Civilinė byla Nr. e2-10-517/2022

        Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00268-2021-9

        Procesinio sprendimo kategorijos:

 2.3.4.1; 2.3.4.4.3; 2.3.4.6; 3.2.6.1; 3.4.1.6

       (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 21 d.

Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,

sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rasai Giedrienei,

atsakovui T. R., jo atstovei – advokatei Virginijai Budrevičienei,

trečiojo asmens Ukmergės globos centro atstovui – direktoriui Vygantui Kaseliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui T. R., trečiasis asmuo byloje – Ukmergės globos centras, dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo bei pagal atsakovo T. R. priešieškinį dėl laikino tėvo valdžios apribojimo pratęsimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir ieškovas, Skyrius) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui T. R., kuriuo prašo: 1) neterminuotai apriboti atsakovo T. R. tėvo valdžią nepilnamečiui vaikui R. R., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Ieškinyje nurodoma, kad nepilnamečio R. R., gimusio (duomenys neskeltini), motina – K. Č. mirė 2007 m. kovo 18 d., tėvas yra atsakovas T. R.. Atsakovo T. R. šeima Skyriui yra žinoma nuo 2016 metų. 2016 m. gegužės 26 d. nepilnametis R. R. buvo paimtas iš šeimos ir laikinai apgyvendintas Ukmergės globos namuose, kadangi tėvas T. R. atsisakė pasirūpinti sūnumi, motyvuodamas tuo, kad šeimoje vyksta skyrybų procesas. Pats vaikas taip pat nesutiko grįžti į namus, teigdamas, kad tėvas ir pamotė S. R. jį skriaudžia. 2016 m. gegužės 27 d. R. R. buvo nustatyta laikinoji globa, paskiriant laikinuoju globėju Ukmergės vaikų globos namus. T. R. šeima nuo 2016 m. gegužės 30 d. buvo įrašyta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos. 2016 m. rugpjūčio mėnesį atsakovas T. R. ir S. R. nutraukė santuoką, bet toliau gyveno kartu. 2017 m. rugsėjo 30 d. nepilnametis R. R. buvo grąžintas tėvui ir nutraukta laikinoji R. R. globa. Nuo 2018 m. vasario mėnesio atsakovas T. R. paliko šeimą ir su sūnumi R.  apsigyveno nuomojamame bute, vėliau nepilnametis R. R. apsigyveno pas savo močiutę J. R.. Nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. Ukmergės Nestacionarių socialinių paslaugų centras inicijavo T. R. šeimai atvejo vadybos procesą ir paskyrė socialines paslaugas. 2018 m. spalio 2 d. įvykusiame atvejo vadybos posėdyje dėl T. R. šeimos, Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė L. M. informavo Skyrių, kad T. R. yra išvykęs dirbti į Švediją ir atsisako pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi R. R.. Skyriaus darbuotojams nepilnametis R. R. išreiškė norą visam laikui gyventi globos įstaigoje, kadangi tėvas juo nesidomi, o su močiute nesutaria, be to namuose nėra daug vietos, tik vienas kambarys ir virtuvė, jam tenka miegoti kambaryje, vienoje lovoje su močiutės sugyventiniu. R. močiutė J. R. atsisakė toliau rūpintis anūku, nes pasak jos, anūkas neklauso ir ji su juo nesusitvarko, jos manymu R. būtų geriau gyventi globos namuose. Atlikus grėsmės vaikui lygio vertinimą, buvo nustatytas nesmurtinis vaiko teisių pažeidimas, kuomet vienintelis vaiko įstatyminis atstovas – tėvas T. R. išvyko į užsienį ir neužtikrina tinkamos sūnaus priežiūros, vaikui buvo nustatytas antras grėsmės lygis. Vadovaujantis grėsmės vaikui lygių nustatymo ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo 5.4 papunkčiu, 2018 m. spalio 2 d. buvo surašytas Vaiko laikino apgyvendinimo aktas Nr. 3VLA-71, nepilnametis R. R. buvo paimtas ir laikinai apgyvendintas Ukmergės globos centre, esančiame adresu: (duomenys neskeltini). Kadangi tėvas vaiku nesirūpino ir kilo realus pavojus vaiko saugumui, kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su prašymu dėl teismo leidimo paimti nepilnametį R. R. iš tėvo – įstatyminio vaiko atstovo T. R.. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. S2-12375-1040/2018, Skyriaus prašymas buvo tenkintas ir buvo išduotas leidimas paimti nepilnametį. 2018 m. spalio 15 d. likusiam be tėvų globos nepilnamečiui R. R. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.13-1529, buvo nustatyta vaiko laikinoji globa ir globėju paskirtas Ukmergės globos centras, vaiko globos vietą nustatant adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovas T. R. pastangų susigrąžinti sūnaus nerodė, jo nelankė, jam neskambino, vaiku visiškai nesidomėjo, duotų sūnui pažadų nevykdė, dėl ko R. R. jautėsi blogai, nesaugiai, ant tėčio pyko ir prarado pasitikėjimą juo. Tai galėjo būti viena iš vaiko probleminio elgesio priežasčių (vaikas iki šiol yra konsultuojamas psichologo ir vaikų psichiatro, vartoja paskirtus vaistus). 

