Civilinė byla Nr. e2-288-450/2021

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00091-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.2

                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. ir suinteresuoto asmens B. B., trečiųjų asmenų akcinės bendrovės SEB banko bei uždarosios akcinės bendrovės „VAKARŲ LIETUVOS PRAMONĖS IR FINANSŲ KORPORACIJA“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Plienas“ iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Plienas“ iškelta bankroto byla; nemokumo administratore paskirta UAB „Adminova“.

2.       Pareiškėja bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Plienas“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Adminova“, kreipėsi į teismą, prašydama BUAB „Plienas“ iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą; patvirtinti restruktūrizavimo planą.

3.       Nurodė, kad 2020 m. lapkričio 3 d. kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą pritarti restruktūrizavimo plano projektui ir įpareigoti administratorę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos kreiptis į teismą su prašymu iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą.

                                II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi atmetė BUAB „Plienas“ prašymą iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą bei prašymą dėl BUAB „Plienas“ likvidavimo dėl bankroto.

5.       Pasak teismo, byloje nėra ginčo, kad BUAB „Plienas“ turi finansinių sunkumų, nes jai iškelta bankroto byla, t. y. įmonė yra nemoki, finansiniai sunkumai nuo bankroto bylos iškėlimo iki šios dienos tik didėja. Bendrovės kreditorių reikalavimai nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t. y. 2020 m. kovo 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. padidėjo 2,689 mln. Eur (nuo 20 520 344 Eur iki 23 209 598,06 Eur). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) duomenimis 2020 m. spalio 22 d. einamųjų įmokų įsiskolinimas sudarė 29 292 Eur. BUAB „Plienas“ nėra likviduojama dėl bankroto.

6.       Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. sausio 7 d. nutartimi UAB „Plienas“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, kurią nutraukė 2011 m. rugpjūčio 19 d. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi dar kartą iškėlė UAB „Plienas“ restruktūrizavimo bylą. Kadangi UAB „Plienas“ restruktūrizavimo plano neįvykdė, kreditorių sprendimu, Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 1 d. nutraukė restruktūrizavimo bylą. Nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 5 metai, todėl juridiniam asmeniui restruktūrizavimo byla gali būti iškelta tik kartu patvirtinant restruktūrizavimo planą, kurį teismas vertino.

7.       Teismo vertinimu, restruktūrizavimo plano projekte išsamiai nepasisakyta apie nuostolių susidarymo priežasčių pašalinimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad bendrovė planuoja išnuomoti arba parduoti dalį savo nekilnojamojo turto, tačiau restruktūrizavimo planas nėra pagrįstas realiomis sutartimis, o tuo pačiu, augančios pajamos bendrovės restruktūrizavimo laikotarpiu yra tik prognozuojamos, t. y. abejotinas įmonės mokumo atkūrimas, veiklų išsaugojimas ir tolimesnis vystymas bei tapimas konkurencinga įmone rinkoje.

8.       Teismo nuomone, plane nurodyta, kad optimistinis scenarijus yra 4 metų restruktūrizavimo proceso trukmė, tačiau nenurodytas pesimistinis scenarijus, jei įmonė negalėtų padengti visų finansinių reikalavimų per optimistinį 4 metų terminą, kokių veiksmų ji imtųsi. Restruktūrizavimo plane neatsižvelgta į dabartinę pasiūlą ir paklausą atitinkamoje produkto rinkoje (didelė pasiūla ir aktyvi konkurencija nekilnojamojo turto rinkoje), neįvertintos neigiamos pasekmės nekilnojamojo turto rinkoje dėl valstybėje įvesto karantino COVID–19 infekcijai suvaldyti, lėtesnis gyventojų pajamų augimas. Plano projekte neatsižvelgta į tai, kad pastaraisiais metais dėl sugriežtėjusių taisyklių skolinimas tapo tvaresnis, o suteikiamų paskolų apimtys – kur kas mažesnės nei prieš praėjusią krizę (2008 m.).

9.       Restruktūrizavimo plano projekte nepateikta detali informacija apie debitorinių įsiskolinimų susidarymo laikotarpį, atliktus veiksmus dėl skolų išieškojimo, numatomus dengimo terminus, tvarką bei realias jų atgavimo galimybes.

10.       Teismas nustatė, kad BUAB „Plienas“ per ketverius restruktūrizavimo metus numato padengti 10,997 mln. Eur finansinių reikalavimų, o likusią reikalavimų dalį arba atidėti po restruktūrizavimo proceso, arba nurašyti, nors plane nepateikta informacija, jog šių priemonių taikymui yra gauti atitinkamų kreditorių pritarimai. Restruktūrizavimo plano projekte numatyta, kad BUAB „Plienas“ turėtų sugeneruoti įplaukų 10,285 mln. Eur, o patirti 740 tūkst. Eur išlaidų, todėl teismas vertino, jog visų 23,210 mln. Eur planuojamų sumokėti finansinių reikalavimų BUAB „Plienas“ nepavyks padengti, nepavyks padengti ir plane nurodytų 10,997 mln. Eur.

11.       Teismas pažymėjo, kad restruktūrizavimo plano projekte nenumatyti BUAB „Plienas“ akcininkų įnašai į restruktūrizavimo procesą. Plano projekte pažymėta, kad BUAB „Plienas“ planuoja ieškoti investuotojų, paaiškinama, jog tiksliai nėra aišku, kada bus pritrauktas investuotojas, kokios bus investavimo sąlygos, kokia galimo pelno dalis atitektų BUAB „Plienas“ už tolimesnio projekto administravimą. Pasak teismo, toks finansinės informacijos parengimas remiasi hipotetinėmis prielaidomis apie įvykius ateityje ir vadovybės veiksmus, kurie nebūtinai įvyks ar bus įvykdyti.

