Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-04-06][nuasmeninta nutartis byloje][1S-266-954-2020].docx
Bylos nr.: 1S-266-954/2020
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija 302560890 bausmę/baudž.poveikio priemonę vykdančios institucijos atstovas
Kategorijos:
Nužudymas (BK 129 str.)
Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Nusikaltimai žmogaus gyvybei (BK XVII skyrius)
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)

?

Baudžiamoji byla Nr. 1S-266-954/2020

Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00005-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

 (S)

 

img1 

 

Kauno apygardos teismas

 

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. balandžio 3 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo N. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2020 m. sausio 23 d. nutarimą Nr. 91-4, taikyti nuteistajam N. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

1.       N. B. nuteistas 2013 m. lapkričio 5 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 11 metų. 2014 m. kovo 18 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 2013 m. lapkričio 5 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. gruodžio 13 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 11 metų laisvės atėmimo.

2.       Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012 m. sausio 9 d., bausmės pabaiga – 2023 m. sausio 8 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2020 m. sausio 23 d.) – 2 metai 11 mėnesių 15 dienų.

3.       Komisija 2020 m. sausio 23 d. priėmė nutarimą Nr. 91-4, kuriuo nutarė N. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 30 balų. Nuteistasis drausmine tvarka baustas 18 kartų, nuobaudos negaliojančios, skatintas 8 kartus. Pataisos namuose dirba ūkio dalyje, pagalbiniu darbininku 0,25 etatu. Taip pat bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą, tris specialybes.

4.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 6 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2020 m. sausio 23 d. nutarimą taikyti nuteistajam N. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5.       Nuteistasis N. B. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2020 m. sausio 23 d. nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

5.1.                      Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta. Apelianto teigimu, Komisija tinkamai ir tiksliai įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Buvo atsižvelgta tiek į nusikalstamos veikos pobūdį, tiek ir į neatliktos bausmės dalį. Be to, nuteistasis pažymi, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra atleidimas nuo bausmės, nes pritaikius lygtinį paleidimą yra paskiriami draudimai ir įpareigojimai, o asmuo yra toliau prižiūrimas.

5.2.                      Taip pat nuteistasis nurodo, kad jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, žema, tai yra 30 balų. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir to, jog jam anksčiau nebuvo taikytas nei lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nei bausmės vykdymo atidėjimas. Priimant skundžiamą nutartį nebuvo atsižvelgta ir į tai, jog jis anksčiau buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau nuo 2018 m. nėra pažeidęs pataisos įstaigos vidaus taisyklių. Bausmės atlikimo metu jis dirba, baigė vidurinę mokyklą, įgijo tris specialybes, ir padarė tvirtas išvadas, kad laikysis įstatymų ir vidaus taisyklių.

5.3.                      Nuteistasis pažymi, kad vertinant apylinkės teismo motyvus, kuriais atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo, matyti, jog teismas atsižvelgė į tas aplinkybes, kurios šiuo metu yra jau išnykusios. Skundo autoriaus nuomone, jis atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus.

Nuteistojo N. B. skundas atmestinas.

6.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

7.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, N. B. nepateikė. Tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino N. B. asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai.

8.       Nuteistasis N. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Kaip nurodoma socialinio tyrimo išvadoje, atlikus nuteistojo N. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 30 balų, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau, vien tik šios aplinkybės jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis socialinio tyrimo išvada, N. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro ir dinaminiai balai (20 balų), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Nors šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema, tačiau ir šiuo atveju turi būti sprendžiama, ar jo pažanga šią riziką mažinant vertintina kaip akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis N. B. jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

9.       Teisėjų kolegija pripažįsta, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – už gerą elgesį, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse ir už gerą darbą jis buvo aštuonis kartus paskatintas, dirba, baigė vidurinę mokyklą, įgijo tris specialybės, dalyvauja elgesio pataisos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Be to, pateikti duomenys rodo, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 17 balų. Vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, vien tik šių aplinkybių visuma bei nuteistojo noras būti lygtinai paleistam, vis dar nesudaro pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