Be to, ieškinyje nurodoma, kad atsakovas T. R. nuo laikinosios globos nustatymo nepilnamečiui sūnui nei karto nesikreipė į ieškovą dėl vaiko susigrąžinimo, nesiekė jo auginti pats, nesidomėjo jo gyvenimo sąlygomis, ugdymu, neteikė išlaikymo sūnui jokia forma, gyveno tik savo paties interesais, todėl ieškovas, įvertinęs susidariusią situaciją ir tai, kad atsakovas neįgyvendina savo valdžios sūnaus atžvilgiu, 2019 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2- 1033-759/2020, buvo laikinai apribota atsakovo T. R. tėvo valdžia nepilnamečiui R. R.. Iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui R. R. po 200,00 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai civilinėje byloje Nr. e2YT-7030-759/2020 priėmė 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį, kuria nepilnamečiui R. R. buvo nustatyta nuolatinė rūpyba ir nuolatiniu rūpintoju paskirtas Ukmergės globos centras, juridinio asmens kodas 190990058, esantis adresu: Vilniaus g. 87, Ukmergės m. Nepilnamečio gyvenamoji vieta buvo nustatyta Ukmergės globos centro bendruomeniniuose vaikų globos namuose „Viltis“, esančiuose adresu: Vaižganto g. 39, Ukmergės m. Teigia, jog duomenų, kad būtų išnykusios priežastys, dėl kurių atsakovui R. R. buvo laikinai apribota tėvo valdžia, ieškovas neturi. Priešingai, yra tik faktiniai duomenys, rašytiniai įrodymai, duodantys pagrindą ieškovui kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neterminuoto tėvo valdžios atsakovui apribojimo jo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Atsakovo šeimoje pokyčių neįvyko. Vaiko globos (rūpybos) 2020 m. spalio 22 d. peržiūros akte, reg. Nr. 3GPA-491 nurodoma, kad nepilnamečiu R. R. tėvas nesidomi, jo nelanko, ryšys su vaiku išlikęs, tačiau bendravimas minimalus ir tik nuotoliniu būdu. Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro pagalbos 2021 m. vasario 9 d. plane nurodoma, kad organizuojant T. R. šeimos pagalbos plano peržiūras 2019 m. gegužės 3 d., 2019 m. lapkričio 7 d., 2020 m. gegužės 15 d., 2020 m. lapkričio 4 d. ir 2021 m. vasario 9 d., situacija šeimoje nesikeičia. Atsakovas nemoka 2020 m. liepos 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo sūnui, o tėvo ir sūnaus bendravimas yra epizodiškas, daugiau paties vaiko iniciatyva ir tik socialiniuose tinkluose (vaikas nurodo, kad tėvas jam parašo labai retai, niekada neskambina). 2020 metais tėvas, gyvenantis Švedijoje, kelis kartus buvo grįžęs į Lietuvą, tačiau sūnaus R. R. neaplankė, jam nepaskambino. Vaikas jautriai išgyvena dėl to, kad tėvas jam neskambina, juo nesidomi. Teigiama, kad nepilnamečiui R. R. yra diagnozuotas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas bei patirtų emocijų vaikystėje sutrikimas. Vyrauja permainingos emocijos ir elgesys, stebimos dažnos kentėjimo ir liūdesio išveikos. Pasireiškia ribiniai asmenybės ypatumai, dažna verbali agresija, po ja slepiasi padidintas dėmesio poreikis. Vaikino menka savivertė. Nepilnametis reguliariai lankosi pas psichiatrą, vartoja medikamentus, jam teikiama psichologo pagalba. Tvirtina, jog atsakovas ir toliau išlieka nusišalinęs nuo sūnaus auginimo ir priežiūros, nors buvo išreiškęs norą atkurti ryšį su vaiku, nededa realių tam pastangų. Atsakovas vaikui savo iniciatyva neskambina, parašo labai retai, grįžęs į Lietuvą jo neaplankė, dėl tokio atsakovo elgesio vaikui yra daroma žala. Darytina išvada, kad atsakovas nėra motyvuotas keisti gyvenimo būdo ir siekti susigrąžinti sūnų. Dėl atsakomybės, tėvystės įgūdžių ir noro auginti sūnų stokos, atsakovas negeba deramai pasirūpinti sūnumi ir nėra duomenų, kurie leistų daryti pagrįstas prielaidas, kad situacija ateityje galėtų pasikeisti. Akivaizdu, kad laikinas tėvo valdžios apribojimas neatliko prevencinės auklėjamosios funkcijos, todėl neterminuotas tėvo valdžios ribojimas atsakovui yra neišvengiamas ginant nepilnamečio R. R. teises ir teisėtus interesus. 

Be to, ieškinyje nurodoma, kad yra visos sąlygos T. R. taikyti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą, kadangi tokia situacija yra užsitęsusi ir šiuo metu nėra jokio pagrindo manyti, kad padėtis galėtų pasikeisti. Neterminuotas tėvo valdžios apribojimas labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, užtikrins objektyvų ir visapusišką vaiko teisių įgyvendinimą. Ieškovo duomenimis, nepilnametis preliminariai nuo 2018 metų spalio mėnesio, kai atsakovas išvyko gyventi ir dirbti į Švediją, gyvena atskirai nuo tėvo T. R. ir nepatiria jo meilės bei rūpesčio. Ieškovo vertinimu, atsakovas būdamas sveikas ir darbingas vyras, turėjo pakankamai laiko imtis realių veiksmų, kad pakeistų situaciją šeimoje, pagerintų savo finansinę situaciją ir siektų susigrąžinti sūnų į šeimą. Akivaizdu, kad laikinas tėvo valdžios apribojimas neatliko prevencinės, auklėjamosios funkcijos, todėl neterminuotas tėvo valdžios ribojimas atsakovui yra neišvengiamas ginant nepilnamečio R. R. teises ir teisėtus interesus, užtikrins objektyvų ir visapusišką vaiko teisių įgyvendinimą. Atsakovas žinodamas ir suvokdamas, kad turi pareigą sūnų auginti, prižiūrėti, auklėti bei materialiai išlaikyti, sąmoningai nevykdo šių pareigų. Atsakovas neįgyvendina tėvų valdžios.

Trečiasis asmuo Ukmergės globos centras atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Pranešimai dėl atsiliepimų pateikimo jam buvo įteikti tinkamai.

Atsakovas T. R. pateikė priešieškinį, kuriame prašo: atmesti ieškovo ieškinį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo; pratęsti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimu laikinai apribotą tėvo T. R. valdžią nepilnamečiam sūnui R. R..