12.       Iš restruktūrizavimo plano projekto teismas nustatė, kad 2020 m. kovo 10 d. duomenimis, atsakovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas, t. y. – 1 384 959 Eur, kitaip tariant, visi įsipareigojimai, atsiradę 2020 m. vertinami kaip labai rizikingi. Turint neigiamą nuosavą kapitalą nuo 2018 m., BUAB „Plienas“ ūkinę veiklą vykdo tik kreditorių pinigais, todėl kreditoriai faktiškai nebetenka galimybių atgauti paskolintas lėšas. 2018 m., 2019 m. veiklos nuostoliai tik didėjo, tačiau BUAB „Plienas“ akcininkai, vadovas nesiėmė ir neketina imtis priemonių dėl nuosavo kapitalo atkūrimo.

13.       BUAB „Plienas“ dirba tik vienas darbuotojas, o restruktūrizavimo plano projekte nėra išsakytos pozicijos dėl darbo vietų skaičiaus didinimo, tik nurodyta, kad darbuotojų skaičius priklausys nuo vykdomo darbo / sutarčių apimčių. Tačiau teismui nėra pateikta nei vienos realios sutarties. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu, kai buvo keliamas klausimas dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo, bendrovės akcininkas ir direktorius G. B. patvirtino, jog bendrovės turtas – butai parduodami nuostolingai.

14.       Teismas iš pateikto restruktūrizavimo plano projekto negalėjo daryti išvados, kad bus atkurtas BUAB „Plienas“ gyvybingumas, t. y. sėkmingai vykdoma komercinė veikla, įvykdyti skoliniai įsipareigojimai ne tik dominuojantiems kreditoriams, bet ir kitiems kreditoriams. Teismo nuomone, jokios esminės faktinės aplinkybės, galėjusios nulemti restruktūrizavimo bylos iškėlimą, nėra pasikeitusios. Teismas sprendė, kad byloje nėra įrodytos visos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 24 straipsnyje numatytos restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos (juridinis asmuo negali atkurti gyvybingumo), o be to, restruktūrizavimo planas neatitinka JANĮ 104 straipsnio reikalavimų, todėl netenkino prašymo iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą.

15.       Kadangi BUAB „Plienas“ kreipėsi į teismą su prašymu iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą, teismas sprendė, kad neliko visų sąlygų pripažinti įmonę bankrutavusia ir priimti nutartį ją likviduoti, todėl prašymą dėl BUAB „Plienas“ likvidavimo dėl bankroto atmetė. 

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

16.       Ieškovas G. B. ir suinteresuotas asmuo B. B. atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymą iškelti restruktūrizavimo bylą bei nutraukti bankroto bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1.                      Teismas, vertindamas restruktūrizavimo plano projektą, vadovavosi Europos Komisijos Komunikato „Gairės dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti“ Nr. 2014/C 249/01 (toliau – Gairės) nuostatomis, nors Gairės nėra privalomojo taikymo teisės aktas. Teismas turėjo vadovautis JANĮ.

16.2.                      Restruktūrizavimo planas patvirtina įmonės gyvybingumą bei objektyvias galimybes įvykdyti finansinius įsipareigojimus. Įmonė ketina tęsti veiklą nekilnojamojo turto srityje, realizuoti nekilnojamąjį turtą, o gautas pajamas panaudoti skoloms dengti. Įmonė, pasitelkdama investuotojus, ketina toliau vykdyti Gandrališkių projektą ir iš jo sugeneruoti 19 mln. Eur pelną, kurio dalis būtų panaudota atsakovės finansiniam stabilumui atkurti, taip pat projektas užtikrintų veiklos tęstinumą ir suteiktų galimybę sėkmingai veikti rinkoje. Nepavyktus rasti investuotojo, plane numatytas pirkėjo teisių ir pareigų pagal 2004 m. balandžio 20 d. Jungtinės veikos sutartį pardavimas.

16.3.                      Planas parengtas atsižvelgiant į aplinkybes, lėmusias ankstesnių restruktūrizavimo procesų nesėkmę. Šiam procesui pritaria dauguma kreditorių. Dominuojantys kreditoriai AB SEB bankas ir UAB „VAKARŲ LIETUVOS PRAMONĖS IR FINANSŲ KORPORACIJA“ sutinka suteikti nuolaidų, kurių suma siekia 12 212 920,52 Eur. Taigi aplinkybės dėl ko nepavyko ankstesnis restruktūrizavimo procesas yra pašalintos.

17.       Trečiasis asmuo AB SEB bankas atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir bankroto bylos nutraukimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1.                      Teismas neįvertino, kad restruktūrizavimo procese antros eilės kreditorių reikalavimai bus patenkinti plane nurodytomis dalimis, o bankroto procese kreditorių padėtis būtų daug prastesnė tiek laiko, tiek ir skirstomų lėšų prasme.

17.2.                      Teismas neįvertino situacijos specifiškumo, kai restruktūrizavimo siekiama įmonei esant bankroto procese, todėl teismo išvados dėl finansinių įsipareigojimų didėjimo nėra aktualios ir negali būti taikomos esamai situacijai.

17.3.                      Teismo reikalavimas planą pagrįsti realiomis sutartimis yra neįgyvendinamas, nes JANĮ reglamentuoja administratorės įgaliojimus dėl sutarčių sudarymo, o įmonės dalyvis – savininkas bankroto procese neturi jokių galimybių sudaryti sutartis.

17.4.                      Teismas turėjo nustatyti ne faktinį įmonės gyvybingumą, kuris realiai neįmanomas esant iškeltai bankroto bylai, tačiau vertinti planą kaip galimybę įmonei atstatyti gyvybingumą ir atnaujinti veiklos vykdymą.

