Administracinė byla Nr. I-470-121/2013
Proc. Nr. 3-61-3-03732-2010-1
Procesinio sprendimo kategorija 1.2, 6.4.2, 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Vilnius 2013 m. gegužės 13 d.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijos Puzinskaitės, Ernesto Spruogio, Nijolės Žalnieriūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjai I. D., jos atstovui advokatui Tomui Venckui, atsakovės atstovei Irminai Junevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. D. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėja I. D. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Valdyba) 2010-11-10 sprendimą Nr. (11.1)I-6807 „Dėl motinystės (tėvystės) pašalpos dydžio“; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau - Skyrius) 2010-07-29 perskaičiavimo sprendimą Nr. 6-26-2721; 3) įpareigoti Skyrių vykdyti 2010-01-20 sprendimą Nr. 6-24-1562 jame nustatytomis sąlygomis nuo Skyriaus 2010-07-29 sprendimo Nr. 6-26-2721 priėmimo iki motinystės (tėvystės) pašalpos (toliau - Pašalpa) mokėjimo pareiškėjai pabaigos, t.y. 2011-08-23; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškina, kad jai nuo 2010 m. sausio 10 d. suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Skyrius 2010-01-20 sprendimu Nr. 6-24-1562 visam pareiškėjos vaiko priežiūros atostogų laikotarpiui nuo 2010-01-10 iki 2011-08-23 apskaičiavo ir paskyrė Pašalpą: iki vaikui sukaks 1 metai – 9288,00 Lt (atskaičius mokesčius), iki vaikui sukaks 2 metai – 7901,55 Lt (atskaičius mokesčius). Pareiškėja pagrįstai tikėjosi, jog paskirto dydžio Pašalpa bus mokama visą vaiko priežiūros atostogų laikotarpį, kaip ir buvo nurodyta sprendime. Pareiškėja 2010 m. rugpjūčio mėn. pastebėjo, kad už 2010 m. liepos mėn. jai išmokėta 7439,40 Lt (atskaičius mokesčius) vietoje pradiniu sprendimu paskirtų 9288,00 Lt (atskaičius mokesčius).
Remiantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 6 str. 2 ir 5 dalimis, 21 str. 1 dalimi, KT suformuota praktika, socialinės pašalpos paskyrimas sukuria pašalpos gavėjui teisėtus lūkesčius, kad nustatyto dydžio pašalpa bus mokama visą pašalpos mokėjimo laikotarpį, o teisė į paskirtą ir mokamą socialinę pašalpą yra laikoma pašalpos gavėjo teise į nuosavybę ir yra ginama Konstitucijos 23 straipsnio pagrindu. Nepaisant to, Seimas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajame įstatyme (toliau - Laikinasis įstatymas) įtvirtino nuostatas, prieštaraujančias konstituciniams teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir kt. principams, Konstitucijos 23, 52 straipsniams, bei įtvirtino naujai priimto įstatymo nuostatų galiojimą atgal. Pareiškėjos teisės į Pašalpą atsiradimo mėnesį (2010 m. sausio mėn.) Skyrius apskaičiavo ir paskyrė pareiškėjai Pašalpą, remdamasis pareiškėjos kompensuojamuoju uždarbiu, apskaičiuotu pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 12 kalendorinių mėnesių. Remiantis Laikinojo įstatymo 10 straipsniu, Skyriaus 2010-07-29 sprendimu Nr. 6-26-2721 nuo 2010-07-01 buvo nepagrįstai perskaičiuota ir sumažinta pareiškėjai paskirta Pašalpa - iki vaikui sukaks 1 metai 90 proc., o iki vaikui sukaks 2 metai - 75 proc. kompensuojamojo uždarbio. Taip pat Pašalpos maksimalus dydis, iki vaikui sukaks 1 metai, yra apribotas iki Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, o nuo 1 iki 2 metų - apribotas iki 75 proc. Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos.