Priešieškinyje nurodo, kad su ieškovo – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškiniu nesutinka. Jis, T. R., nori susigrąžinti sūnų R. R. į šeimą. Iš ieškinyje pateiktų duomenų akivaizdu, kad bandė sūnų susigrąžinti į šeimą, tačiau nepavyko. 2018 m. vasario mėnesį su sūnumi R. buvo apsigyvenę nuomojamame bute, vėliau sūnus R. gyveno pas močiutę J. R.. Tuo metu jis neturėjo nei finansinių galimybių, nei tinkamo būsto susigrąžinti sūnų R. į šeimą. 2018 m. rugsėjo 28 d. išvyko dirbti ir gyventi į Švediją. Jam reikėjo laiko, kad susirasti nuolatinį darbą, išsinuomoti būstą. Šiuo metu Švedijoje gyvena su šeima: S. R. ir vaikais: V. R., gimusia (duomenys neskelbtini), ir V. R., gimusiu (duomenys neskelbtini). Su S. R. santuoka yra nutraukta, tačiau jie vėl gyvena kartu. S. R. Švedijoje dirba valymo firmoje, jos gaunamas darbo užmokestis yra apie 1300,00 Eur per mėnesį. Vaikai V. ir V. iki 2020 m. rugsėjo 29 d. mokėsi Ukmergės Senamiesčio progimnazijoje, nuo 2020 m. lapkričio 1 d. vaikai gyvena ir mokosi Švedijoje. Vaikams mokykloje buvo sudarytos sąlygos išmokti švedų kalbą: savivaldybė skyrė vertėją, vieną kartą į savaitę vyko pamokos lietuvių kalba, kad vaikai nepamirštų gimtosios lietuvių kalbos. Jis, T. R., Švedijoje dirba įmonėje – (duomenys neskelbtini), pašto adresas: (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. spalio 1 d. ventiliacijos ir skardų montuotoju. Jo gaunamos pajamos yra 2000,00 – 3500,00 Eur per mėnesį, priklausomai nuo išdirbtų valandų skaičiaus. Nuomojasi būstą adresu: (duomenys neskelbtini) aukštas, apie 60 kv.m., butas trijų kambarių su visais patogumais. Moka 5000 kronų (500,00 Eur) per mėnesį. Teigia, jog pradėjo mokėti teismo priteistą išlaikymą sūnui R. 2021 m. spalio 28 d. S. R. pervedė Ukmergės globos skyriui 50,00 Eur išlaikymui skirtas lėšas į Ukmergės globos namų sąskaitą. Tvirtina, jog jo ryšys su sūnumi R. yra artimas, nebuvo nutrūkęs. Iki 2021 m. rudens neturėjo galimybės paimti sūnų R. pas save, gal todėl jo bendravimas su vaiku nevyko taip, kaip norėjo. Jam užtruko laiko, kad įsitvirtinti Švedijoje: turėti nuolatinį darbą, išsinuomoti tinkamą būstą. Šiuo metu tokią galimybę turi. Jo ir sūnaus R. ryšys nuo 2021 m rudens yra labai artimas. Jis skambina sūnui 3-4 kartus per savaitę, bendrauja per Skype, vaizdo kamerą. Savaitgaliais bendrauja visi, t.y. jis, T. R., sūnus R. ir vaikai V. ir V. Sūnaus R., jo brolio V. ir sesers V. santykiai yra artimi, jie bendrauja tarpusavyje. Jis skambina į Ukmergės globos namus, kad sužinoti, kaip sekasi sūnui R. Jam yra  žinoma sūnaus R. nuomonė: jis nori išvykti pas savo tėvą (atsakovą T. R.) gyventi ir mokytis į Švediją. Jam, T. R., dar yra reikalingas laikas, kad galėtų paimti sūnų pas save į Švediją. Pageidautų vasarą paimti sūnų R. pasisvečiuoti į Švediją, kad jis susipažintų su aplinka, su broliu ir seserimi, susipažintų su mokslo įstaiga, kurioje mokysis. Dėl šių priežasčių, tikslinga pratęsti 2020 m. liepos 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-l033-759/2020 laikinai apribotą tėvo valdžią.

Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė atsiliepimą į atsakovo T. R. priešieškinį, kuriame su priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

Nurodo, kad atsakovui buvo žinoma, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovui ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, pateikiant teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese. Nesikeičiant šeimos situacijai, dėl ko buvo priimtas sprendimas laikinai apriboti tėvo valdžią, tėvo valdžia vaiko atžvilgiu gali būti apribota neterminuotai pagal ieškovo ieškinį. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-l033-759/2020 buvo laikinai apribota atsakovo T. R. tėvo valdžia nepilnamečio sūnaus R. R. atžvilgiu. Iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui po 200,00 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Pažymi, kad nepilnametis R. R. nuo 2018 metų spalio mėnesio negyvena su savo biologiniu tėvu ir nepatiria jo rūpesčio ir dėmesio. Atsakovas T. R., palikęs sūnų be įstatyminio atstovo, išvyko dirbti į Švediją ir atsisakė pasirūpinti savo nepilnamečiu sūnumi, o pats nepilnametis išreiškė norą visam laikui gyventi globos įstaigoje, kadangi tėvas juo nesirūpina, nesidomi. Tikėtasi, jog laikinas tėvo valdžios apribojimas, kaip prevencinė priemonė, paskatins atsakovą bendradarbiaujant su specialistais, pakeisti savo gyvenimą iš esmės ir įrodyti, kad gali savarankiškai auginti ir auklėti savo nepilnametį sūnų R. R., rūpintis jo ugdymu, užtikrinti jo dvasinę ir fizinę gerovę, jį išlaikyti ir paruošti savarankiškam gyvenimui visuomenėje, nes priešingu atveju, atsakovui tėvo valdžia gali būti apribota neterminuotai. Pažymi, kad nuo 2020 m. liepos 2 d. priimto Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimo dėl laikino tėvo valdžios apribojimo praėjo pakankamai laiko, kad atsakovas T. R., siekdamas pakeisti savo gyvenimo būdą ir elgesį, imtųsi realių, aktyvių veiksmų susigrąžinti sūnų R. R. į šeimą. Nuolatinis nepilnamečio globėjas - Ukmergės globos centras 2021 m. lapkričio 23 d. pateikė teismui naujausią informaciją, kad atsakovas iki 2021 metų spalio mėnesio visiškai neteikė sūnui R. R. priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis ir tik 2021 m. spalio mėnesį, atsakovo buvusi sutuoktinė S. R. pervedė vienkartinę 50,00 eurų sumą, o bendravimas su vaiku buvo nereguliarus, dažniausiai vaiko iniciatyva, tuo tarpu atvykęs į Lietuvą, viešėdamas pas giminaičius, atsakovas susitikti su vaiku neatvyko. Pažymėtina, kad dėl tokio atsakovo elgesio, neištesėtų duotų vaikui pažadų, nepilnametis R. R. dažnai nusivilia atsakovu bei skaudžiai išgyveno dėl įvykio, kai atsakovas būdamas Lietuvoje, neaplankė jo. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas paskutinį kartą kontaktinį, „gyvą“ susitikimą su sūnumi turėjo 2019 metų vasarą, kai pats vaikas atėjo aplankyti močiutės, o tuose namuose buvo ir atsakovas. Iš Skyriaus turimų duomenų matyti, kad atsakovo nuotoliniu būdu vykstantis bendravimas su vaiku yra paviršutiniškas, kadangi vaiko tėvas nesidomi vaiko sveikata, jo ugdymusi, pasiekimais, rūpesčiais, o bendraujant dažnai yra duodami pažadai. Pažymi, kad Ukmergės socialinių paslaugų centro T. R. sudaryto pagalbos plano vienas iš įpareigojimų yra kurti artimus santykius su sūnumi R., t.y. atsakovas yra skatinamas atkurti ir palaikyti nuolatinį ryšį su R., domėtis jo savijauta, elgesiu, pasiekimais mokykloje ir nežadėti vaikui to, ko nežino ar galės ištesėti. Kaip matyti iš pagalbos plane pateikiamų duomenų, atsakovas visgi nesilaiko paskirto įpareigojimo, o nepilnametis pyksta, skaudžiai išgyvena dėl tėvo pažadų pasiimti berniuką gyventi pas save į Švediją. Ukmergės globos centras taip pat nurodo, kad atsakovo bendravimas su specialistais yra retas (1 kartas į 2-3 mėnesius).

