Civilinė byla Nr. e2-3867-994/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37717-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1;2.5.20.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S  

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė,

sekretoriaujant Vaivai Gurnikaitei,

dalyvaujant ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ atstovei M. S.,

atsakovams V. V. S., B. S., atsakovų atstovui advokatui J. B.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinį atsakovams V. V. S. ir B. S. dėl solidaraus skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija,

n u s t a t ė:

Ieškovas UAB „Naujamiesčio būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs 2016-02-01 (el. b. l. 107-112), prašo priteisti iš atsakovų solidariai 504,04 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas, būdamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius, teikia namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). 20, Vilniuje, unikalus Nr. 1094-003-6013:0015. Buto ar kitų patalpų savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo, o ne iš sutarties. Atsakovų įsiskolinimas už teiktas paslaugas už laikotarpį nuo 2014-05-01 iki 2015-08-31 yra 504,04 Eur. Nuo 2011-11-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo pataisos, kai pakeitus šilumos kainodarą, į šilumos kainą nebeįtraukiamos šilumos punktų priežiūros sąnaudos. Nuo 2011-11-01 pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas paslaugos kainą skaičiuoja už kvadratinį bendrojo ploto metrą. Šilumos punktas, vandens sistemos vamzdynai yra bendrojo naudojimo objektai, todėl visi bendrasavininkai privalo proporcingai prisidėti prie šių objektų išlaikymo ir priežiūros. Ieškovas, teikdamas atliekų išvežimo paslaugą, vadovaujasi 2013-07-03 namo savininkų prašymu skaičiuoti atliekų išvežimo mokesčius pagal faktinį atliekų kiekį. Bendro turto išlaikymo apimtis priklauso tik nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Kitos aplinkybės, tokios kaip bendraturčiui asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų paskirtis, naudojimosi jomis mastas, jų pobūdis, ar bendraturtis naudojasi bendrosios dalinės nuosavybės objektais, kurių išlaikymui yra daromos išlaidos ir pan. nereikšmingos pareigos apimčiai. Remontas atliekamas pastato apžiūros metu, identifikavus gyvenamojo namo neatitikimus STR 1.12.05:2002 “Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“. Statybos techninis reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir nustato jų įgyvendinimo tvarką. Remonto darbai atliekami pagal darbų sąmatinę vertę, mokesčiai už atliktus remonto darbus, nenumatytus savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtiname Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąraše, tačiau būtinus gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomiesiems reikalavimams įgyvendinti, paskirstomi dalijant bendrą pastatui paslaugų sumą proporcingai savininkų daliai bendrojoje nuosavybėje. Skolos susidarymo laikotarpiu atlikti sklendžių keitimo darbai – 1 359,09 Eur sumai bei cirkuliacinio siurblio keitimo darbai – 1 935,10 Eur sumai.

Teismo posėdžių metu bei papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose (el. b. t. 1, b. l. 172-174) ieškovo atstovė parodė, kad atsakovų skola už šildymo sistemos priežiūrą sudaro 85,84 Eur, nes skolų valdymo ataskaitoje prie šildymo sistemos priežiūros priskaičiuota siurblio keitimo darbų išlaidos. Minėta suma apskaičiuota taikant 0,0610 Eur (be PVM) tarifą už kvadratinį patalpų metrą, vadovaujantis 2010-01-13 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1344. Šias paslaugas teikia UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“, kuri perėmė teises ir pareigas iš AB „City Service“. Už šiukšlių išvežimą yra priskaičiuota 67,28 Eur suma, kuri apskaičiuojama atliekų išvežimo mokestį (32,99 Eur) dalijant iš dvylikos patalpų (10 butų, atsakovų negyvenamoji patalpa bei 13 butas atskirame name atsakovų namo kieme, prisijungęs prie bendro konteinerio) bei dauginant iš skolos laikotarpio. Skola už cirkuliacinio siurblio keitimą sudaro 31,72 Eur, kuri apskaičiuota bendrą darbų kainą – 1 935,10 Eur  padalijus 5 namams, nes šilumos punktas aptarnauja penkis namus. Kadangi atsakovų namo plotą sudaro 774,61 kv. m., tai 338,23 Eur sumą, tenkančią atsakovų namui, padalijus iš 774,61 kv. m., atsakovams priklausanti mokėtina dalis gaunasi 31,72 Eur. Skola už sklendžių keitimo darbus sudaro 127,47 Eur. Bendra darbų kaina – 1 359,09 Eur, o namo plotas – 774,61 kv. m. Kadangi tai bendroji inžinerinė sistema (sklendės yra vamzdyno dalis), todėl atsakovams tenkanti mokėtina suma apskaičiuota darbų kainą padalijus iš viso namo ploto ir proporcingai atsakovui priklausančiam patalpų plotui. Skola už elektros instaliacijų remonto darbus sudaro 40,18 Eur suma, dėl kurios ginčo byloje nekyla. Taip pat nurodė, kad į bylą atsakovų pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2016-06-01 raštas „Dėl duomenų pateikimo ir atsakymų į klausimus pagal kompetenciją“ nepagrindžia ieškovo taikomo tarifo už šildymo sistemos priežiūrą neteisėtumo, kadangi savivaldybės specialistai, rašę atsakymus, iškraipė ieškovo pateiktą informaciją dėl name esančios šildymo sistemos, nurodžius, kad šildymo sistema dvivamzdė. Savivaldybės pateiktas atsakymas dėl tarifo už šildymo sistemos priežiūros taikymo nėra pagrįstas objektyviais duomenimis bei teisės aktais.

