Civilinė byla Nr. e2-876-1070/2020

Teisminio proceso Nr.2-69-3-13221-2019-1  

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13; 2.4.4.1; 3.2.6.1

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 28 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina,

sekretoriaujant Kristinai Dambrauskaitei ir Enrikai Venslauskienei,

dalyvaujant ieškovui A. G. ir ieškovų atstovei advokatei K. R.,

trečiajam asmeniui A. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. G., A. G., D. B. ir A. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl žemės sklypų ribos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono savivaldybės administracija, S. K., D. A., J. A., L. K., S. M., D. M., D. Z., E. K., R. P. ir M. H., R. L., A. L., J. L., G. Ž. ir G. Ž..

Teismas

n u s t a t ė :

1.       I. V. Girnienė, A. G., D. B. ir A. B. padavė teismui ieškinį, kurio reikalavimus patikslino 2020 m. liepos 3 d. pareiškimu, prašydami nustatyti, kad jiems priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, esančio „(duomenys neskelbtini)“, riba su atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Arvima“ priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr., „(duomenys neskelbtini)“  yra pagal UAB „Konceta“ atliktą 2012 m. birželio 7 d. kadastrinių matavimų planą tarp nurodytų posūkio taškų 1, kurio koordinatės LKS-94 sistemoje yra X 6077678,22 ir Y 491885,75, bei taško 2, kurio koordinatės LKS-94 sistemoje yra X 6077645,24 ir Y 491878,25; nustatyti neterminuotą ir neatlygintinį 15 kv. m. ploto servitutą žemės sklype, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, pagal UAB „Žemetra“ parengtą 2020 m. liepos 2 d. pasiūlymo schemą, kuriuo atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikiama teisė naudotis žemės sklypo dalimi, turint tikslą prižiūrėti ir remontuoti pastatus: parduotuvę, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, ir kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (el. b. t. 1, l. 1-6; el. b. t. 4, l. 20-26).

2.       Ieškinyje nurodoma, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas „(duomenys neskelbtini)“, kurį jie įsigijo 2003 m. gruodžio 1 d. turto pardavimo be varžytynių akto pagrindu. Atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas „(duomenys neskelbtini)“. A. Š. žemės sklypai buvo suformuoti padalinant V. K. priklausiusį 2677 kv. m. žemės sklypą į tris sklypus, vadovaujantis padalinimo projektu ir Kauno apskrities 1997 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu. Padalinimo projekte matyti, kad šiuo metu ieškovams priklausantis žemės sklypas pažymėtas raide „A“, o atsakovei priklausantis žemės sklypas – raide „C“. Iš padalinimo projekto matyti, kad atsakovės žemės sklype esantis pastatas yra prie pat atidalinamo sklypo „C“ ribos. Ieškovų žemės sklypą nuo kitų gretimų žemės sklypų sklypo dešinėje (rytinėje) pusėje bei kairės (vakarinės) pusės apatinėje dalyje visą laiką skyrė tvoros, kurios yra išlikusios iki šios dienos ir kurios žymėjo sklypų ribas. 2010 m. ieškovai inicijavo jiems priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, kuriuos atliko matininkas V. B., rengęs žemės sklypo padalinimo projektą. Kadastrinių matavimų atlikimo metu paaiškėjo, kad žemės sklypų planuose (padalinimo projekte, atidalintų sklypų kadastrinių matavimų planuose) padarytos klaidos, dėl to sklypas plane per vieną metrą pasislinko į rytus. Planuose yra pasislinkusios viso kvartalo ribos, nors faktinės ribos yra aiškios, jas su kitais sklypais skiria tvoros. Iš naujo atliekant sklypų ribų, sutapusių su aptvertomis tvoromis, matavimus koordinatės buvo nustatomos GPS prietaisu, sklypų ribos buvo derinamos 2010 m. gegužės 17 d. ir 2012 m. birželio 6 d. Derinant žemės sklypų ribas su jomis sutiko visų gretimų žemės sklypų savininkai, išskyrus sklypo, esančio „(duomenys neskelbtini)“, savininką (tuo metu – UAB „SEB lizingas“), kurį pagal įgaliojimą atstovavo sklypo naudotojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai šiuo metu priklauso minėtas žemės sklypas. 2012 m. spalio 23 d. raštu Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – NŽT) nurodė, kad ji nusprendė nederinti ieškovų iniciatyva atliktų ginčo žemės sklypų matavimų iki tol, kol nebus išspręstas ginčas dėl sklypų „(duomenys neskelbtini)“ bendros ribos, nes abu sklypai valdomi privačios nuosavybės teise, žemės sklypų riba negali būti nustatyta administraciniu aktu. Tik pradėjus atlikti kadastrinius matavimus, paaiškėjo klaida ankstesniuose kadastriniuose matavimuose, kurių pagrindu atliktas padalinimo projektas su klaidingomis koordinatėmis, pagal kurias visas sklypas turėtų pasislinkti vienu metru į rytų pusę. Tačiau tokiu būdu paslinkti žemės sklypo nėra pagrindo, nes su rytų pusėje besiribojančio žemės sklypo savininkais sklypo riba yra aiški, kadangi, kaip minėta, ją skiria tvora ir nėra jokio teisinio pagrindo slinkti sklypą į rytų pusę. Taip pat aiški ir sklypo riba vakarinės pusės pietuose, sklypų ribą šioje dalyje taip pat visada skyrė tvora. Tačiau dėl ribos su atsakovei priklausančiu žemės sklypu kilo ginčas, nes atsakovė nesutinka atstatyti tikrųjų sklypų koordinačių, bet tokiu atveju šioje dalyje ieškovų sklypas sumažėja net 1 metru per visą besiribojančią sklypo kraštinę, kuri yra 33,82 m ilgio, tai sudarytų apie 33,82 kv. m. plotą, taigi ieškovų žemės sklypas neteisėtai sumažėtų 33,82 kv. m. Pagal šiuo metu įregistruotus atsakovės sklypo kadastrinius matavimus jos sklypas pasislenka į rytų pusę per vieną metrą ne tik į ieškovo sklypo pusę rytinėje sklypo dalyje, bet pasislenka į rytų pusę ir vakarinėje dalyje taip, kad atsakovė netektų įvažiavimo į savo sklypą, jei sklypų ribos būtų paliktos tokios, kaip nurodytos atsakovės 1996 m. spalio 20 d. kadastrinių matavimų plane. Ieškovų žemės sklypas ribojasi su sklypais, priklausančiais tretiesiems asmenims S. K., D. A., J. A., L. K., S. M., D. M., D. Z., E. K., R. P. ir M. H.. Nagrinėjamu atveju nėra kitos galimybės nustatyti žemės sklypo ribas kitaip, nei prašo ieškovai; nėra galimybės keisti sklypo konfigūraciją į kitas puses, nes tokiu būdu būtų pažeisti gretimų sklypų savininkų interesai, sklypo riba šiaurėje ties „(duomenys neskelbtini)“ gatve sutampa su ieškovų sena įbetonuota tvora. Nors ieškovų ir atsakovo įrengta tvora nesutampa nei su šią dieną įregistruota riba, nei su riba, kurią prašo nustatyti ieškovai, pagal ją nėra pagrindo nustatyti žemės sklypų ribą, nes tokiu būdu ieškovų žemės sklypas neleistinai sumažėtų. Ieškovai sutinka su tuo, kad atsakovė turi teisę aptarnauti jai priklausantį pastatą ir šulinius, bei sutinka, kad tokiam aptarnavimui būtų nustatytas neatlygintinis servitutas – teisė neterminuotai naudotis ieškovams priklausančiu žemės sklypu. Norint užtikrinti atsakovei teisę turėti 1 metro pločio priėjimą prie jai priklausančio pastato, į kurį patenka ir atsakovės šaligatvis bei šulinys, atsakovei turi būti suteikta teisė naudotis 15 kv. m. žemės sklypu, priklausančiu ieškovams. Prašomas nustatyti servitutas pažymėtas UAB „Žemetra“ 2020 m. liepos 2 d. pasiūlymo schemoje servitutui nustatyti. Ieškovai sutinka, kad nenustačius servituto, atsakovė neturės galimybės tinkamai naudoti ir prižiūrėti pastatą – parduotuvę ir kitus inžinerinius statinius. Todėl servitutas yra objektyviai būtinas bei nepažeidžia nei vienos iš šalių interesų.