Trečiasis asmuo Ukmergės globos centras pateikė atsiliepimą į atsakovo T. R. priešieškinį, kuriame su priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

Nurodo, kad R. R. Ukmergės globos centre gyvena nuo 2018 m. spalio 15 d. Pastebima, kad T. R. ketinimai R. atžvilgiu epizodiški: bendradarbiavimas su Ukmergės globos centro Vilties bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojais yra retas (1 kartas į 2-3 mėnesius), su R. bendravimas nereguliarus, dažniausiai vaiko iniciatyva, vaikas dažnai nusivilia, kadangi T. R. neištęsi vaikui duotų pažadų. T. R. lankydamasis Lietuvoje vaiko neaplankė, ko pasėkoje, R. skaudžiai išgyveno, nes žinojo, kad tėtis buvo grįžęs ir lankėsi pas giminaičius. T. R. nemokėjo jam teismo priteisto nepilnamečio sūnaus išlaikymo periodinėmis išmokomis (po 200,00 Eur), tik 2021 m. spalio mėnesį S. R. pervedė 50,00 E. R. R. išlaikymui. Kadangi situacija ilgą laiką nesikeičia, o apribojus tėvo valdžią R. R. atžvilgiu galimybė T. R. bendrauti su vaiku ir kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios ribojimo panaikinimo išlieka, mano, kad T. R. yra tikslinga riboti tėvo valdžią R. R. atžvilgiu.

Ieškovo pagal ieškinį, atsakovo pagal priešieškinį atstovė R. G. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus bei atsiliepime į priešieškinį nurodytas aplinkybes. Prašė ieškinį tenkinti, atsakovo priešieškinį dėl laikino tėvo valdžios apribojimo atmesti.

Papildomai nurodė, kad  po laikino tėvo valdžios apribojimo situacija nepasikeitė, atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas, nesiėmė veiksmų, kad susigrąžintų sūnų į savo šeimą. Vaikas jautriai reaguoja į aplinkos pasikeitimus. Atsakovas nesidomi vaiku, neteikia išlaikymo. Pastarojo bendravimas su vaiku suaktyvėjo tik pateikus ieškinį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo. Išlaikymui skyrė tik po 50,00 Eur už 2021 m. spalio ir lapkričio mėnesį, nors atsakovo šeimos pajamos yra apie 3000,00 Eur., tad atsakovas turėjo galimybes teikti priteistą išlaikymą. Vertina, jog toks atsakovo elgesys (motyvacijos stoka, abejingumas) rodo, kad atsakovas tenkina tik savo poreikius, nėra suinteresuotas tėvo valdžios išsaugojimu. Pats nepilnametis vaikas išreiškia nusivylimą tėvu, norą tik bendrauti, palaikyti ryšį, lankytis atostogų metu, be ne nuolatinai gyventi kartu su tėvu užsienio valstybėje. Be to, vaikui nustatytas tiek elgesio, tiek emocijų sutrikimas. Berniukui reikalinga speciali pagalba, ypatingas dėmesys. Specialistams veikiant kartu, įvyko teigiamas pokytis vaiko elgesyje.

Atsakovas pagal ieškinį, ieškovas pagal priešieškinį T. R. ir jo atstovė advokatė V. B. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Palaikė priešieškinyje nurodytas aplinkybes.

Atsakovas pagal ieškinį, ieškovas pagal priešieškinį T. R. papildomai nurodė, kad siekia susigrąžinti vaiką, tai yra pageidauja pasiimti pas save į Švediją atostogų metu, aktyviau palaikyti ryšį. 2018 m. spalio 1 d. išvyko į Švediją, kur pradėjo dirbti. Jo gaunamas darbo užmokestis yra 2300,00 – 2400,00 Eur per mėnesį. Buvusi sutuoktinė su kuria kartu gyvena, dirba nuo 2021 m. balandžio mėnesio. Pastarosios vidutinis darbo užmokestis sudaro apie 1300,00 Eur. Bendros šeimos pajamos yra apie 3500,00 Eur. Už būsto nuomą sumoka apie 1000,00 Eur. Pragyvenimui lieka apie 2500,00 Eur. Daug kainuoja kelionės išlaidos į darbą, maistas, vaikų rūbams taip pat reikalingi pinigai. Negali paaiškinti dėl kokių priežasčių nemokėjo vaikui išlaikymo. Yra sumokėjęs po 50,00 Eur 2021 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais. Paskutinį kartą sūnų matė 2021 m. gruodžio mėnesį. Nuo išvykimo į Švediją 2018 m. spalio 1 d., su sūnumi buvo susitikęs du kartus, kiti planuoti susitikimai neįvyko dėl Covid pandemijos. Buvo nupirkęs vaikui bilietus, kad atvyktų į Švediją, tačiau dėl pandemijos to nebuvo įmanoma padaryti. Su sūnumi nuolat (du, tris kartus per savaitę) bendrauja elektroninėmis ryšio priemonėmis, jie kalbasi. Intensyvus bendravimas prasidėjo nuo 2021 m. spalio mėnesio. Anksčiau nesiekė dažnai bendrauti, nes sūnus jautė pyktį, kad negali kartu gyventi. Sūnus palaiko ryšį tiek su jo buvusia žmona, tiek su broliu ir seserimis. Siekdamas, kad sugrįžtų sūnų į šeimą, jis pradėjo daugiau bendrauti su vaiku, domėtis sveikata, mokslais. Norėtų, kad būtų pratęstas laikinas apribojimas, o netaikytas neterminuotas, nes nori vaiką atsivežti pas save į Švediją atostogoms. Nenori, kad jo ir vaiko ryšys visiškai nutrūktų. Skambina sūnaus R. auklėtojoms kartą per mėnesį, teiraujasi dėl sveikatos, mokslų. Planuoja teikti vaikui išlaikymą, yra jam nupirkęs batų, rūbų, kompiuterį.

