Civilinė byla Nr. 2A-338-340/2012

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-02684-2010-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 32.5.4; 42.9; 45.6; 121.14; 121.18; 121.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija,

susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Tatjanos Žukauskienės,

kolegijos teisėjų Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, Algirdo Auruškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo „Swedbank“, AB apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Z. P. ir J. P. ieškinį atsakovams restruktūrizuojamam UAB „Junesta“, „Swedbank“, AB dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę natūra.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,             

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

ieškovai kreipėsi į teismą prašydami įpareigoti atsakovus per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įvykdyti prievolę natūra – panaikinti ir išregistruoti iš Hipotekos registro ieškovams nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), atsakovo UAB „Junesta“ kreditoriui „Swedbank“, AB įregistruotą hipoteką; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2009-01-09 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš UAB „Junesta“ butą, kuris hipotekos lakštu buvo įkeistas AB bankui „Hansabankas“ (dabartinis pavadinimas „Swedbank, AB), siekiant užtikrinti UAB „Junesta“ įsipareigojimų pagal kredito sutartis su banku įvykdymą. 2008-03-15 raštu Nr. SR-5171 „Dėl įkeistų patalpų pardavimo ir pakartotino įkeitimo“ bankas sutiko su buto pardavimu. Už perkamą butą ieškovai su pardavėju visiškai atsiskaitė avansu pagal 2007-05-02 PVM sąskaitą AVAN Nr.0011 ir mokėjimo nurodymu Nr.01 – 467 000 Lt sumai. Pardavėjas mokėjimą priėmė, jokių pretenzijų dėl to nepareiškė. Ieškovams įvykdžius savo pareigą atsiskaityti su atsakovu (pardavėju), atsirado teisė reikalauti priešpriešinės atsakovų prievolės įvykdymo ir atitinkamai atsakovams atsiranda prievolė imtis veiksmų, kad būtų panaikinta ir išregistruota iš Hipotekos registro butui taikyta hipoteka.

Atsakovas „Swedbank“, AB prašė nutraukti bylą arba perduoti Vilniaus apygardos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovams priklausantis butas liko įkeistas, kadangi už šį butą nebuvo atsiskaityta banko sutikime nurodyta tvarka – kaip nurodoma pačiame ieškinyje, ieškovai sumokėjo ne į banko sutikime nurodytą banko sąskaitą, o į UAB „Junesta“ sąskaitą; UAB „Junesta“ lėšų, skirtų atsiskaityti už šį butą, bankui nepervedė.

Atsakovo restruktūrizuojamos UAB „Junesta“ vertinimu, toks ieškovų reikalavimas turi būti sprendžiamas Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatyta tvarka, t. y. ieškovai turi pateikti savo reikalavimą įmonės restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui, kuris nuspręstų apie tokio reikalavimo pagrįstumą ir įtrauktų jį į įmonės restruktūrizavimo planą, nes restruktūrizuojamos UAB „Junesta“ veikla yra griežtai reglamentuota restruktūrizavimo plane, ji negali atlikti veiksmų, prieštaraujančių restruktūrizavimo planui.

Dėl teismingumo.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-03-16 nutartimi bylą sustabdė ir perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, nes teismui tapo žinoma, kad 2009-07-14 nutartimi iškelta UAB „Junesta“ restruktūrizavimo byla. Vilniaus apygardos teismas 2010-04-23 nutartimi bylą grąžino nagrinėti pagal teismingumą Vilniau miesto 1 apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-11-23 sprendimu ieškinį patenkino; įpareigojo atsakovus UAB „Junesta“ atstovaujamą UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro“ ir AB bankas „Swedbank“ per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įvykdyti prievolę natūra – panaikinti ir išregistruoti iš Hipotekos registro ieškovams Z. P. ir J. P. nuosavybės teise priklausančiam butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovų UAB „Junesta“ ir AB bankas „Swedbank“, lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidų 3 630 Lt ieškovų Z. P. ir J. P., naudai ir 30,88 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.

