Civilinė byla Nr. 2A-1096-115/2012
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-02285-2010-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
30.9.1.; 54. ; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Auruškevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Antakalnio ūkis“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo, tretysis asmuo S. T..
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ginčas yra kilęs dėl to, kas – gyvenamųjų patalpų faktinis naudotojas ar savininkas – turi atsiskaityti už suteiktas bendros dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo, komunalines paslaugas.
Ieškovas UAB „Antakalnio ūkis“ prašė priteisti iš atsakovo 1088,12 Lt įsiskolinimo už suteiktas bendros dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo, komunalines paslaugas, proporcingai tenkančias atsakovui nuosavybės teise turimam turtui, taip pat procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovas atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam Antakalnio g. 75-20, Vilniuje, taikė administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, už kurias laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. susidarė prašomas priteisti įsiskolinimas. Ieškovas atsisakė byloje atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę pakeisti į SĮ „Vilniaus miesto būstas“.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, teigė, jog pagal ieškinį turi atsakyti ginčo patalpos nuomininkai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo 1088,12 Lt skolos, procesines palūkanas ir 69 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas, remdamasis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 8, 9 punktais, konstatavo, kad ieškovas pagrįstai reikalauja prašomų sumų priteisimo iš atsakovo, kaip buto savininko. Teismas pažymėjo, kad skolos dydis nenuginčytas ir neužginčytas. Anot teismo, byloje esantys duomenys rodo, jog ginčo bute gyvena S. T., tačiau duomenų apie tai, kad būtų sudaryta nuomos sutartis, nėra, atsakovas jų nepateikė. Kadangi byloje nebuvo pateikta duomenų apie tai, kad ginčo atveju būtų sudaryta konkreti administravimo sutartis, teismas, priimdamas sprendimą, nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas.
Skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Teismas, konstatuodamas, jog už suteiktas paslaugas turi atsiskaityti gyvenamosios patalpos savininkas, netinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas bei faktines bylos aplinkybes. Teismas neįvertino aplinkybės, jog ginčo butas yra nuomojamas S. T., kuri privalo mokėti už butui suteiktas komunalines paslaugas. Teismas visiškai nepagrįstai siejo nuomos sutarties rašytinės formos nebuvimą su tokio sandorio negaliojimu.
2. Ieškovas niekada per įsiskolinimo laikotarpį neteikė atsakovui sąskaitų už teikiamas paslaugas – priešingai sąskaitos buvo išrašomos bei pateikiamos ginčo patalpos nuomininkui. Pagal 2001 m. gegužės 23 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 5.7 p. jei patalpos yra nuomojamos, mokesčiai yra skaičiuojami nuomininkams ir jie privalo atsiskaityti su paslaugų teikėjais. Taigi teismo išvada, kad trečiojo asmens naudojimasis ginčo butu nepanaikina atsakovo, kaip šio buto savininko prievolės atsiskaityti su ieškovu už suteiktas paslaugas, yra nepagrįsta ir neteisinga. Faktą, jog tais atvejais, kai savivaldybei priklausantis butas yra išnuomotas, už komunalines bei kitas paslaugas turi mokėti buto nuomininkas, o ne savininkas, patvirtina Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 patvirtintos Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų namų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos 3 p.
3. Kadangi visas Vilniaus miesto savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas patikėjimo teise valdo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, ji turėjo būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu. Kadangi SĮ „Vilniaus miesto būstas“ valdo patikėjimo teise visas atsakovui nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, be to, šias patalpas apskaito savo balanse, Vilniaus miesto savivaldybė apskritai nėra tinkamas atsakovas šioje byloje.
4. Aptariamu atveju, ginčo išsprendimui yra reikšminga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010, toje apimtyje, kurioje teisėjų kolegija pasisakė dėl išlaidų paskirstymo, mokesčių apskaičiavimo, nuomos sutarties su Vilniaus miesto savivaldybe ir nuomininko sąlygų, dėl ieškovo rizikos. Nagrinėjamu atveju teismas taip pat turėtų remtis Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-828-516/2010.
5. Kadangi tarp bylos šalių nėra susiklosčiusių prievolinių teisinių santykių, pirmos instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo ieškovui priteisė ir procesines palūkanas.