10.       Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama prie žemos, tačiau vis dar išskiriamas net trys kriminogeniniai veiksniai – ankstesnis teistumas, išsilavinimas ir galimybė įsidarbinti bei gyvenimo stilius ir draugai. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėti veiksniai nustatyti vertinant tiek N. B. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus N. B. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog jau nagrinėjamu atveju nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

11.       Abejones dėl sėkmingos nuteistojo integracijos į visuomenę sustiprina ir aplinkybė, jog net ir atlikinėdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis net 18 kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, už ką buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Iš pataisos įstaigos pažymos dėl nuteistojo nuobaudų ir paskatinimų, matyti, kad nuteistasis N. B. darė grubius vidaus tvarkos pažeidimus, eilę kartų buvo baustas už draudžiamų daiktų turėjimą. Nors nuobaudos yra negaliojančios, tačiau tai pačių pažeidimų fakto nešalina ir nuteistąjį N. B. charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį nuosekliai laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad abejonių pakankama nuteistojo pažanga kelia ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyta aplinkybė, jog nuteistasis tris kartus buvo sulaikytas apsvaigęs nuo alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nors pateiktoje medžiagoje yra nurodyta, jog nuteistasis N. B. dalyvauja Anoniminių alkoholikų susitikimuose, tačiau byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų dalyvavęs socialinės reabilitacijos priemonėse, kurios padėtų spręsti problemas, susijusias su kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimu. Nors N. B. skatintas 8 kartus, tačiau, kaip ir minėta, taip pat baustas ir drausmine tvarka. Teismo vertinimu, toks nuteistajam paskirtų paskatinimų ir drausminio poveikio priemonių skaičius ir jų santykis, dinamika (kai po paskatinimų vėl skiriamos drausminės nuobaudos) nerodo išskirtinai pavyzdingo nuteistojo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Priešingai, patvirtina N. B. nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad jis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis, juolab, kad šis teistumas jam nėra pirmasis. Be to, pažymima ir tai, jog nuteistojo teigiama elgesio korekcija stebima pakankamai neseniai – nuo 2019 m. birželio 20 d., kai nuteistasis nebeturėjo galiojančių nuobaudų.

12.       Teisėjų kolegijos nuomone, abejonių, jog N. B. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, kelia ir nuteistojo mąstymas ir elgesys. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog stebimi nuteistojo N. B. pokyčiui mąstymo ir elgesio srityse, tačiau kolegijos vertinimo šie pokyčiai dar nėra tokie reikšmingi, kad leistų vienareikšmiškai nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie tos problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Be to, nuteistasis apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Šios aplinkybės patvirtina, jog nuteistajam vis dar aktualios mąstymo bei elgesio problemos, kurias įvertinus su padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu, jos priežastimis, taip pat nenuosekliu nuteistojo elgesio koregavimu teigiama linkme pataisos įstaigoje, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių dėl jo daromos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

13.        Pažymėtina ir tai, kad N. B. nusikalto ne pirmą kartą, o nagrinėjamu atveju jis buvo pripažintas kaltu už nusikalstamos veikos, sukėlusios negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Ši aplinkybė visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu N. B. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai su kitomis aplinkybėmis įvertino ir tai, kad nors nuteistasis pataisos namuose dirba, o pagal pataisos namuose gautus vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 14 678,64 Eur, tačiau yra sumokėjęs tik 841,32 Eur.

14.       Kolegijos nuomone, aptartos aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis N. B. įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šios išvados nepaneigia ir pateiktoje medžiagoje esantys duomenys susiję su artimų socialinių ryšių palaikymu, nes pastaroji aplinkybė egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus N. B., šis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo ir jame išdėstytos išvados neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, kadangi teismas sprendimą priima vadovaudamasis tik įstatymu ir teisine sąmone. Priešingu atveju, būtų ignoruotas teismo nešališkumo principas, kurio reikalavimai analizuojamu atveju nėra pažeisti.

15.       Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis N. B. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo N. B. skundas atmetamas.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

nuteistojo N. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 6 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                  Algirdas Giedraitis

 

 

                                                  Darius Kantaravičius 

 

 

                                                  Nerijus Meilutis

 

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 63 str. Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas
  • BVK
  • BVK 157 str. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos