Civilinė byla Nr. 2-1245-299/2011
Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00902-2011-7
Procesinio sprendimo kategorija: 35.5; 44.5.1; 116.4.
(S)

ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. birželio 29 d.
Šilutė
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vilkienė, sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės „Lindorff Oy“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos išieškojimo,
n u s t a t ė :
Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuotas viešojo paskelbimo būdu, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (CPK 130 str., 246 str. 2 d.).
Ieškovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas tenkinti ieškinį ir nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant.
Ieškovas ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo 8224,42 Lt negrąžinto vartojimo kredito, 84,94 Lt paskaičiuotų palūkanų, 7204,22 Lt delspinigių, 12 procentų metinių palūkanų nuo skolos (8224,42 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 465 Lt žyminio mokesčio, 120,04 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir nurodo, kad atsakovas 2007-11-09 su pirminiu kreditoriumi AB „Hansabankas“ (dabartinis AB SWEDBANK) buvo sudaręs Vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovas visos skolos negrąžino. Pirminis kreditorius 2008-12-23 sutartimi reikalavimo teisę perleido ieškovui.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirminis kreditorius AB „Hansabankas“, 2007-11-09 pasirašytos Vartojimo kredito sutarties 07-127998-GV pagrindu (b.l. 6-9), suteikė atsakovui 10000 Lt vartojimo kreditą automobilio įsigijimui. Bendra kredito suma buvo 12708,41 LT. Sutartyje buvo numatytos 12 procentų metinė palūkanos numatant, kad paskola turi būti grąžinta iki 2011-10-2. Be to, šalių sudarytos sutartyje numatyta, kad paskolos gavėjui uždelsus sutartyje nustatytus mokėjimus, paskolos gavėjas moka paskolos davėjui 0,1 proc. dydžio delspinigius už sutarties nevykdymą nuo visų uždelstų mokėjimų už kiekvieną uždelstą dieną. Kadangi atsakovas laiku neįvykdė prievolės, t.y. negrąžino paskolos, todėl vadovaujantis minėtu šalių sudaryta sutartimi nuo sutarties nutraukimo dienos 2008-12-12 buvo pradėti skaičiuoti delspinigiai už įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymą. Mokėtini delspinigiai, kurie paskaičiuoti už 867 dienų, sudarė 7204,22 Lt.
Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 str.). Netesybos (delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005, 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003, ir kt.). Jos turėtų tik kompensuoti ieškovei nuostolius už laiku neatgautus pinigus. Paskolos sutartyje šalys numatė 0,1 proc. netesybų. Tokių didelių nuostolių ieškovė nepagrindė jokiais įrodymais. Ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli. Teismas turi pareigą būti aktyvūs ir ex officio įvertinti pagal CK 6.188 str. įtvirtintus sąžiningumo kriterijus šalių sutarties, iš kurios kilęs ginčas, sąlygas, taip pat pagal CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. nuostatas kontroliuoti delspinigių dydį, nepriteisdamas aiškiai per didelių delspinigių. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 str. ir 6.258 str. nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-85/2007, 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007). Paskolos sutartyje numatytas delspinigių dydis (0,1 proc. už dieną) yra aiškiai per didelis ir, atsižvelgiant į skolos sumą ieškovei leistų nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Sutarties laisvės principas reiškia, kad sutarties šalys gali nustatyti bet kokias sutarties sąlygas, neprieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitiems principams. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką net 0,2 proc. delspinigiai yra laikomi aiškiai per didelėmis netesybomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d., 2005 m. birželio 6 d., 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-1070/2003; Nr. 3K-3-316/2005; Nr. 3K-3-316/2005 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyti delspinigiai, atsižvelgiant į sutarties šalių santykių pobūdį, kai viena šalis yra juridinis asmuo, kita – fizinis asmuo, pažeidžia minėtus teisės principus, todėl ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies – delspinigiai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d., sumažintini iki 0,05 proc. nuo negrąžintos sumos per dieną, kaip atitinkantys minimalius įstatyminius nuostolius. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti delspinigius už 867 dienas. Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 5 d. 1 p. numato sutrumpintą tokio reikalavimo senatį, t.y. delspinigiai priteistini maksimaliai už 180 dienų. Esant tokioms aplinkybėms, reikalavimas dėl delspinigių mažintinas nuo 7204,22 Lt iki 748 Lt (8309,36*0,0005*180).
Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1d., 6.38 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę(CK 6.59). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256str.2d.). Atsakovas prievolę mokėti pagal sutartį pažeidė, todėl iš atsakovo priteistina skola ir paskaičiuotos palūkanos ieškovės naudai(CK 6.63 str. 1d. 1p.).
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti sutartyje numatytas dvylikos procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d., 96 str.).
Kadangi reikalavimas mažintinas, mažintina ir žyminio mokesčio suma. Reikalavimas tenkintinas 9057,36 Lt sumai, nuo tokios sumos reikalinga sumokėti žyminį mokestį, kuris sudaro 272 Lt. Likusi žyminio mokesčio dalis grąžintina ieškovui (87 str. 1 d. 1 p.)
Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 270 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lindorff Oy, įmonės kodas 111882842 naudai 8224,42 Lt negrąžinto vartojimo kredito, 84,94 Lt paskaičiuotų palūkanų, 748,00 Lt delspinigių, 12 procentų metinių palūkanų nuo skolos (8224,42 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 272 Lt žyminio mokesčio, 120,04 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš A. S. 15,61 Lt pašto išlaidų valstybei.
Grąžinti ieškovui Lindorff Oy dalį – 193 Lt 2011-05-03 mokėjimo nurodymu permokėto žyminio mokesčio. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.
Sprendimas per 30d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.
Teisėja Irena Vilkienė