3.       Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimuose į ieškinį prašo atmesti ieškovų ieškinį ir jo patikslinimą kaip nepagrįstą (el. b. t. 1, l. 119-125; el. b. t. 4, l. 68-71). Atsakovė nurodo, kad iki 1997 m. žemės sklypas „(duomenys neskelbtini)“, buvo 2677 kv. m. Kauno apskrities viršininko administracijos 1997 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 01-2445 (toliau – ir Įsakymas) buvo patvirtintas V. K. 1994 m. paruoštas namų valdos „(duomenys neskelbtini)“, padalijimo projektas, kuriuo 2677 kv. m. žemės sklypas buvo padalintas į tris atskirus sklypus: į sklypą „A“ – 2000 kv. m. (šiuo metu – priklauso ieškovams), sklypą „B“ – 41 kv. m., ir sklypą „C“ – 636 kv. m. (kuris priklausė AB SEB bankui, šiuo metu priklauso atsakovei pagal 2017 m. gruodžio 11 d. Nuosavybės teisių perleidimo sutartį Nr. 1-9865). Įsakymo 4 punktu Kauno rajono žemėtvarkos ir geodezijos skyrius buvo įpareigotas įregistruoti atidalintus žemės sklypus valstybiniame žemės kadastro duomenų registre. Ieškovams priklausantis žemės sklypas suformuotas pagal atliktus kadastrinius matavimus ir vadovaujantis minėtu Įsakymu įregistruotas registro įmonėje 1997 m. rugpjūčio 18 d. Atsakovei priklausantis žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus ir taip pat įregistruotas registro įmonėje 1997 m. rugpjūčio 18 d. 2010 m. gegužės 5 d. ieškovų užsakymu matininkas V. B. pateikė kvietimą, kuriuo kreipėsi į AB „SEB lizingas“, nurodydamas, kad 2010 m. gegužės 17 d. bus atliekami ieškovams priklausančio žemės sklypo nauji kadastriniai matavimai ir iš naujo derinamos sklypų ribos. Buvo prašoma atsiųsti įgaliotą asmenį, tai ir buvo padaryta. Tačiau jokie žemės sklypų pakeitimai ieškovų nebuvo iki galo atlikti ir ribų keitimo procedūra buvo nutraukta. 2012 m. birželio 13 d. AB „SEB lizingas“ gavo naują V. B. pranešimą, kuriame jis nurodė, kad reikėjo atsiųsti 2012 m. birželio 6 d. atstovą adresu „(duomenys neskelbtini)“, dėl žemės sklypų ribos derinimo su sklypu „(duomenys neskelbtini)“, tačiau atstovas nebuvo atvykęs, ir matininkas pateikė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopiją bei žemės sklypo plano ištrauką su riboženklių koordinatėmis. Tuometinė žemės sklypo „(duomenys neskelbtini)“ savininkė AB „SEB lizingas“ nesutiko su 2012 m. birželio 11 d. matininko V. B. žemės sklypo „(duomenys neskelbtini)“ planu, ir jos įgaliotas asmuo A. P. pateikė rašytinį atsakymą, kuriame nurodė, kad žemės sklypai „(duomenys neskelbtini)“  yra suformuoti ir įregistruoti viešame registre, vadovaujantis Įsakymu, nurodyta, kad iš naujo paruošto plano žemės sklypo „(duomenys neskelbtini)“ riboženklių koordinatės taškuose 1-2-3 turėtų būti susietos su žemės sklypo „(duomenys neskelbtini)“ koordinatėmis. UAB „Konceta“ matininkas V. B. neteisingai nurodė savo pranešime, kad sklypų ribos nebus pakeistos, o 1994 m. žemės sklypų formavimo ir kadastrinių matavimų metu per klaidą Y koordinatėms buvo pridėtas 1 m, todėl plane žemės sklypas per vieną metrą pasislinko į rytus. 2016 m. siekiant išvengti ginčų tarp šalių, jų abiejų žemės sklypuose buvo pastatyta segmentinė tvora, kurią nupirko atsakovė, o šią tvorą pastatė patys ieškovai A. B. ir A. G.. Tvora pastatyta į atsakovės žemės sklypo pusę šiaurinėje dalyje 0,60 m, pietinėje dalyje – 0,40 m nuo įregistruotos registrų centre žemės sklypo „(duomenys neskelbtini)“ ribos. Iš šalių pateiktų dokumentų akivaizdu, kad ginčo sklypų ribos yra aiškios, o tai, kad ieškovai nesutinka su įregistruotomis sklypų ribomis, nenurodydami jokių esminių argumentų, nesudaro pagrindo jas keisti. Pagal registre įregistruotus šalims priklausančius žemės sklypus atsakovei priklausantis pastatas – parduotuvė, kurią ji įsigijo 2017 m. gruodžio 11 d., pastatytas 1,41 m šiaurinėje dalyje ir pietinėje dalyje 1,39 m atstumu nuo ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos. Ieškovai siekia sumažinti šiuos atstumus atitinkamai iki 0,66 m ir iki 0,45 m. Tačiau tai pažeistų atsakovės teises, nes atsakovės žemės sklypo dalyje prie tvoros įrengtas šulinys, įregistruotas kaip pastato priklausinys, prie ginčijamos žemės sklypo ribos yra kiemo aikštelė, įregistruota atsakovės vardu. Patenkinus ieškinį, šie atsakovei priklausantys statiniai atsidurtų ieškovų žemės sklypo pusėje, o tai reiškia, kad reikėtų spręsti klausimą dėl servituto nustatymo, tai sudarytų sąlygas kilti naujiems konfliktams. Patenkinus ieškinį, būtų sumažintas atsakovės žemės sklypo plotas. Žemės sklypo riba negali būti keičiama ir dėl to, kad atsakovei priklausančiame žemės sklype tarp pastato-parduotuvės ir ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos pagal 2000 m. paruoštą elektros energijos tiekimo planą į minėtą parduotuvę nutiesti komercinės galios elektros kabeliai. Pagal ieškovų pateiktą 2012 m. birželio 17 d. planą neaišku, kiek sumažės ir kokio dydžio liks atsakovei priklausantis žemės sklypas. Atsakovė įsigijo konkretų 0,0636 ha žemės sklypą, tačiau iš ieškovų pateikto plano neaišku, kaip šis dydis pasikeis, ar bus pažeisti trečiųjų asmenų teisės, jei taip – kokiu būdu. Atsakovė nesutinka su ieškovų siūlomu nustatyti servitutu, nes atsakovė negalės tinkamai naudotis savo nuosavybe, nustačius minėtą ieškinio patikslinime servitutą. Nustačius tokį servitutą dalis ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto ir jo priklausinių bus už ieškovų siūlomos nustatyti servituto ribos. Nesuteikiamas tinkamas žemės sklypo plotas – 1 m atstumu prieiti prie atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto nuo „(duomenys neskelbtini)“ (ieškovų žemės sklypo pusės). P. L. g. pusės esančio atsakovei priklausančio šulinio dalis įeina į prašomo nustatyti žemės sklype servituto dalį, kita dalis lieka ieškovams priklausančio žemės sklypo dalyje, t. y. už ieškovų prašomo nustatyti servituto ribos, ir atsakovė negalės tinkamai prižiūrėti ir naudoti šį šulinį. Antras šulinys (esantis atsakovės žemės sklypo pietinėje dalyje) patenka į prašomo nustatyti servituto dalį, tačiau apeiti jo iš rytinės pusės atsakovė neturės jokios galimybės, nes servituto linija baigiasi ties šulinio kraštu. Atsakovei priklausanti ir viešame registre įregistruoto švieslangio kieto betono sienelė (apie 8 cm) patenka už ieškovų nurodytos servituto ribos ir būtų ieškovų žemės sklypo teritorijoje. Šiam švieslangiui (kuris naudojamas kaip avarinis išėjimas iš atsakovei priklausančio pastato) tinkamai prižiūrėti ir remontuoti būtinas 1 m atstumas apeiti iš visų pusių. Atsakovė neturės galimybės tinkamai naudotis jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, nes servituto planas paruoštas netinkamai, pažeidžiant atsakovės teises. Atsakovė sutiktų su ieškovų pirmuoju reikalavimu dėl žemės sklypų ribos nustatymo pagal jų pateiktą planą tik tuo atveju, jei ieškovai sutiktų su atsakovės į bylą kartu su atsiliepimu pateikiamu UAB „Geomastas“ 2020 m. rugpjūčio 3 d. planu dėl servituto nustatymo, pagal kurį atsakovė visu pirmiau nurodytu pastatu, kieme aikštele, švieslangiu, 2 šuliniais galės naudotis tinkamai.

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – NŽT) atsiliepime į pradinį ieškinį (el. b. t. 1, l. 95-98) nurodo, kad byloje pateiktas planas, iš kurio neaišku, ar ieškinio tenkinimo atveju ieškovų nuosavybės teisė nepadidės, o atsakovės nuosavybės teise įgytas žemės sklypo plotas nesumažės. Ši aplinkybė, sprendžiant panašaus pobūdžio bylas, yra esminė. Vertinti, ar tokiu būdu nustačius žemės sklypo ribą bus išlaikyta sklypų savininkų interesų pusiausvyra, NŽT palieka spręsti teismui.

5.       Trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį (el. b. t. 5, l. 147-149) nurodo, kad V. M. g. išorinė riba sutampa su žemės sklypo V. M. g. 1 vakarine riba. Gatvės plane matyti, jog ribos sutampa su besiribojančių žemės sklypų ribomis; gatvės dalyje prie žemės sklypo V. M. g. 1, Garliavoje, yra su šio žemės sklypo riba besiribojantis šaligatvis, pažymėtas indeksu „c“. Vadovaujantis šia informacija, nebūtų galimybės valstybinės žemės dalies, patenkančios į V. M. g. ribas, prijungti prie žemės sklypo V. M. g. 1, jeigu šio žemės sklypo savininkas pateiktų prašymą dėl žemės prijungimo.

6.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. P. atsiliepime į ieškinį (el. b. t. 4, l. 14) prašo priimti byloje sprendimą teismo nuožiūra.

7.       Trečiasis asmuo D. Z. rašytiniuose paaiškinimuose (el. b. t. 5, l. 132, 133) nurodė, kad tikrosios sklypų ribos paaiškės po to, kai bus ištaisyta abiejų šalių kviestų matininkų nurodyta klaida dėl sklypų pasislinkimo planuose per vieną metrą į rytus, tuomet galima bus išspręsti šioje byloje kilusį ginčą tarp šalių.