Atsakovai V. V. S. ir B. S. atsiliepime į patikslintą ieškinį (el. b. t. 1, b. l. 143-148) nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovai yra negyvenamosios patalpos (slėptuvės) savininkai. Iš ieškovo pateiktos skolų valdymo ataskaitos ir sąskaitų už suteiktas paslaugas matyti, kad ieškovas reikalauja už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės mėn. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. apmokėti už administravimo paslaugas – 43,68 Eur, atliekų išvežimą – 67,28 Eur, bendro naudojimo objektų nuolatinę priežiūrą – 87,52 Eur, elektrą bendram naudojimui – 1,19 Eur, privalomosios kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui – 3,63 Eur, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą – 117,56 Eur, remontą – 183,21 Eur. Atsakovai sutinka, kad jie kaip negyvenamosios patalpos savininkai turi apmokėti tas paslaugas, kurios atitinka jų valdomų ir naudojamų patalpų paskirtį, t. y. administravimo paslaugas, bendrojo naudojimo objektų nuolatinę priežiūrą, bendrojo naudojimo elektrą ir kaupiamąsias lėšas – viso 136,02 Eur. Nesutikdami su mokesčių skaičiavimu už šiukšlių išvežimą už atsakovams priklausančią negyvenamąją patalpą pažymi, kad ieškovas neteisingai aiškina minimą butų savininkų prašymo turinį, nes prašymą pateikė ir pasirašė tik 11 butų savininkai, tarp jų 1 ir 10 buto savininkas V. S.. Iš viso yra 10 butų ir vienas butas atskirai kieme. Atsakovai, būdami 1 ir 10 buto savininkai apmoka ieškovui atliekų išvežimo mokestį, tačiau prašyme nenurodyta atsakovų valdoma negyvenamoji patalpa. Tokiu būdu, ieškovas nepagrįstai, remdamasis minėtu butų savininkų prašymu, reikalauja iš atsakovų apmokėti atliekų išvežimo mokestį. Kadangi patalpos yra rūsyje, jos nepriskirtinos prie gyvenamųjų patalpų ir nepritaikytos jose gyventi, jose neatsiranda atliekų, todėl ir neprivalo mokėti. Ieškovo reikalavimas apmokėti už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą yra nepagrįstas ne tik dėl to, kad atsakovai nėra šildymo ir karšto vandens subjektai, bet ir dėl to, kad šiame name yra įrengta tik šildymo sistema ir nėra karšto vandens sistemos, tačiau reikalauja mokėti mokestį ir už karšto vandens sistemos priežiūrą. Akivaizdu, kad mokestis už šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą yra ženkliai didesnis nei mokestis tik už šildymo sistemos priežiūrą. Slėptuvės patalpos yra rūsyje, jos nenaudojamos, patalpos nešildomos, jose nėra jokios šildymo įrangos. Šiose patalpose nesinaudojama nei vandentiekio, nei kanalizacijos vamzdynais, kurie nuteisti rūsyje. Kadangi negyvenamoms patalpoms nesuteikiama patalpų šildymo paslauga, atsakovai neturi prievolės mokėti už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Taip pat neturi mokėti 183,21 Eur už vandens šilumos vamzdžių, šildymo cirkuliacinio siurblio ir kranų remontą/keitimą. Patalpų savininkas neprivalo mokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Ieškovas nesilaikė metodikos mokesčių už butų ir kitų bendro naudojimo patalpų apskaičiavimo ir nustatė atsakovams, kurie valdo nenaudojamą slėptuvę tokio dydžio mokesčius, kuriuos moka tokio pačio dydžio ploto gyvenamųjų patalpų savininkai. Atsakovai nėra komunalinių atliekų išvežimo paslaugų vartotojai, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros bei šildymo ir karšto vandens vamzdžių ir kranų dalinės nuosavybės teisės subjektai ir atitinkamų administratoriaus paslaugų vartotojai. 

