Procesinio sprendimo kategorija 126.8.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 21 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo teisėjas Egidijus Mockevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. J. skundą atsakovei bankrutavusiai A. J. individualiai įmonei (toliau IĮ) dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas A. J. prašo panaikinti bankrutavusios A. J. IĮ 2013-02-19 kreditorių susirinkimo antruoju klausimu priimtą nutarimą ir klausimą išspręsti iš esmės, patvirtinti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 36 straipsnio 3 dalį atitinkančias išlaidas (2–5 b. l.). Teigia, kad administratorius nepagrindė administravimo išlaidų. Tvirtina, kad administratorius pateikė du skirtingus kreditorių susirinkimo protokolus, ir tai patvirtina šių dokumentų klastojimo faktą.
Atsakovo bankrutavusios A. J. IĮ bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ atstovas prašo pareiškėjo prašymą atmesti, skirti pareiškėjui 20 000,00 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. iš šios baudos sumos skirti atsakovui, priteisti bylinėjimosi išlaidas (14–16 b. l.). Pažymi, kad pareiškėjas, pats nedalyvaudamas kreditorių susirinkimuose ir nesusipažinęs su medžiaga, be jokio teisinio pagrindo skundžia visas administratoriaus ataskaitas. Nurodo, kad įvertinus kreditoriaus pateiktą pasiūlymą, kreditorių susirinkimo protokolas buvo papildytas.
Skundas atmestinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
2013-02-19 įvyko bankrutavusios A. J. IĮ kreditorių susirinkimas (7–10 b. l.).
Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju analizuojamas bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo patvirtinta bankroto administratoriaus ataskaita klausimas (2 klausimas).
Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiama teismo nutartis
Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apygardos teismo 2009 m. sausio 14 d. nutartimi A. J. IĮ iškelta bankroto byla (B2-20-368/2013). Bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Tytus“.
LR CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus teisės aktas – Įmonių bankroto įstatymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad, teismui nagrinėjant skundus dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkime nustatytos tokio susirinkimo sušaukimo tvarkos, taip pat kreditorių dalyvavimo, numatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007 ir kt.).
Iš A. J. IĮ 2013-02-19 kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime dalyvavo ir balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudarė 854 150,63 balsų arba 86,22 proc. (7, 9 b. l.). Teismas sprendžia, kad skundžiamo kreditorių susirinkimo sušaukimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarka pažeista nebuvo. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas buvo informuotas apie 2013-02-19 kreditorių susirinkimą (45–47 b. l.). Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nekėlė klausimo dėl procedūrinių 2013-02-19 kreditorių susirinkimo sušaukimo ir balsavimo aspektų.
Dėl kreditorių susirinkimo antro klausimo „Bankroto administratoriaus ataskaita“
ĮBĮ 23 straipsnio 4 punkte įtvirtinta kreditorių susirinkimo teisė reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti. Jei kreditorių susirinkimas administratoriaus ataskaitos nepatvirtina, ją gali tvirtinti teismas.
A. J. IĮ 2013-02-19 kreditorių susirinkimo protokolo duomenimis, už administratoriaus pasiūlymą patvirtinti administratoriaus veiklos ataskaita Nr. 4 laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 balsavo 85,75 proc. kreditorių (8, 10 b. l.).
Pareiškėjas šio kreditorių susirinkimo nutarimo nepagrįstumą grindžia teiginiais, kad administratorius nepagrindė administravimo išlaidų, ir tvirtina, jog kreditorių susirinkimo protokolai yra suklastoti.
Tarp administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės susiklosto prievoliniai pavedimo teisiniai santykiai, ir ataskaitos patvirtinimas, be kita ko, reiškia prievolės įvykdymo priėmimą CK 6.123 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-234/2011; 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012). Pritarimu administratoriaus pateiktai veiklos ataskaitai kreditoriai konstatuoja, kad administratorius tinkamai vykdo funkcijas ir neviršija įgaliojimų, todėl ir toliau turi vykdyti įmonės bankroto procedūras.
Nors minėta, kad dauguma kreditorių pritarė administratoriaus ataskaitai, teismas sprendžia, jo tai nėra kliūtis pareiškėjui skųsti tokio kreditorių susirinkimo nutarimo ir įrodinėti, jog administratorius neatliko (netinkamai atliko) veiksmų, už kuriuos pateikiama ataskaita, arba neatliko kitų veiksmų, kuriuos pagal teisės aktų arba kreditorių susirinkimo nurodymą privalėjo atlikti. Tokią teismo poziciją patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-841/2012).