8.       Trečiasis asmuo G. Ž. informavo teismą elektroniniu laišku (el. b. t. 5, l. 151), kad jis ir G. Ž. gyvena „(duomenys neskelbtini)“ (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“) nuo 1973 m. Jų sklypo ribos nebuvo keistos nuo jo įsigijimo dienos.

9.       Trečiasis asmuo A. L. pranešė teismui elektroniniu paštu (el. b. t. 5, l. 197), kad žemės sklypas, kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“ priklausė jo tėvui nuo 1964 m., dabartinės žemės sklypo ribos nebuvo keistos nuo 1973 m. 1994 m. vasarį buvo atlikti kadastriniai matavimai, kurie iki tol buvusių sklypo ribų nekeitė, namų valdos-žemės sklypo planas buvo pasirašytas visų besiribojančių sklypų savininkų ir patvirtintas žemėtvarkos tarnybos. Todėl neteisingai teigiama, kad sklypų ribos gali būti perslinktos į vieną ar kitą pusę. Tuo atveju, jei matininkai buvo padarę techninę klaidą, nurodydami planuose viso kvartalo neteisingas koordinates, tokios klaidos turi būti taisomos jų pačių, įrašant dokumentuose faktines koordinates, tačiau faktinės sklypų ribos neturi būti keičiamos.

10.       Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. K., D. A., J. A., L. K., S. M., D. M., E. K. ir M. H. nepateikė atsiliepimų į ieškinį ir pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo. Ieškovų procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalimi, 130 straipsniu, 118 straipsnio 1 dalimi, 175(1) straipsnio 10 dalimi (el. b. t. 4, l. 38-44, 47, 73).

11.       Ieškovas A. G. bylos nagrinėjimo metu palaikė ieškinio reikalavimus, patvirtino aplinkybes, nurodytas ieškinyje. Papildomai paaiškino, kad pastatai, jų priklausiniai atsakovės žemės sklype jau buvo tuo metu, kai ieškovai įsigijo žemės sklypą, bet nebuvo tvoros tarp ieškovų ir atsakovės sklypų. Tvora buvo pastatyta šalių sutarimu, statė pagal brėžinį 2016 m. Tvora stovi ieškovų sklype apie 0,5 m į ieškovų sklypą. Buvo padaryta žmogiška klaida, atliekant matavimus, kurią lengviau ištaisyti, pakeičiant matematinius duomenis planuose, nei keliant tvoras fiziškai. Ieškiniu prašomas nustatyti servitutas yra pakankamas tam, kad atsakovė tinkamai naudotų savo pastatą ir jo priklausinius.

12.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovų atstovė advokatė K. R. palaikė ieškinį, patvirtino aplinkybes, nurodytas ieškinyje ir pareiškime dėl ieškinio patikslinimo. Papildomai nurodė, kad jei būtų nustatytos ribos tarp gretimų žemės sklypų rytinėje, pietvakarinėje pusėje, ieškovams priklausantis žemės sklypas sumažėtų neleistina paklaida. Pagal teisės aktus paklaida gali būti 1/1000. Ieškovams priklausančio žemės sklypo plotas 2000 kv. m., tai leistina paklaida 2 kv. m. Ieškovų ir atsakovės žemės sklypų ribos ilgis yra apie 30 m, todėl ieškovai netenka apie 30 kv. m. žemės sklypo dalies. Paskutiniai matavimai buvo atlikti LKS sistemoje, ieškovai išlaikė procedūrą, numatytą teisės aktuose, dėl ribų patikslinimo. Byloje pateikti dokumentai, parengti UAB „Geomastas“ ir UAB „Žemetra“, liudytojų parodymai patvirtina, kad dokumentuose yra pasislinkusios žemės sklypų ribos 1 m. Ir ieškovų, ir atsakovės pasamdyti matininkai nurodė, kad ir žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 5223/0006:0021 („(duomenys neskelbtini)“), ribų koordinatės, įregistruotos VĮ Registrų centras, yra neteisingos. Ieškovai su matininku iš UAB „Žemetra“ atliko kelis kontrolinius matavimus, vienas iš jų – nuo valstybinio geodezinio punkto, nuo kurio buvo atstatomos tikros žemės sklypų ribos. Ieškovų žemės sklypas rytinėje, šiaurinėje, pietinėje pusėje sutampa su tvoromis, jos yra senos. Tvora buvo teisinga žemės sklypo riba. Pastatų koordinatės buvo „užneštos“ ant žemės sklypo plano, buvo nurodyti atstumai nuo pastato kampų iki žemės sklypo ribų. Abu matininkai nustatė tikras sklypo ribas ir nuo pastatų kampų. Jų matavimai skiriasi nežymiai, nereikšmingai, nesutampa taškas 1, tačiau nesutapimai yra po kablelio, t. y. keliais cm. Prašomos ieškiniu nustatyti ribos koordinatės sutampa su A. Ž. matavimais, atstatant koordinates prisirišant prie pastatų kampų. Įregistruota žemės sklypo riba turi būti nutolusi nuo pastato 1,5 m, bet visi matininkai, įvertinę planinę medžiagą, nurodė, kad riba faktiškai pereina nuo pastato 0,5 m. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl žemės sklypų ribos. Kadangi nesutampa faktinės ir teisinės ribos, laikytina, kad žemės sklypo riba yra neaiški. Ieškovų atstovės nuomone, nereikia ginčyti 1997 m. įsakymo, tai, kad kadastriniai matavimai įregistruoti VĮ Registrų centras, nereiškia, jog ginčo sklypų riba yra aiški. Pagal kadastrinių matavimų nuostatus ir NŽT atsakymą galima daryti išvadą, kad nebūtina ginčyti individualaus teisės akto, kurio pagrindu buvo įregistruoti pirminiai kadastriniai matavimai. Kitaip negalima pakeisti žemės sklypo ribos, nes neleistinai sumažėtų ieškovų žemės sklypo plotas. Nėra pagrindo atstatyti žemės sklypo ribos perkeliant tvorą vienu metru į rytų pusę, nes taip sumažėtų trečiųjų asmenų žemės sklypai. Ieškovų žemės sklypas sumažėtų 15 kv. m., jei būtų nustatyta riba pagal šiuo metu pastatytą tvorą. Todėl ieškovai prašo nustatyti servitutą iki pastatytos tvoros, atsakovė turės galimybę naudotis taku aplink pastatą, turėtų galimybę naudoti šuliniais. Atsakovas pagal planą galėtų naudotis pastatu, jei yra vienas metras nuo pastato, 0,5 m nuo pastato priklauso atsakovei, kita 0,5 m žemės sklypo priklauso ieškovams. Todėl prašoma nustatyti servitutą 15 kv. m. ieškovams priklausančioje žemės sklypo dalyje, kad atsakovė galėtų naudotis tinkamai jos pastatu ir jo priklausiniais.

13.       Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. P. bylos nagrinėjimo metu prašė atmesti ieškinį. Paaiškino, kad įsigijo pastatą 2007 m. liepos mėn., tuo metu nebuvo tvoros tarp ieškovų ir atsakovės sklypų ribos. 2008 m. buvo pirmas žemės sklypų ribos nustatymas, ieškovai nesutiko su žemės sklypo riba. Riboženklis tarp sklypų „(duomenys neskelbtini)“ yra įkaltas į trinkeles, todėl neaišku, kaip matininkai nematė to riboženklio, jie matavo tvorą. Nuo 2003 m. iki 2010 m. ieškovai nesirūpino žemės sklypo riba. 2010 m. buvo iškviestas matininkas, kuris pamatavo žemės sklypus. 2016 m. šalys susitarė, kad bus pastatyta tvora, atsakovė nupirko tvorą, ieškovai pastatė ją, tai buvo atlikta bendru sutarimu, atsakovės direktorius nekreipė dėmesio, kad teritorijoje yra kabeliai, siekė išspręsti šį klausimą kaimyniškai, nors ieškovų teritorijoje buvo atsakovės kabeliai. 2019 m. atsakovės direktorius norėjo pastatyti dujinį šildymą, turėjo savo projektą, problema iškilo dėl to, kad ieškovai pradėjo klausti, ką jis ketina statyti. Ieškovai nurodė, kad dėl atsakovės darbų bus nuodijami vaikai, todėl jie kreipsis į teismą. Ieškovai neišmatavo teismo nurodytų sklypų, ieškovų atliktas brėžinys yra niekinis, nenurodyti sklypų plotai. Tvora lieka jų pusėje, šviesolangis papuola į ieškovų žemės sklypą, tai pastato dalis, nuo šviesolangio turi būti vienas metras.

