VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

(S)

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė,

dalyvaujant pareiškėjui D. Z.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Z. (D. Z.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajam policijos komisariatui dėl nutarimo pakeitimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas D. Z. prašo pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2015-07-09 nutarimu (toliau – ir Nutarimas) pritaikytą ekonominę sankciją už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą ir skirti pareiškėjui mažesnę piniginę baudą.

Paaiškino, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas 2015-07-09 nutarime taikyti ekonominę sankciją už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą D. Z. individualios įmonės direktoriui D. Z. skyrė 1 000 Eur baudą. Nutarime konstatuota, kad buvo pažeistas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Su tuo D. Z. nesutinka ir mano, kad jam paskirta bauda yra akivaizdžiai per didelė, neproporcinga  padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.

Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato protokole nurodyta, jog 2015-05-09 apie 00.10 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bare, kuris priklauso D. Z. individualiai įmonei, barmene V. B. pardavė gamykliniu būdu uždarytą degtinės butelį ir pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, o 2015-05-28 apie 1.25 val. tame pačiame bare barmenė A. M. pardavė gamykliniu būdu uždarytus 5 vieno litro talpos alaus butelius. Abi barmenės buvo nubaustos 15 eurų baudomis. V. B. savo kaltę pripažino. Ji nurodė, kad pamiršo atsukti 0,5 litro talpos degtinės „Lithuania Vodka Auksinė“ butelį, kadangi buvo išsiblaškiusi dėl tuo metu kavinėje buvusio šurmulio, klientų triukšmingumo. Pareiškėjo nuomone, jo kaltės dėl nurodyto įvykio nėra arba ji minimali, kadangi darbo taisyklės barmenei buvo žinomos, apie galimą atsakomybę ji buvo informuota.

Barmenė A. M. nurodė, kad alų pirko grupė vaikinų, vienas iš jų mokėjo, o kiti du  paėmė alų ir nedelsdami išėjo iš baro. Barmenė nespėjo atidaryti butelių ir išpilstyti gėrimo. A. M. tvirtino, kad reikalavo, jog vaikinai grįžtų ir gertų alų kavinėje, tačiau jie šį reikalavimą ignoravo. Barmenė stengėsi tinkamai vykdyti savo darbo funkcijas ir neketino pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio nuostatų, ji stengėsi vaikinus, išsinešančius alaus butelius. Pareiškėjas neturi pagrindo netikėti darbuotoja. D. Z. nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad juridinio asmens kaltė nagrinėjamu atveju yra minimali, nesudaranti pagrindo skirti didelę baudą, tačiau pareiškėjui buvo paskirta maksimaliai artima bauda. D. Z., kaip individualios įmonės vadovas, nėra pajėgus sumokėti tokią didelę baudą, kadangi išlaiko sutuoktinę ir tris mažamečius vaikus, jo pajamos per mėnesį sudaro tik apie 600 Eur.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2015-09-09 nutarimas taikyti ekonominę sankciją už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą Nr. 10-S-174002 priimtas pagrįstai, o baudos dydis atitinka Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalį. Tvirtina, kad 2015-07-09 vykusiame bylos nagrinėjime dalyvavusiam D. Z. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato viršininkas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, pažeidimo pobūdį bei įstatyme nurodytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pagrįstai skyrė 1 000 Eur dydžio baudą už pažeidimą, nustatytą Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte.

Ekonominė sankcija už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą pareiškėjui buvo taikoma po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-11 nutarimu ir 2015-07-01 nutarimu paskyrė D. Z. individualioje įmonėje dirbusioms darbuotojoms 14 Eur baudas už pažeidimus, nustatytus Administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad D. Z. individualios įmonės darbuotojų pažeidimai buvo padaryti du kartus per vieną mėnesį, darytina išvada, kad pareiškėjas, kaip įmonės direktorius, ignoravo įstatymo reikalavimus bei nesiėmė veiksmų, kad jis ar jo darbuotojai užtikrintų įstatyme nustatytas pareigas. Iš D. Z. skundo turinio matyti, kad priemonės, kurias panaudojo darbuotojos, neužtikrino įstatyme nustatytų imperatyvių pareigų vykdymo. Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004-05-20 nutarimu Nr. 618, 35 punkte nustatyta, kad licencijų turėtojai privalo laikytis Alkoholio kontrolės įstatymo ir kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, šių taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių prekybos alkoholio produktais tvarką. Kadangi D. Z. pakartotinai pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus ir neįžvelgė dėl to savo, kaip įmonės vadovo, kaltės, teisingai buvo paskirta 1 000 Eur bauda, kuri sudaro Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatytos sankcijos vidurkį.

Teismo posėdyje atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato atstovas nedalyvavo, pranešta tinkamai.