Pašalpa yra nuosavybė, kuri yra ginama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - EŽTK) 1 protokolo 1 straipsnio ir Konstitucijos 23 straipsnio pagrindu (KT 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimas). Analogiška išvada darytina ir kitų socialinio draudimo pašalpų, kurias pareiga mokėti valstybei kyla iš Konstitucijos 52 straipsnio, atžvilgiu (KT 2010 m. balandžio 20 d. nutarimas). Pareiškėjos manymu, Laikinojo įstatymo 9 str. 1, 2 dalyse bei 10 str. 1, 2 ir 3 dalyse įtvirtinta teisė perskaičiuoti jau paskirtas socialinio draudimo pašalpas vertintina ir kaip Konstitucijoje įtvirtinto šeimos, motinystės bei tėvystės apsaugos principo pažeidimas, kadangi toks teisinis reguliavimas suponuoja teisinį netikrumą, suteiktų teisių neapibrėžtumą ir tokiu būdu neigiamai veikia tokias socialiai reikšmingas ir saugotinas vertybes kaip šeima, motinystę bei tėvystę, jais nustatytu teisiniu reguliavimu paneigiama valstybės pareiga laikytis savo prisiimtų įsipareigojimų mokėti galiojančių teisės aktų pagrindu paskirtas nustatyto dydžio socialinio draudimo pašalpas, pažeidžiami asmenų, kuriems paskirtos nurodytos pašalpos, teisėti interesai, jų teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai. Vyriausybei nustačius naujus ribojimus, iš asmenų, kuriems teisėtai pagal galiojusius teisės aktus buvo paskirtos ir iš anksto sumokėtos socialinio draudimo pašalpos, bus reikalaujama grąžinti susidariusią permoką. Tokiu būdu socialiai pažeidžiamiausios asmenų grupės atsidurs visiško teisinio netikrumo ir teisinio nesaugumo situacijoje, bus paneigtos šių asmenų įgytos teisės, nepagrįstai pabloginta jų teisinė padėtis. Toks asmenų teisinės padėties bloginimas nėra leistinas net ypatingų situacijų (ekonomikos krizės ir kt.) metu.
Laikinuoju įstatymu nustatytos skirtingos valstybinių socialinio draudimo pensijų, kompensuojamojo uždarbio, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) išmokų ir nedarbo socialinių išmokų, išmokų vaikui mažinimo proporcijos šių grupių viduje, kai iki sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo gautos didesnės išmokos tos pačios socialinės grupės nariams mažinamos didesne procentine dalimi nei mažesnės išmokos. Toks teisinis reguliavimas pažeidžia konstitucinį proporcingumo principą.
Pareiškėjos manymu, įstatymų leidėjas turėjo nustatyti Pašalpų kompensavimo mechanizmą, tačiau jis, nepagrįstai diferencijuodamas atskiras socialinės paramos reikalingas grupes, Laikinojo įstatymo 16 str. 4 dalyje numatė tik valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijų ir netekto darbingumo pensijų kompensavimą, tokiu būdu pažeisdamas konstitucinius teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus (b.l.1-8).
Atsakovas Skyrius atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad Skyriaus 2010-01-20 sprendimu Nr. 6-24-1562 I. D. paskirta maksimalaus dydžio per mėnesį Pašalpa iki vaikui sukaks vieneri metai, kuri, gimus dvynukams, didinama 2 kartus, bei Pašalpa per mėnesį iki vaikui sueis dveji metai, kuri taip pat didinama 2 kartus. Vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 9 str. 1 dalies ir 10 str. 1-3 dalių nuostatomis, Skyrius 2010-07-29 sprendimu Nr. 6-26-2721 nuo 2010-07-01 perskaičiavo pareiškėjos Pašalpą iki vaikams sukaks vieneri metai taikant 90 procentų, o iki vaikams sukaks dveji metai - 75 procentų kompensuojamojo uždarbio dydį. Kadangi perskaičiuota I. D. Pašalpa iki vaikams sukaks vieneri metai viršijo einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, o perskaičiuota Pašalpa iki vaikams sukaks dveji metai viršijo 75 procentų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, pareiškėjai nuo 2010-07-01 iki vaikams sukaks vieneri metai paskirta maksimali 9360 Lt (4680 Lt x 2) dydžio Pašalpa, o laikotarpiu iki vaikams sukaks dveji metai - maksimali 7020 Lt (3510 Lt x 2) Pašalpa. Skyriaus 2010-07-29 sprendimas Nr. 6-26-2721 ir Valdybos 2010-11-10 sprendimas Nr. (11.1) 1-6807 yra teisėti ir pagrįsti, priimti vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis (b.l.27-30).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdyba atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad Skyrius 2010-01-20 sprendimu Nr. 6-24-1562 paskyrė pareiškėjai maksimalią 5850 Lt per mėnesį dydžio Pašalpą. Pagal Laikinojo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, Skyrius 2010-07-29 sprendimu Nr. 6-26-2721 nuo 2010-07-01 perskaičiavo pareiškėjos Pašalpą iki vaikams sukaks 1 metai, taikydamas 90 procentų, o iki vaikams sukaks 2 metai - 75 procentų kompensuojamojo uždarbio dydį. Kadangi apskaičiuota Pašalpa iki vaikams sukaks 1 metai viršijo einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, o iki vaikams sueis 2 metai - 75 procentų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, nuo 2010-07-01 iki vaikams sukaks 1 metai paskirta 9360 Lt (4680 Lt x 2), o iki vaikams sukaks 2 metai - 7020 Lt (3510 Lt x 2) dydžio Pašalpa. Tad Pašalpa pareiškėjai perskaičiuota pagrįstai, vykdant Laikinojo įstatymo 10 straipsnio nuostatas (b.l.39-41).
