civilinė byla Nr.2-15-724-2012
procesinio dokumento kategorija 11.9.10.7.;15.3.2.;18.4.;116.4.
(S)

VISAGINO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 1 d.
Visaginas
Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Avinas, sekretoriaujant Ritai Kozlovienei dalyvaujant vertėjai Janinai Damanskienei, ieškovei O. M., jos atstovui advokatui Vidui Vilkui, atsakovo UAB “(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Daliui Boreikai, teismo posėdyje išnagrinėję ieškovės ieškinį dėl grąžinimo į darbą ir išmokų susijusių su darbo santykiais priteisimo,-
Nustatė:
Ieškovas ieškiniu prašo panaikinti UAB “(duomenys neskelbtini)“ Nr. data dėl O. M. atleidimo iš darbo; grąžinti ją į UAB “(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktorės pareigas; priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011m. liepos 19d. iki teismo sprendimo grąžinti ieškovę į buvusias pareigas įvykdymo; panaikinti UAB “(duomenys neskelbtini)“ 201m. gegužės 5d. įsakymą dėl apmokėjimo už prastovos laiką; priteisti ieškovei iš atsakovo 69825Lt dienpinigių už komandiruotes laikotarpiu nuo 2008-07-21 iki 2011 m. liepos 21d.; priteisti bylinėjimosi išlaidas kurias sudaro 1000Lt.
Ieškovė O. M. paaiškino, kad dirbo UAB “(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktore, nuo 2005m. padidėjus mokesčiams bendrovė gamybos procesą perkėlė į Ukrainą įsteigus ten įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Ukrainoje, bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, faktiškai ji tvarkė „(duomenys neskelbtini)“ gamybos reikalus, todėl mano, kad jai „(duomenys neskelbtini)“ turėjo mokėti ir komandiruotpinigius be to keliones išlaidas Į Ukrainą padengdavo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ji apmokėdavo ir draudimą.
„(duomenys neskelbtini)“ gamybos 2006m. nenutraukė tik perkėlė gamybos procesą į Ukrainą todėl tuo pagrindu, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ buvo nutrauktas gamybos procesas jos atleisti negalėjo be to jeigu gamyba nutraukta 2006m. tai ir atleisti ją turėjo 2006m., o ne po beveik penkių metų. Tikroji jos atleidimo priežastis- asmeninis konfliktas su direktore Suchinina su kuria anksčiau buvo geros draugės.
Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutinka nurodydamas, kad ieškovas atleistas pasikeitus bendrovės ekonominei būklei teisėtai ir pagrįstai, o pagrindo mokėti komandiruotpinigius nėra. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2512Lt.ir 2956 lt
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
O. M. pagal darbo sutartį nuo 1995m. lapkričio 2d. dirbo UAB “(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktore. Nuo 2009-01-01 jai nustatytas 1800Lt atlyginimas už faktiškai dirbtą laiką(t.1,b.l.79-80)
2011-05-05 O. M. įspėta, kad nuo 2011m. liepos 19d. su ja bus nutraukta darbo sutartis DK 129 str. pagrindais dėl ekonominių priežasčių, nutraukus siuvimo darbų veiklą.(t.1 b.l. 13-15)
2011-05-05 O. M. nuo 2011-05-09 buvo paskelbta prastova mokant dviejų trečdalių vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio buvusio iki prastovos atlygį.(t.1 b.l. 15)
Darbo sutartis su O. M. UAB“(duomenys neskelbtini)“ nutraukta 2011-07-19, darbo kodekso 129 str. pagrindu (t. 1 b.l. 24).
Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis UAB “(duomenys neskelbtini)“ 2005m. gruodžio 31d. apdraustų asmenų buvo 56, tam pačiam laikotarpiui 2006m.- 9, 2011m. birželio 30 d. -4.(t.1 , b.l. 107-109).
UAB “(duomenys neskelbtini)“ partnerius apie sutarčių nutraukimą dėl gamybos nutraukimo informavo 2006m. rugsėjo mėnesio 13-15 dienomis.(t.1., b.l.110. UAB “(duomenys neskelbtini)“ 2009m. iš pardavimų turėjo 345821Lt pajamų, 2010-263163 lt, 2011m. už 6 mėnesius 249325 lt (t.3 b.l. 18,20,22) iš įmonės metinių balansų matyti, kad 2008m. įmonė turėjo 11373 nepaskirstyto pelno, 2009m. 19511Lt nuostolių, 2010m. 34418Lt nuostolių, 2011m. per du ketvirčius turėjo 18683 pelno (t.3 b.l. 19,21,23)
O. M. nuo 2005m. gegužės 18d. iki 2011m. vasario 18d. dirbo ribotos atsakomybės bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje Ukrainoje, gamybos direktorės pareigose (t.1 b.l.70-73, t.3 155-156)
Už O. M. 2008m. kelionių draudimą į Ukrainą bei jos kelionių draudimą 2009m. bei 2010m. mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“(t.2 b.l. 25-30).