Teismo posėdžių metu atsakovų atstovas advokatas bei atsakovas V. V. S. nurodė, kad ieškinį pripažįsta tik iš dalies, jog atsakovai yra įsiskolinę ieškovui: 43,68 Eur už administravimo paslaugas, 87,52 Eur už priežiūrą/eksploataciją, 1,19 Eur už elektrą bendroms reikmėms, 3,63 Eur privalomos kaupiamosios lėšos bei 40,18 Eur už elektros instaliacijos remonto darbus, nurodytus ieškovo 2016-03-04 papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose. Dėl kitų paskaičiuotų sumų atsakovai nesutinka, kadangi įsiskolinimas už šilumos ir krašto vandens sistemos priežiūros skaičiuojamas nepagrįstai, nesant atsakovams (negyvenamosios patalpos savininkams) šilumos vartotojams, be to, tarifas skaičiuojamas neteisingas, pagal negaliojantį teisės aktą – Vilniaus miesto savivaldybės 2010-01-13 sprendimą Nr. 1-1344. Tą patvirtino ir Vilniaus miesto savivaldybės 2016-06-01 raštas Nr. A51-42780/16(3.3.10.1-EM4). Kadangi atsakovams priklausančios negyvenamosios patalpos nėra šildomos, jie nėra šilumos vartotojai, todėl neprivalo mokėti ir už cirkuliacinio siurblio keitimo bei sklendžių keitimo darbus. Sklendžių keitimo darbai taip pat yra susiję su šildymo sistemos dalimi. Mokestis už atliekų išvežimą taip pat skaičiuojamas nepagrįstai, kadangi namo butų savininkai yra 2013-07-03 susitarę, kad mokestis už šiukšlių išvežimą bus dalijamas tik butų savininkams, kadangi atsakovai negyvenamąja patalpa nesinaudoja, joje nieko nelaiko. Vertindamas savivaldybės 2016-06-01 rašte išdėstytus atsakymus, atsakovų atstovas kvestionavo specialistų kompetenciją, atsakant į klausimus, vertinant atsakymus kaip nepagrįstus ir neatitinkančius teisės aktų bei teismų praktikos aktualijas, išskyrus taikytino tarifo už šildymo sistemos priežiūrą dydį.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-09 įsakymu Nr. 30-1948 buvo paskirtas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi, kuriam pavesta teikti bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas minėtame name. Remiantis 2015-09-28 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, negyvenamoji patalpa, unikalus Nr. 1094-0003-6013:0015, bendrąja jungtine nuosavybės teise priklauso V. V. S. bei jo sutuoktinei B. S. (el. b. t. 1, b. l. 31-32). Ginčo dėl to byloje nekyla. Įsiskolinimo laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2015-08-31 ieškovas teikė administravimo, eksploatavimo bei komunalines paslaugas namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurį sudaro du korpusai (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), o butų ir kitų patalpų savininkai pagal nustatytus įkainius turėjo atsiskaityti ieškovui (el. b. l. 33, 113-128). Ginčo dėl reikalavimo priteisti skolą iš atsakovų už administravimo paslaugas – 43,68 Eur, bendro naudojimo objektų nuolatinę priežiūrą – 87,52 Eur, bendro naudojimo elektrą – 1,19 Eur, privalomąsias kaupiamąsias lėšas namo atnaujinimui – 3,63 Eur, ir elektros instaliacijos remonto darbus – 40,18 Eur (el. b. t. 1, b. l. 172-174, atsakovų paaiškinimai 2016-03-18, 2016-06-29 teismo posėdžių metu), iš viso  - 176,20 Eur nekyla, atsakovai su šiais ieškinio reikalavimais sutinka (el. b. t. 1, b. l. 143-148;  paaiškinimai 2016-03-18, 2016-06-29 teismo posėdžių metu).