Atsakovo pagal ieškinį, ieškovo pagal priešieškinį T. R. atstovė - advokatė Virginija Budevičienė papildomai nurodė, kad atsakovas turi galimybę susigrąžinti sūnų R. R. į šeimą. Paties atsakovo gyvenimas buvo sudėtingas: nutraukė santuoką, išvyko dirbti. Tikėjosi užsidirbti, susitvarkyti gyvenimą ir vaiką pasiimti pas save. Atsakovas su sūnumi nebendravo, nes sūnus klausdavo, kada jį pasiims. Tuo metu atsakovo materialinė padėtis dar nebuvo gera. Atsakovo teigimu, galimybė sūnų pasiimti pas save atsirado tik 2021 metais. Atsiradus tokiai galimybei, bendravimas suaktyvėjo. Pratęsus laikiną tėvo valdžios apribojimą, T. R. turėtų galimybę išklausti tėvystės įgūdžių ugdymo mokymus, kurie nebuvo organizuoti dėl atsakovo gyvenimo užsienio valstybėje. Teigiamas poslinkis įvyko, atsakovas nupirko vaikui dovanų, buvo atvykęs aplankyti, domisi sūnaus pasiekimais, sveikata. Tikslinga sudaryti galimybę atsakovui pakeisti savo elgesį ir pratęsti laikiną tėvo valdžios apribojimą. Pats nepilnametis nepageidauja, kad jam būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia.

Trečiojo asmens Ukmergės globos centro atstovas Vygantas Kaselis palaikė atsiliepime į priešieškinį nurodytas aplinkybes. Prašė tenkinti ieškovo ieškinį, atsakovo priešieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad R. su tėčiu T. R. iki 2021 m. spalio mėnesio bendravo tik epizodiškai. Po spalio mėnesio bendrauja kelis kartus per savaitę elektroninėmis ryšio priemonėmis. Su globos centro darbuotojomis bendraudavo vieną kartą per 2-3 mėnesius, paskutiniu metu bendravimas yra padažnėjęs. Vaikas pyksta ant tėčio, nes pastarasis neištesi pažadų. Turimais duomenimis, tėtis buvo grįžęs iš Švedijos į Lietuvą, tačiau sūnaus neaplankė, dėl ko vaikas labai išgyveno. Išlaikymui sumokėjo tik tris kartus po 50,00 Eur (2021 m. spalio mėnesį, lapkričio mėnesį, 2022 m. pradžioje). Taip pat nupirko sportinius batus, sportinius rūbus ir kompiuterį. Mano, kad tikslinga neterminuotai apriboti tėvo valdžią sūnui R. Vaikas yra suplanavęs savo ateitį, yra pakankamai suaugęs, numatęs, ką toliau veiks, kaip toliau gyvens. Nuo 2018 m., kuomet R. buvo apgyvendintas globos centre, tėtis su sūnumi buvo susitikęs tik du kartus. Dėl tėvo elgesio vaikas patyrė daug emocinių išgyvenimų, vaiko savijautai turi įtakos atsakovo elgesys – netesimi pažadai. Dėl atsakovo veiksmų vaikas patiria žalą.

Liudytoja I. Z. paliudijo, kad ji yra psichologė - psichoterapeutė. Tik atvykus R. į globos centrą, paaiškėjo, jog vaikas turi emocijų ir elgesio sutrikimų. R. neigiamas emocijas, ypatingai pyktį, iššaukė santykio su tėvu nebuvimas, nesaugus prieraišumas, emocinių poreikių netenkinimas kai to labai reikėjo. Ji (liudytoja) kalbasi su vaiku kiekvieną savaitę. R. emocijos yra nurimę, elgesys pasikeitęs. Jaučiasi saugesnis, stipriau  pasitiki savimi ir kitais. Yra prisirišęs prie globos centro darbuotojų, prie draugų. Vaikas norėtų pas tėtį tik viešėti, bet ne nuolat gyventi. R. liūdina tėčio elgesys, berniukas pavargo tikėtis iš tėčio kitokio gyvenimo, kitokio požiūrio į jį. Vaikas mano, kad gyvendamas globos namuose bus labiau aprūpintas, nei gyvendamas su tėčiu. Jaučiamas nepasitikėjimas, nuovargis, netikėjimas, kad jo svajonės išsipildys. Vaikas pavargo laukti tėčio dėmesio, pastarojo aktyvių veiksmų. Sūnus apie dešimt metų tikėjosi ir laukė, kad tėtis susigrąžintų jį į savo šeimą.

Liudytoja E. K. paliudijo, kad ji dirba Ukmergės globos centre, yra socialinė darbuotoja. Vaiką R. R. pažįsta nuo jo atvykimo į globos centrą dienos. Berniuku tėtis nesirūpino. Vaikas išgyveno didelį stresą, sunkią adaptaciją. Bendruomeniniuose namuose „Viltis“ R. gyvena nuo 2019 m. lapkričio mėnesio. Tėtis berniuką pirmą kartą aplankė tik 2020 m. gruodžio mėnesį. R. tėtį myli, norėtų, kad viskas būtų kitaip. Tačiau, būdamas 15 metų amžiaus, jau suvokia situaciją. Paskutinio pokalbio metu R. išreiškė norą gyventi nuolatinai globos centre, tačiau su tėčiu matytis, bendrauti. Vaikas tėčiu nusivylęs, nes nuo 2019 metų jam nuolat žada, kad pasiims kartu gyventi, tačiau pažadų netęsi. Emocinio ryšio tarp tėčio ir vaiko nėra. Dažnai vaikui pasireiškia emociniai elgesio sutrikimai po bendravimo su tėčiu. Atsakovas T. R. retai paskambina globos centro darbuotojoms pasiteirauti apie vaiką, jo mokslus, elgesį. R. labai sudėtingi pasikeitimai, nes jis turi specialių poreikių. Susidūręs su sunkumais, reaguoja karštai. Berniukui sudėtinga keisti aplinką. Ji (liudytoja) kalbėjosi su R., berniukas jai sakė, kad bendravimas su tėčiu nėra dažnas. Atvykęs į Lietuvą, atsakovas savo sūnaus net neaplankė. Bendravimas suaktyvėjo tik pradėjus teismo procesą.