17.5.                      Teismas neišsamiai įvertino kreditorių nuolaidas, dėl ko klaidingai suprato bendrą finansinių reikalavimų mažėjimą bei finansinių reikalavimų dengimo perspektyvas, nes pritaikius nuolaidas dengiamų reikalavimų suma sumažėja iki 10 997 000 Eur, tai leidžia įmonei visą įsiskolinimų sumą padengti. Bendrovės restruktūrizavimas kreditoriams yra naudingesnis, nes jo metu būtų patenkinti 10 997 000 Eur dydžio reikalavimai, kai bankroto atveju bus patenkinti įsiskolinimai tik 6 282 000 Eur sumai.

17.6.                      Kreditorių, kurie įmonei suteikia nuolaidas, bendra patvirtintų finansinių reikalavimų suma sudaro 92,12 proc., tai leidžia konstatuoti pasikeitusias aplinkybes. Didžioji dalis kreditorių pritaria įmonės restruktūrizavimui, o mažumos kreditorių teisės apsaugomos jų reikalavimų tenkinimu, plane numatytomis priemonėmis.

18.       Trečiasis asmuo UAB „VAKARŲ LIETUVOS PRAMONĖS IR FINANSŲ KORPORACIJA“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymą iškelti restruktūrizavimo bylą bei nutraukti bankroto bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1.                      Bendrovė turi aiškų planą tolimesnės veiklos vykdymui ir pelno generavimui. Lyginant kreditorių gaunamą naudą, restruktūrizavimo metu tenkinami 10 997 000 Eur kreditorių finansiniai reikalavimai, bankroto metu – 6 282 000 Eur. Kreditoriams suteikiant 12 212 920,52 Eur nuolaidų, restruktūrizavimo metu bus patenkinti likę finansiniai reikalavimai (10 996 677,54 Eur), t. y. restruktūrizavimo planas įvykdytas ir bendrovės mokumas atkurtas.

18.2.                      Teismo išvada dėl kreditorių finansinių reikalavimų didėjimo yra nepagrįsta, nes padidėjimas susidarė dėl papildomai paskaičiuotų delspinigių / palūkanų, nutraukus ankstesnį restruktūrizavimo procesą, t. y. finansinių reikalavimų didėjimas buvo nulemtas objektyvių procesinių aplinkybių, o ne įmonės veiklos rezultato.

18.3.                      Teismas neįvertino, kad įmonė iki šiol vykdo ūkinę komercinę veiklą, kurią ketina plėtoti ir toliau, tai lėmė neteisingas išvadas dėl įmonės gyvybingumo.

18.4.                      Rinkoje, kurioje veikia atsakovė, pokyčiai dėl pandemijos COVID–19 buvo trumpalaikiai, jie atsistatė, dėl to panašaus rezultato reikėtų tikėtis ir po antros COVID–19 pandemijos bangos. Priešingai nei sprendė teismas, šiuo atveju egzistuojantys aplinkos veiksniai yra ypatingai palankūs atsakovės veiklai plėtoti.

18.5.                      Teismas nepagrįstai suabsoliutino restruktūrizavimo metu planuojamų gauti pajamų pagrindimą pagrįsti sutartimis, nes įmonei yra taikomi bankroto apribojimai. Įmonė realias nekilnojamojo turto perleidimo sutartis galės sudaryti tik inicijavus restruktūrizavimo procedūras.

18.6.                      Teismas neturėjo pagrindo remtis Gairėmis. Plane informacija apie debitorines skolas nurodyta remiantis JANĮ 104 straipsnio reikalavimais. Be to, nei akcininkų įnašai į restruktūrizavimo procesą, nei neigiamas nuosavas kapitalas nėra būtini pagal JANĮ reikalavimus ir nelemia sprendimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, dėl to padarė nepagrįstas išvadas, kad restruktūrizavimo planas neatitinka JANĮ 104 straipsnio reikalavimų.

18.7.                      Ankstesnės restruktūrizavimo procedūros buvo nesėkmingos, nesant kreditorių daugumos pritarimo tokioms procedūroms, tačiau šiuo atveju dviejų didžiųjų kreditorių nuolaidų suteikimas lemia faktinių aplinkybių pasikeitimą.

19.       Kreditorės UAB „Luodė“ ir UAB „Perdanga“ atsiliepime į atskiruosius skundus prašo atskiruosius skundus atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

19.1.                      Pateiktu prašymu ketinama inicijuoti jau trečią įmonės restruktūrizavimo bylą, nors pirmosios dvi buvo nutrauktos nepatvirtinus ir nevykdant restruktūrizavimo plano. Restruktūrizavimo proceso teikiamomis lengvatomis įmonė nepagrįstai naudojasi 10 metų ir siekia jomis naudotis dar 4 metus. Taip iš esmės yra pažeidžiami restruktūrizavimo proceso tikslai ir principai bei smulkiųjų kreditorių teisės, nes antros eilės kreditorių reikalavimai iš viso nebuvo dengiami nuo 2011 m.

19.2.                       Neįvykdyta JANĮ 8 ir 10 straipsniuose nustatyta ikiteisminė proceso inicijavimo procedūra – susitarimų dėl pagalbos sudarymas su kreditoriais, pateikti tik dviejų didžiausių kreditorių susitarimai dėl pagalbos, o kitiems antros eilės kreditoriams, tame tarpe VMI bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – Sodra, VSDFV) susitarimai dėl pagalbos iš viso nebuvo siunčiami. Įmonei nuolaidas sutinka suteikti tik dvi kreditorės, kurių pagalba yra fiktyvi ir naudinga tik joms pačioms, tačiau ne smulkiesiems kreditoriams.