Teismas nustatė, kad ieškovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2009-01-09 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš UAB „Junesta“ butą, kuris hipotekos lakštu buvo įkeistas AB bankui „Hansabankas“ (dabartinis pavadinimas „Swedbank“, AB), siekiant užtikrinti UAB „Junesta“ įsipareigojimų pagal kredito sutartis įvykdymą. 2008-03-15 raštu Nr. SR-5171 „Dėl įkeistų patalpų pardavimo ir pakartotino įkeitimo“ bankas sutiko su buto pardavimu. Ieškovai buto pirkimo momentu žinojo apie buto įkeitimo faktą, tačiau tiek minėtame banko rašte, tiek šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 4.7. punkte įtvirtinta, kad pardavėjas UAB „Junesta“ įsipareigoja per 30 kalendorinių dienų nuo šios sutarties pasirašymo pervesti į banko sąskaitą, dengiant kredito dalies pagal 2006-09-29 kredito sutartį Nr.06-073680-IN/06-073681-KL ir 2006-08-07 kredito sutartį Nr.06-053164-IN grąžinimą bei sumokėti visus mokesčius, susijusius su turto hipotekos išregistravimu. Pardavėjui sumokėjus visus mokesčius, susijusius su turto hipotekos išregistravimu, bankas nedelsiant kreipsis į hipotekos įstaigą dėl turto hipotekos išregistravimo. Už perkamą butą ieškovai su pardavėju visiškai atsiskaitė; ginčo dėl apmokėjimo už perkamą butą tarp šalių nėra. Iš kredito panaudojimo ataskaitos apie atsiskaitymus tarp atsakovų pagal kredito sutartis, teismas nustatė, kad atsakovas atsiskaitinėjo su banku pagal kredito sutartis. Kadangi įvykdytos visos sutarties 4.7 punkto sąlygos, atsakovams atsiranda prievolė – kreiptis į hipotekos įstaigą dėl turto hipotekos išregistravimo. Teismas sprendė, kad atsakovų neveikimas, kai nepašalinami turto apsunkinimai, pažeidžia ieškovų nuosavybės teisę ir kliudo jiems naudotis nuosavybe savo nuožiūra. Pagal CK 6.189 str. 1 d. teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.200 str. 1 d., 6.59 str.). Atsižvelgiant į išdėstytą ieškovų reikalavimas atsakovams tenkintas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas „Swedbank“, AB apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-11-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovų visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, teismo išvados padarytos netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžiantis tiek imperatyvias teisės normas, tiek teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl naikintinas. Nurodo, jog ieškovams nuosavybės teise priklausantis butas liko įkeistas, kadangi už šį butą nebuvo atsiskaityta banko sutikime nurodyta tvarka; ieškovai buto kainą įmokėjo ne į banko sutikime nurodytą banko sąskaitą, o į UAB „Junesta“ sąskaitą, UAB „Junesta“ lėšų, skirtų atsikaityti už ginčo butą bankui nepervedė. Aplinkybė, kad pirkėjai visiškai įvykdė savo prievolę nėra pagrindas pasibaigti hipotekai, kadangi pagal CK 4.197 str. 2 d. 1 p. pagrindas pasibaigti hipotekai yra ne pirkėjo prievolės pardavėjui įvykdymas, o hipotekinio skolininko prievolės hipotekiniam kreditoriui įvykdymas. Būtina atskirti UAB „Junesta“, kaip hipotekinio skolininko ir įkeisto daikto savininko teisnius santykius su hipotekos kreditoriumi – banku, nuo prievolinių santykių tarp UAB „Junesta“ ir klientų. Banko 2008-03-15 rašte nurodyta, kokiomis sąlygomis bankas atsisakys hipotekos, tačiau šio sąlygos neįvykdytos. Pažymi, kad perleidžiant hipoteka įkeistą daiktą hipoteka seka paskui daiktą ir išlieka iki to laiko, kol bus įkeitimu užtikrinta prievolė.