Pareiškėja ir jos atstovas, bylą nagrinėjant teisme, skundo reikalavimus palaikė, pareiškėja papildomai paaiškino, kad situacija jos atveju yra išimtinė, nestandartinė, nes ji nėštumo atostogų nespėjo išeiti, nes pagimdė prieš laiką 2009 m. rugpjūtį, gimdymo atostogos jai turėjo baigtis 2009 m. gruodį, bet, kadangi pagimdė dvynius, gydymo įstaiga jos gimdymą visai nepagrįstai kvalifikavo kaip komplikuotą, dėl ko jai nedarbingumo lapelis buvo pratęstas 14 dienų, ir ji vaikų auginimo atostogų išėjo po 2010-01-01, t.y. 2010-01-10 dieną. Prašo į tai atsižvelgti ir ją prilyginti motinoms, kurios nėštumo, gimdymo ir vaiko auginimo atostogų išėjo iki 2010-01-01 ir kurioms taikomas KT nutarimas.
Advokatas papildomai argumentavo, jog pareiškėjos situacija niekuo nesiskiria nuo tų motinų, kurioms pašalpos paskirtos iki 2010-01-01, pareiškėjai pašalpos sumažinimas toks pat neproporcingas.
Atsakovo atstovė skundą prašė atmesti, argumentavo, jog KT nepripažino, kad pareiškėjos teisė buvo pažeista - ji vaiko priežiūros atostogų išleista 2010-01-10 dieną.
Skundas netenkinamas.
Faktinės bylos aplinkybės.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Skyrius 2010-01-20 sprendimu Nr. 6-24-1562, pasirėmęs Laikinojo įstatymo 9, 10 straipsniais, Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (toliau - Nuostatai) 58, 74 punktais bei taikydamas nuo 2010-01-01 galiojantį Vyriausybės patvirtintą einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, nusprendė I. D. skirti motinystės pašalpą vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sukaks 2 metai, laikotarpiu nuo 2010-01-10 iki 2011-08-23, apskaičiuojant pašalpą taikant 2010 m. sausio mėn. minimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį 18,4, maksimalų – 275,94, iki vaikui sukaks 1 metai mokant 5850 Lt pašalpą (425,31 x 100 proc. x 21,20=9588,97 Lt), iki vaikui sukaks 2 metai mokant 4972,50 Lt pašalpą (452,31 x 85 proc. x 21,20=8150,63 Lt). Kadangi I. D. pagimdė dvynius, pašalpa padvigubinta (b.l. 18-19).
Skyrius, vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 9 ir 10 straipsniu, Nuostatų 58, 74 punktais bei taikydamas nuo 2010-01-01 galiojantį Vyriausybės patvirtintą einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, 2010-07-29 priėmė sprendimą Nr. 6-26-2721, kuriuo nusprendė I. D. nuo 2010-07-01 iki 2011-08-23 mokėti perskaičiuotą Motinystės pašalpą taikant nuo 2010-07-01 galiojantį minimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį – 18,40 Lt, maksimalų – 220,75 Lt, iki vaikui sukaks 1 metais mokant 4680 Lt pašalpą (452,31 x 90 proc. x 21,20=8630,07 Lt), iki vaikui sukaks 2 metai mokant 3510 Lt (452,31 x 75 proc. x 21,20=7191,73 Lt) Kadangi I. D. pagimdė dvynius, pašalpa padvigubinta (b.l. 20-21).
