Civilinė byla Nr. e2A-1836-340/2020
Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00242-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.29.3; 2.6.29.4; 3.3.1.14
(S)
VILNIAUS apygardos teismas
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-5740-880/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė „NEO Finance“, akcinė bendrovė (toliau – AB) patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovo M. K. 9 667,58 EUR skolą (negrąžintą kreditą); 1 050,25 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. gegužės 5 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos); 27 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 9 667,58 EUR vartojimo kredito sumą, negautas pajamas apskaičiuojant už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 31 d.); 2 516,96 EUR tarpininkavimo mokesčio; 22,75 EUR kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą kredito sumą, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. sausio 1 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 5 d.); 27 procentus kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat ieškovė prašė iš atsakovo priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė paaiškino, kad 2019 m. liepos 30 d. tarp ieškovės ir atsakovo M. K. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K164395930, kuria atsakovui buvo suteiktas 10 000 EUR vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (8 321 EUR palūkanų ir 897,72 EUR tarpininkavimo mokesčio) iki 2024 m. liepos 31 d.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nevykdė sutartyje nustatytų įsipareigojimų – laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, taip pat nereagavo į ieškovės siųstus raginimus vykdyti įsipareigojimus, dėl ko ieškovė 2020 m. balandžio 29 d. išsiųstu pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius, teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, todėl, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito sutarties sąlygas ir laiku nevykdant įsipareigojimų, ieškovė (o taip pat ir kiti investuotojai) patiria nuostolius, iš ko spręstina, kad ieškovė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas (ieškovė) pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų tinkamai įvykdyta. Ieškovė pažymėjo, kad be suteiktos kredito sumos atsakovas, be kita ko, įsipareigojo sumokėti ieškovei vartojimo kredito mokestį: mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius; taip pat kompensuojamąsias palūkanas.
4. Atsakovas M. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
0 II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu už akių ieškovės „NEO Finance“, AB ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo M. K. ieškovei „NEO Finance“, AB 9 667,58 EUR negrąžinto kredito; 1 050,25 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų, 2 516,96 EUR tarpininkavimo mokesčio; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 500 EUR bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje teismas ieškovės ieškinį atmetė.
6. Teismas, konstatavęs, jog byloje nesurinkta duomenų apie tai, jog atsakovas būtų grąžinęs kredito sumą ar ginčijęs kredito sąlygas, kredito suteikimo faktą bei kredito sutarties nutraukimo neteisėtumą, ieškovei iš atsakovo priteisė 9 667,58 EUR negrąžinto kredito. Taip pat teismas sprendė, kad pagal sutarties specialiąsias sąlygas atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 27 procentų dydžio metines palūkanas, kurios laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Kadangi ieškovė, sutartį nutraukusi 2020 m. gegužės 5 d., 1 050,25 EUR mokėjimo palūkanas paskaičiavo tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo dienos, tokį reikalavimą teismas vertino kaip pagrįstą, todėl jį tenkino. Teismo vertinimu, šalių sudarytoje vartojimo sutartyje atsakovas įsipareigojo ieškovui kas mėnesį mokėti tarpininkavimo mokestį, todėl ieškovės prašymas priteisti 2 516,96 EUR tarpininkavimo mokesčio taip pat yra pagrįstas; taip pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinio dalį dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teismo dienos (2020 m. gegužės 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
7. Teismas sprendė, kad ieškovė, prašydama iš atsakovo priteisti ir 27 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą kredito sumą, negautoms pajamoms prilygino sutartyje numatytas atsakovo mokėtinas 27 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas. Teismo vertinimu, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali, todėl ieškinyje reikalaujamas negautų pajamų (nuostolių) dydis nelaikytinas pagrįstu ir tikėtinu. Kadangi ieškovė neįrodė realių negautų pajamų (nuostolių), šį ieškinio reikalavimą teismas atmetė.
8. Pasisakydamas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. sausio 1 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 5 d.), teismas sprendė, kad kompensuojamųjų palūkanų dydis viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad sutarties sąlyga, pažeidžianti Vartojimo kredito įstatymo imperatyvias nuostatas, yra niekinė ir negaliojanti, todėl ieškinį šioje dalyje atmetė. Taip pat teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Teismas vertino, kad pastarasis ieškovės reikalavimas yra sąlyginis, negali būti apibrėžtas konkrečia suma, todėl yra atmestinas.