19.3.                       BUAB „Plienas“ yra visiškai negyvybinga įmonė. Įmonė jau daug metų nebevykdo jokios veiklos, generuojančios pelną, ir nuo 2010 m. yra nutraukusi savo pagrindinę veiklą – gyvenamųjų namų statybą. Be to, visą ankstesnį restruktūrizavimo laikotarpį nuo 2010 m. įmonė dirbo nuostolingai, o veiklos nuostoliai tik didėjo. Vien per 2019 m. įmonė patyrė net 960 503 Eur grynojo nuostolio. Įmonės įsipareigojimai nuosekliai auga.

19.4.                       Iš turto (butų), parkavimo vietų ir sandėliukų nuomos bendrovė dengia tik mažą dalį eksploatavimo sąnaudų ir administravimo kaštų ir nėra pateikta raštiško hipotekos kreditorės sutikimo iš jai įkeisto turto pardavimo lėšų leisti finansuoti tolesnę įmonės veiklą. Todėl įmonė akivaizdžiai neturės lėšų padengti net bendrąsias administracines ir restruktūrizavimo administravimo sąnaudas.

19.5.                       Plane nepateikta duomenų ar įrodymų dėl įmonės galimybių toliau tęsti veiklą, nes nėra numatyta priemonių, kurios padėtų įmonei išlikti, pvz., nepateikti jokie preliminarūs susitarimai su potencialiais verslo partneriais, pirkėjais ar investuotojais; nepateikta įmonės akcininkų pozicija ir pasirengimas prisidėti prie padėties pagerinimo. Nėra duomenų, iš kokių šaltinių įmonė padengs atidėtą banko finansinio reikalavimo dalį, nes po restruktūrizavimo proceso įmonė neturės jokio turto, bankas atidėtos finansinio reikalavimo dalies neatsisako, taigi visas restruktūrizavimo procesas pasibaigs dar vienu bankroto procesu, tik jau po ketverių metų.

19.6.                       BUAB „Plienas“ nemoka einamųjų mokesčių ir įmonės įsiskolinimas VMI 2020 m. spalio 22 d. duomenimis sudarė 29 292 Eur. Nuo 2011 m. sausio 11 d. iki 2020 m. kovo 10 d. BUAB „Plienas“ skola biudžetui išaugo nuo 204 057,82 Eur iki 533 112,69 Eur. Taigi įmonė jau 10 metų sistemingai nemoka mokesčių valstybei. Atsakovė nemoka mokesčių ir VSDFV, nors jos įsiskolinimą VSDFV padengė mažoji bendrija (toliau – MB) „Verslo balansas“, tačiau pakeitus kreditorius, reikalavimo eiliškumas ir jo esmė bei prigimtis (nesumokėti mokesčiai) nepasikeitė.

19.7.                       Plane nurodoma, kad įmonė restruktūrizavimo proceso metu ketina realizuoti visą jai priklausantį nekilnojamąjį turtą ir iš to gautomis pajamomis padengti tik 10 996 677,54 Eur esamų kreditorių finansinių reikalavimų, tai sudaro tik 47,38 % teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų. Be to, plane pateikiami duomenys apie įmonės turimą nekilnojamąjį turtą akivaizdžiai prieštarauja balanso ir turto perdavimo administratorei aktų duomenims. Taip pat nepateiktas turimo nekilnojamojo turto detalus sąrašas, kuriame būtų nurodyta turto plotai, rinkos kainos ir balansinės vertės. Nenurodyta, kiek turima įrengtų ir kiek neįrengtų butų, nors jų pradavimo kainos plane skiriasi ženkliai. Plane nurodytomis kainomis įmonė nepardavė nei vieno turto vieneto. Plane nurodyta nereali ir neatitinkanti faktinių turto pardavimo kainų, pardavus butus, komercines patalpas, automobilių parkavimo vietas ir sandėliukus gautina suma – 8 443 000 Eur (be PVM).

19.8.                       Plane neįvertinta pandemijos COVID–19 ir karantino padaryta ir būsima neigiama įtaka rinkai, dėl ko ženkliai krito nekilnojamojo turto pardavimai, pasikeitė pardavimų struktūra, nes perkami namai, o ne dideli butai, ženkliai krito nuomos kainos. Niekuo nepagrįsti planai toliau vystyti Gandrališkių projektą, nes visas galimybes toliau vystyti projektą ir iš to gauti naudą turi ne BUAB „Plienas“, o UAB „VAKARŲ LIETUVOS PRAMONĖS IR FINANSŲ KORPORACIJA“. Nepagrįsti teiginiai apie vedamas derybas su potencialiais investuotojais.

19.9.                       Nors numatoma parduoti teises, kylančias iš 2004 m. balandžio 20 d. Jungtinės veiklos sutarties su UAB „VAKARŲ LIETUVOS PRAMONĖS IR FINANSŲ KORPORACIJA“, tačiau ši sutartis yra nutrūkusi įstatymo ir sutarties pagrindu, iškėlus įmonei bankroto bylą.

20.       Kreditorė UAB „Ladavas“ prisidėjimu prie UAB „Luodė“ ir UAB „Perdanga“ atsiliepimo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

21.       Kreditorė UAB „Antetas“ prisidėjimu prie UAB „Luodė“ ir UAB „Perdanga“ atsiliepimo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

22.       Kreditorė VMI atsiliepime į atskiruosius skundus prašo juos atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

22.1.                       Plano projekte neįvertintos rizikos veiksniai, neatsižvelgta į tai, kad pastaraisiais metais dėl sugriežtėjusių taisyklių skolinimas tapo tvaresnis, o suteiktų paskolų apimtys – kur kas mažesnės nei prieš praėjusią krizę.