Skyriuje 2010-09-07 gautas I. D. užklausimas, kuriuo ji prašė pateikti jai Pašalpos paskyrimą ir perskaičiavimą pagrindžiančius dokumentus ir (arba) mokėti jai teisėtai paskaičiuotą Pašalpą (b.l. 22).
Skyrius 2010-10-01 raštu Nr. (10.4)3-64977 atsakė, kad pagal galiojančias teisės aktų nuostatas jai nuo 2010-07-01 mokama Pašalpa buvo perskaičiuota teisingai (b.l. 16-17).
Į I. D. skundą dėl Skyriaus 2010-10-01 sprendimo Nr. (10.4)3-64977 Valdyba atsakė 2010-11-10 raštu Nr. (11.1)I-6807, kuriuo patvirtino, kad Skyrius pagrįstai jai moka perskaičiuotą Pašalpą (b.l. 12-14).
Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.
Šios administracinės bylos dalykas yra nustatyti, ar teisėtai pareiškėjai, pritaikius Laikinąjį įstatymą, dviejų vaikų priežiūrai skirta sumažinta vaiko priežiūros atostogų pašalpa.
Šios rūšies teisinius santykius iki 2010-01-01 dienos reglamentavo 2000 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas Nr. IX-110, kurio 19 str. 1 dalyje (2008-12-18 įstatymo Nr. XI-71 redakcija) buvo nustatyta, kad teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, kuris: 1) apdraustas pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1–3 dalis, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 6 ir 7 dalyse; 2) įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, išskyrus šio įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį; 3) per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Nuo 2009 m. liepos 1 d. – ne trumpesnį kaip 9 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, nuo 2009 m. spalio 1 d. – ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus. Įstatymo 20 str. 1 dalyje (2002-01-15 įstatymo Nr. IX-709, 2007-12-04 įstatymo Nr. X-1338 redakcija) nustatyta, kad motinystės (tėvystės) pašalpa mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki tol, kol vaikui sueis dveji metai. Įstatymo 21 str. 1 dalyje (2009-09-22 įstatymo Nr. XI-420 redakcija) nustatyta, kad motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 90 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai, – 75 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Nuo 2010-01-01 įsigaliojo 2009 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas Nr. XI-537 (Laikinasis įstatymas). Minėta, kad skundžiamų Skyriaus sprendimų teisinis pagrindas buvo Laikinojo įstatymo 9 ir 10 straipsniai. Laikinojo įstatymo 9 str. 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo galiojimo laikotarpiu pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis ligos, profesinės reabilitacijos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos socialinio draudimo pašalpoms, o nuo 2010 m. liepos 1 d. – motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos. Ši nuostata netaikoma motinystės socialinio draudimo pašalpoms už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį asmenims, įgijusiems teisę gauti šią pašalpą iki 2010 m. birželio 30 d. Laikinojo įstatymo 9 str. 2 dalyje nustatyta, kad, patvirtinus naują einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, visos iki tol paskirtos ir mokamos socialinio draudimo pašalpos už laikotarpį nuo draudžiamųjų pajamų naujo dydžio taikymo pradžios perskaičiuojamos taikant šį dydį. Laikinojo įstatymo 10 str. 1 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio nuostatos nuo 2010 m. liepos 1 d. taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytoms išmokoms ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms, paskirtoms pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2010 m. birželio 30 d. Paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, neviršijančios ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydžio, mokamos to paties dydžio, kokio ir buvo paskirtos. Paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, viršijančios ribinį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydį, mokamos šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, tačiau išmokama pašalpa negali būti mažesnė negu ribinis motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydis. Laikinojo įstatymo 10 str. 2 dalyje nustatyta, kad motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, priklausančios pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, apdraustiesiems asmenims iki vaikui sukaks vieni metai perskaičiuojamos ir mokamos 90 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio. Tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio pašalpa. Laikinojo įstatymo 10 str. 3 dalyje nustatyta, kad motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, priklausančios pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, apdraustiesiems asmenims laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų perskaičiuojamos ir mokamos 75 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio. Tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa viršija 75 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio pašalpa.
Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 43 punkte nustatyta, kad teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, kuris: 43.1. (2009-04-08 nutarimo Nr. 258 redakcija) apdraustas šios rūšies draudimu pagal Įstatymo 4 straipsnio 1–3 dalis, išskyrus atvejus, numatytus įstatymo 19 straipsnio 6 ir 7 dalyse; 43.2. (2009-04-08 nutarimo Nr. 258 redakcija) įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, išskyrus atvejį, numatytą Įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje, arba pagal Įstatymo 5 straipsnio 6 dalį yra prilyginama, kad jis išleistas vaiko priežiūros atostogų; 43.3. (2009-04-08 nutarimo Nr. 258 redakcija) per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 7 mėnesių (nuo 2009 m. liepos 1 d. – ne trumpesnį kaip 9 mėnesių; nuo 2009 m. spalio 1 d. – ne trumpesnį kaip 12 mėnesių) ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šių Nuostatų 13–16 punktais, išskyrus atvejus, nurodytus šių Nuostatų 43.4 ir 43.5 punktuose; 43.4. iki vaiko priežiūros atostogų pradžios yra iki 26 metų ir šių Nuostatų 43.3 punkte nurodyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo neįgijo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka įregistruotos aukštosios, profesinės arba bendrojo lavinimo mokyklos dieniniame skyriuje ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jis tapo apdraustuoju asmeniu, neviršija 3 mėnesių; 43.5. iki vaiko priežiūros atostogų pradžios šių Nuostatų 43.3 punkte nurodyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo neįgijo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais buvo draudžiamas kaip asmuo, nurodytas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte, ir pertrauka nuo šio draudimo pabaigos iki ligos ir motinystės socialinio draudimo pradžios neviršija 3 mėnesių. 43.6. (2009-04-08 nutarimo Nr. 258 redakcija) yra iš šių Nuostatų 3.2 ir 3.3 punktuose nurodytų asmenų, kurie per 24 mėnesius nuo socialinio draudimo įmokų sumokėjimo pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos (Įstatymo 5 straipsnio 6 dalis) turi lygias MMA dydžiui arba didesnes mėnesio draudžiamąsias pajamas. Nuostatų 48 punkte (2003-04-01 nutarimo Nr. 397, 2004-02-25 nutarimo Nr. 215, 2006-09-27 nutarimo Nr. 957, 2008-01-16 nutarimo Nr. 43, 2009-04-08 nutarimo Nr. 258, 2009-12-23 nutarimo Nr. 1778 redakcija) nustatyta, kad motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sukaks vieni metai, yra 100 procentų (nuo 2010 m. liepos 1 d. – 90 procentų), kol vaikui sukaks dveji metai, – 85 procentai (nuo 2010 m. liepos 1 d. – 75 procentai) pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Nuostatų 58 punkte (2005-01-31 nutarimo Nr. 104, 2005-08-17 nutarimo Nr. 894, 2006-09-27 nutarimo Nr. 957 redakcija) nustatyta, kad teritoriniame skyriuje mokamos ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos skiriamos šio skyriaus direktoriaus (pavaduotojo) arba skyriaus direktoriaus įgalioto teritorinio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (KT) 2013 m. kovo 5 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatų, kuriomis reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas ir išmokas sumažinti, taip pat kitų su šiuo teisiniu reguliavimu susijusių teisės aktų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai“, kuriuo pripažino, kad:
1) Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostata „šio įstatymo galiojimo laikotarpiu pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis <...> nuo 2010 m. liepos 1 d. <...> motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos“ tiek, kiek apima tokias paskirtas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, teisė į kurias įgyta iki šio laikinojo įstatymo įsigaliojimo, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui;
2) Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtos motinystės (tėvystės) išmokos, teisė į kurias įgyta iki šio laikinojo įstatymo įsigaliojimo, iki vaikui sukaks vieni metai negali viršyti Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui;
3) Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtos motinystės (tėvystės) išmokos, teisė į kurias įgyta iki šio laikinojo įstatymo įsigaliojimo, laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų negali viršyti 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui;
4) Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis tiek, kiek joje nėra nustatytas perskaičiuojant sumažintų paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų kompensavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;