Liudytoja L. M. paliudijo, kad ji yra atsakovo šeimos atvejo vadybininkė. Atsakovo šeima nuo 2016 m. gegužės 30 d. yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų auginančių vaikus apskaitą. Šeimai buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. 2018 metais pradėtas atvejo vadybos procesas. Atsakovui išvykus į užsienį, socialinių paslaugų teikimas buvo nutrauktas, o atvejo vadyba tęsiama. Pagrindinis tikslas, kad tėčio ir vaiko santykiai būtų palaikomi, būtų bendraujama. Atsakovui gyvenant užsienyje, tėtis su sūnumi bendrauja, ryšys palaikomas. Atsakovą skatina nežadėti vaikui to, ko negalės ištesėti. Atvejo vadybos tikslai: išlaikyti tėvo ir vaiko santykį; užtikrinti, kad tėvas teiktų vaikui išlaikymą; grįžęs į Lietuvą aplankytų sūnų; bendrautų su globos centro darbuotojais. Atsakovui būtų tikslingi tėvystės įgūdžių lavinimo kursai. Jokių realių atsakovo veiksmų, kad vaikas būtų sugrąžintas į šeimą, nėra. Jai žinoma, kad atsakovas buvo atvykęs į Lietuvą, tačiau sūnaus neaplankė. Išlaikymo neteikė, tik vieną kartą pervedė 50,00 Eur sumą.

Ieškinys atmestinas.

Priešieškinis tenkintinas.

Tėvų valdžios esmę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad R. R., gimęs (duomenys neskelbtini), yra atsakovo T. R. ir K. Č. sūnus. Vaiko motina K. Č. mirė (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 2 d. nepilnametis R. R. buvo laikinai apgyvendintas Ukmergės globos centre. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. spalio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. S2-12375-1040/2018, išdavė leidimą paimti nepilnametį R. R. iš jo įstatyminio atstovo tėvo T. R.. Nepilnamečiui R. R. 2018 m. spalio 12 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu dėl vaiko laikinosios globos nustatymo Nr. 13-1529 likusiam be tėvų globos R. R. nustatyta laikinoji globa nuo 2018 m. spalio 15 d., vaiko laikinu globėju paskirtas Ukmergės globos centras. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. liepos 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1033-759/2020, buvo: 1) laikinai apribota atsakovo T. R. tėvo valdžia nepilnamečiui R. R., gimusiam (duomenys neskelbtini); 2) nustatyta nepilnamečio R. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta dabartinėje jo gyvenamojoje vietoje – Ukmergės globos centro bendruomeniniuose vaikų globos namuose „Viltis“, esančiuose adresu: Vaižganto g. 39, Ukmergės m.; 3) priteistas iš atsakovo T. R. išlaikymas nepilnamečiui R. R. po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2019 m. gruodžio 16 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 4) paskirtas nepilnamečio R. R., gimusio (duomenys neskelbtini), piniginių lėšų tvarkytoju iki teismo sprendimo dėl R. R. nuolatinės rūpybos nustatymo ir nuolatinio rūpintojo paskyrimo laikinas rūpintojas -  Ukmergės globos centras.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. liepos 2 d. sprendime, kuriuo laikinai apribota atsakovo T. R. tėvo valdžia nepilnamečiam vaikui R. R., nurodyta, kad atsakovas nuolatos ir pasikartojančiu elgesiu vengia atlikti savo pareigas ir nesirūpina vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), todėl jo kaltė pasireiškia neveikimu. Akivaizdu, kad šiuo metu atsakovas negali auginti savo nepilnamečio sūnaus ir užtikrinti jam tinkamas sąlygas vystytis ir lavėti: dėl atsakomybės, tėvystės įgūdžių ir noro auginti savo vaiką stokos atsakovas nesugeba deramai pasirūpinti vaiku. Atsakovas kaip tėvas yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus auginimo ir priežiūros. Nepaisant to, byloje yra duomenų, kurie sudaro prielaidas tikėtis, jog ateityje situacija gali gerėti. Atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko auklėjimo šeimoje principą, į tai, kad atsakovas yra išreiškęs norą atkurti ryšį su vaiku, tačiau šiuo metu neturi galimybių susigrąžinti vaiko į šeimą, jam galimai trūksta tėvystės įgūdžių, pastaruosius dvejus metus gyvena užsienyje ir ten turi nuolatinį darbą, siekia įsigyti nuosavą būstą ir apsigyventi su visa šeima, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas ieškovo prašymą tenkinti iš dalies ir laikinai apriboti atsakovo T. R. tėvo valdžią jo nepilnamečiui sūnui R. R. (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo taikymo

Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo būdo, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Tėvų pareigų nevykdymu, nesirūpinimu vaikais, pakanka konstatuoti aplinkybes, kad atsakovai savo vaikų neaugina, su vaikais praktiškai nebendrauja ir nededa jokių pastangų, kad jų ir vaikų tarpusavio ryšys būtų atkurtas, nesidomi jų ugdymu, mokymusi, nesilanko mokykloje, neteikia vaikams išlaikymo, taip pažeisdami vaikų interesus ir toks atsakovų elgesys sudaro tėvų valdžios apribojimo pagrindą.

Bylos duomenimis nustatyta, jog laikinai apribojus atsakovui T. R. tėvo valdžią jo nepilnamečiui sūnui R. R., atsakovui buvo tęsiama atvejo vadyba, teikiama socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslauga. Iš 2020 m. spalio 22 d. Vaiko globos (rūpybos) nustatymo peržiūros akto reg. Nr. 3GPA-491 matyti, kad nepilnamečiu R. R. tėvas nesidomi, jo nelanko, ryšys su vaiku išlikęs, tačiau bendravimas minimalus ir tik nuotoliniu būdu. Iš 2020 m. spalio 22 d. Globojamo vaiko aplankymo akto matyti, kad vaikas nurodo, jog su tėvu bendrauja mažai, tėvas yra išvykęs į Švediją, jo neaplanko. Vaiko globėja nurodo, kad R. palaiko ryšį su tėvu, tačiau tėvas vaiko gyvenimu mažai domisi. Metų pradžioje ir pavasarį buvo sugrįžęs į Lietuvą, tačiau savo sūnaus neaplankė. Iš 2021 m. vasario 9 d. pagalbos plano matyti, kad priežastys dėl kurių atsakovui buvo apribota tėvo valdžia, išliko nepakitusios – situacija šeimoje nesikeičia: 1) atsakovas nemoka teismo sprendimu priteisto išlaikymo sūnui; 2) tėvo ir sūnaus bendravimas yra epizodiškas, daugiau paties vaiko iniciatyva ir tik socialiniuose tinkluose (vaikas nurodo, kad tėvas jam parašo labai retai, niekada neskambina. 2020 metais tėvas, gyvenantis Švedijoje, kelis kartus buvo grįžęs į Lietuvą, tačiau sūnaus neaplankė, jam nepaskambino. Iš 2021 m. lapkričio 12 d. pagalbos plano matyti, kad šeimoje įvyko pokyčiai: T. R. su šeima gyvena ir dirba Švedijoje, gauna nuolatines pajamas. R. R. gyvena Ukmergės globos centre. T. su sūnumi bendrauja socialinių tinklų pagalba, 2021 m. spalio mėnesį į Ukmergės globos centro sąskaitą pervedė 50,00 Eur vaiko išlaikymui. Planuoja ir toliau sūnui teikti išlaikymą, esant galimybei aplankyti. T. R. norėtų, kad sūnus būtų grąžintas į šeimą. R. taip pat norėtų gyventi su šeima. Pastebimas vaikino pasikeitimas į gerą pusę – pamažu kyla pasitikėjimas savimi, atsakingumas, pakilo mokymosi pažangumas.