1 III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) „NEO Finance“, AB prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą už akių dalyje dėl negautų pajamų, kompensuojamųjų palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti – priteisti apeliantei iš atsakovo M. K. 27 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 9 667,58 EUR kredito sumą; 22,75 EUR kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 27 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos už laikotarpį nuo kredito sutarties pabaigos (2024 m. liepos 31) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 501 EUR bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Taip pat apeliantė prašė priteisti 215 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų ginčą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Kitose dalyse apeliantė prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantas, remdamasis naujausia kasacinio teismo praktika, turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias apeliantė, būdama kredito davėjo, pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai - apeliantė turi teisę reikalauti dėl nutrauktos kredito sutarties negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Remiantis refinansavimo pasiūlyme esančiu mokėjimo grafiku, negautų pajamų (nuostolių) tiksli suma, skaičiuojama nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 5 d.) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 31 d.), sudaro 6 330,12 EUR. Taigi šią sumą apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
10.2. Apeliantė, skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, įgijo teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino pažeidimą, paskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, bei kompensuojamųjų palūkanų, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį, skaičiuojamų nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Naujausia kasacinio teismo praktika neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį, o šalių vartojimo kredito sutartyje nustatytas metinių palūkanų normos dydis neviršijo tuo metų galiojusio Vartojimo kredito įstatymo reikalavimų. Be to, apeliantės negautos pajamos (nuostoliai) ir kompensuojamosios palūkanos paskaičiuotos skirtingais laikotarpiais, todėl priteistinos sumos viena į kitą neįskaitomos.
10.3. Teismas sprendime ieškinį tenkino iš dalies ir proporcingai sumažino bylinėjimosi išlaidas. Kadangi, apeliantės vertinimu, apeliantės pareikšti reikalavimai turi būti tenkinami visa apimtimi, apeliantei iš atsakovo priteistinos 501 EUR bylinėjimosi išlaidos.
11. Atsakovas M. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
2 IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių ieškovės „NEO Finance“, AB ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo tenkino iš dalies – sprendimu už akių buvo netenkinti ieškovės reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) ir kompensacinių palūkanų priteisimo iš atsakovo. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės (apeliantės) reikalavimų pagrįstumo, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgė į naujausią kasacinio teismo praktiką dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarties nutraukimo teisines pasekmes ir skolininko pareigą mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas, aiškinimo ir taikymo.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
15. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2019 m. liepos 30 d. NEO Finance, AB ir atsakovas M. K. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K164395930, kuria atsakovui 2020 m. rugpjūčio 1 d. buvo suteiktas 10 000 EUR vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui (1 t., e. b. l. 24 nurodytoje ZIP laikmenoje esantys priedai). Galutinis atsiskaitymo pagal vartojimo kredito sutartį terminas – 2020 m. liepos 31 d.
16. 2020 m. balandžio 29 d. NEO Finance pranešimu kreipėsi į atsakovą dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Pranešime nurodyta, kad šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis nutraukiama nuo 2020 m. gegužės 5 d. dėl skolininko kaltės (1 t., e. b. l. 24 nurodytoje ZIP laikmenoje esantys priedai).
Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo
17. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 str. 1 d.).
18. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).
19. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo priteisti iš atsakovo 27 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 9 667,58 EUR vartojimo kredito sumą, negautas pajamas apskaičiuojant už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2020 m. liepos 31 d.). Teismas nustatė, kad vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta 2020 m. gegužės 5 d.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo naujausioje praktikoje išaiškino, kad kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, 91 psl.). Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823-2020). Taigi, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo
21. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nukrypo nuo aktualios kasacinio teismo praktikos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, o apeliantei iš atsakovo priteistinos negautos pajamos (nuostoliai), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo. Vadovaujantis apeliantės pateiktu atsakovo mokėtinų sumų paskaičiavimu, atsakovo mokėtinų sumų detalizavimu bei refinansavimo pasiūlymu, apeliantei iš atsakovo priteistina 6 330,12 EUR negautų pajamų (nuostolių) suma.
Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo
22. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti kompensuojamąsias palūkanas už skirtingus laikotarpius: 22,75 EUR kompensuojamąsias palūkanas, apskaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. sausio 1 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 5 d.), bei 27 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos už laikotarpį nuo kredito sutarties pabaigos (2024 m. liepos 31) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
23. Visų pirma pasisakytina dėl kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. sausio 1 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 5 d.).