14.       Atsakovės atstovė advokatė D. Ž. prašė atmesti ieškinį, nurodė, kad ieškinys galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jei ieškovai sutiktų su atsakovės pasiūlytu nustatyti servitutu. VĮ Registrų centras įregistruoti duomenys patvirtinti 1997 m. Įsakymu, savininkai naudojosi žemės sklypais taip, kaip jie buvo suformuoti. 2010 m. buvo ruošiami nauji kadastriniai matavimai, bet procedūra nebuvo baigta. UAB „Konceta“ 2012 m. parengė naujus kadastrinius matavimus, kurie nebuvo įregistruoti, nes buvo ginčas tarp ieškovų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žemės sklypo ribos. Atlikus naujus kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad visi žemės sklypai yra pasislinkę į rytus. 2016 m. šalys taikiai išsprendė ginčą, ieškovai pastatė atsakovės nupirktą segmentinę tvorą į atsakovės žemės sklypo pusę šiaurinėje dalyje 0,6 m, o pietinėje dalyje – 0,4 m. nuo įregistruotos VĮ Registrų centre ribos. Jie padalino tą vieną metrą, pastatydami segmentinę tvorą. Šalys nesutaria dėl žemės sklypo ribos, kuri yra aiški, nes ji yra įregistruota VĮ Registrų centre, šalys pastatė segmentinę tvorą per tą ribą. Šalys naudojasi žemės sklypais virš 20 metų, patenkinus ieškinį pasikeis šalių žemės sklypų plotai. Nei viename iš ieškovų planų nenurodyti žemės sklypų plotai. Šiuo metu yra suformuotas žemės sklypas „(duomenys neskelbtini)“ pagal LKS-94 sistemos duomenis. Jei bus patenkintas ieškinys, tai bus sumažintas atstumas tarp atsakovės pastato ir žemės sklypo ribos. Atsakovei bus apsunkinta galimybė naudotis jos turtu (šuliniais, stoglangiu). Įregistruota kiemo aikštelė, kuri, nustačius ieškinyje nurodytą ribą, bus kertama. Šulinys yra platesnis, jis įeis į ieškovams priskirtiną pagal ieškinį plotą. Atsakovai negalės prieiti nei prie stoglangio, nei prie kamino, šulinių. Atsakovė negalės apeiti savo šulinių. Jei ieškovės ieškinys bus patenkintas atsakovės žemės sklypas sumažės 34 kv. m. Servituto planas nubraižytas iki pat sklypo ribos, o riba yra 33,68 m. Ieškovai gina tik savo teises, didina savo plotą.

15.       Trečiojo asmens NŽT atstovė 2020 m. kovo 5 d. teismo posėdyje nurodė, kad įstaigos pozicija išdėstyta atsiliepime, palaiko nurodytus motyvus. Papildomai paaiškino, kad ginčo žemės sklypai ir trečiųjų asmenų sklypai yra privatūs, NŽT neatlieka matavimų. Įsakymas nėra nuginčytas, jis įregistruotas VĮ Registrų centre. NŽT siūlė, kad matininkai, kurie atliks matavimus, surastų pradinį punktą, nuo kurio turi būti atliekami matavimai, o savivaldybė turi informaciją apie tai, kur yra tas pradinis punktas. Todėl atstovė ankstesniame posėdyje ir siūlė kreiptis prieš kontrolinių matavimų atlikimą į savivaldybę.

16.       Trečiasis asmuo L. K. 2020 m. kovo 5 d. teismo posėdyje paaiškino, kad sutinka su ieškiniu. Nurodė, kad yra savininkė žemės sklypo, esančio „(duomenys neskelbtini)“. Ji nesinaudoja tuo žemės sklypu. Žemės sklypas aptvertas tvora, kuri buvo ten apie 40 metų. Trečiasis asmuo nemato savo teisių pažeidimų tuo atveju, jei bus patenkintas ieškinys.

17.       Trečiasis asmuo D. Z. 2020 m. kovo 5 d. teismo posėdžio metu prašė išspręsti ieškinį teismo nuožiūra. Jei buvo padaryta klaida, pasikeis viso kvartalo duomenys, tame tarpe ir jos žemės sklypo. Trečiojo asmens sklypas yra į vakarus nuo atsakovei priklausančio žemės sklypo, ir ribojasi su ieškovų sklypu. Ji gyveno tame žemės sklype apie 35 metus. Trečiasis asmuo negali tiksliai pasakyti, kur yra jos ir atsakovės žemės sklypų riba. Ieškovų ir trečiojo asmens sklypus skiria tvora, kuri buvo jau apie 20 m. Ji negali pasakyti, ar patenkinus ieškinį, jos žemės sklypas sumažės. Iš kitos trečiojo asmens sklypo pusės taip pat yra tvoros, kurios taip pat yra nuo seno.

18.       Trečiasis asmuo A. L. paskutinio teismo posėdžio metu nurodė, kad jei ir turi būti keičiamos ginčo žemės sklypų ribos, tai tik planuose keičiant koordinates, bet nekeičiant faktinių sklypų ribų. 

19.       Atsakovės atstovai, tretieji asmenys, jų atstovai neatvyko į teismo posėdį, kuriame byla buvo baigta nagrinėti iš esmės. Atsakovės, trečiojo asmens Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovai pateikė prašymus baigti bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (e. b. t. 5, 193). Kiti tretieji asmenys neatvyko į teismo posėdį, kuriame byla buvo baigta nagrinėti iš esmės, apie teismo posėdį jiems buvo pranešta tinkamai (el. b. t. 5, l. 170-178, 181, 188; CPK 123 straipsnio 1, 3 dalys, 121 straipsnio 1, 2 dalys, 130 straipsnis).

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys tenkinamas.

Bylos faktinės aplinkybės

20.       Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko administracijos 1997 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 01-2445 „Dėl namų valdos žemės sklypo padalijimo projekto patvirtinimo ir leidimo pakeisti sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (Kauno r.)“ patvirtintas V. K. privatizuotos namų valdos padalijimo projektas ir leista sklypą, esantį „(duomenys neskelbtini)“ padalyti į sklypus „A“ (2000 kv. m.), „B“ (41 kv. m.) ir „C“ (636 kv. m.); leista V. K. pakeisti sklypų „B“ ir „C“ pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį į komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti; Kauno rajono Žemėtvarkos ir geodezijos skyrius įpareigotas įregistruoti žemės sklypus valstybiniame žemės kadastro duomenų registre (b. t. 1, l. 36, 37).

21.       Iš Įsakymu patvirtinto V. K. žemės sklypo padalinimo projekto (b. t. 1, l. 35) nustatyta, kad V. K. priklausęs 2677 kv. m. žemės sklypas buvo išsidėstęs tarp taškų, pažymėtų vietinėje koordinačių sistemoje. Projekte nurodyta, kad žemės sklypą „A“ ir „C“ skiria riba, einanti per taškus, pažymėtus vietinėje koordinačių sistemoje: 2 (X5220.91; Y9990.80), 3 (X5218.51; Y9990.50), 24s (X5185.52; Y9983.07). 

22.       Ieškovai įsigijo 2000 kv. m. žemės sklypą „(duomenys neskelbtini)“, kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“, pagal 2003 m. gruodžio 1 d. Turto pardavimo be varžytynių aktą (b. t. 1, l. 76, 77). Sklypo „C“ riba, atitinkanti padalinimo projekte taškus 2, 3, 24s, nurodyta atsakovei priklausančio sklypo plane ir pažymėta taškais 2-3-4 Kauno miesto koordinačių sistemoje: 2 (X5220.91;Y9990.80), 3 (X5218.51; Y9990.50), 4 (X5185.52; 9983.07) (b. t. 1, l. 8, 9).

23.       2012 m. birželio 5 d. aiškinamajame rašte (b. t. 1, l. 47, 48) matininkas V. B. nurodė, kad žemės sklypo „(duomenys neskelbtini)“ (2677 kv. m. ploto, tuo metu visas sklypas priklausė R. K.) kadastriniai matavimai buvo atlikti 1994 m. Teodolitiniu ėjimu buvo prisirišta prie Garliavos m. vietinės sistemos poligonometrijos punktų. Koordinačių skaičiavimo metu per klaidą Y koordinatėms buvo pridėtas vienas metras, todėl plane sistemiškai visas sklypas per vieną metrą pasislinko į rytus. Atliekant žemės sklypo, kad. Nr. „(duomenys neskelbtini)“, matavimus buvo vadovautasi padalinimo projektu, patvirtintu 1997 m. rugpjūčio 18 d. Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu. Padalinimo projektui atlikti buvo panaudotas 1994 m. žemės sklypo planas, kuriame Y koordinatės yra su klaida. Iš naujo atliekant matavimus sklypo ribų, kurios sutampa su aptvertomis tvoromis, koordinatės nustatytos GPS prietaisu, prisirišant prie LitPOS GPS stočių. Sklypo ribos buvo derinamos 2010 m. gegužės 17 d. nuo 15 val. ir 2012 m. birželio 6 d. nuo 10 val. Žemės sklypas, kadastro Nr. 5223/0006:78, priklauso UAB „SEB lizingas“, nuomos sutartimi šis sklypas išnuomotas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kvietimas derinti ribas buvo išsiųstas UAB „SEB lizingas“. Derinant sklypo ribas 2010 m. gegužės 17 d. UAB „Ariva“ direktorius A. P. turėjo UAB „SEB lizingas“ įgaliojimą tik dėl pastato „(duomenys neskelbtini)“, abipusiu susitarimu žemės sklypų ribų derinimas buvo nukeltas iki tol, kol A. P. turės įgaliojimą ir dėl žemės sklypo, kad. Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Derinant sklypo ribas 2012 m. birželio 6 d. A. P. nepateikė įgaliojimo dėl žemės sklypo. 2012 m. liepos 7 d. paštu buvo gautas UAB „SEB lizingas“ įgaliojimas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. P. raštas, kuriame reikalaujama, kad riboženkliai būtų pažymėti pagal VĮ Registrų centras kadastro žemėlapyje esančias koordinates, kurios gautos transformavus 1994 m. žemės sklypo plano koordinates su Y vieno metro klaida. Tuo atveju sklypo riba praeitų per vieną metrą nuo pastato sienos. Projekte matyti, kad riba nubrėžta mažiau kaip per vieną milimetrą. Gretimų žemės sklypų kad. Nr. „(duomenys neskelbtini)“ savininkai 2012 m. birželio 6 d. neatvyko; jiems išsiųsti pranešimai su žemės sklypo paženklinimo-parodymo akto ir plano ištraukų kopijomis. Per pranešime nurodytą terminą pastabų nepateikė, sklypų ribos nepažeistos; su kitais gretimų sklypų savininkais sklypo ribos suderintos.