Be to, teismo posėdžio metu liudytoja apklausta socialinė darbuotoja E. K. nurodė, jog bendruomeniniuose namuose „Viltis“ R. gyvena nuo 2019 m. lapkričio mėnesio. Tėtis berniuką pirmą kartą aplankė tik 2020 m. gruodžio mėnesį. R. tėtį myli, norėtų, kad viskas būtų kitaip. Tačiau, būdamas 15 metų amžiaus, jau suvokia situaciją. Paskutinio pokalbio metu R. išreiškė norą gyventi nuolatinai globos centre, tačiau su tėčiu matytis, bendrauti. Vaikas tėčiu nusivylęs, nes nuo 2019 metų jam nuolat žada, kad pasiims kartu gyventi, tačiau pažadų netęsi. Emocinio ryšio tarp tėčio ir vaiko nėra. Dažnai vaikui pasireiškia emociniai elgesio sutrikimai po bendravimo su tėčiu. Ji (liudytoja) kalbėjosi su R., berniukas jai sakė, kad bendravimas su tėčiu nėra dažnas. Atvykęs į Lietuvą, atsakovas savo sūnaus net neaplankė. Bendravimas suaktyvėjo tik pradėjus teismo procesą. Teismo posėdžio metu apklausta atsakovo šeimos atvejo vadybininkė – liudytoja L. M. paliudijo, kad pagrindinis atvejo vadybos proceso tikslas – užtikrinti, jog tėčio ir vaiko santykiai būtų palaikomi, būtų bendraujama. Atsakovui gyvenant užsienyje, tėtis su sūnumi bendrauja, ryšys palaikomas. Atsakovui būtų tikslingi tėvystės įgūdžių lavinimo kursai.

Ieškovo atstovės teigimu, po laikino tėvo valdžios apribojimo situacija nepasikeitė, atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas, nesiėmė veiksmų, kad susigrąžintų sūnų į savo šeimą. Atsakovas nesidomi vaiku, neteikia išlaikymo. Pastarojo bendravimas su vaiku suaktyvėjo tik pateikus ieškinį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo. Atsakovas išlaikymui skyrė tik po 50,00 Eur už 2021 m. spalio ir lapkričio mėnesį, nors atsakovo šeimos pajamos yra apie 3000,00 Eur., tad atsakovas turėjo galimybes teikti priteistą išlaikymą. Šias ieškovo atstovės nurodytas aplinkybes patvirtino trečiojo asmens Ukmergės globos centro atstovas V. K., pasak kurio, R. su tėčiu T. R. iki 2021 m. spalio mėnesio bendravo tik epizodiškai. Po spalio mėnesio bendrauja kelis kartus per savaitę elektroninėmis ryšio priemonėmis. Su globos centro darbuotojomis bendraudavo vieną kartą per 2-3 mėnesius, paskutiniu metu bendravimas yra padažnėjęs. Vaikas pyksta ant tėčio, nes pastarasis neištesi pažadų. Turimais duomenimis, tėtis buvo grįžęs iš Švedijos į Lietuvą, tačiau sūnaus neaplankė, dėl ko vaikas labai išgyveno. Išlaikymui sumokėjo tik tris kartus po 50,00 Eur (2021 m. spalio mėnesį, lapkričio mėnesį, 2022 m. pradžioje). Taip pat nupirko sportinius batus, sportinius rūbus ir kompiuterį. Teismo posėdžio metu apklausta psichologė – psichoterapeutė I. Z. paliudijo, jog tik atvykus R. į globos centrą, paaiškėjo, jog vaikas turi emocijų ir elgesio sutrikimų. R. neigiamas emocijas, ypatingai pyktį, iššaukė santykio su tėvu nebuvimas, nesaugus prieraišumas, emocinių poreikių netenkinimas kai to labai reikėjo. Ji (liudytoja) kalbasi su vaiku kiekvieną savaitę. R. emocijos yra nurimę, elgesys pasikeitęs. Jaučiasi saugesnis, stipriau pasitiki savimi ir kitais. Yra prisirišęs prie globos centro darbuotojų, prie draugų. Vaikas norėtų pas tėtį tik viešėti, bet ne nuolat gyventi. R. liūdina tėčio elgesys, berniukas pavargo tikėtis iš tėčio kitokio gyvenimo, kitokio požiūrio į jį. Vaikas mano, kad gyvendamas globos namuose bus labiau aprūpintas, nei gyvendamas su tėčiu. Jaučiamas nepasitikėjimas, nuovargis, netikėjimas, kad jo svajonės išsipildys. Vaikas pavargo laukti tėčio dėmesio, pastarojo aktyvių veiksmų. Sūnus apie dešimt metų tikėjosi ir laukė, kad tėtis susigrąžintų jį į savo šeimą. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodo pats nepilnametis R. R.. Teismo psichologui išklausius nepilnamečio R. R. nuomonę, berniukas, kuriam pokalbio metu buvo 15 metų 7 mėnesiai, nurodė, jog ryšys su tėčiu nėra nei labai stiprus, nei silpnas. Tėtis jam visada sakydavo „aš gailiuosi“, kad negyvenu kartu ir panašiai. Bet mano, kad tėtis tiesiog pats nežino, ko jis nori. Jo (R.) santykiai su broliu, seserimi ir pamote S. R., gyvenančiais su tėčiu Švedijoje, yra artimesnis nei su tėčiu. Jis norėtų vykti gyventi ir mokytis į Švediją pas tėvą, tačiau jam greit bus šešiolika metų. Jis norėtų važiuoti kartu gyventi su tėčiu su sąlyga, jeigu tėvas pasikeistų. Tačiau mano, kad tai neįmanoma. Psichologo, išklausiusio vaiko nuomonę, teigimu, R. jaučiasi saugus Ukmergės globos centre. R. R. nesutinka su ieškovo prašymu neterminuotai apriboti T. R. tėvo valdžią sūnui.