22.2.                       Bendrovei jau du kartus buvo iškeltos restruktūrizavimo bylos, kurios buvo nutrauktos.

22.3.                       Laikotarpyje nuo 2011 m. sausio 11 d. iki 2020 m. kovo 10 d. BUAB „Plienas“ skola biudžetui išaugo nuo 204 057,82 Eur iki 533 112,69 Eur. 2020 m. spalio 22 d. duomenimis einamųjų mokesčių įsiskolinimas sudarė 29 292 Eur. Skola biudžetui auga ir šiai dienai einamųjų mokesčių įsiskolinimas sudaro 30 677,93 Eur. Jei įmonė nepajėgi mokėti einamųjų įmokų, ji negali būti restruktūrizuojama, nes ji ne gerina, o blogina finansinę padėtį.

22.4.                       Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. V4-6 patvirtino Juridinio asmens restruktūrizavimo plano rengimo metodines rekomendacijas (toliau — Rekomendacijos), kurių III dalyje „Restruktūrizavimo planas“ 1 punkte „Bendra informacija“ nurodyta, kad juridinio asmens restruktūrizavimo planas turi atitikti Gairių nuostatas, todėl teismas pagrįstai vadovavosi Gairėmis.

22.5.                       Restruktūrizavimo planas yra nerealus ir neįgyvendinamas, jo projekte nenumatytas bendrovės akcininkų įnašai į restruktūrizavimo procesą.

22.6.                       Bendrovė yra negyvybinga, turint tokį neigiamą nuosavą kapitalą neįmanoma pritraukti investuotojų, gauti paskolų ar bendrovės veiklai naudojamų licencijų bei dalyvauti konkursuose ir viešuose pirkimuose, toliau generuoti pajamas iš veiklos.

23.       Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į ieškovo G. B. ir suinteresuoto asmens B. B., trečiojo asmens UAB „VAKARŲ LIETUVOS PRAMONĖS IR FINANSŲ KORPORACIJA“ atskiruosius skundus su jais sutinka, prašo juos tenkinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas atsisakė atsakovei iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir bankroto bylos nutraukimo

25.       Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridiniam asmeniui, išskyrus numatytiems JANĮ 1 straipsnio 3 ir 4 dalyse, gali būti keliama restruktūrizavimo byla, jeigu juridinis asmuo: 1) turi finansinių sunkumų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) yra gyvybingas (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir 4) neegzistuoja aplinkybės, kurios sudaro teisinį pagrindą atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Taigi įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nei vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą.

26.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad neegzistuoja visos BUAB „Plienas“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos, nes įmonė negali atkurti gyvybingumo, taip pat nustatė, jog pateiktas restruktūrizavimo planas neatitinka JANĮ 104 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad faktinė situacija po to, kai įmonei buvo atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, nepasikeitė.

27.       Apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių, kad atsakovė yra nemoki, nes jai iškelta bankroto byla, bei jog ji nėra likviduojama dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai), tačiau atskiruosiuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu atsakovės gyvybingumo sąlygos vertinimu.

28.       Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad gyvybingumo samprata turi būti aiškinama, visų pirma, pagal restruktūrizavimo proceso tikslus. JANĮ tikslas yra sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, restruktūrizavimo proceso veiksmingumas priklauso nuo juridinio asmens gyvybingumo. Todėl teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Kitaip tariant, gyvybingumo sąlygos vertinimas susijęs su reikšmingų faktinių aplinkybių visumos vertinimu.

29.       Vertindamas įmonės gyvybingumo sąlygą, teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniams asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Taip pat vertinant gyvybingumą, reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 1142-407/2020).

30.       Būtent šiais Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais, nurodytais nutarties 28–29 punktuose, remdamasis pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė neatitinka gyvybingumo kriterijaus. Kaip jau minėta, apeliantai su tokiu vertinimu nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino situacijos specifiškumo, kai restruktūrizavimo siekiama įmonei esant bankroto procese. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies su tokiais apeliantų argumentais sutinka ir pažymi, kad įmonės gyvybingumo vertinimas, esant iškeltai bankroto bylai, turi tam tikrų ypatumų, tačiau gyvybingumo samprata, įtvirtinta JANĮ, yra siejama su juridinio asmens ateities perspektyvomis vykdyti ūkinę komercinę veiklą, leisiančią įvykdyti savo prievoles ir atkurti įmonės mokumą ateityje. Sprendžiant dėl galimo gyvybingumo aplinkybių, svarbu nustatyti ir įvertinti įmonės veiklos perspektyvas, kurios turėtų būti vertinamos ne tik buvusios veiklos perspektyvomis, bet ir įvertinant galimą ūkinės veiklos modernizavimą, tobulinimą, darbo organizavimą, nurodant aiškias įgyvendintinas (arba ketinamas įgyvendinti) veiklos technines, ekonomines bei organizacines priemones, skirtas mokumui atkurti. Todėl nepaisant specifinio BUAB „Plienas“ statuso nagrinėjamoje byloje, būtent jai, siekiant pakeisti statusą iš bankrutuojančios į restruktūrizuojamą įmonę, tenka pareiga pagrįsti ir įrodyti reikšmingas pareiškimo patenkinimui aplinkybes, įskaitant aplinkybes, kad juridinis asmuo ateityje išsaugos (sieks išsaugoti) gyvybingumą, taip išvengiant bankroto.