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2015-07-09 nutarimo Nr. 10-S-174002, kuriuo D. Z. įmonės direktoriui D. Z. už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą skirta 1 000 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsakovas Nutarime nurodė, kad 2015-05-09 apie 00.10 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bare, kuris priklauso D. Z. individualiai įmonei, barmenė V. B. pardavė gamykliniu būdu uždarytą degtinės „Lithuania Vodka Auksinė“ butelį už 8,6 Eur po 22.00 val. ir taip pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintą draudimą prekiauti Lietuvos Respublikoje alkoholiniais gėrimais nuo 22.00 val. iki 8.00 val. mažmeninės prekybos įmonėse. Šiame nutarime taip pat pažymėta, kad 2015-05-28 apie 1.25 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bare, kuris priklauso D. Z. individualiai įmonei, barmenė A. M. pardavė gamykliniu būdu uždarytus 5 vieno litro talpos alaus „Gintarinis“ butelius po 22.00 val. ir taip pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą (b. l. 26–27).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Alkoholio kontrolės įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004-05-20 nutarimu Nr. 618, 35 punkte įtvirtinta, kad licencijų turėtojai privalo laikytis Alkoholio kontrolės įstatymo ir kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, šių taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių prekybos alkoholinio produktais tvarką. Minėto Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pareigą ūkio subjektui, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojui, imtis reikiamų priemonių tam, kad nebūtų pažeistas nurodytas draudimas. Pažymėtina, kad konkretus pareigos užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimas, turinys nėra atskleistas. Todėl ūkio subjektas, turintis licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, turi tam tikrą laisvę pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą, tačiau jis turi imtis tokių priemonių, kokių atitinkamomis aplinkybėmis imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo įmonė nedideliu laiko tarpu buvo įvykdyti du analogiški pažeidimai, rodo, jog pareiškėjas priemonių nesiėmė ir padarė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą.

Pažymėtina, kad D. Z. neginčija, jog pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, tačiau mano, kad Nutarimu paskirta bauda yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Pareiškėjas taip pat nesutinka ir su tuo, kad nebuvo nustatytos jo, kaip individualios įmonės savininko, atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, asmuo turi teisę pasirinkti pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį. Formuluodama skundo dalyką, D. Z. nustatė administracinės bylos nagrinėjimo ribas. Teismas negali išplėsti ar susiaurinti pareiškėjo iškelto administracinio ginčo ribų, taigi šioje administracinėje byloje bus sprendžiamas tik Nutarimu paskirtos baudos teisėtumo ir pagrįstumo bei galimybės ją sumažinti klausimai.

Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktuose, 2 dalies 1, 10 ir 11 punktuose, 18 straipsnio 1, 3 dalyse, 4 dalies 1, 2 punktuose, 9 dalyje ir 22 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda. Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 7 dalį, konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime.

Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes.

Nutarime pažymėta, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl skiriama ekonominės sankcijos vidurkį atitinkanti bauda. Skunde teismui D. Z. nurodė, kad, jo nuomone, juridinio asmens kaltė nagrinėjamu atveju yra minimali, kadangi darbo taisyklės barmenėms buvo žinomos, jos buvo informuotinos apie galimą atsakomybę. Viena barmenė pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, o kita siekė užkardyti Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą, ragino asmenis sugrįžti ir gerti alų bare. Teismo nuomone, nėra pagrindo šių aplinkybių pripažinti atsakomybę lengvinančiomis. Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių pareiškėjas nenurodė.

Alkoholio kontrolės įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą negu šio Įstatymo 34 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos minimalios piniginės baudos. Teismo nuomone, ši įstatymo nuostata negali būti taikoma absoliučiai visais atvejais, įstatymo nuostata yra suformuluota kaip išimties taikymas.

Šioje administracinėje byloje padarytas įprastas pažeidimas, pareiškėjui priklausančioje kavinėje po 22.00 val. buvo parduoti gamykliniu būdu uždaryti degtinės bei alaus buteliai. Pažymėtina, kad alkoholio produktai priskiriami specialiesiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal Alkoholio kontrolės įstatymą bei kitus teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reguliavimo režimas, todėl alkoholio verslas yra licencijuoja veikla ir turi būti vykdoma itin atsakingai. D. Z. individuali įmonė, kaip licencijos verstis alkoholio verslu turėtoja, neužtikrino, kad prekyba alkoholiniais gėrimais vyktų nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo bei šį įstatymą įgyvendinančių teisės aktų reikalavimų.

Nenustačius D. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bei konstatavus, kad padarytas pažeidimas yra pakartotinis, pareiškėjui pagrįstai buvo skirta šiek tiek mažesnė nei baudos vidurkis sankcija, t. y. 1 000 Eur. Nors pakartotinis pažeidimas buvo padarytas praėjus mažiau nei mėnesiui nuo pirmojo ir dar nepaskyrus baudos už pirmąjį, teismo nuomone, atsakovas pagrįstai laikė šį pažeidimą pakartotiniu Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalies prasme. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad paskirta piniginė 1 000 Eur bauda D. Z. būtų per didelė ar neproporcinga padarytam pažeidimui. Pareiškėjo pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (b. l. 37-39) matyti, jog 2014 m. 47 916 Lt pelno. Taigi, pareiškėjas gauna ir kitų pajamų, ne tik darbo užmokestį. Paskirta bauda laikytina teisinga. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog nurodyta baudos suma jam yra nepakeliama finansinė našta ar žlugdo ūkio subjekto veiklą. Paskyrus baudą, turinčią juntamas finansines pasekmes konkrečiam subjektui, atsakingam už atitinkamų taisyklių pažeidimą, kiti tos pačios rinkos dalyviai yra įspėjami, kad už identiškų taisyklių nepaisymą gali būti nubausti ne mažesne (o galbūt ir didesne) bauda.

Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Šios institucijos 2015-07-09 nutarimas Nr. 10-S-174002 iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra juridinio pagrindo jį pakeisti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, todėl D. Z. skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

n u s p r e n d ė :

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                    Jūra Marija Strumskienė