Apelianto teigimu, teismas netinkamai interpretavo banko 2008-03-15 raštą Nr. SR-5171, rašte nėra jokios nuorodos apie tai, kad butų pirkėjai perveda lėšas UAB „Junesta“, o pastaroji – bankui, rašte aiškiai įvardinta, kad pirkėjai, mokėdami turto pirkimo kainą, privalo ją mokėti tiesiogiai bankui, laikantis tokios mokėjimo tvarkos, bankas patvirtino, kad atsisakys hipotekos įkeistam turtui. Šių sąlygų nesilaikius nėra pagrindo hipotekos išregistravimui.

Sutinka, kad dėl formalių pažeidimų neturėtų būti paneigta pirkėjų galimybė išlaisvinti turtą nuo hipotekos, tačiau nagrinėjamu atveju, buvo padaryti ne vien formalūs pažeidimai – bankas negavo pirkėjų, ieškovų, UAB „Junesta“ sumokėtų lėšų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad perkant ginčo butą su hipotekos kreditoriumi tinkamai atsiskaityta. Teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktą rašytinį įrodymą – kredito panaudojimo ataskaitą ir visiškai nevertino ir nepasisakė dėl UAB „Junesta“ sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2007-05-02 iki 2007-05-07, nevertino UAB „Junesta“ atstovo paaiškinimų dėl iš Z. P. gautų lėšų panaudojimo. Teismas nepagrindė, kodėl laiko, kad su banku buvo atsiskaitinėjama ieškovės, o ne kitų asmenų, tuo pačiu metu sumokėtomis lėšomis.

Nurodo, jog žinodami pirkimo pardavimo sutarties bei 2008-03-15 banko rašto sąlygas ir mokėdami visą turto kainą UAB „Junesta“ pirkėjai prisiėmė su tuo susijusią riziką. Kaip minėta, bankas nėra pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, todėl ši sutartis bakui negali sukelti pareigų ir atsakomybės; už tai, kad UAB „Junesta“ pažeidė pirkimo-pardavimo sutarties 4.7 p. reikalavimus, galėtų būti pagrindas taikyti UAB „Junesta“ civilinę atsakomybę, tačiau ne pagrindas išregistruoti hipoteką turtui, kuris įkeistas bankui.

Apelianto teigimu, reikalavimas baigti hipoteką turtui nenagrinėtinas ginčo teisenos tvarka. Jei būtų pagrindas ieškovų reikalavimą nagrinėti ginčo teisenos tvarka, byla teisminga Vilniaus apygardos teismui, kadangi UAB „Junesta“ iškelta restruktūrizavimo byla.

Taip pat nurodo, jog sprendimas naikintinas ir tuo pagrindu, kadangi nuspręsta dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų – teismui atmetus prašymą į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį tvirtinusią notarę.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas restruktūrizuojamas UAB „Junesta“ prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-11-23 sprendimą. Nurodo, jog sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir reikalavimais. Papildomai nurodo, jog 2009-07-14 UAB „Junesta“ iškelta restruktūrizavimo byla, restruktūrizuojamos statusą įmonė įgijo 2009-07-27; 2010-01-12 patvirtintas restruktūrizavimo planas. Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 str. įmonei draudžiama vykdyti visas finansines prievoles ir kitas prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. ieškovų reikalavimai kyla iš 2009-01-09 sutarties, todėl jiems turi būti taikomos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatos. Taip pat nurodo, jog pagal teismingumą byla turėjo būti nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, nes turtinės teisės – hipotekos – vertė 337 053,50 Lt.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-11-23 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog priešingai nei teigia apeliantas, teismas įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir apie jas pasisakė ginčijamame sprendime. Dėl ieškinio teismingumo byloje pasisakęs Vilniaus apygardos teismas, ši aplinkybė aptarta sprendime. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog dėl hipotekos panaikinimo ir išregistravimo ieškovai turėjo kreiptis į hipotekos teisėją, kadangi tokie ginčai nagrinėtini bendra ieškininės teisenos tvarka. Apeliantas neginčija fakto, kad ieškovai už perkamą butą atsiskaitė visiškai, tačiau nesutinka, kad įmonė ieškovų gautas lėšas panaudojo atsiskaityti su banku. Pažymi, kad UAB „Junesta“ vykdė atsiskaitymus su banku. Nurodo, kad pagal nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį UAB „Junesta“ pareiškė, kad sutarties sudarymo metu parduodamas turtas niekam kitam neperleistas, neįkeistas, jokiu kitu būdu neapsunkintas, neareštuotas, teisme ginčų dėl jo nėra (sutarties 4.3 p.), pagal 4.7 p. UAB „Junesta“ įsipareigojo sumokėti visus mokesčius, susijusius su turto hipotekos išregistravimu. Nesutinka su apelianto teiginiu, jog teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens – 2009-01-09 nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį tvirtinusios notarės, kadangi byloje pirkimo pardavimo sutartis nėra ginčijama.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias hipotekos pabaigą, dėl to sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).