24.       Matininko V. B. aiškinamajame rašte nurodytas aplinkybes patvirtina 2010 m. gegužės 17 d. žemės sklypo, esančio „(duomenys neskelbtini)“, ribų paženklinimo-parodymo aktas (b. t. 1, l. 51, 52), UAB „Konceta“ pranešimai apie sklypo kadastrinius matavimus (b. t. 1, l. 66-72), 2012 m. birželio 6 d. žemės sklypo „(duomenys neskelbtini)“ ribų paženklinimo-parodymo aktas (b. t. 1, l. 49, 50), 2012 m. liepos 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas UAB „Konceta“ (b. t. 1, l. 60, 61).

25.       2012 m. rugsėjo 20 d. prašymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į NŽT (b. t. 1, l. 101, 102), prašydama nederinti žemės sklypo „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Konceta“ parengtų kadastrinių matavimų, kadangi atliekant šio žemės sklypo paženklinimą privaloma remtis VĮ Registrų centras duomenimis, ir žemės sklypo  „(duomenys neskelbtini)“ riboženklių koordinatės taškuose 1-2-3 turėtų būti susietos su žemės sklypo „(duomenys neskelbtini)“ koordinatėmis. 2012 m. spalio 20 d. NŽT rašte atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad NŽT išnagrinėjo jos raštą dėl žemės sklypo, esančio „(duomenys neskelbtini)“ kadastrinių matavimų (b. t. 1, l. 34). Pranešama, kad patikrinus atsakovės pateiktą minėto žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, išnagrinėjus rašte išdėstytas pastabas, nuspręsta nederinti bylos, kol nebus išspręstas ginčas dėl sklypų, esančių „(duomenys neskelbtini)“, bendros ribos. Kadangi abu sklypai valdomi privačios nuosavybės teise, NŽT negali vienašališkai nustatyti šių sklypų bendros ribos administraciniu aktu.

26.       L. M. G. 2020 m. kovo 5 d. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba UAB „Žemetra“, jo užsakovas yra ieškovas A. G.. VĮ Registrų centras įregistruotos ribos žemės sklypo „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka realybėje esančių ribų. Buvo atlikti kontroliniai matavimai nuo vieno iš punktų, nuo kurio buvo atlikti ankstesni matavimai. Vietinės poligonometrijos punktas buvo prie vaikų darželio, prie jo ir buvo prisirišta atliekant kontrolinius matavimus. Arčiau esančių punktų nebuvo, nes, tikėtina, buvo atnaujinta kelio danga, todėl kiti punktai nebuvo rasti. Matavimai buvo atliekami ir matuojant nuo pastatų. Kadangi nuo pastatų atliekami matavimai neatitiko realybėje esančios padėties, buvo atliekami matavimai nuo vietinio poligonometrijos punkto. VĮ Registrų centras yra įregistruota ne tai, kas yra vietovėje. Yra ir neatitiktys registruotų pastatų koordinatėse, pastatų grafinė medžiaga buvo transformuota: kaip pasislinko sklypas, taip pasislinko ir pastatai. Senuose planuose koordinuojami ir pastato kampai, todėl galima sulyginti, ar atstumas nuo pastato iki tvoros atitinka plane nurodytą, ar atitinka tai, kas yra VĮ Registrų centre. Pagal planą atstumas nuo pastato iki ribos nurodytas teisingas, bet imant VĮ Registrų centro duomenis matyti, kad sklypo ribos yra už tvorų, namo koordinatės yra pasislinkusios. Pamatavus žemės sklypus nuo vietinio punkto, nuo pastatų, parengtame plane nurodyta riba sutampa ir atitinka faktines sklypų ribas. Atstumas tarp atsakovės pastato iki sklypų ribos turi būti apie 0,5 m. Žemės sklypų plotai pagal naujus planus neturi keistis, nes sistemoje natūroje viskas yra gerai, dėl ribų atstatymo plotas turėtų likti tas pats. Sunku pamatuoti atsakovės žemės sklypo plotą, nes nuo gatvės pusės nėra užtvėrimo, sename plane jo taip pat nebuvo. Atsakovės žemės sklypo ribą nuo gatvės pusės galima nustatyti vadovaujantis pastato duomenimis, nustačius ribą tokiu būdu, atsakovės žemės sklypo plotas iš esmės nesikeičia, galima leistina 1 kv. m. paklaida. Pasislinkimas natūroje svyruoja nuo 80 cm iki 1 m, buvo matuojami dar du sklypai: sekantis po UAB „(duomenys neskelbtini)“ sklypas ir dar sekantis. Buvo pamatuotas po „(duomenys neskelbtini)“ einančio žemės sklypo šonas „(duomenys neskelbtini)“, kairė pusė. Visi pasislinkimai yra į Vytauto g. Anksčiau žemės sklypas „(duomenys neskelbtini)“ buvo pamatuotas blogai, nes tvorą plane rodo 80 cm giliau. Ribos, įregistruotos VĮ Registrų centre, turi pasislinkti į kairę, vakarų pusę, 2 koordinatė turi pasislinkti apie 1 m. Visų sklypų ribos įregistruotos vienu metru į rytų pusę, kad atitiktų realias ribas reikia paslinkti į vakarus 1 m. Šiuo metu ieškovų ir atsakovės žemės sklypus skirianti tvora neatitinka VĮ Registrų centras įregistruotų ribų. „(duomenys neskelbtini)“ yra ta pati situacija, pagal VĮ Registrų centras duomenis sklypas eina apie 1 m į Vytauto g. Liudytojui nebuvo pateiktas užsakymas pamatuoti visą žemės sklypą „(duomenys neskelbtini)“, todėl buvo pamatuota viena riba. Esmė buvo išorinė sklypo riba, buvo išmatuotas pastatas, kuris yra „(duomenys neskelbtini)“, sklypo riba buvo formuota pagal grafinę medžiagą – 1 m aplink pastatą. Palei gatvę pamatavus du gretimus taškus „(duomenys neskelbtini)“ nuo rytinio kampo iki „(duomenys neskelbtini)“, ilgis atitinka tai, kas yra grafinėje medžiagoje. Jeigu pamatuojamas keturkampis sklypas, kurį sudaro du sklypai, tai sudėjus du plotus, gaunamas tas pats žemės sklypas. Paslinkus žemės sklypo ribą į vakarus, tikėtina, kad žemės sklypo „(duomenys neskelbtini)“, plotas nesumažėtų, nes faktiniai linijų ilgiai palei „(duomenys neskelbtini)“ atitinka planinę medžiagą, atstumą tarp tvorų. Liudytojas nesikreipė į savivaldybę, nes jis turi informaciją apie tai, kur yra vietinis punktas, nuo kurio buvo atliekami ankstesni matavimai; savivaldybės darbuotojai buvo išdavę duomenis apie poligonometrijos punktus anksčiau.

27.       Liudytojas A. Ž. 2020 m. kovo 5 d. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra UAB „Geomastas“ matininkas, inžinierius, direktorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprašė atlikti kontrolinius matavimus dėl žemės sklypo ribų. Liudytojas, turėdamas techniką GPS sistemą, tacheometrus, nustatė, matuodamas pastatus, tvoras, kad VĮ „Registrų centras“ įregistruoti duomenys neatitinka šiandieninių valstybinės koordinačių sistemos duomenų 1 m. Buvo atliktas vietinių koordinačių palyginimas su LKS koordinatėmis tam, kad būtų nustatyti sklypo ribų posūkio taškai. Klaidos buvo įmanomos, nes vietinė sistema nesurišta su K. P. kampus galima užfiksuoti ir vietinėje, ir LKS sistemoje. Liudytojas rado, kad linijų ilgiai nuo pastato kampų iki ribų atitinkamų taškų yra vienodi ar su galima 1-2 mm paklaida, todėl ribų keisti nereikia. Liudytojas kreipėsi į NŽT dėl tokių neatitikčių. Jie pateikė atsakymą, kad LITPOS leidžia išmatuoti 5 cm tikslumu; anksčiau nustatytos koordinatės gali būti klaidingos apie 1 m; nustačius neleistinus nesutapimus, turi būti atliekami ir tikslinami kadastriniai matavimai. Liudytojas atliko sklypų „(duomenys neskelbtini)“, matavimus. Atstumas tarp namo ir žemės sklypo ribos turi būti 44 ir 36. Nustatyta riba yra per arti nuo pastato „(duomenys neskelbtini)“.

