Administracinė byla Nr. I-395-513/2010
(Proceso Nr. 3-63-3-00222-2010-4)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.5., 74.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gegužės 21 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irma Čuchraj, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei - Badalienei, dalyvaujant pareiškėjui A.A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.A. prašymą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims - Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,
nustatė:
pareiškėjas 2010-04-16 pateiktu prašymu prašo priteisti iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, iš viso - 1 473,24 Lt, už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2009-03-31 (b.l. 3, 4-8). Prašymo reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota praktika administracinėse bylose. Mano, kad jam nepagrįstai ir neteisėtai sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis, nes darbdavys, apskaičiuodamas jam priedų ir priemokų dydžius, taikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 45-1708) 23 straipsnio 2 dalį, kurioje buvo reglamentuota, kad valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų suma neturi viršyti 70 procentų pareiginės algos. Reikalavimo sumą įrodinėja 2008 m. pažyma Nr. 85-IL-1179 ir 2009 m. pažyma Nr. 85-IL-1178 (b.l. 11, 12).
Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu pareiškėjo prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovas, apskaičiuodamas ir išmokėdamas pareiškėjui darbo užmokestį, vadovavosi ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų nuostatomis ir jas tinkamai taikė. Informuoja, kad bylą nagrinėjant teismo posėdyje nedalyvaus. Prašo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams, jei teismas patenkintų prašymą. Tokį prašymą argumentuoja visiems žinoma, jų manymu, aplinkybe, apie Lietuvos valstybės sunkią finansinę padėtį (b.l. 23-24).
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybė ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu su prašymo reikalavimais nesutinka ir prašo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad darbdavys, t.y. Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, apskaičiuodamas pareiškėjui priedų ir priemokų dydžius ginčo laikotarpiu, vadovavosi galiojusiais teisės aktais, todėl pagrindo konstatuoti, kad policijos komisariatas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Ginčo sumą laiko žala, kurią priteisti byloje nėra pagrindo, nes tam nėra jurinių pagrindų, numatytų LR civilinio kodekso 6.271 straipsnyje. Nurodo į LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2003-06-27 nutartį adm. byloje Nr. A5-264/2003, kurioje buvo reikalaujama žalos, padarytos viešojo administravimo subjekto, taikant antikonstitucinį įstatymą, atlyginimo, tačiau teismas skundą atmetė. Informuoja, kad dėl objektyvių priežasčių negalės dalyvauti bylą nagrinėjant teismo posėdyje (b.l. 18-20).
Nustatytina, kad Lietuvos Respublikos valstybei šios kategorijos bylose atstovauja Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (2010-01-14 Lietuvos Respublikos ministro pirmininko potvarkis Nr. 13 (b.l. 21).
Tinkamai apie posėdžio laiką ir vietą informuoti – atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys (jų atstovai), į teismo posėdį neatvyko. Byla nagrinėtina šiems bylos proceso dalyviams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 73 straipsnio 3 dalis).
Pareiškėjas A.A. teismo poėdžio metu prašymą palaiko ir prašo tenkinti iš esmės jame išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu.
Prašymas tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 4 punktas).
Ginčas yra dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo pareiškėjui, iš viso – 1 473,24 Lt, už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2009-03-31, kai atsakovas (darbdavys) nemokėjo jam visos priedų ir priemokų sumos.
Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau ? ir Įstatymas) VI skyriaus (23 - 26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.
Dalyvaujančio byloje pareiškėjo A.A., rašytiniais bylos duomenimis nustatyta ir įrodyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo statutiniu valstybės tarnautoju, Tauragės apskrities vyriausiame policijos komisariate (b.l. 11, 12). Iš 2008 m. pažymos Nr. 85-IL-1179 ir 2009 m. pažymos Nr. 85-IL-1178 matyti, kad laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2009-03-31 pareiškėjui dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbą nesumokėta, iš viso – 1 473,24 Lt (b.l. 11, 12). Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė todėl, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiškėjui buvo taikyta išmokų mokėjimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01 buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos. Priedų ir priemokų suma negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į šią sumą neįskaitomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose numatyti priedai (už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas). Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtą Įstatymo 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbas ir budėjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumą neįskaitomi apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir KT) 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Toks Konstitucinio teismo aiškinimas reiškia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas (darbdavys) iki šiol už faktiškai už pareiškėjo atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, iki šiol pareiškėjui nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs. Tokia situacija prieštarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.
KT 2004-12-13 nutarime nurodė, kad asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku ir valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu.
LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Be to, paminėtoje byloje LVAT nurodė, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.
Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos valstybė teismo nelaikoma tinkamu atsakovu byloje, nes pareiškėjas tarnybos teisiniais santykiais ginčo laikotarpiu buvo tiesiogiai susijęs su Tauragės apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, t.y. subjektu (pareiškėjo darbdaviu), privalančiu mokėti pareiškėjui darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigūnų priėmimo į valstybės tarnybą bei atleidimo iš jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių aprašymus. Bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Valstybė galėtų būti tinkamų atsakovu byloje, jeigu pareiškėjas formuluodamas savo reikalavimus prašytų atlyginti žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigūnų) veiksmais, tuo tarpu pareiškėjas prašo priteisti jam neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, todėl atsakovu yra tiesioginis pareiškėjo darbdavys, t.y. Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti atsakovo bei trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentai dėl atsakovo netinkamumo byloje ir ginčo sumos pobūdžio.
Kreipimasis į teismą teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sąlygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių, net ir tada, jei jis į teismą kreipėsi po atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais, kol neišnyksta asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A12-219/2004; A1-638/2005). Pareiškėjas prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2009-03-31, todėl prašymas laikytinas pateiktas nepraleidus senaties terminų, o tai, kaip buvo paminėta, yra ta sąlyga, kuri įgalina ginčijamus atsakovo sprendimus dėl ne viso darbo užmokesčio išmokėjimo laikyti neįvykdytais Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.
Atsakovo prašymas atidėti sprendimo vykdymą vieneriems metams laikytinas nepagrįstu, kadangi tai nenumatyta įstatymu (ABTĮ 97 straipsnis). Sprendimo vykdymo tvarkos klausimas gali būti išspręstas šalių susitarimu, valstybinės valdžios ir (ar) valdymo organų sprendimais ar priverstinio vykdymo procese, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Išdėstytų ir įvertintų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pareiškėjo prašymas tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 4 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Prašymą patenkinti ir priteisti A.. iš atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nesumokėto darbo užmokesčio dalį, iš viso – 1 473,24 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtai septyniasdešimt tris litus ir 24 centus), už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2009-03-31 (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neišskaičiuoti).
Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėja Irma Čuchraj