Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-59-2014
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00458-2013-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
39.2; 50.15.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. lapkričio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal pareiškėjo OU „H. L.“ atstovo advokato Mindaugo Vasiliausko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą I. M. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 4 d. nutarties.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutarimu I. M. pagal ATPK 210 straipsnio 2 dalį nubaustas 6000 Lt bauda su kontrabandos daiktų 494 pakelių cigarečių „Minsk Capital“ konfiskavimu.
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartimi Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinis skundas patenkintas ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutarimas pakeistas skiriant I. M. ATPK 210 straipsnio 2 dalyje numatytą papildomą nuobaudą – automobilio „MAN 18.430“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo registracijos liudijimo Nr. D 518932, priklausančių OU „H. L.“, konfiskavimą.
I. M. nubaustas už tai, kad 2013 m. kovo 8 d. 10.40 val. Vilniaus rajone, Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio poste, važiuodamas UAB „H“ vardu registruotu krovininiu automobiliu „MAN 18.430“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, nedeklaravęs ir nepateikęs muitinės kontrolei, bet paslėpęs automobilio kabinoje po kabinos apdaila, per valstybės sieną gabeno 494 pakelius cigarečių „Minsk Capital“ su baltarusiškomis banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 3877,90 Lt.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. kovo 25 d. nutartimi I. M. administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
Pareiškėjo OU „H. L.“ atstovas advokatas Mindaugas Vasiliauskas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutarimą. Pareiškėjas ginčija Vilniaus apygardos teismo sprendimą skirti I. M. papildomą nuobaudą – vilkiko, kuris nuosavybės teise priklauso OU „H. L.“, konfiskavimą.
Pareiškėjas teigia, kad ATPK konfiskavimas detaliau nereglamentuotas, o Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK), kuriame numatoma atsakomybė už nusikalstamas veikas, kurios savo pobūdžiu yra žymiai pavojingesnės visuomenei nei administraciniai teisės pažeidimai, konfiskavimas aiškiai apibrėžtas. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas numato, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas uždraustai veikai daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą nenustačius, kad turto savininkas suteikė turtą nusikalstamai veikai daryti arba turėjo ir galėjo žinoti, kad jam priklausantis turtas bus panaudotas darant nusikaltimą, šio turto konfiskavimas netaikomas. Taip yra užtikrinamas trečiųjų asmenų nuosavybės neliečiamumas, teisėtų interesų ir teisių apsauga bei nuosavybės neliečiamumo garantijos. Pagal teismų praktiką transporto priemonės savininkui turi būti sudaroma galimybė įrodyti, kad asmuo nėra atsakingas už transporto priemonės panaudojimą. Pareiškėjo nuomone, iš to darytina išvada, kad ir administracinio teisės pažeidimo byloje nenustačius, jog turto savininkas suteikė turtą nusikalstamai veikai daryti arba turėjo ir galėjo žinoti, kad jam priklausantis turtas bus panaudotas darant pažeidimą, transporto priemonė neturėtų būti konfiskuojama.
Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į vežtų cigarečių kiekį (49 blokai), į tai, kad vilkikas nebuvo specialiai pritaikytas slėpti kontrabandines cigaretes, į sunkią I. M. turtinę padėtį (žmona bedarbė, augina tris vaikus), paskyrė tinkamą nuobaudą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, paskyręs papildomą nuobaudą – vilkiko konfiskavimą, taip nepagrįstai suvaržęs OU „H. L.“ turtines teises, netinkamai individualizavo I. M. paskirtą nuobaudą. Administracinė atsakomybė yra individuali atsakomybė ir atsako tik kaltas asmuo, o trečiųjų asmenų teisės neturėtų būti nepagrįstai pažeidžiamos ir suvaržomos skiriant administracinę nuobaudą kaltininkui, taip pat ir papildomą nuobaudą – priemonių, skirtų kontrabandos daiktams gabenti, konfiskavimą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad OU „H. L.“ gali reikalauti iš I. M. atlyginti žalą, tačiau, pasak pareiškėjo, atsižvelgiant į I. M. turtinę padėtį akivaizdu, jog žalos išieškojimas iš I. M. yra neįmanomas. Dėl I. M. padaryto teisės pažeidimo bus nubaustas ne pažeidėjas, o transporto priemonės savininkas ir atsižvelgiant į vilkiko vertę, OU „H. L.“ patirs 10 kartų didesnius nuostolius, nei I. M. paskirta nuobauda. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pažeidėjo darbdavys ar automobilio savininkas gali būti su šiuo pažeidimu susijęs ar galėjo apie jį žinoti, būtinumo konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią transporto priemonę nėra. Teismai, nagrinėdami analogiškas bylas, kuriose nelegaliai gabentų cigarečių pakelių skaičius yra daug didesnis (pvz., 2000 pakelių administracinė byla Nr. ATP-174-582/2013; 700 pakelių administracinė byla ATP-748-238/2013 ir kt.), transporto priemonės konfiskavimo netaikė, motyvuodami tuo, kad transporto priemonės, kurios vertė neabejotinai daug didesnė nei neteisėtai gabentų cigarečių vertė, konfiskavimas savo tiesioginiu neigiamu poveikiu akivaizdžiai ir neproporcingai yra didesnė sankcija ne pažeidimą padariusiam asmeniui, o su pažeidimu nesusijusiam pažeidėjo darbdaviui. Įvertinus gabentų cigarečių kiekį, tai, kad tokiam kiekiui gabenti tokia transporto priemonė nėra būtina, atsižvelgiant į tai, kad specialios slėptuvės automobilyje nebuvo įrengtos, cigaretės nebuvo paslėptos specialiai tam įrengtose vietose, o gana lengvai muitinės kontrolės surastos, krovininio automobilio „MAN 18.430“ vertė yra gerokai didesnė už gabentų cigarečių kiekį, krovininio automobilio konfiskavimo tiesioginis neigiamas poveikis vilkiko savininkui akivaizdžiai ir neproporcingai yra didesnė sankcija nei pažeidimą padariusiam asmeniui, o su pažeidimu pažeidėjo darbdavys ir krovininio automobilio savininkas nesusijęs, pareiškėjas mano, jog šios transporto priemonės konfiskavimas neturės tiesioginio pažeidėjo nubaudimo poveikio ir nebus efektyvi prevencinė priemonė, todėl šio automobilio konfiskavimas laikytina akivaizdžiai neproporcinga priemone administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.
Pareiškėjo nuomone, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos analogiškose bylose, netinkamai ir neteisingai taikė tiek materialinės, tiek proceso teisės normas. Teismas turėtų pasisakyti dėl ATPK 210 straipsnio 2 dalyje numatytos papildomos sankcijos – transporto priemonės konfiskavimo skyrimo, kai pažeidimą padaro ne transporto priemonės savininkas, o savininkas su pažeidimu visiškai nesusijęs.
Atsiliepimu Vilniaus teritorinės muitinės viršininkas J. R. prašo OU „H. L.” atstovo advokato Mindaugo Vasiliausko prašymą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas ir pagrįstai konfiskavo kontrabandos gabenimo priemonę „MAN 18.430“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vadovaujantis ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatomis, administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis ATPK 210 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti konfiskuotas nepriklausomai nuo to, ar jis yra pažeidėjo nuosavybė, ar transporto priemonės savininkas kokiu nors būdu yra susijęs su administracinio teisės pažeidimo padarymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-18-1466/2007, nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2/2013). Pagal nusistovėjusią teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui gabenti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N62-93/2009, N575-215/2009, N502-34/2010 ir kt.).