Remiantis CPK 268 str. 5 d., kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Sutrumpintuose motyvuose nenurodomi argumentai, kodėl teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) 4.76 str. kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 str. 3 d., 4 d.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c. b. Nr. 3K-7-515/2009 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto ar kitų patalpų savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu. Nagrinėjamu atveju atsakovai, kaip daugiabučio namo bendraturčiai, nėra atleidžiami nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą, šiuo konkrečiu atveju mokėti už teikiamas namui administravimo paslaugas, bendro naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą, bendro naudojimo elektrą bei privalomąsias kaupiamąsias lėšas namo atnaujinimui (el. b. l. 33, 113-128 ), nes jų, kaip bendraturčių, pareigos kyla iš įstatymu jiems suteiktų pareigų dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-01-09 nutartis c. b. Nr. 3K-7-1/2003). Šiame kontekste aktualu tai, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti.

Atsakovai, teikdami atsiliepimą į patikslintiną ieškinį bei paaiškinimus teismo posėdžių metu nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti skolą už atliekų išvežimą, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą bei šildymo cirkuliacinio siurblio ir kranų (sklendžių) remonto išlaidas už laikotarpį nuo 2014-05-01 iki 2015-08-31.

Dėl skolos už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą

Atsakovai argumentuoja, kad jiems esant negyvenamosios patalpos (slėptuvės), kuriai nėra teikiamas šildymas, savininkams nekyla pareiga mokėti mokestį už šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, kadangi jie nėra šilumos vartotojai, patalpa nėra šildoma.

Pažymėtina, jog bendroji namo inžinerinė įranga, susidedanti iš namo šilumos tinklų, šildymo radiatorių, šilumos mazgų, karšto vandens ruošimo įrenginių, katilinių ir kitos bendro naudojimo inžinerinės techninės įrangos, yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė (CK 4.82 str. 1 d., Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. 2 p.), todėl kiekvieno buto savininkas, net ir atsijungęs nuo pastato šildymo sistemos, išlieka visos pastato šildymo ir karšto vandens sistemos (jei tokia name yra) bendraturčiu ir panorėjęs vėl gali prie jos prisijungti. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 str. 5 d.). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Išplėstinė teisėjų kolegija 2009-11-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 yra konstatavusi, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Todėl aplinkybė dėl atsakovams priklausančios negyvenamosios patalpos nešildymo, nesant jokios šildymo įrangos, nėra reikšminga sprendžiant dėl šioje byloje pareikštų ieškinio reikalavimų.

Negalima sutikti su tuo, jog atsakovams, kaip negyvenamosios patalpos savininkams, nesinaudojant tam tikrais objektais ar inžineriniais tinklais, jie neturi pareigos prisidėti prie jų išlaikymo ar pagerinimo, kadangi jie yra sudėtinė bendrosios dalinės nuosavybės teise esančio turto – daugiabučio gyvenamojo namo – dalis, kurie yra skirti visų bendraturčių poreikių tenkinimui. Tai, kad atsakovai nesinaudoja šildymo sistema negyvenamoje patalpoje neleidžia spręsti, jog jie nėra būtini bendrosios dalinės nuosavybės objektui – daugiabučiam gyvenamajam namui – tinkamai funkcionuoti, o kartu ir visų bendraturčių poreikiams tenkinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad gyvenamojo pastato negyvenamosios paskirties patalpos, patenka į "kitų patalpų" sąvoką CK 4.82 str. 1 d., 4.84 str. 4 d. ir DNSBĮ 2 str. 11 p. prasme, todėl negyvenamųjų patalpų savininkas laikytinas namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiu, turinčiu pareigą išlaikyti bendrojo naudojimo objektus. Šios pareigos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-425/2013). Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės valdytojų pasirinktas CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Jeigu butų savininkai nenusprendžia, kokį šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją pasirinkti, ir dėl to nesudaroma šios sistemos priežiūros sutartis, laikinai, kol toks prižiūrėtojas bus pasirinktas, šildymo ir karšto vandens sistemą prižiūri esamas prižiūrėtojas.

Teisinis reglamentavimas patvirtina, kad bendraturčio pareiga visiškai nesiejama su aplinkybe, ar jo paties patalpos yra šildomos iš centralizuotų tinklų, ar nuo jų atjungtos ir šildomos alternatyviais būdais (CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d.). Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 str. 5 d.). Taip pat įstatymas šios pareigos nesieja su bendraturčio galimybe naudotis atitinkamomis bendrojo naudojimo patalpomis ar su realiu naudojimusi jomis: ši pareiga kyla iš atitinkamo patalpų statuso. Mokesčiai už namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos priežiūrą bei šildymo sistemos aptarnavimą priskirtini prie išlaidų bendram turtui išlaikyti, todėl turi būti atlyginti ir atsakovų.