28.       Iš ieškovų į bylą pateikto žemės sklypų, esančių  „(duomenys neskelbtini)“ situacijos brėžinio (2020-01-14 prašymo priedas), abiejų šalių pasamdytų matininkų, t. y. liudytojų M. G. ir A. Ž., paaiškinimų nustatyta, kad vienos faktinės žemės sklypų „(duomenys neskelbtini)“ ribos (33,82 m ilgio) koordinatės LKS-94 sistemoje nesutampa su VĮ Registrų centre įregistruotomis šių sklypų ribos koordinatėmis. UAB „Žemetra“ situacijos brėžinio duomenimis dėl tokios neatitikties ieškovai turi galimybę naudotis mažesniu, nei įsigijo, sklypu (pagal šiuo metu esančias tvoras ieškovų sklypų plotas yra 1974 kv. m., o ne 2000 kv. m.).

29.       Rašytiniuose liudytojo A. Ž. paaiškinimuose dėl pastatų ir žemės sklypų ribų posūkio taškų sąryšio schemų (2020-01-30 pareiškimo priedas) nurodoma, kad Lietuvos miestų ir gyvenviečių geodezinis pagrindas (geodezinis tinklas) iki 1990 m. buvo sudarytas vietinėje koordinačių sistemoje. Šis geodezinis pagrindas nėra vienalytis, jis buvo sudaromas atliekant matavimus skirtingais laikotarpiais ir įvairiais metodais, dėl to punktų koordinatės nustatytos su paklaidomis. Šio tinklo susiejimo su valstybiniu geodeziniu pagrindu tikslumas neužtikrina Nuostatais nustatytų reikalavimų matavimo tikslumui atliekant nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus nuo vietinio tinklo punktų. Transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, neatliekant kontrolinių matavimų, paklaidos nėra eliminuojamos, todėl koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą, gali skirtis nuo koordinačių, nustatytų matuojant nuo valstybinio geodezinio pagrindo (GPS 1, 2 ir 3 klasių tinklų) punktų ar nuo LitPOS valstybinėje koordinačių sistemoje. Dėl šių koordinačių skirtumų ir gali atsirasti žemės sklypų ribų pasikeitimai, t. y. vietoje esančios žemės sklypų ribos gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribų. Atsižvelgiant į tai, kad namai yra nekilnojamasis turtas ir stabilus objektas, ribas galima nustatyti ir prisirišant nuo namo kampų ir vietinėje koordinačių, ir LKS-94 valstybinėje koordinačių sistemoje. Nuostatuose urbanizuotose teritorijose leistinas nesąryšis tarp matuojamų žemės sklypų, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 m (10 cm). Liudytojo teigimu, ginčo žemės sklypų posūkio taškai vietinėje koordinačių sistemoje atitinka vietovėje nustatytus LKS-94 koordinačių sistemoje posūkio taškus ir ribų „perkelti“ į vieną ar kitą pusę nėra pagrindo.

30.       2020 m. kovo mėn. NŽT rašte, skirtame liudytojui A. Ž. (b. t. 3, l. 13-18), išaiškinta, kad sunaikintų anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotų žemės sklypų riboženklių atstatymui nenaudotinos VĮ Registrų centro perskaičiuotos koordinatės iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, kadangi pagal šias koordinates atstatant žemės sklypo riboženklius vietovėje gali atsirasti žemės sklypo ribų nesutapimų (persidengimų). Kadangi Lietuvos miestų ir gyvenviečių geodezinis pagrindas nėra vienalytis, t. y. sudarytas skirtingais laikotarpiais ir įvairiais metodais, todėl visai Lietuvos teritorijai negalima nustatyti vieningo paklaidų, atsiradusių perskaičiuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, dydžio; šių paklaidų dydis yra skirtingas ir gali siekti net 1 m.

31.       2020 m. gegužės 26 d. išvažiuojamojo posėdžio metu teismui atlikus vietos apžiūrą, dalyvaujant abiems šalims, jų atstovams, trečiajam asmeniui D. Z., matininkams liudytojams M. G. ir A. Ž., nustatyta, kad ieškovų žemės sklypo ir trečiųjų asmenų (S. K., E. K., D. Z., M. H., D. M., L. K., J. A.) žemės sklypų ribos yra aiškios, nustatytos nuo seno, pažymėtos tvoromis daugiau nei 20 metų. Įtraukus į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis savininkus žemės sklypų, esančių „(duomenys neskelbtini)“ (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“) ir „(duomenys neskelbtini)“ (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“), jų rašytiniais paaiškinimais nustatyta, kad ir minėtų sklypų ribos nesikeitė daugiau kaip 30 metų.

32.       Liudytojui matininkui M. G. vietoje nustatant žemės sklypų, priklausančių šalims ir trečiajam asmeniui D. Z., koordinates pagal VĮ Registrų centras įregistruotus duomenis, pasitvirtino ieškovų bylos nagrinėjimo metu teigiamos aplinkybės, kad VĮ Registrų centre įregistruotos šalims bei trečiajam asmeniui D. Z. priklausančių žemės sklypų ribų koordinatės neatitinka faktinių minėtų sklypų ribų, dėl to sklypai planuose persidengia apie 1 m rytinėje pusėje. Pažymėtina, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės ir įpareigojus atsakovę ir trečiąjį asmenį D. Z. pateikti teismui papildomus duomenis ir įrodymus dėl jų sklypų ribos, ir atsakovė, ir trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovė nenaudoja trečiojo asmens D. Z. žemės sklypo dalies, kad tarp trečiojo asmens D. Z. ir atsakovės nebuvo jokių susitarimų dėl D. Z. žemės sklypo dalies naudojimo atsakovės interesais. Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad atsakovės ir D. Z. žemės sklypus skiria tvora. D. Z. paaiškino, kad neleido naudotis savo sklypo dalimi atsakovei. Teismas, įvertinęs šiuos atsakovės ir trečiojo asmens D. Z. paaiškinimus, konstatuoja, kad D. Z. ir atsakovės sklypų faktinė riba yra šiuos sklypus skirianti tvora, o ne atsakovo nurodomas įkaltas į trinkeles riboženklis (CPK 185 straipsnis, 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis). 

33.       Pirminius sklypų kadastrinius matavimus atlikusio V. B. rašytiniais paaiškinimais, šioje byloje liudytojais apklaustų matininkų M. G. ir A. Ž. paaiškinimais, tokia ginčo sklypų ribos koordinačių neatitiktis atsirado dėl to, kad V. K. priklausiusio žemės sklypo padalinimo projektui atlikti buvo panaudotas 1994 m. žemės sklypo planas, kuriame Y koordinatės yra nurodytos vietinėje koordinačių sistemoje su klaida: koordinačių skaičiavimo metu per klaidą Y koordinatėms buvo pridėtas vienas metras, todėl plane visas sklypas per vieną metrą pasislinko į rytus. Bylos nagrinėjimo metu abu matininkai liudytojai M. G. ir A. Ž. nurodė, kad ši klaida nulėmė ir tai, jog žemės sklypo, esančio „(duomenys neskelbtini)“, kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“, LKS-94 sistemos kadastriniai duomenys, įregistruoti VĮ Registrų centras, yra klaidingi, bei tai, kad viso kvartalo sklypų ribų koordinatės planuose yra klaidingos; tam, kad duomenys VĮ Registrų centre atitiktų tikrovę, viso kvartalo žemės sklypų ribos plane turi pasislinkti į vakarus apie 1 m. Kauno rajono savivaldybės į bylą pateikti „(duomenys neskelbtini)“ kadastriniai duomenys buvo surinkti irgi atlikus kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje (2020-10-22 atsiliepimo priedas). Todėl labiau tikėtina, kad ir „(duomenys neskelbtini)“ kadastriniai duomenys turi klaidų (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

34.       Vietos apžiūros metu, iš į bylą pateiktų planų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2016 m. ieškovai pastatė atsakovės įgytą segmentinę tvorą, siekdami bendru sutarimu atriboti savo žemės sklypą nuo atsakovei priklausančio žemės sklypo. Tvoros ties ginčo sklypų riba koordinačių taškai yra X6077678,24; Y491885,59 ir X6077644,76; Y491878,72, ribos ilgis – 33,83 m (2020-03-23 pareiškimo priedas). Vietos apžiūros metu buvo nustatyta, kad patenkinus ieškovų ieškinį, ginčo sklypų riba eitų per atsakovės betoninę dangą (aikštelę, esančią aplink parduotuvės pastatą), įėjimą į rūsį, kirstų du atsakovės šulinius (2020-06-25 pareiškimo priedas Nr. 4). Ieškovai siūlo užtikrinti atsakovės teisę naudotis minėtais atsakovei priklausančiais objektais, nustatant neatlygintinį 15 kv. m. ieškovams priklausančio žemės sklypo servitutą, einantį palei ginčo žemės sklypų ribą, prašomą nustatyti paduotame ieškinyje.