Atsiliepime teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Vilniaus apygardos teismo praktika kontrabandos bylose ir pagrįstai konstatavo, kad pažeidėjas be transporto priemonės nebūtų galėjęs cigarečių gabenti per valstybės sieną slaptai, išvengiant muitinės kontrolės, ir todėl automobilį pripažino įrankiu teisės pažeidimui padaryti, nes traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo jį tiesiogiai panaudojo kontrabandos dalykui gabenti ir slėpti (cigaretes slėpė automobilio kabinoje po kabinos apdaila).
Atsiliepime pažymima, kad pareiškėjo argumentas dėl negalimos skirtingos praktikos administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atveju dėl turto konfiskavimo yra netinkamas, nes negali būti taikoma analogija kiekvienam iškilusiam klausimui. Šiuo atveju svarbu, kad ATPK nenumato tokios galimybės, priešingai negu BK 72 straipsnio 5 dalis, kuri leistų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nesant tokios normos, galiojant imperatyvaus reguliavimo metodui administracinių teisės pažeidimų procese, tokia galimybė teisiškai negalima, nes nenumatyta įstatyme.
Atsiliepime nurodoma, kad teismas, nagrinėdamas bylą, nepažeidė ATPK 257 straipsnio nuostatų, tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė faktiniais bylos duomenimis pagrįstas išvadas, kurios lėmė teisėto sprendimo priėmimą.
Atsiliepimu UAB „H“ direktorius V. B. prašo OU „H. L.” atstovo advokato Mindaugo Vasiliausko prašymą patenkinti.
Pareiškėjo OU „H. L.“ atstovo advokato Mindaugo Vasiliausko prašymas tenkintinas.
Dėl automobilio, nuosavybės teise priklausančio kitam asmeniui, ne pažeidėjui, konfiskavimo
Pagal ATPK 210 straipsnio 2 dalies sankciją kontrabandos daiktų gabenimo priemonių konfiskavimas yra papildoma alternatyvi administracinė nuobauda, kuri gali būti skiriama atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes. Teismų praktikoje administracinio teisės pažeidimo – kontrabandos padarymo priemonė konfiskuojama, jeigu ji buvo specialiai tam pritaikyta arba jeigu tokio kiekio kontrabandinių prekių be jos nebūtų buvę galima gabenti nepateikiant muitinės kontrolei. Tačiau sprendžiant konfiskavimo klausimą kiekvienoje byloje bylos aplinkybės turi būti itin atidžiai įvertinamos, atsižvelgiant į situacijos individualumą, proporcingumo reikalavimą.
Vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą teismų praktikoje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padarytos kontrabandos pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas kontrabandos gabenimo priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23-2012).
Dėl automobilio pripažinimo kontrabandos dalyko gabenimo priemone teismų praktikoje sprendžiama taip pat atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių, apibūdinančių patį kontrabandos dalyką (pavyzdžiui, jo kiekį), konkrečią transporto priemonę, kontrabandos gabenimo mechanizmą (pavyzdžiui, dalyko slėpimo būdas ar dalyko suradimas buvo pasunkintas ir pan.) ir kitas aplinkybes, rodančias automobilio panaudojimo darant kontrabandą (realizuojant sudėties požymius) svarbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2013). Sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės konfiskavimo kontrabanda gabenant cigaretes atsižvelgtina ir į gabentų cigarečių kiekį, vertę bei konfiskuotinos transporto priemonės vertę, pažeidėjo asmenybę ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36-2014, 2AT-18-2014, 2AT-60-2014).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs ir tai, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausanti didelės vertės transporto priemonė gali būti konfiskuojama tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinus padarytos kontrabandos dydį, būdą, pavojingumą, kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir apsvarsčius, ar konfiskavimo taikymas už konkretų pažeidimą yra proporcinga nuobauda.