Pripažinus, kad atsakovams kyla prievolė mokėti šildymo sistemos priežiūros mokestį už jiems priklausančią negyvenamąją patalpą, o atsakovams kvestionuojant ne tik pačią prievolę mokėti, bet ir ieškovo taikomą tarifą, skaičiuojant mokestį už teikiamą paslaugą, teismas pažymi, kad ieškovas grindžia paskaičiavimą jų sudaryta sutartimi su AB „City Service“, kurio teises ir pareigas nuo 2012-06-28 perėmė UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“. Iš sutarčių priedų matyti, kad nuo 2012-02-01 skaičiuojamas 0,21 Lt (be PVM) už kv. m. (0,0610 Eur (be PVM) /kv. m.) įkainis (el. b. t. 1, b. l. 67-78; t. 2, b. l. 57-58). Atsakovai, ginčydami ieškovo taikytiną tarifą, bei gavus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išvadą, kad Komisija nėra kompetentinga pasisakyti dėl taikomo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) tarifo teisingumo, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Šilumos ir vandens ūkio skyrių bei Būsto administravimo skyrių su prašymu pateikti savo atsakymus pagal kompetenciją į pateikiamus klausimus, siekdami paneigti taikomo tarifo dydį. Savivaldybės specialistai, atsakydami į užduotus klausimus nurodė, kad atsižvelgus į daugiabučio namo šilumos punkto ir šildymo sistemos tipą maksimalus tarifas yra lygus 0,05472 Eur/kv. m.

              Teismas, vertindamas šio įrodymo (savivaldybės specialisto(-ų) atsakymų į atsakovų atstovo pateiktus klausimus, t. 2, b. l. 51-54) aktualumą, atsakovams neigiant ieškovo taikomo tarifo teisingumą, pažymi, kad tiek ieškovo atstovė, tiek atsakovų atstovas 2016-06-29 teismo posėdžio metu kvestionavo Vilniaus miesto specialistų kompetenciją ir kvalifikaciją, teikiant savo išvadą į atsakovų atstovo pateiktus klausimus, ieškovo atstovei nurodant, kad savivaldybės specialistai nepagrįstai nurodė, kad namo šildymo sistema – dvivamzdė šildymo sistema, nepagrindžiant jokiais objektyviais duomenimis, o nurodytas maksimalus tarifo dydis nepagrįstas teisės aktų nuostata. Atsakovų atstovas specialistų atsakymus vertino kaip formalius, nepagrįstus bei neatitinkančius teisės aktų nuostatas. Esant abiejų šalių abejotinam savivaldybės specialistų išvadų vertinimui, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju toks savivaldybės raštas nelaikytinas įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis), tiek teismui, tiek šalims kylant abipusėms abejonėms dėl rašte konstatuotų faktų pagrįstumo, objektyvumo. Atsižvelgus į šio įrodymo tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, atsakovų pateiktos savivaldybės specialistų išvados vertintinos kaip nesudarančios pagrindo paneigti ar abejoti ieškovo skaičiavimo pagrįstumu ir teisingumu.

Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 8.3 punktas numato, jog mokesčiai už namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą) apskaičiuojami pagal šios paslaugos pirkimo sutartyje nurodytą kainą ir tarifą, o jei šias paslaugas teikia administratorius, - pagal šių paslaugų sąmatą, tačiau abiem atvejais tarifas negali viršyti savivaldybės tarybos patvirtintų daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad ieškovo pateiktos sutartys su paslaugų teikėjais (2009-02-27 sutartis Nr. 09-02-42B bei priedai, įsigalioję nuo 2012-02-01 ir 2012-08-01)  pagrindžia paslaugų suteikimo apimtį ir kainą, o atsakovų pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės 2016-06-01 raštas Nr. A51-42780/16(3.3.10.1-EM4) nepaneigia fakto, kad ieškovo taikomas tarifas laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2015-08-31 prieštaravo Vilniaus miesto savivaldybės 2013-07-10 sprendimo Nr. 1-1319, įsigaliojusio nuo 2013-09-01, nuostatoms bei jį pakeitusio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-09-10 sprendimo Nr. 1-1983 nuostatoms. Kaip matyti iš Vilniaus miesto savivaldybės atsakymo dėl taikytino tarifo dydžio buvo pasisakyta dėl taikomo tarifo dydžio šiai dienai, neįvertinus ir nenurodžius pasikeitusių teisės aktų nuostatų aktualumo susidariusio įsiskolinimo laikotarpiu. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovai turi teisę ginti savo teises ir teisėtus interesus dėl netinkamo  administratoriaus veikimo, galimai nepagrįstai skaičiuojant mokestį už šildymo sistemos priežiūrą, teikiant skundą savivaldybės vykdomajai institucijai (Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. balandžio mėn. išvada).

Faktas, kad name nėra karšto vandens, o ieškovas siųstuose mokėjimo pranešimuose nurodo, kad atsakovams kyla pareiga mokėti už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, nepaneigia atsakovų minėtos pareigos bei skolos dydžio, kadangi ieškovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog mokestis yra skaičiuojamas tik už šildymo sistemos priežiūrą, ką nurodė ir 2016-05-20 rašte Nr. NB-RS-16-0472 adresuotame Vilniaus miesto savivaldybei (el. b. t. 2, b. l. 67), o pats įvardijimas buhalteriniuose dokumentuose kaip šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros mokestis neleidžia vertinti skaičiuojamo mokesčio kaip nepagrįsto.

Dar daugiau, atsakovų pateikta į bylą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla bei joje nustatyti duomenys, kurie datuojami 2016-04-07 dienai, nepaneigia ieškovo skaičiavimo už šildymo sistemos priežiūrą atsakovams, proporcingai tenkančiai atsakovų patalpų dydžiui – 72,65 kv. m. Skola yra susidariusi už laikotarpį nuo 2014-05-01 iki 2015-08-31, kai Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtino, kad bendras atsakovams priklausančių negyvenamųjų patalpų plotas yra 72,65 kv. m (el. b. t. 1, b. l. 31). Tai, kad remiantis patikslintais matavimais, atsakovams priklausančios patalpos plotas pasikeitė nuo 2016 m. balandžio mėnesio po atliktų patikslinimų, neturi įtakos administratoriaus mokesčių skaičiavimo pagrįstumui už ginčo laikotarpį, kai nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtino, kad  patalpų bendras plotas – 72,65 kv. m.

Dėl skolos už šildymo sistemos cirkuliacinio siurblio ir sklendžių keitimo remontą

Atsakovai, neigdami jiems kylančią pareigą mokėti už atliktus remonto darbus, kurie jų vertinimu buvo atlikti šildymo sistemoje, tapačiai argumentuoja, jog atsakovų negyvenamoji patalpa yra visiškai nešildoma, joje nėra jokios šildymo įrangos, joje nesinaudojama nei vandentiekio, nei kanalizacijos vamzdynais, kurie nuteisti rūsyje, todėl jiems, kaip negyvenamos patalpos savininkams, nekyla prievolė mokėti už šilumos vamzdžių sklendžių ir šildymo cirkuliacinio siurblio remontą. Kita vertus, patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

Vertinant atsakovų argumentą dėl pareigos nebuvimo mokėti už remonto darbus, nedavus jiems sutikimo, pažymėtina, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytos išimtys galimos, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c. b. Nr. 3K-7-515/2009). Vadovaujantis kasacinio teismo praktika CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Šie reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (toliau - Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010) bei kituose teisės aktuose. Nurodytas poįstatyminis teisės aktas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką (Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 1 punktas), yra privalomas gyvenamųjų namų naudotojams, techniniams prižiūrėtojams, savivaldybių administracijoms, vykdančioms statinių naudojimo priežiūrą (Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 2 punktas).

Pažymėtina, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo (toliau – namas) bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. (2001-05-23 Vyriausybės nutarimo Nr. 603 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo 4.3 punktas, 2015-08-13 redakcija). P. S. techninio reglamento STR 1.12.05:2010 5 punktą, privalomų reikalavimų visumą sudaro - reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus; mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo; reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenyse bei būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Šių reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu ir kitais prevenciniais darbais), esminius energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus atitinkančiu gyvenamojo namo energinio ūkio valdymu, gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą, gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais (Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 7 punktas).

Įvertinus išdėstytą teisinį reglamentavimą, administratoriaus funkcijas, į bylą pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių, kuriomis remiantis butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti, kadangi remonto išlaidos už šildymo sistemos elemento – cirkuliacinio siurblio bei bendrosios inžinerinės sistemos – vamzdynų dalių (sklendžių) keitimo susijusios su butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų reikalavimais. Teismo vertinimu, remiantis bylos duomenimis nėra pagrindo spręsti, kad minėtiems remonto darbams buvo reikalingas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų gyventojų sutikimas.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2014-07-10 statinio defektiniu aktu Nr. DA23970 (el. b.t. 1, b. l. 131) nustatyta, jog pastebėtos nesandarios sklendė, ko pasekoje buvo atlikti sklendžių keitimo darbai  (2014-08 atliktų darbų priėmimo aktas, el. b. l. 130), o 2014-05-27 buvo surašytas numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktas Nr. V14 (el. b. l. 132), iš kurio matyti, kad grupiniame šilumos punkte sugedo šildymo cirkuliacinis siurblys, ko pasekoje buvo atlikti jo keitimo darbai, ką patvirtina pasirašytas 2014 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų priėmimo aktas Nr. Š-V14-295170 (el. b. l. 129). Ginčo dėl atliktų darbų fakto ir kokybės byloje nekyla.