O. M. nuo 2007-09-26 Ukrainoje turėjo verslo liudijimą ir mokėjo valstybės nustatytus mokesčius nuo pajamų (t.2 b.l. 49-54)
Ir UAB „(duomenys neskelbtini)„ ir bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ O. M. nuo 2006m. dirbo po aštuonias valandas vidutiniškai kas mėnesį po 20 darbo dienų ( t.1, b.l. 155-156 , t. 3 b.l.
DK 129 straipsnis leidžia įmonei, laikantis teisės aktų nuostatų, kiekvienu konkrečiu atveju pačiai nuspręsti dėl darbo sutarties nutraukimo būtinumo ir konkretaus jos nutraukimo pagrindo elemento- konkrečių svarbių priežasčių (priežasties). Teismas, spręsdamas dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl ekonominių priežasčių teisėtumo, tiria ir nustato, ar realiai buvo darbdavio nurodytos ekonominės priežastys, dėl kurių reikėjo pertvarkyti įmonės, įstaigos darbą, ir, be kita ko, nutraukti darbo sutartis su tam tikrais darbuotojais pagal DK 129 straipsnį; ar į atleistų darbuotojų vietas nepriimta kitų darbuotojų; ar tam tikri etatai panaikinti realiai, t.y. ar vėliau jie nebuvo atkurti. Tačiau teismas neturi įgaliojimų vertinti etatų mažinimo, nulemto ekonominių priežasčių, tikslingumo ir pagrįstumo, t.y. negali vertinti, ar darbdavys tikslingai ir pagrįstai atsisakė vieno ar kito etato, nes tai- ne teismo kompetencija. Atsakovas, būdamas privačiu juridiniu asmeniu, kurio tikslas yra pelno siekimas, turi teisę savarankiškai nuspręsti, kokiu būdu ir kaip atlikti struktūrinius pertvarkymus ir optimizuoti gamybą, savo nuožiūra pasirinkti jam geriausiai tinkančią veiklos strategiją bei personalo politiką. Tai, kad bendrovėje nuo 2006m. buvo nutraukta gamyba, atleisti beveik visi darbuotojai (iš 56 buvusių 2005m., 2011m. kartu su ieškove buvo likę 4)teismui leidžia spręsti, kad bendrovėje nuo 2006m. vyko realūs struktūriniai pertvarkymai, nulemti gamybos proceso nutraukimu, t.y. buvo optimizuota atsakovo struktūra, ko pasėkoje ieškovės turėta pareigybė neišliko. Dėl paminėto atsakovas, siekdamas savo veiklos optimizavimo, turėjo teisę atleisti ieškovę. Byloje nėra jokių duomenų liudijančių, kad atsakovas, atleidę iš darbo ieškovę, priėmė naujus darbuotojus, gamybos vadovo funkcijoms atlikti, ar kitus darbuotojus. Teismas negali sutikti su ieškovės motyvais, kad atsakovas ją atleido dėl asmeninių nesutarimų, nes tokios aplinkybės byloje neįrodytos.
Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį, turi pareigą ieškoti galimybių perkelti atleidžiamą iš darbo darbuotoją į kitą darbą ir, esant darbuotojo sutikimui, jį perkelti į kitą darbą, o šią pareigą darbdavys privalo vykdyti per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpi, įskaitant darbuotojo atleidimo iš darbo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 24 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-227/2004). Kaip byloje nustatyta nuo įspėjimo apie atleidimą dienos bendrovėje naujų darbo vietų sukurta nebuvo ir laisvų darbo vietų nebuvo iki ieškovės atleidimo bei ją atleidus. Taigi, darbdavys ir negalėjo ieškovei siūlyti kito darbo bendrovėje. DK 129 str. 2 dalyje numatyta teisė darbdaviui nutraukti darbo sutartį dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų, kartu sukelia darbdaviui pareigą pranešti įspėjamam dėl atleidimo darbuotojui, kokio masto struktūriniai pertvarkymai daromi, ar panaikinamo padalinio funkcijas bus pavesta atlikti kitiems padaliniams, kokio pobūdžio funkcijų nebevykdys įmonė ar įstaiga po pertvarkymo. Visos šios aplinkybės reikšmingos darbuotojui dėl to, kad jis galėtų įvertinti, ar teisingą ir atitinkantį įstatymo reikalavimus sprendimą dėl jo atleidimo priėmė darbdavys. Iš byloje esančio įspėjimo (t.1 b.l. 13) matyti, kad darbdavys išsamiai ir aiškiai informavo ieškovę apie tai dėl kokių priežasčių ketina su ja nutraukti darbo sutartį, kada ir kaip atsiskaitys. Teismas daro išvadą, kad atsakovo įspėjimas ieškovui buvo pakankamas ir atitiko DK 130 str. 2 d.
Dėl šių priežasčių ieškovei nuo 2001-05-05, vadovaujantis DK 195 str. buvo paskelbta prastova. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus daro išvadą, kad atsakovas galėjo ir turėjo pagrindą atleisti ieškovę ką ir, nepažeidžiant įstatymo, padarė, todėl pagrindo pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-07-19 įsakymą Nr. 2011/07-19-2, dėl O. M. atleidimo iš darbo, neteisėtu nėra.