24. Kasacinio teismo praktikoje, betarpiškai susijusioje su vartojimo kredito sutartimis, yra išaiškinta, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). CK 6.210 straipsnyje įtvirtintos palūkanos, kurios mokamos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, ir už praleistą prievolės vykdymo terminą, savo prigimtimi yra kompensacinės palūkanos, kurios neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
25. Taigi tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati - kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek Vartojimo kredito įstatymo, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
26. Pagal teisinį reglamentavimą kompensuojamosios palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, o jo nesant – pagal įstatymą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje išaiškino, jog tuo atveju, jei šalys sutartimi susitarė dėl atitinkamo dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo iki visiško paskolos grąžinimo, ši sutarties nuostata ir iš jos kylanti sutartyje nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo prievolė išlieka ir sutartį nutraukus.
27. Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Specialiosiose Kredito sutarties sąlygose nurodyta, jog metinė palūkanų norma (MPN) sudaro 27 proc.
28. Taigi nors apeliaciniame skunde ir nurodoma, jog ieškinio reikalavimai dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje, įsigaliojusioje 2016 m. vasario 1 d., aiškiai nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Be to, netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, remiantis CK 1.80 straipsniu yra niekinė ir negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
29. Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).
30. Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutartis sudaryta 2020 m. liepos 30 d., jau įsigaliojus 2016 m. vasario 1 d. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies pakeitimui. Taigi yra pagrindas konstatuoti, jog kredito sutartyje numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis pagal kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 27 proc. dydžio metinę palūkanų normą viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18 procentų metinių palūkanų norma). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog kredito sutartimi buvo nustatyta neproporcingai didelė atsakovo civilinė atsakomybė už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Kredito sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 27 proc. dydžio metinę palūkanų normą, dydis pažeidžia imperatyvią Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis).
31. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensacinių palūkanų) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys šioje dalyje atmestinas.
32. Antra, apeliantė prašo priteisti 27 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos už laikotarpį nuo kredito sutarties pabaigos (2024 m. liepos 31) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
33. Kaip minėta, Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Taip pat netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti.
34. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, kad netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų pavidalu, negali būti didesnės nei 28,8 EUR (320,31 EUR x 0,05 proc. x 180 dienų). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 27 procentų dydžio kompensacines palūkanas prašo priteisti nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir šis kompensacinių palūkanų reikalavimas yra sąlyginis bei negali būti apibrėžtas konkrečia suma, teismas negali nustatyti, ar tokio reikalavimo dydis viršys nurodytą 28,8 Eur sumą, todėl minėtas reikalavimas taip pat atmestinas. Be to, pastaroji kompensuojamųjų palūkanų suma viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį, todėl toks reikalavimas negali būti tenkinamas dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms.
Dėl ieškinio reikalavimo priteisti tarpininkavimo mokestį
35. Ieškovė ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti 2 516,96 EUR tarpininkavimo mokestį. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių tokį ieškovės reikalavimą tenkino, spręsdamas, kad šalių sudarytoje vartojimo sutartyje atsakovas įsipareigojo ieškovei kas mėnesį mokėti tarpininkavimo mokestį, todėl ieškovės prašymas priteisti 2 516,96 EUR tarpininkavimo mokesčio yra pagrįstas.
36. Nors byloje nekilo ginčas dėl tarpininkavimo mokesčio, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju būtina pasisakyti ex officio (pagal pareigą) dėl pirmosios instancijos teismo priteisto 2 516,96 EUR dydžio tarpininkavimo mokesčio, kuris susideda iš fiksuotos ir kintamos dalių sumos, kvalifikavimo (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis).
37. Pagal kredito sutarties Nr. K164395930 Bendrųjų sąlygų 1.29 punktą, tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės (kredito davėjo) patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka.
38. Pagal minėtos kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punktą, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad kredito sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Bendrųjų sąlygų 5.4 punkte taip pat numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi kredito sutarties 5.3.2 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, visam tolesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui kredito sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi kredito sutarties 5.11 punktu.
39. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 punkte nurodyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimui mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t.y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t.y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.
40. Kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida – 897,72 EUR (tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos sudaro 2 697,72 EUR, o tarpininkavimo mokesčio nuolaida – 1 800 EUR).