Nagrinėjamoje atnaujintoje byloje pirmosios instancijos teismas, skirdamas I. M. nuobaudą už kontrabandos padarymą ir netaikydamas transporto priemonės konfiskavimo, atsižvelgė į visas pažeidimo padarymo aplinkybes: į kontrabanda gabentų prekių kiekį (494 pakeliai) ir vertę (3877,9 Lt), į tai, kad transporto priemonė buvo panaudota kontrabandai gabenti, bet prekės nebuvo gabentos specialiai tam įrengtoje slėptuvėje (darbdavio patikėtas automobilis nebuvo specialiai perdarytas ir pritaikytas kontrabandai gabenti); į tai, kad automobilio „MAN 18.430“, kuriuo buvo gabenta kontrabanda, vertė (50 000 Lt) yra net 13 kartų didesnė už neteisėtai gabentų prekių vertę.
Teismas atsižvelgė taip pat į pažeidėjo I. M. asmenybę ir turtinę padėtį (dirba, vedęs, augina tris vaikus, administracine tvarka baustas už akcizinių prekių laikymą), į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs pažeidimą ir gailisi), į sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Šis teismas visiškai pagrįstai pripažino reikšmingomis aplinkybes, kad automobilis priklauso ne pažeidėjui, o Estijos bendrovei OU „H. L.“, su kuria sudaryta vilkikų nuomos sutartis; kad nuomotojas UAB „H“, sudarydama su vairuotoju I. M. visiškos materialinės atsakomybės sutartį, ėmėsi priemonių, kad vairuotojas jaustų atsakomybę už naudojamą daiktą.
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 4 d. nutartyje sprendimą konfiskuoti Estijos bendrovei OU „H. L.“ priklausančią transporto priemonę motyvavo nerimtais motyvais. Konfiskavimas grindžiamas tuo, kad nors automobilis ir nebuvo specialiai pritaikytas kontrabandai gabenti, tačiau cigaretės buvo vežamos daiktams gabenti neskirtose vietose, t. y. transporto priemonė buvo tiesiogiai panaudota kontrabandos daiktams per valstybės sieną gabenti. Nors vilkiko „MAN 18.430“, kabinos apdailos ertmė (b. l. 5) ir apdailos ertmė po sėdyne (b. l. 7), kur buvo rastos cigaretės, yra tokios automobilio vietos, kurios lengvai pasiekiamos ir gali būti panaudotos įvairiems daiktams sudėti. Taip pat šis teismas nurodė, kad net ir mažesnio cigarečių pakelių kiekio gabenimas per valstybės sieną, išvengiant muitinės kontrolės, nepanaudojus transporto priemonės būtų neįmanomas, todėl transporto priemonė laikoma tiesioginiu pažeidimo padarymo įrankiu. Šis teismas aiškiais argumentais nepagrindė, kokios kontrabandos pavojingumą ar kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės lėmė, jog išnuomoto pervežimams atlikti krovininio automobilio „MAN 18.430“ konfiskavimas yra būtina ir proporcinga nuobauda. Taigi konfiskavimas taikytas neatsižvelgus į pirmiau išdėstytus teismų praktikos suformuotus reikalavimus ir konkrečias byloje nustatytas aplinkybes.
Teisėjų kolegija atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo pagal ATPK 210 straipsnio 2 dalį paskirta papildoma nuobauda – OU „H. L.“ nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „MAN 18.430“ – konfiskavimas yra aiškiai per griežta ir neproporcinga administracinė nuobauda, prieštaraujanti teisingumo ir protingumo principams. Vilniaus apygardos teismas, taikydamas krovininio automobilio „MAN 18.430“ konfiskavimą, iš esmės pažeidė ATPK 20, 26, 248 ir 30 straipsnių nuostatas, nes nepagrįstai neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių ir paskirtos papildomos nuobaudos (kurios skyrimas nėra privalomas) proporcingumo padarytam teisės pažeidimui. Todėl skundžiama nutartis naikintina.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 4 punktu,
n u t a r i a:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutarimą be pakeitimų.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Jonas Prapiestis
Tomas Šeškauskas