paprastas rėmimasis rimtomis ekonominėmis pasekmėmis nėra valstybės narės, kurioje prašoma pripažinti sprendimą, viešosios tvarkos pažeidimas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 44/2001 34 straipsnio 1 punktą (dabar galiojantis Reglamento 45 straipsnio 1 dalies a punktas) (ESTT 2014 m. spalio 23 d. sprendimas byloje flyLAL‑Lithuanian Airlines AS v. Starptautiskā lidosta Rīga VAS, Air Baltic Corporation AS, byla Nr. C-302/13, 58 punktas). Dėl to pareiškėjos argumentai, kad Versalio apeliacinio teismo sprendimo pripažinimas ir vykdymas Lietuvoje bus reikšmingas jos veiklos tęstinumui, nėra pakankamas viešosios tvarkos pažeidimui konstatuoti ir pareiškėjos prašymui patenkinti.

28.       Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti pirmiau aptartą sprendimą (Reglamento 45 straipsnio 1 dalies a punktas). Dėl to netekinamas pareiškėjos prašymas atsisakyti pripažinti Prancūzijos Versalio apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimą ir neleisti jo vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

29.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

30.       Pareiškėja pateikė į bylą duomenis, kad patyrė 17 674, 47 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato ir advokato padėjėjo teisines paslaugas. Pareiškėjos prašymas netenkinamas, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

31.       Suinteresuotas asmuo „Laboratoires Bouchara Recordati“ nurodė, kad patyrė 6 674,40 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į pareiškėjos prašymą parengimą.Tai patvirtina 2026 m. kovo 30 d. sąskaita faktūra, kurioje nurodyta, kad ji turi būti apmokėta per penkiolika dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos. 

32.       Kasacinis teismas suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024, 106 punktas).Vertindamas suinteresuoto asmens patirtų išlaidų dydį, teismas atsižvelgia į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8 punkte nustatytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte įtvirtintus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes.

33.       Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).

34.       Suinteresuotas asmuo patyrė bylinėjimosi išlaidas 2026 metų II ketvirtį. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2025 metų IV ketvirtį buvo 2 526,80 Eur, todėl maksimalus dydis atlygintinų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į prašymą parengimą dydis yra 1 010,72 Eur ( 2 526,80 x 0,4 = 1 010,72). Suinteresuoto asmens prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis per didelis, viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl mažinamas iki 1 010 Eur. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas priteisti didesnes, negu nustatyta Rekomendacijose, bylinėjimosi išlaidas. Dėl to suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos priteisiamas 1 010 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 812 straipsnio 1 dalimi, 814 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 42 straipsnio 2 dalimi, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 45 straipsnio 1 dalies a punktu, 49 straipsniu,

nutaria:

Netenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ORIVAS“ prašymo atsisakyti vykdyti Prancūzijos Versalio apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui „Laboratoires Bouchara Recordati“ (juridinio asmens kodas 602056657) iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ORIVAS“ (juridinio asmens kodas 125513093) 1 010 Eur (vieną tūkstantį dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Apeliacinis skundas dėl šios nutarties gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo nutarties įteikimo šaliai dienos. Jeigu šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, apeliacinio skundo padavimo terminas yra šešiasdešimt dienų ir jis skaičiuojamas nuo nutarties įteikimo šiai šaliai asmeniškai arba pristatymo į jos gyvenamąją vietą dienos.