Ieškovė, teigdama, kad 2008m.-2011m. iš UAB “(duomenys neskelbtini)„ pastoviai buvo komandiruojama į Ukrainą tačiau negaudavo nei kelionpinigių nei dienpinigių, prašo priteisti iš atsakovo 69,825Lt dienpinigių už komandiruotes nuo 2008m. liepos 21 iki 2011m. liepos 21d. Tarnybinė komandiruotė– tai darbdavio nurodymu darbo sutartimi sulygto darbo funkcijos atlikimas ne nuolatinėje darbo vietoje. Siuntimas į komandiruotę įforminamas įmonės vadovo įsakymu, kuriame nurodomas komandiruotės tikslas, vietovė ir trukmė. Apmokėjimu už tarnybinę komandiruotę siekiama atlyginti darbuotojo išlaidas, kurių neapima darbo sutartimi sulygtas atlyginimas, dėl to, kad darbuotojas yra įpareigojamas dirbti kitoje vietovėje, nei yra darbo sutartyje nurodyta nuolatinė jo darbo vieta. Komandiruotam darbuotojui per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis (DK 220 straipsnio 1 dalis), komandiruotam darbuotojui garantuojama darbo laiko apskaita (DK 143 straipsnio 1 dalies 2 punktas), komandiruojamam darbuotojui mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos (DK 220 straipsnio 1 dalis). Nebiudžetinių įstaigų darbuotojų komandiruočių išlaidos kompensuojamos pagal Vyriausybės 2004-11-03 nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ nuostatas (DK 220 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, jei darbo sutartimi sulygstama dėl nuolatinės darbo vietos kitoje vietovėje, nei yra darbuotojo gyvenamoji vieta, tokia situacija nelaikytina tarnybine komandiruote, ir papildomos garantijos darbuotojui nepriklauso, kadangi būtent dėl tokių darbo sąlygų buvo susitarta sudarant darbo sutartį ir numatant joje darbuotojo darbo užmokestį. Taigi sprendžiant dėl darbuotojo teisės į apmokėjimą už komandiruotę turi būti įvertinama, kur pagal šalių sudarytą darbo sutartį buvo nuolatinė darbuotojo darbo vieta. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė dirbo UAB“(duomenys neskelbtini)“ kurios buveinė yra Lietuvoje. Taip pat nustatyta, kad ieškovė tuo pat laikotarpiu, už kurį prašo priteisti komandiruotpinigius, dirbo ir Ukrainoje registruotoje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kas patvirtinama darbo apskaitos tabeliais iš kurių matyti jog ieškovė dirbo po 8 valandas, 21 darbo dieną. Pastaroji aplinkybė liudija, kad ieškovė negalėjo būti komandiruojama į tą bendrovę, kurioje pastoviai dirbo pagal darbo sutartį pilną darbo dieną. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Ieškovė teismui nepateikė jokių dokumentų, liudijančių, kad iš UAB “(duomenys neskelbtini)“ buvo komandiruojama į Ukrainoje esančią bendrovę „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus specialistai atlikę UAB“(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą pagal; ieškovės skundą dėl komandiruotpinigių neišmokėjimo, konstatavo, jog duomenų apie ieškovės siuntimą į komandiruotes nėra ir pagrindo mokėti už jas UAB“(duomenys neskelbtini)“ neturėjo(t. 1 b.l. 137-138). Ieškovės pateikti bilietai, paso nuorašai, patvirtinantys valstybių sienų kirtimą, negali būti pagrindu pripažinti, kad ji vykdavo į komandiruotes. Kiti ieškovės argumentai ir pateikti dokumentai, sprendžiant ar ji buvo komandiruojama į Ukrainą, neturi teisinės reikšmės, todėl teismo nevertintini. Ieškinį atmetus vadovaujantis CPK 93, 88 str. iš ieškovo priteistinos išlaidos valstybei už procesinių dokumentų įteikimą, kurias sudaro 32.05 Lt. Atsakovas į bylą pateikė dokumentus, liudijančius, kad turėjo 2512,81Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovo patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus advokatų paslaugų įkainių (CPK 98 str. 2 d.), todėl priteistinos iš ieškovės.
Netenkinus ieškinio naikintinos atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės.( CPK 150 str. 2d. )
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268, 270str.
Nusprendžia:
O. M. ieškinio dėl įsakymo dėl apmokėjimo už prastovos laiką, dėl grąžinimo į darbą, 69,825Lt dienpinigių už komandiruotes ir kitų išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais priteisimo iš UAB “(duomenys neskelbtini)“, netenkinti.
Priteisi iš O. M. UAB “(duomenys neskelbtini)“ turėtas bylinėjimosi išlaidas -2512,81Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų.
Į valstybės pajamas Priteisti iš O. M. 32,05 Lt pašto išlaidų.
2011m. rugpjūčio 3d. teismo nutartimi UAB “(duomenys neskelbtini)“ turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones- areštą (turto arešto aktas Nr.0111007615), sprendimui įsiteisėjus panaikinti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.
Teisėjas Giedrius Avinas