5) Nuostatų 73.3 punkto (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) nuostata „asmenims, kurie teisę į <...> motinystės (tėvystės) pašalpas įgijo iki 2010 m. birželio 30 d. ir kuriems šių pašalpų mokėjimas tęsiamas po 2010 m. liepos 1 d., pašalpoms kompensuojamasis uždarbis nuo šios datos perskaičiuojamas pagal Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatas“ tiek, kiek apima tokias paskirtas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, teisė į kurias įgyta iki Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo įsigaliojimo, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui;
6) Nuostatų 74 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;
7) Nuostatų 75.1 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, teisė į kurias įgyta iki Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo įsigaliojimo, iki vaikui sukaks vieni metai negali viršyti Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui;
8) Nuostatų 75.2 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, teisė į kurias įgyta iki Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo įsigaliojimo, laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų negali viršyti 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui;
9) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 „Dėl einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų, ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir ribinio valstybinės pensijos dydžių patvirtinimo“ 1.1 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;
10) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 „Dėl einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų, ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir ribinio valstybinės pensijos dydžių patvirtinimo“ 2.2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 9, 10 straipsnių nuostatų atitikties Konstitucijai KT pasisakė, kad įstatymais reguliuojant paramos šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose, santykius būtina paisyti visuomenės ir valstybės išgalių. Konstituciniai teisinės valstybės, teisingumo, proporcingumo, lygiateisiškumo, taip pat socialinio solidarumo imperatyvai inter alia reiškia, kad ekonomikos, finansų krizės naštą tolygiai ir proporcingai turėtų dalytis visa visuomenė. Laikinojo įstatymo 9 straipsnis tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti, šio įstatymo 10 straipsnis tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas ir išmokas sumažinti, nepaneigė iš Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalies kylančios valstybės pareigos saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos valstybės priedermės globoti šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikti joms paramą, nepažeidė Konstitucijos 52 straipsnio, kuriuo laiduojama inter alia socialinė parama įstatymų numatytais atvejais. Pagal įstatymą įgyta teisė į įstatymo nustatyto dydžio finansinę paramą vaikams auginti ir auklėti namuose skirtų atostogų metu negali būti tapatinama su teise į Konstitucijos 52 straipsnyje laiduojamas pensijas, taip pat pagal įstatymą įgyta teise į įstatymų nustatytą kitą pensinio aprūpinimo išmoką, kurios turi nuosavybės teisės aspektų pagal Konstitucijos 23 straipsnį. Teisinio reguliavimo koregavimas leistinu mastu mažinant dalį (ribinius dydžius viršijančias) pagal įstatymą paskirtų ir mokamų socialinių išmokų, teisė į kurias įgyta iki to koregavimo ir kuriomis teikiama finansinė parama vaikams auginti ir auklėti namuose skirtų atostogų metu, valstybėje susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai negali būti traktuojamas kaip pažeidžiantis asmens, kuriam tokia parama jau buvo paskirta ir mokama, nuosavybės teisę, jis nepažeidė iš Konstitucijos 23 straipsnio kylančių nuosavybės teisių apsaugos reikalavimų. Teisiniu reguliavimu, nustatytu Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje („Patvirtinus naują einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, visos iki tol paskirtos ir mokamos socialinio draudimo pašalpos už laikotarpį nuo draudžiamųjų pajamų naujo dydžio taikymo pradžios perskaičiuojamos taikant šį dydį“), buvo sudarytos prielaidos nuo 2010 m. sausio 1 d., taikant naują Vyriausybės patvirtintą einamųjų metų draudžiamų pajamų dydį, sumažinti tas ribinį dydį viršijusias paskirtas ir mokamas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, teisė į kurias įgyta iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo ir kurių gavėjų kompensuojamasis uždarbis buvo didesnis už naują kompensuojamojo uždarbio maksimalų dydį (savo ruožtu pakitusį, t.y. nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą prilygintą Vyriausybės naujai patvirtintų einamųjų metų draudžiamų pajamų 5 dydžių sumai). Teisiniu reguliavimu, nustatytu Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje („negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos“), 10 straipsnio 2, 3 dalyse („Tuo atveju, kai <...