35.       Bylos nagrinėjimo metu atlikus vietos apžiūrą, dalyvaujant abiems liudytojams M. G. ir A. Ž., atsakovės atstovai iš esmės pripažino tą aplinkybę, kad VĮ Registrų centras įregistruoti kadastriniai matavimai yra netikslūs. Tačiau, atsakovės atstovų nuomone, tai nėra pagrindas tenkinti ieškinį, nes ieškovai neįrodė, kad patikslinus ginčo sklypų ribą pagal ieškovų pateiktą planą, nepasikeis gretimų žemės sklypų plotai. Atsakovų nuomone, dėl užfiksuotų kadastrinių matavimų neatitikčių susidarė galima pagal teisės aktus ginčo žemės sklypų plotų paklaida, dėl to nebūtina keisti aiškios VĮ Registrų centras įregistruotos ginčo žemės sklypų ribos. Be to, pasak atsakovų ieškinys negali būti tenkinamas ir dėl to, kad, patenkinus ieškinį, dalis atsakovei priklausančių statinių (stoglangis, šulinys) atsidurs ieškovams priklausančiame žemės sklype, o ieškovų siūlomas nustatyti servitutas neužtikrins atsakovei tinkamo statinių naudojimo. Atsakovės atstovė nurodė, kad ieškinys negali būti tenkinamas ir dėl to, kad ieškovai neginčijo 1997 m. įsakymo, patvirtinusio žemės sklypo padalinimo projektą.

Dėl šalims priklausančių žemės sklypų ribos nustatymo

36.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.

37.       Žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinatės nustatomos atliekant kadastrinius matavimus (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai.

38.       Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau - Kadastro nuostatai), 21 punkte nurodyta, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede.

39.       Kadastro nuostatų 21(1) punkte nurodyta, kad kai žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti nuo valstybinio geodezinio pagrindo globalinės padėties nustatymo sistemos (toliau vadinama – GPS) 1, 2 ir 3 klasių tinklų punktų ar Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo (toliau vadinama – LitPOS) arba nuo su valstybiniu geodeziniu pagrindu susietų kitų globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo, žemės sklypo plotas negali skirtis nuo anksčiau geodeziniais prietaisais sąlyginėse ir vietinėse koordinačių sistemose nustatyto žemės sklypo ploto daugiau nei kadastriniams matavimams leidžiama ploto santykine paklaida 1/1000.

40.       Pagal Kadastro nuostatų 32.1, 32.1.2 punktus, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų, riboženklių ir ne mažiau kaip dviejų kiekvieno sklype esančio statinio (išskyrus laikiną statinį) kerčių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, užtikrinant, kad pagal statinio matavimus būtų galima nustatyti jo išorinį kontūrą: bent du žemės sklypo riboženklius būtina susieti su valstybiniu geodeziniu pagrindu, nurodant geodezinio punkto kodą arba numerį ir pavadinimą.

41.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas nustato žemės sklypo ribas tik tokiu atveju, jei, pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų; antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę (sklypo ribų neaiškumą) gali įrodyti tai, kad esami dokumentai esmingai prieštarauja vieni kitiems; dokumentai, nors ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ribos ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa, ar jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-195/2010).

42.       Lietuvos A. T., nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą, ir pažymėjęs, kad kilus kaimyninių žemės sklypų ginčui gali būti keičiamos žemės sklypų ribos, sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis, priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2009 m. spalio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-455/2009).

43.       Jeigu žemės sklypus skirianti riba pagal žemės sklypų savininkų dokumentus neatitinka faktinio naudojimo, tai paprastai reiškia, kad vienas savininkas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, negu jam priklauso pagal žemės sklypo dokumentus, o kitas – mažesniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010).

44.       Tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos konstatuojama, kad dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija, taip iš esmės išsprendžiant šalių ginčą. Vis dėlto, pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymo praktiką, faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Tuo atveju, jeigu faktinis naudojimas pažeidžia nuosavybės teises, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, teismui kyla pareiga užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą taikant nurodytų imperatyvų viršenybę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-701/2016 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2019 52 punktą). 

45.       Aplinkybė, kad asmuo faktiškai užvaldė kaimyninio žemės sklypo dalį, o šio savininkas to neginčijo, negali būti laikoma tinkamu patvirtinimu, jog vienas asmuo kitam perleido dalį nuosavybės, nes nuosavybė iš vieno asmens kitam gali būti perleista tik įstatymui neprieštaraujančiu pagrindu ir būdu (CK 4.47 straipsnis). Aplinkybė, kad ankstesnis žemės sklypo savininkas, remdamasis geros tarpusavio kaimynystės santykiais ar kitais motyvais, nereiškė pretenzijų kaimyninio žemės sklypo savininkui dėl sklypo dalies neteisėto užvaldymo, jeigu jis tokį faktą žinojo, savaime nesukuria jokių teisinių padarinių nei buvusiam, nei esamam savininkui. Vadovaujantis CK 4.93 straipsnyje įtvirtinta savininko teisių apsauga, niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prieš jo valią išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015).

46.       Tai, kad žemė aplink dalį vienam subjektui priklausančio pastato priklauso kitam subjektui, nepaneigia pirmojo subjekto teisės naudotis kitais teisiniais instrumentais (pvz., servitutu) ir taip tinkamai įgyvendinti savo kaip statinio savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

47.       Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl jiems priklausančių žemės sklypų ribos (33,48 m ilgio). Teismas, nustatęs, kad faktinė ginčo žemės sklypų riba (ieškovų sklypo vakarinė, atsakovės sklypo rytinė riba) neatitinka VĮ Registrų centre įregistruotos ribos, sprendžia, kad ieškiniu prašoma nustatyti ieškovams ir atsakovei priklausančių žemės sklypų riba yra neaiški. Todėl sprendžiant šalių ginčą, yra pagrindas vadovautis CK 4.45 straipsniu.

48.       Teismas

49.       Aplinkybė, kad patys ieškovai pastatė atsakovės įsigytą segmentinę tvorą ir naudojosi savo žemės sklypu, 2016 m. atribotu nuo atsakovės sklypo minėta tvora, taip pat negali būti pagrindu teigti, jog ginčo žemės sklypų riba yra aiški ir nusistovėjusi. Tokia išvada daroma, turint byloje įrodymų, kad pagal ieškovų sklype esančias tvoras jie naudojasi mažesniu žemės sklypu (1974 kv. m.), nei įsigijo (2000 kv. m.) (žr. sprendimo 43 punktą). Tai, kad ieškovai nereiškė atsakovei pretenzijų iki pat 2019 m. rugpjūčio (t. y. apie tris metus), negali būti laikoma aplinkybe, leidžiančia daryti išvadą, jog ieškovų ir atsakovės žemės sklypų riba nusistovėjo, todėl yra aiški, esant byloje duomenims, kad dėl tokio faktinio naudojimo ieškovų faktiškai naudojamas sklypas sumažėjo 26 kv. m. (žr. sprendimo 45 punktą).

50.       Bylos nagrinėjimo metu abiejų šalių pakviesti liudyti matininkai, atlikę ieškovų ir atsakovės žemės sklypų kontrolinius matavimus, pripažino, kad matuojant ginčo žemės sklypų 33,83 m ilgio ribos koordinates nuo vietinio geodezinio pagrindo, jos koordinatės iš esmės yra tokios, kurios nurodytos ieškinyje (su leistinomis paklaidomis po kablelio): X6077678.22; Y491885.75 ir X6077645.24; Y491878.25 (2020-01-14 prašymo priedas, 2020-01-22 prašymo priedas; b. t. 1, l. 10, 11).

51.       Ieškovai pateikė į bylą įrodymą (žemės sklypų, esančių „(duomenys neskelbtini)“ situacijos brėžinį, 2020-02-13 prašymo priedas), iš kurio matyti, kad dėl pirmiau paminėtos klaidos (žr. sprendimo 23 punktą) ieškovų žemės sklypas plane užima virš 1 m pločio tretiesiems asmenims (S. K., E. K., L. K.) priklausančių žemės sklypų dalį. Tačiau ieškovai faktiškai nesinaudoja minėtų trečiųjų asmenų žemės sklypų dalimi, o naudojasi mažesniu sklypu, nei įsigijo bei nurodyta VĮ Registrų centre, t. y. 1974 kv. m. (žr. sprendimo 28 punktą).

52.       Iš to paties situacijos brėžinio (2020-02-13 prašymo priedas) matyti, kad atsakovės žemės sklypas plane užima (dengia) 1,04 m pločio ieškovams priklausančio žemės sklypo dalį per visą ribos ilgį (33,83 m). Tarp plane pažymėtos atsakovės sklypo vakarinės ribos ir trečiajam asmeniui D. Z. priklausančio žemės sklypo rytinės ribos (tvoros) yra 0,89 m atstumas šiaurinėje ribos dalyje, 1,03 m atstumas – pietinėje ribos dalyje. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė naudojasi žemės sklypo dalimi iki pat trečiojo asmens tvoros bei 0,5 m ieškovams priklausančio žemės sklypo iki jų pastatytos segmentinės tvoros. Nors atsakovė teigia, kad ji nesinaudoja sklypo dalimi, esančia prie D. Z. žemės sklypo tvoros, tačiau pačios atsakovės pateiktos nuotraukos paneigia šias aplinkybes. Iš atsakovės pateiktų nuotraukų (2020-10-12 prašymo priedai) matyti, kad atsakovė naudoja žemės sklypo dalį prie D. Z. žemės sklypo įvažiavimui į savo žemės sklypą. Taigi akivaizdu, kad, esant žemės sklypų persidengimui plane, atsakovė faktiškai naudojasi didesniu nei įsigijo žemės sklypu (t. y. didesniu nei 636 kv. m. sklypu), o ieškovai – mažesniu nei įsigijo žemės sklypu (vietoje 2000 kv. m. naudojasi – 1974 kv. m.). To nepaneigia ir po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pateiktos atsakovės situacijos schemos duomenys (2020-10-12 prašymo priedas Nr. 2). Šioje situacijos schemoje užfiksuota, kad ieškovai faktiškai naudojasi 1979 kv. m. (t. y. 21 kv. m. mažiau ne priklauso) žemės sklypu, atsakovė – 658 kv. m. (t. y. 22 kv. m. daugiau nei priklauso) žemės sklypu, D. Z. – 2138 kv. m.