Dar daugiau, kaip jau minėta, teismų praktikoje išaiškinta, kad daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 str. 5 d.). CK 4.83 str. 3 d. nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-53/2014).

Remiantis išdėstytu, atsakovams kyla pareiga sumokėti ieškovui už atliktus cirkuliacinio siurblio bei vamzdynų dalies (sklendžių) remonto darbus 159,19 Eur sumą, pagrįstą darbų atliko aktais (el. b. t. 1, b. l. 172-174). Ginčo dėl cirkuliacinio siurblio keitimo darbų mokesčio paskaičiavimo byloje nekyla. Atsakovų pozicija išdėstyta 2016-06-29 teismo posėdžio metu, kad už sklendžių keitimo remonto darbus privalo atlyginti ne tik (duomenys neskelbtini), Vilnius, butų ir patalpų savininkai, bet ir kitų namų, kuriems priklauso bendras šilumos punktas atmestina kaip nepagrįsta, kadangi byloje neįrodyta, kad mokestis paskaičiuotas ir už kituose namuose inžinerinėje sistemoje pakeistas sklendes arba pakeistos sklendės išimtinai susijusios su šilumos punkto aptarnaujančio penkis namus funkcionavimu. Atsakovų atstovas 2016-06-29 teismo posėdžio metu patvirtino, kad nėra ginčo, jog sklendės keistos namui, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, priklausančioje inžinerinėje sistemoje.

Dėl šiukšlių išvežimo

Ieškovas ieškiniu įrodinėja, kad atsakovams, kaip negyvenamų patalpų savininkams, kyla pareiga mokėti už atliekų išvežimą, remiantis 2013-07-03 (duomenys neskelbtini), Vilnius, namo savininkų prašymu skaičiuoti atliekų išvežimo mokesčius pagal faktinį atliekų kiekį. Mokestis atsakovams skaičiuojamas atsižvelgus į namo savininkų sprendimą. Tik pateikus namo butų ir kitų patalpų savininkams prašymą neskaičiuoti negyvenamųjų patalpų savininkams, bus perskaičiuojami mokesčiai.

Kaip matyti iš į bylą pateikto daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilnius butų savininkų 2013-07-03 prašymo „Dėl įgaliojimo sudaryti buitinių atliekų išvežimo sutartį pagal faktinį atliekų kiekį“, minėto namo dešimties butų savininkai (bei atskiro namo, esančio kieme 13 buto savininkė, kaip paaiškino ieškovo atstovė 2016-03-18 teismo posėdžio metu) pasirašė, kad mėnesinis mokestis butų skaičiuojamas, jį padalijus į lygias 11 dalių, t. y. namo, esančio, (duomenys neskelbtini), Vilnius, 10 butų savininkams bei šio namo kieme esančio namo 13 buto savininkei B. V., kuri taip pat naudojasi bendru konteineriu (el. b.  t. 1, b. l. 133-134).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas sudaro trys išlaidų grupės. Tai - turto administravimo išlaidos (CK4.84 str. 4 d.), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4.82 str. 3 d.) ir su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (pavyzdžiui, išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai ir pan.). Asmeninės išlaidos yra išimtinai sutartinio pobūdžio ir nesusijusios su įstatyme nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų prievole mokėti namui išlaikyti ir išsaugoti reikalingas išlaidas bei administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-09 nutartis c. b. Nr. 3K-3-132/2010, 2012-11-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-494/2012 ir kt.)

Atsižvelgus į tai, kad byloje nepaneigtas faktas, jog atsakovams nuosavybės teise priklausanti negyvenamoji patalpa name yra slėptuvė ir šioje patalpoje atsakovai faktiškai negyvena, o gyvena tame pačiame name, esančiame bute Nr. 1 ((duomenys neskelbtini)korpusas), į tai, kad išlaidos šiukšlėms išvežti yra su buto ar kitos patalpos tiesioginiu naudojimu susijusios išlaidos bei visų namo butų savininkų prašymą mokestį už šiukšles skaičiuoti tik namo butų savininkams, teismas konstatuoja, kad ieškovo ieškinys šioje dalyje dėl skolos už šiukšlių išvežimą už laikotarpį nuo 2014-05-01 iki 2015-08-31 yra nepagrįstas bei atmestinas, kaip prieštaraujantis CK nuostatoms bei teisminei praktikai.