> pašalpa viršija <...>, apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio pašalpa“), buvo sudarytos prielaidos nuo 2010 m. liepos 1 d. perskaičiuojant tas paskirtas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtas motinystės (tėvystės) išmokas, teisė į kurias įgyta iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, sumažinti dviem pagrindais: pirma, minėtas perskaičiuojamas pašalpas ir išmokas iki vaikui sukaks vieni metai ir laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų sumažinti atitinkamai nuo 100 iki 90 ir nuo 85 iki 75 procentų kompensuojamojo uždarbio, iš kurio šios pašalpos buvo apskaičiuotos, ir Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio pareigūnų darbo užmokesčio; antra, sumažinti tas pagal pirmąjį pagrindą perskaičiuotas pašalpas ir išmokas, kurios viršijo minėtus maksimalius dydžius (nurodytais laikotarpiais atitinkamai 90 ir 75 procentų kompensuojamojo uždarbio ir vidutinio darbo užmokesčio), t. y. pašalpas ir išmokas mokėti neviršijant šių maksimalių dydžių. Taigi, teisiniu reguliavimu, nustatytu Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, 10 straipsnio 2, 3 dalyse, buvo sudarytos prielaidos nuo 2010 m. liepos 1 d. ne tik 10 procentų sumažinti inter alia paskirtas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtas motinystės (tėvystės) išmokas, bet ir papildomai sumažinti tas minėtas (jau turėjusias sumažėti 10 procentų) pašalpas ir išmokas, kurios viršijo tam tikrus maksimalius dydžius (jos perskaičiuojamos taip, kad neviršytų šių dydžių). Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių proporcingumo reikalavimų neatitiko toks netolygaus paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimo teisinis reguliavimas, kuriuo nustatant maksimalius perskaičiuojamų pašalpų ir išmokų, teisė į kurias įgyta iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, dydžius buvo sudarytos prielaidos šias pašalpas ir išmokas nuo 2010 m. liepos 1 d. sumažinti papildomai t. y.: Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų ir šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka jau atitinkamai perskaičiuotų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų dydis nuo 2010 m. liepos 1 d. buvo ribojamas kompensuojamojo uždarbio šioms pašalpoms skaičiuoti maksimalų dydį išreiškiančia Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių suma; Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį tos iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos ir išmokos, kurios 10 procentų sumažintos viršijo iki vaikui sukaks vieni metai Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, buvo papildomai sumažintos tiek, kad neviršytų šio maksimalaus dydžio, t. y. iki vaikui sukaks vieni metai būtų ne didesnės kaip Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių suma; Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį tos iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos ir išmokos, kurios 10 procentų sumažintos viršijo laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų 75 procentus Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, buvo papildomai sumažintos tiek, kad neviršytų šio maksimalaus dydžio, t.y. laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų neviršytų 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos.
Įvertinus cituotojo KT nutarimo nuostatas, jog antikonstituciniu pripažintas tik toks teisinis reguliavimo koregavimas mažinant dalį (ribinius dydžius viršijančias) pagal įstatymą paskirtų ir mokamų socialinių išmokų, teisė į kurias įgyta iki to koregavimo, teismas sprendžia, kad pareiškėjai vaikų priežiūros pašalpa paskirta pagal Konstitucijai neprieštaraujančius teisės aktus,nes pareiškėjai teisė į vaikų priežiūros pašalpą atsirado po Laikinojo įstatymo 9, 10 straipsnių įsigaliojimo – 2010-01-10 dieną - ir pareiškėja šios aplinkybės neneigia. Teismas neturi teisinio pagrindo I. D. prilyginti motinoms, kurioms teisė į šią pašalpą atsirado iki 2010-01-01 dienos.
Iš pasakyto darytina išvada, kad skundo reikalavimai netenkinami.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., kolegija
n u s p r e n d ė :
pareiškėjos I. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjai Egidija Puzinskaitė
Ernestas Spruogis
Nijolė Žalnieriūnienė