CK 4.197 str. 2 d. 1 punktas numato, kad įkeisto daikto savininkas ar skolininkas gali reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, jeigu yra įvykdytas skolinis įsipareigojimas. Apeliantas nurodė, kad pagal 2006-09-29 kredito sutartį Nr. 06-073680-IN-073681-KL buvo susitaręs su atsakovu UAB „Junesta“ dėl kredito suteikimo, prievolių pagal kredito sutartį tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas hipotekos lakštu, t. y. 2 daugiabučių namų (esančių (duomenys neskelbtini)) įkeitimu. Statybos eigoje daugiabučiai namai buvo išskaidyti į atskirus butus, tačiau atskirieji nekilnojamojo turto objektai liko įkeisti bankui (CK 4.172 str.). Bankas 2008-03-15 išdavė UAB „Junesta“ sutikimą Nr. SR-5171, kuriuo leido pardavinėti atskirus butus su sąlyga, kad buto pirkėjai pinigines lėšas perves tiesiogiai bankui. Kadangi ieškovai atsiskaitė už perkamą butą pažeisdami banko sutikime nurodyta tvarką, buto kainą sumokėjo ne bankui, bet atsakovui UAB „Junesta“, o ši bendrovė lėšų, skirtų atsiskaityti už ieškovų butą bankui nepervedė, pagrindų pripažinti hipoteką pasibaigusia nėra. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirkėjams įvykdžius savo prievolę pagal pirkimo-pardavimo sutartį sumokėti perkamo turto kainą pardavėjui, atsiranda pagrindas pripažinti parduoto turto hipoteką pasibaigusia, nes hipotekai pasibaigti reikia ne pirkėjo prievolės pardavėjui įvykdymo, bet hipotekinio skolininko prievolės hipotekiniam kreditoriui įvykdymo. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto samprotavimais, tačiau kartu pažymi, kad nagrinėjamoje byloje apeliantas (bankas) sutiko, kad jam įkeisti nekilnojamojo turto objektai – daugiabučiai namai būtų išskaidyti į atskirus turtinius vienetus ir taip būtų parduodami, su sąlyga, kad už butus pirkėjai pinigus mokėtų tiesiogiai bankui. 2008-03-15 banko sutikimas Nr. SR-5171, išduotas UAB „Junesta“, iš esmės yra banko ir statytojo susitarimas dėl butų pardavimo ir atsiskaitymo už juos tvarkos; ieškovai buvo informuoti, kad jų perkamas butas buvo įkeistas bankui, tačiau jie nebuvo šio susitarimo dalyviai, be to jie sumokėjo visą buto kainą 2007 m. (b.l. 14); t. y. prievolė užtikrinti atsiskaitymą su banku susitarime nurodyta tvarka priklausė atsakovui UAB „Junesta“. Atsakovas UAB „Junesta“, vykdydamas šį susitarimą, buto pirkimo-pardavimo sutartyje numatė 4.7 punktą, kuriuo įsipareigojo per 30 kalendorinių dienų pervesti bankui ieškovų sumokėtą perkamo buto kainą (b.l. 9). Dėl išdėstyto teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad ieškovams buvo žinomos banko 2008-03-15 sutikimo sąlygos, todėl atsiskaitydami kitokia, nei sutikime numatyta tvarka, jie prisiėmė visą savo veiksmų riziką. Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Junesta“ atsiskaitinėjo su banku pagal kredito sutartis (b.l. 116-120), t. y. teismas pripažino, kad statytojas gautus iš ieškovų pinigus pervedė bankui. Apeliantas pripažįsta, kad atsakovas UAB „Junesta“ atliko mokėjimus, kurių paskirtis nurodytas „paskolos grąžinimas“ ir iš kurių negalima identifikuoti, kad moka koks nors konkretus buto pirkėjas arba kad mokama už kurį nors konkretų butą, todėl nėra pagrindo teigti, kad šie mokėjimai buvo atlikti būtent iš ieškovų įmokėtų lėšų. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.), tačiau apeliantas nagrinėjamoje byloje nepateikė įrodymų, kad bankui pervestos lėšos buvo įmokėtos ne ieškovų. Esant tokioms bylos aplinkybėms, kai pinigai už butą iš ieškovų buvo gauti avansu 2007 m., dar iki banko 2008-03-15 sutikimo suteikimo ir nustačius byloje, kad UAB „Junesta“ iš karto po banko sutikimo suteikimo 2008 m. balandžio – birželio mėnesiais mokėjimais, kurių paskirtis nurodytas kaip paskolos grąžinimas, pervedė bankui 273 398,55 Eur, sprendžiama, kad yra didesnė tikimybė, jog dalis šių mokėjimų buvo atlikta iš ieškovų 2007 m. įneštų lėšų, t. y. pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad UAB „Junesta“ įvykdė savo prievolę hipotekiniam kreditoriui dėl atsisakymo už ieškovams parduotą butą ir konstatavo hipotekos pabaigą (CK 4.197 str. 2 d. 1 p.).

Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškinys neteismingas apylinkės teismui, nes prašymas baigti hipoteką turėjo būti pateiktas hipoteką įregistravusiam hipotekos skyriui (CPK 543 str. 2 d.) atmetamas. Kaip jau buvo nurodyta, nagrinėjamos bylos ginčo esmė – ieškovų ir atsakovų ginčas dėl hipotekinio skolininko įsipareigojimo įvykdymo fakto, t. y. ieškovai tinkamai kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą.

Apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovų reikalavimas atsakovui UAB „Junesta“ neteismingas pirmosios instancijos teismui, nes šiam atsakovui Vilniaus apygardos teismo 2009-07-14 nutartimi yra iškelta restruktūrizavimo byla, dėl to klausimas, ar UAB „Junesta“ turi pareigą išregistruoti hipoteką ieškovų butui turėjo būti svarstomas restruktūrizavimo byloje, atmetamas. Ieškovų reikalavimas kitam atsakovui (apeliantui) negalėjo būti nagrinėjamas UAB „Junesta“ restruktūrizavimo byloje, t. y. ginčo dėl ieškovų reikalavimo apeliantui teismingumo nėra; apeliantas neturi įgalinimų pareikšti apeliacinį skundą kito dalyvaujančio byloje asmens interesais, pats atsakovas UAB „Junesta“ apeliacinio skundo nepateikė. Pažymėtina, kad pagal ieškovų ir atsakovo UAB „Junesta“ buto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas atsakovas įsipareigojo kreiptis dėl hipotekos išregistravimo 2009 m. sausio mėnesį, t. y. prievolė turėjo būti įvykdyta iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Apeliacinio skundo argumentas, kad sprendimas turi būti panaikintas, nes teismas sprendime pasisakė dėl neįtraukto į bylą asmens – notarės R. R., patvirtinusios buto pirkimo-pardavimo sutartį, atmetamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikšto reikalavimo dėl buto pirkimo-pradavimo sutarties (ar jo atskiros dalies) panaikinimo, todėl apelianto argumentas, kad ieškinio panaikinimo atveju notarei kils pareiga atlyginti žalą, atmetamas; žalos atlyginimas galimas tik konstatavus notarės veiksmų neteisėtumą; kaip jau buvo paminėta, toks reikalavimas pareikštas nebuvo.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r ė :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                        Tatjana Žukauskienė

                                                                      Rūta Veniulytė - Jankūnienė

                                                                        Algirdas Auruškevičius