41. Iš šių bendrųjų ir specialiųjų vartojimo kredito sutarties sąlygų turinio matyti, kad yra išskirti du tarpininkavimo mokesčio dydžiai: mokestis su nuolaida ir be nuolaidos, t. y. nustatyta tarpininkavimo mokesčio pastovioji dalis, kurios dydį šalys aptarė kredito sutarties specialiosiose sąlygose, ir tarpininkavimo mokesčio kintamoji dalis, kurios dydis yra apskaičiuojamas pagal aukščiau išdėstytose kredito sutarties nuostatose nurodytas taisykles.
42. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai ir glaustai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).
43. Nors apeliantė teismui teismui pateikė rašytinius dokumentus (atsakovo mokėtinų sumų detalizavimą), iš kurių galima spręsti, kaip apskaičiuojamas ir taikomas tarpininkavimo mokestis, o kredito sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta, jog 897,72 EUR tarpininkavimo mokestis yra pritaikytas su nuolaida, teismas neturi duomenų, kurie leistų spręsti, jog su atsakovu buvo sulygta ne tik dėl konkrečios 897,72 EUR tarpininkavimo mokesčio sumos, bet ir individualiai aptartos kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 – 5.3.2 punktuose numatytos vartojimo kredito tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisyklės bei galimas šių taisyklių pagrindu apskaičiuoto tarpininkavimo mokesčio dydis.
44. Teisėjų kolegijos vertinimu, kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 – 5.3.2 nuostatos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo mokėtino tarpininkavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo taisyklėmis ir jų taikymo tvarka, suformuluotos neaiškiai. Aptartos sąlygos neskaidrios, kadangi vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks konkretus mokestis bus taikomas. Tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų reiškia ne ką kitą, kaip taikymą papildomo mokesčio už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, t. y. pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, pagal kurį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos tik šioje normoje įtvirtinto dydžio netesybos ir jokie kiti mokesčiai negalimi. Vertintina, jog komentuojamos kredito sutarties bendrosios sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos taikymą, yra neskaidrios, t. y. neatitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimo.
45. Esant nurodytoms aplinkybės teisėjų kolegija sprendžia, jog kredito sutarties bendrųjų sąlygų nuostatos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apibrėžimu ir apskaičiavimu, pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis).
46. Kartu pažymėtina, jog kredito sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 897,72 EUR, yra aiški ir atsakovui turėjo būti suprantama, kad aptartą mokestį (897,72 EUR) reikės sumokėti grąžinant kreditą. Būtent tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovo mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį (1 t. e. b. l. 24 nurodytame ZIP formate esantis refinansavimo pasiūlymas). Taip pat tokio dydžio tarpininkavimo mokestis buvo paimtas nurodant bendrą atsakovo mokėtiną vartojimo kredito sumą.
47. Spręstina, kad kredito sutarties specialiosios dalies sąlyga, kurioje nustatytas konkretus, aiškus tarpininkavimo mokesčio dydis, lieka galioti nepaisant negaliojančiomis pripažintų kredito sutarties sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos dydžio apskaičiavimo ir taikymo taisyklėmis (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškovei iš atsakovo priteisti tik tą atsakovo nesumokėto tarpininkavimo mokesčio dalį, kurios mokėjimas nebuvo susietas su atsakovo vėlavimu vykdyti prievolę ir buvo aiškiai nurodytas kredito sutarties specialiosiose sąlygose.
48. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateikta atsakovo mokėtinų sumų detalizacija Nr. K164395930 (1 t., e. b. l. 24 nurodytame ZIP formate esanti mokėtinų sumų detalizacija), nustatė, jog tarpininkavimo mokestis su nuolaida (897,72 EUR suma) turėjo būti sumokėtas per 60 mėnesių. Pateikta detalizacija rodo, jog atsakovas iki kredito sutarties nutraukimo (2020-05-05) atliko 4 einamuosius mokėjimus pagal grafiką ir tokiu būdu iš viso sumokėjo 62,45 EUR tarpininkavimo mokesčio su nuolaida dalį (žr. detalizacijos stulpelį „Sumokėta tarpininkavimo mokesčio“). Atsižvelgiant į tai, kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatyto 897,72 EUR tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma mažintina atsakovo jau sumokėtų sumų dalimi, todėl bendra apeliantei iš atsakovo priteistina suma nagrinėjamu atveju sudaro 835,27 EUR (897,72 EUR – 62,45 EUR).
Dėl apeliacinio skundo ribų peržengimo
49. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos apibrėžtos CPK 320 straipsnio 1 dalyje – tai apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims; apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra šio CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
50. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išėjimas už apeliacinio skundo ribų yra tada, kai teismas pakeičia ar panaikina žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl teisiškai reikšmingų faktinių pagrindų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama ir įstatymas nesuteikia galimybės išeiti už apeliacinio skundo ribų tuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008).
51. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015). Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (pagal pareigą) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017).
52. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nustatė pagrindą spręsti dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų atitikties nesąžiningumo kriterijams (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis), ko rezultate šalių sudarytos vartojimo sutarties sąlygos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apibrėžimu ir paskaičiavimu, buvo pripažintos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento).
53. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas dalį ieškinio tenkino vadovaudamasis nesąžiningomis vartojimo sutarties sąlygomis, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į viešą interesą, atsirandantį iš vartojimo teisinių santykių, išejo už apeliacinio skundo ribų ir sumažino pirmosios instancijos teismo apeliantei iš atsakovo priteistą tarpininkavimo mokesčio sumą. Taigi tam tikroje ieškinio dalyje apeliacinės instancijos teismas, savo iniciatyva išplėsdamas apeliaciniu skundu apibrėžtas ribas, tačiau byloje dalyvaujantiems asmenims nepranešdamas apie savo ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas, apeliantės atžvilgiu priėmė blogesnį sprendimą.
54. Pažymėtina, kad CPK 313 straipsnyje įtvirtintas draudimas priimti blogesnį sprendimą taikomas tuomet, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių, o kai pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia abi šalys, tai apeliacinės instancijos teismas nėra varžomas aptariamu draudimu, nes toks draudimas apeliacinį procesą darytų negalimą. Šioje normoje įtvirtintas principas užtikrina apeliantui teisę apskųsti, jo vertinimu, neteisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesibaiminant, kad apeliacinės instancijos teismas pablogins jo padėtį, palyginus su nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendime. Blogesniu gali būti pripažintas teismo sprendimas, kuris labiau varžo asmens teises ar nustato jam daugiau pareigų.
55. Taigi sprendžiant klausimą, ar apeliacinės instancijos teismas nepažeidė CPK 313 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti palyginami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai tarpusavyje apelianto teisių ir pareigų apimties aspektu. Vertinant, ar sprendimas blogesnis, turi būti lyginama su skundžiamuoju sprendimu, o ne su hipotetiniu sprendimu ar nutartimi, kurie apeliacinės instancijos teismo gali būti priimti pagal apeliacinio skundo motyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2012; 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2013).
56. Nagrinėjamu atveju blogesnis sprendimas apeliantės atžvilgiu buvo priimtas tik tam tikro reikalavimo dalyje (ieškinio dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo sumažinta apeliantei iš atsakovo priteistina suma nuo 2 697,72 EUR iki 835,27 EUR), tačiau pastebėtina, kad išnagrinėjus apeliacinį skundą ir apeliacinės instancijos teismui patenkinus apelianto pareikštą reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo iš atsakovo, apeliantės atžvilgiu iš esmės bus priimtas palankesnis sprendimas, nes išaugs ieškovės (apeliantės) ieškinio patenkinimo apimtis. Apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas laikytinas apeliantui blogesniu negu yra skundžiamas tuo atveju, jeigu yra tik vienos šalies apeliacinis skundas ir apeliacinės instancijos teismas sumažina jos gautą ieškinio patenkinimo apimtį, lyginant su pirmosios instancijos teismo tenkinama ieškinio dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2018).
57. Taigi nors apeliacinės instancijos teismas ir peržengė apeliacinio skundą ribas bei apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas apeliantės neinformavo, nagrinėjamu atveju nelaikytina, kad atsakovės atžvilgiu buvo priimtas blogesnis sprendimas. Be to, kaip minėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas turėjo CPK 320 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisę peržengti bylos nagrinėjimo ribas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme
58. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
59. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė (apeliantė) patyrė iš viso 501 EUR bylinėjimosi išlaidų.
60. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė (apeliantė), reikšdama patikslintą ieškinį, ieškinio sumą nurodė esant 13 257,54 EUR. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nurodyta ieškinio suma nėra tiksli: ieškovė į ieškinio sumą įtraukė skolos sumą, tarpininkavimo išlaidas, prašomą priteisti mokėjimo (pelno) palūkanų dydį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo bei kompensuojamąsias palūkanas, tačiau, reikšdama reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo, prašomos atlyginti negautų pajamų sumos nekonkretizavo, t. y. reiškiamo reikalavimo dydžio neįtraukė į bendrą ieškinio sumą, nors apeliaciniame skunde ir nurodė, jog negautos pajamos (nuostoliai) sudaro 6 330,12 EUR; be to, nedetalizavo prašomos pritesti kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojamų nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki sprendimo visiško kredito grąžinimo, sumos.
