Pranešėjas Viktoras Preikšas              Baudžiamoji byla Nr. 1A-895-327/2015

Teisėja Raimundas Mikšta              Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00723-2014- 1

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.1.8.1.1.; 1.1.10.1.; 1.2.14.5.2.; 2.4.7.

KAUNO  APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vikto­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Ramūno Antanavičiaus ir Gyčio Večersko, se­kre­to­riau­jant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, nukentėjusiajam S. S., nuteistajam A. D., jo gy­nė­jai advokatei Daivai Jurevičienei, viešame teismo po­sė­dy­je ape­liacine tvarka išna­gri­nė­jo bau­džia­mąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros pro­ku­roro Ro­mano Mackevičiaus ape­lia­ci­nį skundą dėl Kauno apy­linkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nuos­prendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietu­vos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d., ir nuteistas trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 7 p. ir 8 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą, būti savo namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu nėra būtina išvykti dėl aplinkybių, susijusių su darbu, ir be nu­teistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vie­tos miesto ribų.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. S. civilinis ieškinys dėl turtinės ža­los atlyginimo tenkintas visiškai. Priteista solidariai iš A. D. ir V. M. nukentėjusiajam S. S. 10136,70 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteista V. M., tačiau dėl jos nuosprendis ape­lia­cine tvarka neskundžiamas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi proceso dalyvių,

n u s t a t ė :

A. D. nuteistas už tai, kad su V. M. veikdami bendrininkų grupėje ir turėdami bendrą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2013 m sausio mėn. pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, A. D. atvykus į S. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei apgaule įtikinus nukentėjusįjį, kad pakeis jo butą į kitą, po ko A. D. veik­da­mas kartu su V. M., 2013-01-23 Kaune, nenustatytoje vietoje, apgaule su­darė su S. S. sutartį dėl būsimosios mainų sutarties sudarymo, pagal kurią V. M. įsipareigojo be prie­mokos mainyti su S. S. jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), su pri­klausiniu: 28/100 dalimis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), į butą, esantį (duomenys neskelbtini), su priklausiniu: 12/100 dalių ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nors tokios galimybės neturėjo, ir taip įgiję nukentėjusiojo pasitikėjimą, 2013-08-26 Prienų rajono 1-aja­me notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), apgaule įtikino S. S. para­šy­ti V. M. įgaliojimą, kuriuo nukentėjusysis įgaliojo ją valdyti ir disponuoti su teise par­duo­ti minėtu butu su priklausiniu, po ko 2013-09-02 V. M. pagal S. S. išduotą įga­liojimą butą, esantį (duomenys neskelbtini), su 7/250 dalimi ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pardavė M. P. už 35000 Lt ir pinigus bendrai pasisavino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą S. S. priklausantį 35000 Lt vertės turtą.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde pra­šo­ panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendžio dalį, kuria vado­vau­jantis BK 75 str. 1 d. A. D. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Paskirti bausmę atlikti pataisos namuose. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad Kauno apylinkės teismas nepagrįstai atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, neįvertinęs bylos aplinkybių bei A. D. asmenybės. A. D. jau tris kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, vieną kartą A. D. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu as­me­niu, tačiau toliau daro naujus nusikaltimus, apgaudinėja senyvo amžiaus žmones, parduodamas jų butus ir apgaule pasisavina jų pinigus. Tai parodo, kad baus­mės tikslai, atidėjus bausmės vykdymą, nebuvo pasiekti. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir to, kad A. D. padarė sunkų nusikaltimą, jo atsakomybė sunkinanti aplinkybė, kad veikė ben­drininkų grupėje, tuo tarpu atsa­ko­mybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Savo kaltės A. D. nepripažino. Kauno apy­linkės teisme nagrinėjama dar viena analogiška baudžiamoji byla, kurioje A. D. kal­ti­na­mas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d. Šios ap­lin­kybės parodo, kad bausmės tikslai, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, negali būti pasiekti.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti ir pa­tvir­tino apeliacinio skun­do argumentus.

Nukentėjusysis palaikė prokuroro apeliacinį skundą.

Nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Ro­mano Mac­ke­vičiaus apeliacinis skun­das atmetamas.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo A. D. kaltė ir nu­si­kals­tamos veikos kvali­fi­ka­vi­mas. Prokuroras prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. D. tai­ky­tos BK 75 str. nuostatos. Ape­liacinės instancijos teis­mas, neper­ženg­da­mas apeliacinio skundo ribų, patikrina bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma ape­liaciniame skunde (Lietuvos Respublikos bau­džiamojo pro­ceso ko­dekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įro­dy­mais, kurie įvertinami, remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo nor­mo­je nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir neša­lišku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­ji­mu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėtas ir pa­grįs­tas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstaty­mas ir kuris priimtas ir sura­šy­tas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusi­kalstamo įvykio, nusi­kals­tamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuos­pren­dyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įro­dymais.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bau­džia­mąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą vei­ką ir skirdamas A. D. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Apylinkės teismas nuosprendyje pakankamai motyvavo A. D. skiriamos baus­mės rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – api­būdinančias tiek nu­teis­tojo asme­nybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą.

Teismui skiriant bausmę privalu atsižvelgti ir įvertinti BK 54 str. 2 d. nustatytą aplinkybių visumą. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtik­rinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp pada­rytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nusta­ty­ta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplin­ky­bes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nustatytų aplinkybių kontekste laikytina, kad pirmosios instancijos teis­mas nu­teis­tajam pa­grįstai skyrė BK 182 str. 2 d. sank­ci­joje numatytą – laisvės atė­mi­mo bausmę, ir sprendė, kad šios bausmės pasky­ri­mas A. D. gali užtikrinti BK 41 str. nu­ma­tytų bausmės tiks­lų įgyvendinimą – ne tik nu­bausti nusi­kal­ti­mą padariusį asmenį, siek­ti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, apriboti nuteistajam gali­my­bę da­ryti naujas nusikals­ta­mas veikas, bet ir už­tik­rinti teisingumo principo įgyvendinimą.

A. D. padarė sunkų nusikaltimą, laikomas neteistu (ankstesni teistumai iš­ny­kę), tačiau anksčiau teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu as­me­niu, byloje nustatyta viena A. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę leng­vi­nan­čių aplinkybių nenustatyta. Todėl teismas pagrįstai paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija spren­džia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nus­tatydamas nuteistajam baus­mės dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos ap­lin­kybes ar netei­sin­gai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Tačiau pirmosios instancijos teismas įvertinęs nuteistojo sveikatos būklę, tai, kad nuteistasis dirba ir būdamas laisvėje galės greičiau at­ly­ginti padarytą žalą, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be rea­laus bausmės atlikimo, todėl A. D. atžvilgiu pagrįstai taikė BK 75 str. nuostatas ir baus­mės vykdymą jam atidėjo. Priimti tokį sprendimą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija. Tei­sėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju BK 75 str. nuostatų apylinkės teismas nepažeidė. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nors praeityje A. D. ir buvo teistas, taip pat ir už ana­lo­giš­ką nusikalstamą veiką, tačiau teistumas už ją yra išnykęs, todėl šį aplinkybė nesudaro pagrindo netai­kyti BK 75 str. Remiantis tuo, apeliacinio skundo motyvai, jog A. D. turi būti pas­kirta reali laisvės atėmimo bausmė, t.y. panaikintas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75str.) yra atmestini kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kons­ta­tuo­ti­na, kad paskirtoji bausmė nėra per švelni ir neprieš­­ta­rau­ja teisingumo principui, bausmės pas­kirčiai bei ben­driesiems baus­mės skyri­mo pagrin­dams (BK 41 str. ir 54 str.).

Nors prokuroras apeliaciniame skunde pažymi, jog Kauno apylinkės teisme nagrinėjama dar viena analogiška baudžiamoji byla, kurioje A. D. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d., t. y. apgaule užvaldęs butą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog ape­lia­cinės instancijos teismas vertina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau negali vertinti teismų procesų, dėl kurių nepaduoti apeliaciniai skundai, todėl šio skundo argumento never­ti­na. Prokuroro minimame procese, A. D. turi kal­tinamojo, tačiau ne nuteistojo statusą, todėl ši aplinkybė negali turėti jokios įtakos individualizuojant A. D. skiriamą bausmę.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teis­mi­nio tyrimo ir teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu būtų pa­da­ry­ti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų su­var­žytos įstatymų garan­tuotos nu­teistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Savo išvadas skun­džia­mame nuosprendyje apy­lin­kės teismas pagrindė bylos duomenimis ir pakankamai moty­vavo, todėl nuos­pren­dis pa­lie­kamas ga­lioti nepa­keistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a :

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Ro­mano Mac­ke­vičiaus apeliacinį skun­dą atmesti.

Teisėjai              Viktoras Preikšas

              Ramūnas Antanavičius

              Gytis Večerskas