Ieškovas UAB „Antakalnio ūkis“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškina, kad Vyriausybės patvirtintas Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų namų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas aprašas ir CK 6.584 str. reglamentuoja valstybės ir savivaldybių bei jiems priklausančių nuomininkų tarpusavio teisinius santykius, bet nereglamentuoja namo administratoriaus ir valstybės ar savivaldybių buto nuomininko tarpusavio teisių ir pareigų. Namo administratorių ir buto savininką visų pirma sieja bendrosios dalinės nuosavybės administravimo ir priežiūros teisiniai santykiai, o šių teisinių santykių turinio negali pakeisti buto savininko vienašališki veiksmai ar susitarimai su trečiaisiais asmenimis, todėl buto savininkas net ir išnuomavęs ar kokiu nors kitu pagrindu tretiesiems asmenims perleidęs teisę nuosavybės teise priklausančiu butu išlieka atsakingu prieš bendrosios dalinės nuosavybės administravimo ir priežiūros paslaugaus teikiantį subjektą bei turi pareigą atsiskaityti už trečiųjų asmenų neteisėtus veiksmus namo administratoriaus atžvilgiu. Pats atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus nekilnojamojo turto savininkas, kadangi visiškai nesirūpino jam priklausančio turto būkle, nesudarė nuomos sutarties ar bet kokio analogiško pobūdžio susitarimo su ginčo bute gyvenančiais asmenimis. Net jeigu būtų galima konstatuoti, jog atsakovas konkliudentiniais veiksmais buvo sudaręs susitarimą dėl naudojimosi jam nuosavybės teise priklausančiu butu, toks susitarimas savaime nenulemtų, kad visus mokesčius už ieškovo suteiktas paslaugas šio susitarimo pagrindu privalėtų atlyginti patalpų naudotojas. Atsakovo minima kasacinio teismo nutartimi nagrinėjamu atveju remtis nėra pagrindo, kadangi šioje byloje jokios konkrečios administravimo sutarties, kurioje būtų papildomai aptartos šalių teisės ir pareigos administruojant bendrąją dalinę nuosavybę, sudaryta nebuvo. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė jokių argumentų, kodėl jis neturėtų mokėti procesinių palūkanų.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacijos procesinį teisinį dalyką sudaro apeliacinių skundų faktinio ir teisinio pagrindo įvertinimas bei patikrinimas ar nėra aplinkybių, sudarančių absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 320 str.). Apeliacijoje vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo ieškininis reikalavimas, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Apeliacijos objektą aptariamu atveju sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas priteisti iš atsakovės įsiskolinimą už suteiktas bendros dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo, komunalines paslaugas, proporcingai tenkančias atsakovui nuosavybės teise turimam turtui, teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas bei ieškinį tenkino tinkamo atsakovo atžvilgiu.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas UAB „Antakalnio ūkis““ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-01-16 įsakymo Nr. 30-38 pagrindu yra daugiabučio namo, esančio Antakalnio g. 75, Vilniuje, patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius (b. l. 32). Minėto namo butas Nr. 20 nuosavybės teise priklauso atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei (b. l. 6-7). Laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31 ieškovas už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą ir suteiktas komunalines paslaugas, atsakovei priklausančioms patalpoms, paskaičiavo 1088,12 Lt skolą (b. l. 8-9). Ieškovas savo veikloje remiasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintais Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais (toliau – Nuostatai), kadangi nėra sudarytos konkrečios administravimo sutarties.
Pagal Nuostatų 5.8 p. įgyvendindamas savo uždavinius administratorius apskaičiuoja mėnesinius mokesčius ir įmokas, parengia ir iki kito mėnesio 15 dienos laišku, faksu, elektroniniu ar kitais būdais pateikia patalpų savininkams ir (ar) valstybės ar Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkams (ar Savivaldybės gyvenamųjų patalpų administratoriui, vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu) informaciją apie suteiktas paslaugas, jų kainą (tarifus), kiekį, mokėtinas sumas ir mokėjimo būdus, tvarko šių mokesčių ir įmokų namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti apskaitą. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (patvirtintame Vyriausybės 2001-04-25 nutarimu Nr. 472 (redakcija iki 2011-08-24) 6 p. buvo nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai gali neįtraukti su nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis susijusių namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) išlaidų į nuomos mokestį ir sudarydami nuomos sutartį su nuomininku numatyti, kad šias išlaidas nuomininkas apmoka tiesiogiai namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimą vykdančiam bendrosios nuosavybės administratoriui.
Rašytiniais bei teismo posėdžio metu išsakytais žodiniais šalių paaiškinimais nustatyta, kad ginčo butas atsakovės faktiškai išnuomotas tretiesiems asmenims kaip socialinis būstas. Nuomos sutartis į bylą nepateikta, duomenų, kad būtų registruota viešame registre, byloje nėra. Pagal CK 6.579 str. 4 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją įstatymų nustatyta tvarka viešame registre. Toks nustatytas teisinis reguliavimas yra skirtas gyvenamosios patalpos nuomos fakto išviešinimui, kuris yra reikšmingas remiantis prieš trečiuosius asmenis, pavyzdžiui bendrojo naudojimo patalpų administratorių, komunalinių paslaugų teikėją. Tačiau iš bylos medžiagos (šalių procesinių dokumentų) aišku, jog ieškovas pripažįsta, kad žinojo faktą, jog ginto patalpos buvo nuomojamas socialinis būstas.
