Administracinė byla Nr. II-25-84/2010
Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.7.; 73.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. sausio 15 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Marytė Švažienė,
sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. Š.,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui S. Š.,
dalyvaujant institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą Šiaulių apskrities VPK KPB, atstovui Ričardui Vaičiuliui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Š. skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 143341 panaikinimo, bylos nutraukimo ir administracinės nuobaudos panaikinimo,
n u s t a t ė:
Administracinio teisės pažeidimo byloje 2009-11-07 Šiaulių apskrities VPK KPB specialisto vyr. inspektoriaus nutarimu Nr. F 143341 V. Š. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 3 d. V. Š. paskirta administracinė nuobauda – 200 Lt bauda. Ji nubausta už tai, kad 2009-10-27 apie 1700 val. Šiauliuose Aido g. prie namo Nr. 41, būdama automobilio savininke, sėdėdama automobilio priekinėje keleivio sėdynėje, perdavė vairuoti transporto priemonę asmeniui, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus. Nagrinėjant bylą nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdus gailėjimasis.
V. Š. skunde ir teismo posėdžio metu bei jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jų nuomone, administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta formaliai, ignoruojant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) ne kartą išreikštą poziciją dėl administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo. LVAT ne kartą yra pasisakęs, kad padarytas administracinės teisės pažeidimas turi būti tinkamai įrodytas, vadovaujantis ATPK nuostatomis, kurios numato, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus ir įpareigoja instituciją ar pareigūną, nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą, išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. LVAT inter alia yra pasisakęs, kad konstatuojant pažeidimus turi būti įvertintos visos aplinkybės ir negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. V. Š. sūnus S. Š. gyvena ir dirba Vilniuje, 2009 m. per Velykas jis prarado teisę vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui už vairavimą išgėrus. Kad neprarastų vairavimo įgūdžių, 2009-10-27, kai jis buvo grįžęs į namus, V. Š. paprašė, kad jis nuvežtų į polikliniką. Automobilį pažymėjo „M“ ženklais, pasiėmė visus reikiamus dokumentus ir nuvažiavo į polikliniką. Grįžtant atgal Aido gatvėje įvyko eismo įvykis, įvyko kontaktas su automobiliu „Audi“, kuris nerodė posūkio, tačiau jokio smūgio jie nejuto ir nuvažiavo toliau. Po 3 dienų buvo iškviesti į policiją ir jiems pasakė, kad pateko į eismo įvykį. V. Š. ir jos sūnus paaiškino viską kaip buvo, ir V. Š. buvo nubausta už tai, kad leido sūnui vairuoti automobilį, nes jis neturi teisių. Nors ji tik mokė vairuoti sūnų, KET leidžia asmenį mokyti vairuoti šeimos nariui. Yra numatyta, kad atėmus teises ir nepraėjus terminui, norint išlaikyti iš naujo vairavimo egzaminą, su šeimos nariu galima mokytis važiuoti. KET nėra punkto, kuris uždraustų tai daryti. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 str. numatyta, kad vairavimo praktinį egzaminą asmuo gali laikyti pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui. Niekur įstatymuose nėra numatyta, kad asmuo negali per tą laiką mokytis vairuoti transporto priemones. 2009-10-27 vairuodamas mašiną, S. Š. mokėsi vairuoti transporto priemonę. Tai nėra draudžiama, tai ne pastovus vairavimas. Posėdžio metu V. Š. atstovas pateikė reikalavimą panaikinti nutarimą skirti 200 Lt dydžio baudą pagal LR ATPK 128 str. 3 d. bei paskirti nuobaudą, pažeidėjos veiką kvalifikuojant pagal LR ATPK 127 str. 2 d., kadangi pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 21 str. 6 d. asmuo, kuris moko vairuoti, yra prilyginamas vairuotojui, o eismo įvykio metu pažeidėja buvo atsakinga už mokomo vairuoti sūnaus S. Š. veiksmus, todėl jos veika kvalifikuotina būtent pagal minėto LR ATPK 127 str. 2 d.
Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovas su skundu nesutiko ir nurodė, kad ATP protokolas surašytas už KET 14 p. nesilaikymą. Šis punktas draudžia leisti vairuoti transporto priemones asmenims, kurie neturi teisės jų vairuoti. S. Š. neturi teisės vairuoti transporto priemones, nes ta teisė iš jo atimta, terminas nepasibaigęs, sutrumpintas nebuvo. Šis veiksmas negali būti įvardintas mokymu. Kelių eismo taisyklės, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos įsakymas „Dėl vairuotojų pirminio mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ kalba apie tai, kaip „mokyti siekiančius įgyti teisę vairuoti“. Šiuo atveju vairuotojas „nesiekė įgyti teisės vairuoti“, o jis tą teisę turėjo ir ji iš jo buvo atimta. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos įsakymas „Dėl vairuotojų pirminio mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ galioja „siekiančiam įgyti teisę vairuoti “, jis netaikomas tiems, kurie jau tą teisę „yra įgiję“. Jis tą teisę jau buvo įgijęs. Todėl buvo surašytas ATP protokolas ir priimtas nutarimas pagal LR ATPK 128 str. 3 d. LR ATPK 21 str. numatyta, kad kai specialioji teisė yra atimta, uždrausta vairuoti transporto priemones, nustatytas terminas ir jį galima sutrumpinti, tačiau taikomos jau kitos įstatymų normos dėl teisių atgavimo. „Įgijimas“ – asmens, neturėjusio vairuotojo pažymėjimo, pastarojo įgijimas. „Atgavimas“– iš asmens, turėjusio vairuotojo pažymėjimą, ta teisė buvo atimta ir ji atgauta. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
V. Š. skundas atmestinas, paskirta administracinė nuobauda paliktina nepakeista, nes administracinės bylos nagrinėjimo metu padarytas pažeidimas tinkamai kvalifikuotas, parinkta nuobauda atitinka straipsnio sankciją.
Pagal LR ATPK 128 str. 3 d. administracinę atsakomybę užtraukia perdavimas vairuoti transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės jos vairuoti ar neturinčiam teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių. V. Š. nurodo, kad ji ne perdavė asmeniui, neturinčiam teisės, vairuoti transporto priemonę, o savo automobiliu mokė vairuoti šeimos narį – sūnų, kad sūnus neprarastų vairavimo įgūdžių, nes iš jo dvejiems metams yra atimta teisė vairuoti transporto priemones už tai, kad jis automobilį vairavo būdamas neblaivus. Mokymą vairuoti reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (Valstybės žinios, 2000, Nr. 92-2883; Valstybės žinios, 2007, Nr. 128-5213) (toliau – Įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu patvirtintos Kelių eismo taisyklės (toliau – KET), 2008-08-06 Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymu Nr. 2B-302 „Dėl vairuotojų pirminio mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas „Vairuotojų pirminio mokymo tvarkos aprašas“, 2008-05-26 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-186 „Dėl papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas „Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašas“, 2009-06-23 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-287 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojų, nuolat pažeidžiančių Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir už tai nubaustų administracine tvarka, įskaitant vairavimo teisės atėmimą, papildomo mokymo laikinojo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas „Motorinių transporto priemonių vairuotojų, nuolat pažeidžiančių Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir už tai nubaustų administracine tvarka, įskaitant vairavimo teisės atėmimą, papildomo mokymo laikinasis tvarkos aprašas“ (toliau – Laikinasis tvarkos aprašas).
Įstatymo 2 str. 37 d. numatyta, kad pirminis mokymas – mokymas, kurio metu įgyjama teorinių žinių, praktinių transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų. Įstatymo 24 str. 2 d. numato, kad asmeniui, iš kurio teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus. Pagal Įstatymo 2 str. 33 d. papildomas vairuotojų mokymas – mokymas nustatyta tvarka, organizuojamas ir vykdomas tik praktinio mokymo centruose pradedantiesiems vairuotojams, C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojams, motorinių transporto priemonių vairuotojams, nuolat pažeidžiantiems KET reikalavimus ir už tai nubaustiems administracine tvarka, įkaitant specialiosios teisės vairuoti atėmimą. Laikinojo tvarkos aprašo 2 p. nustato, kad motorinių transporto priemonių vairuotojų, nuolat pažeidžiančių KET reikalavimus ir už tai nubaustų administracine tvarka, įskaitant vairavimo teisės atėmimą, papildomus mokymus organizuoja įstaiga ar įmonė, kuriai Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymu yra suteikta teisė organizuoti ir rengti mokymus (toliau – mokymo įstaiga). Nurodytų teisės aktų normos nustato specialią mokymo tvarką asmenims (vairuotojams), kurie