31.       JANĮ 81 straipsnyje reglamentuojama specifinė galimybė išsaugoti verslą – galimybė nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą, kartu patvirtinant restruktūrizavimo planą. Iš JANĮ parengiamųjų darbų matyti, kad įstatymo leidėjas tokią galimybę siūlė nustatyti, nes kartais ir nedidelė kreditorių pagalba, verslo idėja arba pasikeitusi padėtis rinkoje gali iš esmės pakeisti situaciją. Taip pat tokią galimybę buvo siūloma nustatyti ir todėl, kad įmonės mokumas, iškėlus bankroto bylą, gali keistis ir dėl įmonės turtinių klausimų sprendimų teismuose, o galimybė atstatyti verslą skatina teigiamą visuomenės požiūrį į sunkumus patiriančius verslininkus, gerina investicinį klimatą. Galimybė bankrutuojančiam juridiniam asmeniui pasirengti restruktūrizavimui ir nutraukti bankroto bylą turėtų būti patraukli visiems bankroto proceso dalyviams. Teikiant prioritetą restruktūrizavimo procedūroms, pagal „Doing Business“ metodiką, sudaromos prielaidos tenkinti kreditorių reikalavimus didesne apimtimi. Tokiu teisiniu reguliavimu būtų teikiamas prioritetas restruktūrizavimui, išsaugant veikiantį ūkio subjektą, teikiantį naudą visai šalies ekonomikai. Tuo tarpu kreditorių teisės būtų pakankamai apsaugotos, nes teismas galėtų nutraukti bankroto bylą ir iškelti juridinio asmens restruktūrizavimo bylą tik tokiu atveju, kai, be kita ko, dėl restruktūrizavimo plano projekte nustatytų priemonių šio plano projektui nepritarusių kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis nebūtų mažesnė nei juridinio asmens bankroto atveju (2018 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekto aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777).

32.       Nagrinėjamu atveju įmonės BUAB „Plienas“ gyvybingumas yra grindžiamas tuo, kad atsakovė ketina tęsti veiklą nekilnojamojo turto srityje; realizuoti nekilnojamąjį turtą; pasitelkdama investuotojus, vykdyti Gandrališkių projektą; naudotis dominuojančių kreditorių pagalba. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptariamas restruktūrizavimo priemones, sprendžia, kad šios yra deklaratyvios, nepagrįstos objektyviais efektyvumo ir realumo duomenimis, todėl nesudarančios prielaidų tikėtis iš esmės pagerinti bendrovės turtinę padėtį, atsiskaityti su kreditoriais bei išsaugoti bendrovės gyvybingumą.

33.       Šiuo atveju svarbią reikšmę turi aplinkybės, kad atsakovė restruktūrizavimo siekia trečią kartą, o prieš tai vykę du restruktūrizavimo procesai buvo nesėkmingi. Pirmoji restruktūrizavimo byla Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2- 1192- 253/2011 buvo nutraukta nepatvirtinus restruktūrizavimo plano. Antroji atsakovės restruktūrizavimo byla Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-76-513/2018 buvo nutraukta atsakovei neįvykdžius pusės ketverių metų restruktūrizavimo plano. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartyje konstatavo, kad plane numatytas atsiskaitymas su antros eilės kreditoriais ketvirtaisiais metais iš viso nebuvo vykdomas. Per ketverius atsakovės restruktūrizavimo metus buvo įvykdyta mažiau nei pusė restruktūrizavimo plano, t. y. padengta tik 46,99 procento plane numatytų padengti kreditorių finansinių reikalavimų. Iš 2018 m. birželio mėn. balanso teismas nustatė, kad atsakovės turtą iš viso sudaro 22 964 588 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 23 091 216 Eur, iš jų trumpalaikiai – 8 777 105 Eur, todėl padaryta išvada, kad nevykdant jokios veiklos, išskyrus turimo turto pardavimą ir jo administravimą, turto gali nepakakti kreditorių prievolėms įvykdyti. BUAB „Plienas“ generalinis direktorius G. B. 2019 m. vasario 15 d., t. y. praėjus mėnesiui nuo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutarties nutraukti atsakovės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo (2019 m. sausio 17 d.), pateikė teismui pareiškimą dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi jo pareiškimą atmetė; Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-559-241/2020 pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 10 d. nutartyje konstatavo, kad BUAB „Plienas“ nurodomos priemonėmis, kurios buvo taikytos ankstesnio restruktūrizavimo proceso metu – turimo nekilnojamojo turto (butų, komercinių patalpų ir parkavimo vietų) pardavimas, naudojimasis kreditorių pagalba (mokėjimo terminų atidėjimas, reikalavimų iškėlimas už restruktūrizavimo proceso), pripažintos neveiksmingomis ir nesudarančiomis pagrindo konstatuoti, jog BUAB „Plienas“ gali įveikti finansinius sunkumus.

34.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek nagrinėjamu atveju BUAB „Plienas“ nurodomas priemones jos finansiniams sunkumams įveikti (nutarties 32 punktas), tiek ir priemones, nurodytas anksčiau vykusiuose restruktūrizavimo procesuose (nutarties 33 punktas),  sprendžia, kad atsakovė finansinius sunkumus siekia įveikti iš esmės tomis pačiomis priemonėmis, kurios teismų jau ne kartą buvo įvertintos ir pripažintos neveiksmingomis. Iš pateikto restruktūrizavimo plano II dalies matyti, kad pati įmonė pripažįsta, jog jos finansiniai sunkumai prasidėjo dar nuo 2008 m., kurių įmonė nesugebėjo įveikti net per du vykusius restruktūrizavimo procesus.