Ieškovo nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2012-11-20 nutartyje c. b. Nr. 2A-1504-104/2012 formuota praktika yra neaktuali šiam ginčui, kadangi bylų faktinės aplinkybės nesutampa. Pažymėtina, kad pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Dėl to teismų išaiškinimai, atlikti konkrečiose bylose, taikytini tik teismams nagrinėjant analogiškas ar iš esmės panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Nurodytoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl prievolės mokėti už šiukšlių išvežimą, kai nebuvo nutraukta tarp šalių sudaryta pastato (patalpos) eksploatavimo išlaidų ir komunalinių paslaugų apmokėjimo sutartis, kuria remiantis ieškovas teikė ir šiukšlių išvežimo paslaugas, o paslaugų gavėjas sudarė kitą sutartį su kitu paslaugų teikėju dėl šiukšlių išvežimo. Nagrinėjamu atveju ratio decidendi skiriasi.

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, konstatuotina, kad ieškovui priteistina iš atsakovų solidariai 421,23 Eur skola už laikotarpį nuo 2014-05-01 iki 2015-05-31 už administravimą (43,68 Eur), nuolatinę priežiūrą/eksploatavimą (87,52 Eur), elektrą bendroms reikmėms (1,19 Eur), kaupiamosios lėšos (3,63 Eur), remonto paslaugas (199,37 Eur), šildymo sistemos priežiūrą (85,84 Eur), kuri pagrįsta byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, ieškovo detaliais rašytiniais paaiškinimais (el. b. t. 1, b. l. 33, 172-174). Kitoje dalyje ieškinio reikalavimai atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti į bylą pateiktais įrodymais ir skaičiavimais (CPK 178 str.).

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-11-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 54,45 Eur sumą, patirtą už ieškinio parengimą, sumokėtą UAB „Skolos LT“ pagal Susitarimą Nr. 1 prie teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 2010-S-2A (el. b. t. 1, b. l. 34).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese, įskaitant ir tas, kai fiziniam asmeniui atstovauja su juo susiję, CPK 56 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nurodyti asmenys, negali būti priteistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis c. b.  Nr. 3K-3-212-219/2015, 2015-05-29 nutartis c. b. Nr. 3K-7-334-687/2015). Tad atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui (tokiu yra laikoma ir ieškinį parengusi UAB „Skolos LT“), negali būti vertinamas kaip CPK nurodytos bylinėjimosi išlaidos ir priteisiamas iš bylą pralaimėjusios šalies. Remdamasis šiuo išaiškinimu, teismas atsisako priteisti ieškovui išlaidas, kurias jis patyrė už ieškinio atsakovams parengimą.

Ieškovas patyrė ir kitas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis bei 1,71 Eur išlaidos už informacinių duomenų bazių peržiūrą (el. b. t. 1, b. l. 18-30; CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.; 88 str. 1 d., 9 p.).

Atsakovai patyrė 100 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 str.). Į bylą pateikti 17,40 Eur sumos sumokėjimo faktą patvirtinantys įrodymai nepagrindžia patirtų bylinėjimosi išlaidų fakto, kadangi atsakovų patalpos kadastrinių duomenų tikslinimas nėra tiesiogiai susijęs su ginčo dalyku, skolos laikotarpiu, todėl tokios išlaidos nelaikytinos būtinomis, protingomis, pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis (CPK 88 str. 1 d. 9 p.)

Ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies (84 proc.), ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 14,00 Eur (16,71 Eur × 84 proc.) bylinėjimosi išlaidos. Proporcingai atmestų reikalavimų daliai (16 proc.), iš ieškovo atsakovams lygiomis dalimis priteistina 16,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Subendrinus priteistinas bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovo atsakovams lygiomis dalimis priteistina 2,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.                                                           

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš šalių proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos pašto išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos – 3 Eur (CPK 92 str., 96 str. 6 d.), todėl jos nepaskirstomos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Naujamiesčio būstas“, įm. kodas 121452091, solidariai iš atsakovų V. V. Serapino, a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 421,23 Eur (keturių šimtų dvidešimt vieno euro 23 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (421,23 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“, įm. kodas 121452091, lygiomis dalimis atsakovams V. V. Serapinui, a. k. (duomenys neskelbtini) B. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 2,00 (dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                             Rima Lipeikienė