nuolat pažeidžia KET reikalavimus ir už tai nubausti administracine tvarka, įskaitant vairavimo teisės atėmimą, tai yra asmenims (vairuotojams), kurie jau buvo įgiję teisę vairuoti transporto priemones, tačiau įstatymo nustatyta tvarka ji buvo atimta. Teisė mokyti tokius asmenis (vairuotojus) yra suteikiama tik įstaigai ar įmonei, kuriai Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymu yra suteikta teisė organizuoti ir rengti mokymus. Įstatymo 21 str. 2 d. numato, kad mokyti vairuoti keliuose šeimos narius, siekiančius įgyti teisę vairuoti B1 ar B kategorijų transporto priemones, leidžiama nustatyta tvarka. Šią tvarką reglamentuoja 2008-08-06 Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymu Nr. 2B-302 „Dėl vairuotojų pirminio mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas „Vairuotojų pirminio mokymo tvarkos aprašas“ (toliau – Pirminio mokymo aprašas). Vairuotojų pirminio mokymo tvarkos aprašas nustato motorinių transporto priemonių vairuotojų pirminio mokymo reikalavimus bei šeimos narių, siekiančių įgyti teisę vairuoti B1 ar B kategorijos motorines transporto priemones, mokymo tvarką (Pirminio mokymo aprašo 1 p.). Šeimos narių mokymą detalizuoja Pirminio mokymo aprašo IV skyrius „Šeimos narių priminio mokymo reikalavimai“. Pagal Lietuvių kalbos žodyną „pirminis“ suprantama, kaip sudarantis pirmąją, mažiausiąją kurios nors struktūros, organizacijos grandį; pradinis. Kaip matyti iš teisės normų sisteminės analizės bei lingvistinio jų aiškinimo, teisės aktai suteikia galimybę šeimos nariams mokyti vairuoti tik tuos asmenis, kurie dar tik siekia įgyti teisę vairuoti transporto priemones, bet ne tuos, kurie tokią teisę buvo įgiję, tačiau ji buvo atimta dėl tokių asmenų padarytų administracinių teisės pažeidimų. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos (b.l. 10, ATP byla l. 8), S. Š. 2009-05-06 pagal LR ATPK 126 str. 4 d. paskirta administracinė nuobauda 2000 Lt bauda bei 24 mėnesiams atimta teisė vairuoti transporto priemones. Teisę vairuoti transporto priemones S. Š. buvo įgijęs 2008-08-29 (b.l. 10, ATP byla l. 8). Administracinė atsakomybė, numatyta LR ATPK 128 str. 3 d., asmeniui atsiranda, kai perduodama transporto priemonė vairuoti asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti. Nurodyti veiksmai gali būti padaromi tik kryptingu veikimu, tai yra aktyviais veiksmais, perduodant vairuoti transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti. Iš V. Š. skundo (b.l. 2-4), jos paaiškinimo teismo posėdžio metu (b.l. 39), V. Š. ir S. Š. rašytinių paaiškinimų, pateiktų administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje (b.l. 10, ATP byla l. 5-6), V. Š. paaiškinimo teismo posėdžio metu (b.l. 39) matyti, kad V. Š. būtent aktyviais veiksmais, kryptingu veikimu perdavė transporto priemonę vairuoti asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti. Teismas atkreipia dėmesį, kad V. Š. būdama pati vairuotoja (b.l. 10, ATP byla l. 9), didesnio pavojaus šaltinio (transporto priemonės) savininke (naudotoja) (b.l. 10, ATP b.l. 4), bei atsižvelgiant į tai, jog S. Š. jos sūnus ir jam skirta nuobauda – teisių atėmimas už vieną iš šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavimą esant neblaiviam (nustatytas vidutinis girtumas (b.l. 10, ATP byla 8 l.), o nuobaudos galiojimo laikas yra nepasibaigęs, turėjo ir galėjo numatyti, kad šiuo atveju ji perduoda vairuoti transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės ją vairuoti. V. Š. nurodytas motyvas, kad ji teisės aktuose neįžvelgė draudimo mokyti vairuoti asmenis, kuriems teisė vairuoti atimta, vertintina kritiškai, nes kiekvieno asmens individualus teisės aktų nuostatų suvokimas ir šių nuostatų interpretavimas sau palankia linkme, kaip ir nežinojimas teisės aktų nuostatų, neatleidžia nuo atsakomybės. Teismas atsižvelgdamas į teisės aktų nuostatas bei nurodytas aplinkybes konstatuoja, jog V. Š. neturėjo teisės mokyti sūnų S. Š. praktinio vairavimo, tai yra V. Š. perdavė vairuoti transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės jos vairuoti.
Teismas konstatuoja, kad suinteresuotos institucijos pareigūnai tinkamai nustatė administracinio teisės pažeidimo faktą, tinkamai kvalifikavo V. Š. veiksmus ir paskyrė nuobaudą, nepažeisdami jos skyrimą reglamentuojančių taisyklių, todėl nėra pagrindo tenkinti skundą ir naikinti skundžiamą nutarimą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 str. 2 d. 7 p., 124 str. 1 d. 1 p. teismas
n u t a r i a:
Netenkinti V. Š. skundo. 2009-11-10 LR Šiaulių apskrities VPK KPB nutarimą Nr. F 143341 dėl administracinio teisės pažeidimo, kuriuo V. Š. paskirta administracinė nuobauda – 200 Lt bauda, palikti nepakeistą.
Nutartis per 10 dienų gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.
Teisėja Marytė Švažienė