35.       Restruktūrizavimo plane kaip vienas iš pagrindinių atsiskaitymo su kreditoriais šaltinių nurodytas viso atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimas už 10 555 258,58 Eur. Tačiau vien konkretaus turto realizavimo galimybė nepagrindžia įmonės gyvybingumo. Nurodytina, kad juridinio asmens gyvybingumas yra siejamas su įmonės ūkinės komercinės veiklos, leisiančios jai vykdyti savo prievoles ateityje, vykdymu. Likvidaus turto realizavimas, siekiant padengti kreditorių skolas, nėra komercinės veiklos vykdymas. Pardavus turtą ir atsiskaičius su dalimi kreditorių, įmonės padėtis nepasikeistų – sumažėtų bendra įsiskolinimų suma, tačiau sumažėtų ir turimo turto vertė. Svarbu ir tai, kad įmonės turto, naudojamo komercinei veiklai vykdyti, pardavimas suponuoja juridinio asmens veiklos apribojimą – įmonė dengdama įsiskolinimus atsisako dalies veiklos, susijusios su patalpų, parkavimo vietų nuoma. Be to, nors hipotekos kreditorė AB SEB bankas pritarė bendrovės restruktūrizavimo planui ir turto pardavimui, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė konkrečių duomenų nei kad nekilnojamasis turtas realiai gali būti parduotas už nurodytas kainas, nei kad yra potencialūs nekilnojamojo turto pirkėjai. Vien hipotetiniai atsakovės bei apeliantų samprotavimai restruktūrizavimo plane ir apeliaciniuose skunduose  nurodant aplinkybę apie gerėjančią padėtį nekilnojamojo turto rinkoje, jos pokyčius esamoje situacijoje, vertinant įmonės gyvybingumo aspektą – galimus veiklos rezultatus aukščiau nurodytų aplinkybių apimtimi taip pat nepagrindžia. Juo labiau kad ankščiau vykusio restruktūrizavimo proceso metu atsakovei priklausęs nekilnojamasis turtas buvo parduotas mažesnėmis kainomis, nei nurodoma aptariamame restruktūrizavimo plane, tai leidžia abejoti, jog bendrovė yra pajėgi išlaikyti savo gyvybingumą ir vykdyti finansinius įsipareigojimus, ypač atsižvelgiant į šiuo metu esantį įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydį (bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų suma – 23 249 682,66 Eur; restruktūrizavimo proceso metu planuojama padengti 10 996 677,54 Eur esamų finansinių reikalavimų, tai sudaro tik 47,38 procentų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos).

36.       Restruktūrizavimo plane taip pat nurodoma, kad įmonė, siekdama įgyvendinti restruktūrizavimo tikslus, be kitų priemonių, pasitelkdama investuotojus, sieks vykdyti Gandrališkių projektą, jame pastatydama 836 vnt. 67 090 kv. m ploto butų už 63 288 400 Eur, kuriuos ketina parduoti už 82 659 834,71 Eur ir taip sugeneruoti 19 000 000 Eur pelną. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės siūlomą priemonę, ją vertina kaip pernelyg abstrakčią ir nesudarančią pagrindo išvados apie realias perspektyvas įgyvendinti šį projektą ir pasiekti nurodytą rezultatą – 19 000 000 Eur pelną, taip įgyvendinant restruktūrizavimo tikslus – atkurti bendrovės mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais, buvimą. Nei atsakovė, nei apeliantai visiškai neteikia jokių duomenų apie galimus investuotojus, derybas su jais dėl galimų projekto vykdymo sąlygų (pvz. derybų protokolų; ketinimų susitarimų ir pan.), nurodomo projekto dydžio ir apimties, t. y. niekaip nepagrindžia įmonės galimybės atstatyti verslą realumą, todėl neatmestina ir tai, kad ši plane numatyta priemonė iš vis nebus įgyvendinta bei iš jos nebus sugeneruotas atitinkamas (ar planuojamas) pelnas. Tokias apeliacinės instancijos teismo išvadas patvirtina ir tai, kad atsakovė iš esmės nevykdo jokios veiklos, susijusios su statybomis, nekilnojamo turto projektų vystymu, įmonėje dirba tik vienas asmuo (ūkvedys), kuris tik sprendžia klausimus, susijusius su nekilnojamojo turto nuoma. Nurodytina ir tai, kad įmonė jau nuo 2010 m. yra nutraukusi savo pagrindinę veiklą – gyvenamųjų namų statybą, t. y. ilgą laiką nevykdo veiklos statybų sektoriuje.

37.       Apeliantai akcentuoja aplinkybę, kad restruktūrizavimo procesui pritaria dauguma kreditorių, o dominuojantys kreditoriai AB SEB bankas ir UAB „VAKARŲ LIETUVOS PRAMONĖS IR FINANSŲ KORPORACIJA“ sutinka suteikti nuolaidų, kurių suma siekia 12 212 920,52 Eur. Viena vertus, apeliantai pagrįstai teigia, kad sprendžiant, ar galima restruktūrizuoti finansinių sunkumų turinčią įmonę, svarbus vaidmuo tenka įmonės kreditoriams, tačiau, kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų egzistavimo ir dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo sprendžia teismas.

38.       Iš restruktūrizavimo plano priedų matyti, kad kreditorė UAB „VAKARŲ LIETUVOS PRAMONĖS IR FINANSŲ KORPORACIJA“ sutinka, kad 16 procentų jos finansinio reikalavimo būtų tenkinama taikant užskaitą turtu, o likusi reikalavimo dalis bus nurašyta, jei ir tik po to, BUAB „Plienas” tinkamai įvykdys restruktūrizavimo planą. Iš 2020 m. rugsėjo 16 d. AB SEB rašto, pasirašyto Specialaus kreditorių administravimo departamento Restruktūrizavimo skyriaus projektų vadovo, matyti, kad AB SEB bankas sutinka atidėti dalį finansinio reikalavimo 5 635 546,52 Eur sumoje vykdymo terminą 49 mėnesiams nuo nutarties, patvirtinančios restruktūrizavimo planą, įsiteisėjimo dienos; susitarimas dėl dalies reikalavimo atidėjimo bus pasirašytas ne vėliau kaip per 5 dienas, kai bus įsiteisėjusia nutartimi BUAB „Plienas“ iškelta restruktūrizavimo byla bei patvirtintas restruktūrizavimo planas.