Pagal CK 6.583 str. 2 d. valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31 atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių butų nuomos mokesčio dydžio klausimai buvo reguliuojami Vilniaus miesto valdybos 1998-01-22 sprendimu Nr. 107V „Dėl neprivatizuotų gyvenamųjų namų (butų) nuomos mokesčio“, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-03-21 sprendimu Nr. 1-1570 „Dėl socialinio būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos tvirtinimo“, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-07-01 sprendimu Nr. 1-1120 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“. Pirmais dviem aktais patvirtinta nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka į apskaičiuojamą nuomos mokestį nebuvo įtrauktos išlaidos, susijusios su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu ir nuolatine priežiūra (eksploatavimu). Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-07-01 sprendimo Nr. 1-1120 7 p. nurodyta, kad į savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį neįskaitomos išlaidos, susijusios su namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) administravimu ir nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu). Šias išlaidas apmoka savivaldybės patalpų nuomininkai tiesiogiai atitinkamų paslaugų teikėjams pagal patalpų nuomos sutartyje nustatytas sąlygas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas, kaip rūpestingas turto savininkas, nesudarė nuomos sutarties su buto, esančio Antakalnio g. 75-20, Vilnius, nuomininkais, nepaisant to, kad pagal tipinę nuomos sutartį išlaidos, susijusios su namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) administravimu ir nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu) yra nuomininko prievolę, tačiau aptariamu atveju ši sąlyga nėra taikytina. Taigi pirmos instancijos teismas iš atsakovo ieškovui pagrįstai priteisė išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) administravimu ir nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu) bei šilumos ūkio priežiūrą, t.y. 303,70 Lt.
Pagal CK 6.584 str. 1 d. mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Ieškovui, kaip savo srities profesionalui, besiverčiančiam mokesčių surinkimu, žinojusiam, kad ginčo butas, priklausantis savivaldybei, yra išnuomotas, turėjo būti aišku, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra netinkamas atsakovas siekiant prisiteisti skolą už nesumokėtus mokesčius už komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas). Šios išlaidos yra asmeninio pobūdžio bei susijusios su faktiniu patalpų naudojimu. Taigi pirmos instancijos teismas priteisdamas ieškovui mokesčius už komunalines paslaugas, neteisingai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, todėl šioje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl pirmos instancijos teismo sprendimas keistinas, mažinant ieškovui iš atsakovo priteistos skolos dydį (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Kaip nepagrįsti atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dalyvavimo byloje. Nors atsakovei priklausantį turtą patikėjimo teise valdo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, tačiau aptariamu atveju ieškovas turi pasirinkimo teisę kam reikšti tokio pobūdžio ieškinį, ar patalpų savininkui, ar asmeniui valdančiam jas patikėjimo teise, kadangi turto patikėjimas neatleidžia savininko nuo pareigos rūpintis turimu turtu.
Apeliacinės instancijos teismas taipogi atmeta ir apeliacinio skundo argumentą dėl procesinių palūkanų netaikymo. Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką operatyviai įvykdyti teismo sprendimą, tuo pačiu jos ir atgraso skolininką nuo nepagrįsto vengimo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Jų taikymas aptariamu atveju yra susijęs išimtinai su atsakovės vengimu vykdyti savo kaip ginčo patalpų savininkės prievoles.
Išdėstytų argumentų pagrindu pirmos instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas, mažinant iš atsakovo ieškovui priteistą sumą iki 303,70 Lt. Atitinkamai tarp šalių perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovui priteistina 19,32 Lt žyminio mokesčio ir kitų išlaidų, o atsakovui iš ieškovo – 46,68 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą. Kadangi atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, iš ieškovo valstybei priteistina 15,28 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme (CPK 96 str. 3 d.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r ė :
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendimą iš dalies pakeisti, rezoliucinę sprendimo dalį išdėstant taip:
Priteisti ieškovui UAB „Antakalnio ūkis“ (į. k. 121449152) iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (į. k. 188710061) 303,70 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-03-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19,32 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Antakalnio ūkis“ 15,28 Lt pašto išlaidų.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei iš ieškovo UAB „Antakalnio ūkis“ 46,68Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.
Teisėjas Algirdas Auruškevičius