61. Įvertinus šias aplinkybes, ieškovės pareikštas ieškinio reikalavimas apskaičiuojamas taip: 9 667,58 Eur (negrąžinta kredito suma) + 2 516,96 EUR (tarpininkavimo mokestis) + 1 050,25 EUR (mokėjimo palūkanos) + 6 330,12 EUR (negautos pajamos) + 22,75 EUR (kompensuojamosios palūkanos iki sutarties nutraukimo dienos) + 28,8 EUR (kompensuojamosios palūkanos nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos). Taigi bendra ieškinio suma sudarė ne 13 257,54 EUR, o 19 616,46 EUR.
62. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ieškovei priteisti iš viso 17 883,22 Eur (9 667,58 EUR negrąžinto kredito + 1 050,25 EUR mokėjimo palūkanų + 835,27 EUR tarpininkavimo mokesčio + 6 330,12 EUR negautų pajamų. Tai reiškia, kad iš viso patenkinta 91,16 proc. ieškinio reikalavimo dalis, todėl pirmosios instancijos teisme ieškovei turėjo būti priteistos 456,71 EUR (501 Eur x 91,16 proc.) bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis, 98 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
63. Apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių motyvus dalyje, kurioje netenkinti reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) (CPK 328 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, ex officio (pagal pareigą) įvertinęs vartojimo kredito sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu, taip pat pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria tenkintas reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo ir reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio tenkina iš dalies: priteisia iš atsakovo tarpininkavimo mokesčio su nuolaidą sumą, o kredito sutarties bendrųjų sąlygų nuostatas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apibrėžimu ir apskaičiavimu, pripažįsta nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento).
64. Kiti apeliacinio skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisakė. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
65. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme apeliantė nurodė patyrusi iš viso 215 Eur bylinėjimosi išlaidų.
66. Apeliacinės instancijos teisme apeliantė reiškė 6 381,67 EUR turtinio pobūdžio savarankiškus reikalavimus (6 330,12 EUR (negautos pajamos) + 22,75 EUR (kompensuojamosios palūkanos iki sutarties nutraukimo dienos) + 28,8 EUR (kompensuojamosios palūkanos nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos)). Apeliacinės instancijos teismas apeliantės reikalavimus tenkino dalyje dėl 6 330,12 EUR, kas reiškia, kad buvo patenkinta 91,12 proc. apeliacinio skundo dalis. Atsižvelgiant į tai, apeliantei iš atsakovo apeliaciniame procese priteistina 213,11 EUR (215 x 91,12 proc.) (CPK 93, 98 straipsniai).
67. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Priteistinos išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos, 2015 m. kovo 20 d. redakcija).
68. Konstatuotina, kad atsakovo prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijoje nurodytų dydžių, todėl, vadovaudamasis CPK 98 straipsniu, teismas apeliantei iš atsakovo priteisia 213,11 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
ieškovės „NEO Finance“, AB apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą už akių pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) 2020 m. liepos 30 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K164395930 bendrųjų sąlygų nuostatas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apibrėžimu ir paskaičiavimu.
Priteisti ieškovei „NEO Finance“, AB (į. k. 303225546) iš atsakovo M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 9 667,58 EUR negrąžinto kredito dalį.
Priteisti ieškovei „Neo Finance“, AB (į. k. 303225546) iš atsakovo M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1 050,25 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 5 d.).
Priteisti ieškovei „Neo Finance“, AB (į. k. 303225546) iš atsakovo M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 6 330,12 EUR negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (9 667,58 EUR).
Priteisti ieškovei „Neo Finance“, AB (į. k. 303225546) iš atsakovo M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 835,27 EUR tarpininkavimo mokesčio.
Priteisti ieškovei „Neo Finance“, AB (į. k. 303225546) iš atsakovo M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 17 945,67 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei „Neo Finance“, AB (į. k. 303225546) iš atsakovo M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 456,71 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
“
Kitoje dalyje apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti ieškovei „NEO Finance“, AB (į. k. 303225546) iš atsakovo M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 213,11 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos
Teisėjai Virginijus Kairevčius
Danutė Kutrienė
Tatjana Žukauskienė