Teisinį pagrindą netvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos sudaro ydingai parengta ataskaita, kai įrašyti neįvykę faktai ir t. t. Atsisakymas tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitą jam tiesiogiai nesukelia jokių teisinių pasekmių, išskyrus tai, kad būdami nepatenkinti administratoriaus veikla kreditoriai gali inicijuoti jo pakeitimą kitu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1522/2010).
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administratorius pateikė teismui duomenis, pagrindžiančius turėtas administravimo išlaidas (32–44 b. l.). Taigi pareiškėjo teiginiai dėl administravimo išlaidų nepagrindimo yra atmestini. Minėta, kad pareiškėjas buvo informuotas apie 2013-02-19 kreditorių susirinkimą, tačiau jame nedalyvavo. Nors pareiškėjas skunde pažymėjo, kad ne kartą reikalavo iš administratoriaus papildomų dokumentų, pareiškėjas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, ir duomenų, jog administratorius atsisakė pareiškėjui pateikti prašomus duomenis, todėl šie skundo teiginiai laikytini deklaratyviais ir neįrodytais. Teismas, įvertindamas tai, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog administratorius neatliko (netinkamai atliko) veiksmų, už kuriuos pateikė ataskaitą, ir tai, kad kreditorių dauguma pritarė administratoriaus ataskaitai, ir ji neturi esminių turinio trūkumų, ir joje kreditoriams buvo pateikia informacija apie bankroto proceso metu atliktus veiksmus, administruojant bankrutuojančią įmonę, bendrovės turtą, pajamas ir sąnaudas, debitorius, atsižvelgdamas į tai, jog administratorius pateikė teismui duomenis apie administravimo lėšų panaudojimą, taip pat, įvertindamas bankroto įstatymo nuostatų vieną iš pagrindinių tikslų – kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010, 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008), sprendžia, jog nėra pagrindo keisti daugumos kreditorių išreikštos valios ir naikinti nutarimo, kuriuo buvo patvirtinta administratoriaus ataskaita laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31. Be to, teismas kreditorių susirinkimo nutarimus naikina tik tuo atveju, jei jų turinys neatitinka imperatyviųjų įstatymo nuostatų ar prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).
Nors pareiškėjas mano, kad administravimo išlaidos nepagrįstai didelės, teismas pažymi, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad dalis administravimo išlaidų nebuvo būtinos bankroto procedūroms tinkamai atlikti. Be to, įmonės kreditorių susirinkimas sprendžia administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimą. Ginčijamu nutarimu įmonės kreditoriai sprendė ne administravimo išlaidų dydžio klausimą, o patvirtino administratoriaus veiklos ataskaitą, kurios pagrindinė paskirtis yra informacinio pobūdžio.
Teismas atmeta pareiškėjo teiginius dėl susirinkimo protokolų klastojimo ir pažymi, kad patikslintame protokole papildomai nurodytas tik VĮ Turto banko pasiūlymas dėl skundžiamo nutarimo ir balsavimo už jį rezultatai (10 b. l.).
Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du savarankiški atsakomybės taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto ieškinio pareiškimas, 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.
Pagal 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
Atsakovo teigimu, pareiškėjas pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą skundą, todėl prašo skirti pareiškėjui 20 000,00 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Teismo vertinimu, nesąžiningumu negali būti laikomas skundo padavimas, nors jis ir pripažintas nepagrįstu, jei pareiškėjas tiki savo teisių pažeidimu ir nuoširdžiai siekia jas apginti, antraip baudos skyrimas prilygtų sankcijai už procesinį veiksmą – skundo padavimą. Teismas sprendžia, kad byloje nepakanka duomenų spręsti, jog pareiškėjas A. J. savo proceso teisėmis naudojosi akivaizdžiai nepagrįstai, atitinkamai nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti pareiškėjui baudą (CPK 185 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, o šio kodekso 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, tačiau šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Nors administratoriaus atstovas prašė priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, jis nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių turėjus išlaidų, todėl šios išlaidos jam nepriteistinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,
n u t a r i a :
Pareiškėjo A. J. skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Teisėjas Egidijus Mockevičius