53.       Kaip teisingai nurodė ieškovų atstovė teismo posėdžio metu, ieškovų žemės sklypas (kuris naudojamas pagal tvoras) dėl pastatytos tarp ginčo sklypų tvoros sumažėja neleistina paklaida – 26 kv. m. (2000 kv. m. – 1974 kv. m.), pagal VĮ Registrų centre įregistruotą sklypų ribą – apie 33-34 kv. m. (33,82 m×1,04 m), kai įmanoma paklaida 2 kv. m. (2000 kv. m./1000) (sprendimo 37-39 punktai). Vietos apžiūros metu liudytojas A. Ž. iš esmės pripažino, kad atliko kadastrinius matavimus, nustatydamas ribas tik nuo pastatų kampų iki riboženklių, bet ne nuo vietinio poligonometrijos punkto (sprendimo 40 punktas), nuo kurio buvo atliekami pradiniai kadastriniai matavimai, kaip tai padarė ieškovų pasamdytas matininkas M. G.. M. G. paaiškino, kad nagrinėjamu atveju sklypo ribų koordinačių nustatymas, matuojant atstumus nuo pastatų iki sklypų riboženklių nėra tinkamas, nes ir pastatų koordinatės yra klaidingos.

54.       Teismas

55.       Esant šalių sklypų ribų neatitikčiai, teismas, nustatydamas ieškovų sklypo ribą dėl jos faktinės ir teisinės neatitikties, įvertino tai, kad ši žemės sklypo riba kerta atsakovei priklausančią aikštelę, du šulinius bei avarinio įėjimo dalį. Šiuo atveju reikšminga tai, kad ieškovai pripažįsta, jog patenkinus jų ieškinį, atsakovei bus apsunkinta galimybė naudotis jai priklausančio nekilnojamojo turto dalimi, ir sutinka nustatyti servitutą.

56.       Teismas

57.       Atsakovė nereiškė priešieškinio dėl kitos apimties, nei siūlo ieškovai, servituto nustatymo. Iki ginčo kilimo teisme atsakovė neturėjo sunkumų, valdydama savo nekilnojamąjį turtą, esant ieškovų pastatytai segmentinei tvorai, nutolusiai nuo pastato 1 m. Todėl teismas mano, kad patenkinus ieškinį visiškai, t. y. nustačius ir neatlygintinį ieškinyje nurodytą servitutą, bus užtikrinta abiejų šalių interesų pusiausvyra. Tokiu būdu abiejų sklypų naudojimas bus įmanomas bei racionalus. Teismas pažymi, kad tuo atveju, jei atsakovei iškils būtinybė pasinaudoti didesniu ieškovams priklausančio žemės sklypo plotu, ji galės išspręsti šį klausimą, susitardama su ieškovais dėl platesnes apimties atlygintino / neatlygintino servituto nustatymo ar kreipdamasi į teismą su atskiru reikalavimu dėl platesnės apimties servituto nustatymo (žr. sprendimo 46 punktą; CK 4.112 straipsnio 5 dalis).

58.       Teismo vertinimu, byloje įmanoma nustatyti anksčiau egzistavusią, formuojant žemės sklypus nustatytą žemės sklypų ribą. Todėl ginčytino ploto po lygiai priskyrimas ieškovų ir atsakovės žemės sklypui nėra tinkamas bei lygiavertis abiejų šalių interesų užtikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-248/2019 28 punktas).

59.       Teismas

60.       Teismas

61.       Liudytojas M. G. 2020 m. kovo 5 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nematavo atsakovės žemės sklypo, nes jį sunku pamatuoti, dėl to, kad nuo gatvės pusės nėra užtvėrimo, sename plane jo taip pat nebuvo. Liudytojo nuomone, tai nėra pagrindas tvirtinti, kad atsakovės žemės sklypo plotas sumažės dėl jos ir ieškovų žemės sklypo ribos atstatymo plane, kadangi atsakovės žemės sklypo ribą nuo gatvės pusės galima nustatyti vadovaujantis pastato duomenimis, nustačius ribą tokiu būdu, atsakovės žemės sklypo plotas iš esmės nesikeičia, galima leistina 1 kv. m. paklaida. Aplinkybę, kad, nustačius ginčo sklypų ribos koordinates pagal ieškinio reikalavimus, nepasikeis atsakovės žemės sklypo plotas, patvirtina ir atsakovės pasamdyto matininko A. Ž. 2020 m. sausio 20 d. pastatų ir žemės sklypų ribų posūkio taškų sąryšio schemos tarp žemės sklypų „(duomenys neskelbtini)“ LKS-94 valstybinėje koordinačių sistemoje duomenys (2020-01-22 prašymo priedas). Šios schemos duomenimis, nustačius šalių žemės sklypų ginčo ribą pagal ieškinio reikalavimus, atsakovės žemės sklypo ilgiai nesikeičia (šiaurinės ribos ilgis lieka 19,20 m, rytinės – 36,25 m, pietinės – 15,77 m, vakarinės – 36,25 m), žemės sklypo forma lieka ta pati, t. y. nesikeičia kampai tarp sklypo kraštinių.

62.       Teismas

63.       Pasisakytina taip pat dėl atsakovės kartu su 2020 m. spalio 12 d. prašymu pateiktoje schemoje užfiksuotų duomenų apie trečiojo asmens D. Z. sklypo sumažėjimą, atsižvelgiant į sklypus, kurių kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Nurodytos schemos duomenimis, patenkinus ieškinį sudaromos prielaidos D. Z. sklypo sumažėjimui iki 2062 kv. m. Tačiau minėtoje schemoje nėra atvaizduota, kaip pasikeis D. Z. sklypo plotas, nustačius jos sklypo koordinates pagal schemoje pažymėtas tvoras, skiriančias sklypą nuo kitų sklypų, kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, kad patenkinus ieškinį, sudaromos prielaidos trečiojo asmens D. Z. teisių pažeidimui.

64.       Teismas

65.       Teismas

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

66.       Patenkinus ieškinį visiškai ieškovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkinamas; atsakovės prašymas dėl jos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atmetamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

67.       Ieškovai nurodo, kad turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 150 Eur žyminio mokestis (b. t. 1, l. 16, ieškinio patikslinimo priedas), 100 Eur už žemės sklypo schemos sudarymą, 250 Eur už pastatų ir tvorų sąryšio schemos sudarymą, 100 Eur žemės sklypo žymėjimo darbus, 60 Eur už servituto schemos sudarymą, 500 Eur už advokato pagalbą rengiant ieškinį, 1200 Eur už pasiruošimą, dalyvavimą parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose. Ieškovai pateikė į bylą įrodymus, kad ieškovas A. G. turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 150 Eur žyminio mokestis (b. t. 1, l. 16, ieškinio patikslinimo priedas), 100 Eur už žemės sklypo schemos sudarymą, 250 Eur už pastatų ir tvorų sąryšio schemos sudarymą, 100 Eur žemės sklypo žymėjimo darbus, 1400 Eur už advokato pagalbą rengiant ieškinį, advokatės pasirengimą ir atstovavimą parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose. Šios išlaidos, įvertinus bylos apimtį, nagrinėjamų klausimų sudėtingumą, ieškovų atstovės atliktus procesinius veiksmus, laikomos būtinomis bei protingomis.

68.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1, 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 1, 10 punktais, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 7, 8.2, 8.19 punktais, iš atsakovės ieškovo A. G. naudai priteisiama 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

69.       Valstybė šioje byloje turėjo 153,60 Eur procesinių dokumentų siuntimo proceso dalyviams išlaidų. Patenkinus ieškinį, šių išlaidų atlyginimas priteisiamas iš atsakovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 6 dalis, 92 straipsnis).

Teismas

n u s p r e n d ž i a :

patenkinti ieškovų V. G., A. G., D. B. ir A. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl žemės sklypų ribos ir servituto nustatymo.

Nustatyti, kad ieškovams V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, esančio „(duomenys neskelbtini)“, riba su atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“, priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, yra pagal uždarosios akcinės bendrovės „Konceta“ atliktą 2012 m. birželio 7 d. kadastrinių matavimų planą tarp nurodytų posūkio taškų 1, kurio koordinatės LKS-94 sistemoje yra X 6077678,22 ir Y 491885,75, bei taško 2, kurio koordinatės LKS-94 sistemoje yra X 6077645,24 ir Y 491878,25.

Nustatyti neterminuotą ir neatlygintinį 15 kv. m. ploto servitutą žemės sklype, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, pagal uždarosios akcinės bendrovės „Žemetra“ parengtą 2020 m. liepos 2 d. pasiūlymo schemą, kuriuo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“, suteikiama teisė naudotis žemės sklypo dalimi, turint tikslą prižiūrėti ir remontuoti pastatus: parduotuvę, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ir kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“, ieškovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2000 (dviejų tūkstančių) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“, valstybei 153,60 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tris Eur 60 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660). Mokėjimą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jo patvirtintą kopiją VĮ Registrų centras.

Teisėja                                                   Svetlana Panina