39.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokie pateikti argumentai (susitarimai), kad nurodyti kreditoriai suteiks nuolaidas, jei bus iškelta restruktūrizavimo byla (įsiteisės nutartis), nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atsakovės gyvybingumo ir plano ydingumo. Tokie susitarimai siejami su sąlyga – teismo sprendimu iškelti restruktūrizavimo bylą ir restruktūrizavimo plano patvirtinimu ir įvykdymu. Nepakanka vien kreditorių valios bei patvirtinimo, kad jie suteiks nuolaidas. Susitarimai nerodo aiškios, besąlyginės kreditorių pagalbos įmonei. Be to, jie yra priklausomi (būtų sudaryti) nuo teismo sprendimo byloje ir restruktūrizavimo proceso eigos. Restruktūrizavimo pagalba negali apsiriboti finansine pagalba, skirta ankstesniems nuostoliams padengti, nepašalinant tų nuostolių priežasčių. Tačiau apie tokių priežasčių pašalinimą restruktūrizavimo plano projekte išsamiai nepasisakyta. Įmonės ir jos kreditorių susitarimai dėl pagalbos įmonei turi sukelti teisines pasekmes, t. y. suteikti įmonei realią naudą, darančią įtaką įmonės mokumui ir gyvybingumui, nuo jų sudarymo, o ne nepriklausyti nuo ateityje galbūt įvyksiančių aplinkybių. Todėl šių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad pateikti galimi susitarimai su AB SEB banku ir UAB „VAKARŲ LIETUVOS PRAMONĖS IR FINANSŲ KORPORACIJA“ nedaro įtakos įmonės gyvybingumo vertinimui. Be to, teismas, spręsdamas dėl nemokumo bylos iškėlimo, įmonės finansinę būklę vertina bylos iškėlimo metu, o ne kokia ji būtų (kaip pasikeistų) esant vienoms ar kitoms aplinkybėms ateityje. 

40.       Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria ir pirmosios instancijos teismo nurodytoms aplinkybėms, kad pateiktame restruktūrizavimo plane galėtų būti numatytas blogiausio atvejo rezultatas. Nors restruktūrizavimo plano apimtis numato JANĮ, tačiau šioje situacijoje, kai restruktūrizavimo bylos iškėlimo prašoma trečią kartą, prieš tai du kartus neįvykdžius restruktūrizavimo plane numatytų priemonių, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad plane nurodžius optimistinį scenarijų (4 metų restruktūrizavimo proceso trukmę), jame galėtų būti nurodyta ir pesimistinio scenarijaus atvejo (jei nebūtų padengti visų kreditorių reikalavimai per nustatytą terminą), prognozė, tokiu būdu aiškiau reglamentuojant restruktūrizavimo proceso naudingumą (trečią kartą) prieš bankroto procesą. Nurodytina, kad bet kurioje produkto rinkoje (šiuo atveju statybų sektoriuje), per atitinkamą laikotarpį galimi pokyčiai, todėl ypatingai atsižvelgiant į valstybėje įvesto karantino COVID-19 infekcijai suvaldyti faktą, restruktūrizavimo plane turi būti atsižvelgta į dabartinę pasiūlą ir paklausą atitinkamoje rinkoje (statybų sektoriuje), bei galimas neigiamas pasekmes dėl valstybėje įvesto karantino. Plano projekte neįvertinti rizikos veiksniai dėl sugriežtėjusių taisyklių skolinimosi rinkoje ir galimos įtakos nekilnojamojo turto rinkoje.

41.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas BUAB „Plienas“ nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą, kartu patvirtinant restruktūrizavimo planą, tinkamai įvertino restruktūrizavimo proceso realias perspektyvas bei restruktūrizavimo plane numatytų įmonės veiklos optimizavimo priemonių realumą ir efektyvumą po ankstesnių nesėkmingų įmonės restruktūrizavimo procesų pabaigos. Nesant pakankamai duomenų spręsti, kad restruktūrizavimo plane iškelti tikslai, susiję su įmonės mokumo atkūrimu, atsiskaitymu su kreditoriais, tikėtinai gali būti pasiekti ir įgyvendinti, restruktūrizavimo bylos iškėlimas vertintinas kaip pažeidžiantis įmonės kreditorių teises, kadangi jie ilgą laiką negali atgauti finansinių reikalavimų patenkinimo iš įmonės turto, todėl siekis išsaugoti įmonės veiklą negali būti iškeliamas aukščiau kreditorių interesų. Nurodytina ir tai, kad įmonė ilgą laiką nevykdė privalomų mokėjimų valstybei (VMI ir VSDFV įmokų) ir turi itin didelį įsipareigojimą VMI, tai tik patvirtina, kad įmonė ne tik ankstesniame etape negeneravo reikiamų lėšų kiekio atsiskaitymui su kreditorių visuma, bet vykdant veiklą, negebėjo padengti ir privalomų mokėjimų, kurie apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra visuomet socialiai ir ekonomiškai itin reikšmingi ir būtini. Apeliantų nurodomos jų vertinimu „pasikeitusios“ reikšmingos esminės aplinkybės neleidžia spręsti dėl trečio įmonės restruktūrizavimo proceso realių perspektyvų bei apie realią galimybę sėkmingai išspręsti įmonės mokumo problemas ir atkurti įmonės gyvybingumą.

42.       Kiti atskirųjų skundų argumentai, viena vertus, nekeičia atsakovės gyvybingumo vertinimo, kita vertus, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, neturi esminės reikšmės ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

43.       Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad BUAB „Plienas“ nėra gyvybinga, todėl jai restruktūrizavimo byla negali būti keliama.

Dėl procesinės bylos baigties

44.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliantų atskirųjų skundų argumentus, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Todėl atskirieji skundai atmestini kaip nepagrįsti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                        Asta Radzevičienė