Kaip jau buvo pažymėta, sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo būdo, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu. Priešingai nei teigia ieškovas pagal ieškinį, byloje nustatyta, kad po laikino tėvo valdžios apribojimo situacija pasikeitė: atsakovas pradėjo gauti didesnį atlyginimą, pradėjo teikti dalinį išlaikymą vaikui, yra nupirkęs rūbų, kompiuterį, dažniau bendrauja su vaiku elektroninėmis ryšio priemonėmis, domisi mokslo pasiekimais, sveikata, grįžęs į Lietuvą vaiką aplankė globos namuose, ketina berniuką nusivežti į Švediją atostogoms. Taigi, negalima teigti, jog atsakovas T. R. realių, aktyvių veiksmų, siekiant susigrąžinti sūnų į šeimą, nesiėmė. 

Priešingai, tiek atsakovas pagal ieškinį teismo posėdžio metu, tiek pats nepilnametis vaikas, jo nuomonę išklausius teismo psichologui, pripažino, jog jų bendravimas padažnėjo. Nepilnamečio R. teigimu, jis bendrauja ne tik su tėčiu, bet ir su pamote bei broliu ir seserimis, su kuriais yra net artimesnis negu su tėčiu, norėtų gyventi kartu su tėčiu Švedijoje, viešėti pas tėtį atostogų metu. Vaiko tėvo teigimu, jis ketina pilnai išlaikyti savo sūnų, kam šiuo metu turi didesnes galimybes. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog T. R. dirba Švedijoje. Gaunamas darbo užmokestis yra apie 2300,00 – 2400,00 Eur per mėnesį. Buvusi sutuoktinė su kuria kartu gyvena, dirba nuo 2021 m. balandžio mėnesio. Pastarosios vidutinis darbo užmokestis sudaro apie 1300,00 Eur. Bendros šeimos pajamos yra apie 3500,00 Eur. Už būsto nuomą sumoka apie 1000,00 Eur. Pragyvenimui lieka apie 2500,00 Eur. Daug kainuoja kelionės išlaidos į darbą, maistas, vaikų rūbams taip pat reikalingi pinigai. Pasak vaiko tėvo, intensyvus bendravimas su sūnumi prasidėjo nuo 2021 m. spalio mėnesio. Anksčiau nesiekė dažnai bendrauti, nes sūnus jautė pyktį, kad negali kartu gyventi, o jis tuo metu negalėjo suteikti sąlygų. Sūnus palaiko ryšį tiek su jo buvusia žmona, tiek su broliu ir seserimis. Siekdamas, kad sugrįžtų sūnų į šeimą, jis pradėjo daugiau bendrauti su vaiku, domėtis sveikata, mokslais. Norėtų, kad būtų pratęstas laikinas apribojimas, o netaikytas neterminuotas. Ketina vaiką atsivežti pas save į Švediją atostogoms, anksčiau tai nepavyko dėl Covid pandemijos. Jis skambina sūnaus R. auklėtojoms kartą per mėnesį, teiraujasi dėl vaiko sveikatos, mokslų.

Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog nėra pakankamai duomenų neterminuoto tėvų valdžios apribojimo taikymui. Byloje yra duomenų, kurie sudaro prielaidas tikėtis, jog ateityje situacija gali gerėti, pats nepilnametis išreiškė prašymą neapriboti jo tėčiui tėvų valdžios. Atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko auklėjimo šeimoje principą, į tai, kad atsakovas pagal ieškinį, ieškovas pagal priešieškinį yra išreiškęs norą atkurti ryšį su vaiku ir deda pastangas šio ryšio atkūrimui, tačiau šiuo metu neturi galimybių susigrąžinti vaiko į šeimą, jam galimai trūksta tėvystės įgūdžių, kurių tobulinimo kursai nebuvo organizuojami dėl pastarojo gyvenimo užsienyje, tačiau galimai bus valstybinių institucijų suorganizuoti, vaiko tėvas vis dar gyvena užsienyje ir turi nuolatinį darbą, jo šeimos pajamos padidėjo, siekia susigrąžinti sūnų į šeimą, tarp vaiko ir tėvo yra ryšys, tėvas bendrauja su savo vaiku, pradėjo teikti vaikui išlaikymą, domėtis vaiku, jo mokslais bei sveikata, todėl darytina išvada, jog esama padėtis dar gali pasikeisti. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo ieškinys atmestinas.

Dėl laikino tėvų valdžios apribojimo pratęsimo

CK 3.183 straipsnio 5 dalis numato ne tik terminuoto tėvų valdžios ribojimo keitimą neterminuotu, bet ir nustatyto terminuoto ribojimo tęsimą.

Vertintina, kad atsakovui pagal ieškinį turi būti taikomas laikinas, o ne neterminuotas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), nes jis yra proporcingas tėvo ir jo vaiko ryšiui, tėvui paliekama galimybė panaikinti nustatytą apribojimą, pradėjus tinkamai rūpintis savo vaiku pasikeitus situacijai (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą, konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Teismui konstatavus, jog nėra pagrindo neterminuotai apriboti T. R. valdžią nepilnamečiui sūnui R. R. bei nustačius, kad šiuo metu geriausiai vaiko interesai yra užtikrinami Ukmergės globos namuose, tikslinga pratęsti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. liepos 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1033-759/2020, atsakovui T. R. taikytą laikiną tėvo valdžios apribojimą (CK 3.183 straipsnio 5 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo pagal priešieškinį reikalavimas pratęsti laikiną tėvų valdžios apribojimą tenkintinas.

Atsakovui pagal ieškinį, ieškovui pagal priešieškinį išaiškintina, kad tėvas, siekiantis, kad jo tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės. Nagrinėjamu atveju tai reikštų tėvo pastangas toliau išlaikyti ryšį su vaiku, tobulinti tėvystės įgūdžius, pradėti teikti pilną išlaikymą, labiau domėtis vaiko reikmėmis, ugdymu. Be to, teismo vertinimu, būtina sukurti tinkamą vaikui gyventi aplinką ir ją išlaikyti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai).

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. vasario 11 d. pažymos Nr. (12.32Mr) PT-1248 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje sudaro 382,50 Eur. Be to, teisme patirta 10,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). 

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas T. R. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. (8.1 Mr)TP-21-1039-4525 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio išlaidų ir kitų bylinėjimosi išlaidų, be to, ieškinys yra atmestas, o priešieškinis tenkintas, todėl bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalimi, 99, 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406, 407 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti.

Pratęsti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1033-759/2020 atsakovui T. R., a.k. (duomenys neskelbtini) taikytą laikiną tėvo valdžios apribojimą nepilnamečiam vaikui R. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Per 3 (tris) darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Teisėjas                                                                                                     Rinaldas Adamonis