Nr. DOK-3258 

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00192-2023-4 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės, 

susipažinusi su 2025 m. rugsėjo 5 d. paduotu trečiojo asmens UAB ,,Lensora“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 5 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Trečiasis asmuo UAB ,,Lensora“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios UAB „LitCon“ ieškinį atsakovei Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – UAB „Validus energija“, UAB „Lensora“ ir UAB „Betanet“.

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. birželio 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Trečiasis asmuo UAB ,,Lensora“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 5 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o netenkinus šio prašymo – bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. 

Trečiojo asmens kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad atsakovės rangos sutarties nutraukimas pagal CK 6.219 straipsnį yra neteisėtas, tačiau atsisakė vertinti dėl to ieškovei kilusią žalą ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas. 

2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovė galėjo nutraukti sutartį pagal sutarties 12.11 punktą ir dėl to nebuvo pagrindo nagrinėti žalos fakto ir jos dydžio. Tačiau projekto finansavimas iš valstybės investicijų programos buvo nepakankamas. Ieškovė, sudariusi viešojo pirkimo sutartį, ją užtikrinusi ir investavusi į vykdymą, paliekama be kompensacijos už patirtus nuostolius, jei sutartis nutraukiama vien dėl savivaldybės neteisėtų veiksmų. Taip teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje pabrėžiama, kad civilinė sutartinė atsakomybė taikoma tiek pažeidus sutarties nuostatą, tiek įstatymo normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-378/2024). 

3. Byloje teismai netinkamai aiškino sutarties 12.11 punktą, taip pažeidžiant CK 6.193 straipsnio sutarčių aiškinimo taisyklių nuostatas bei nesivadovaujant suformuota kasacinio teismo praktika: sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452-248/2015); tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021). 

4. Atsakovė, pati inicijavusi ir parengusi 12.11 punkto redakciją, ankstesnėje byloje įrodinėjo, kad dalis sutarties 12.11 punkto nuostatos, kuria savivaldybė įsipareigoja atlikti dalį darbų, apskritai turi būti laikoma niekine ir negaliojančia dėl prieštaravimo viešajai tvarkai, imperatyvioms teisės normoms ir juridinio asmens tikslams (CK 1.80, 1.81, 1.82 straipsniai). Tai būtent ta dalis, kuri bent kažkiek gynė ieškovės interesus, jei atsakovė negavusi finansavimo iš valstybės investicijų programos, norėtų nutraukti sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ankstesnėje byloje pasisakė, kad toks sutarties 12.11 punkto aiškinimas, kuriuo remiantis savivaldybė įsipareigoja leisti atlikti dalį statinio statybos darbų negavus valstybės finansavimo, neatitiktų viešųjų pirkimų principų, prieštarautų viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis), nes taip viešosios lėšos atlikus tik dalį darbų, neturint finansavimo užbaigti likusius darbus, būtų naudojamos neracionaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022, 39 punktas). Kasacinis teismas tokią poziciją išdėstė vertindamas ankstesnės bylos aplinkybes ir atliktų darbų apimtį, tačiau nenurodė, kad dėl to ieškovė negalėtų gauti kompensacijos už nuostolius, patirtus nutraukus sutartį tokiu pagrindu. 

5. Jei sutarties 12.11 punktas būtų aiškinamas objektyviai, taikant lingvistinį, loginį ir ekonominį metodus, atsižvelgiant į faktinę situaciją, sutarties nuostatą pasiūliusios šalies interesus, rinkos aplinkybes ir didelių projektų praktiką, ši nuostata būtų suprantama kitaip. Ji yra subalansuota, nes apsaugo abiejų šalių interesus: savivaldybė neprivalo skolintis papildomų lėšų projekto daliai, kuriai buvo numatytas valstybės finansavimas, o rangovas užsitikrina galimybę atlikti bent dalį darbų ir taip sumažinti pasirengimo vykdyti sutartį metu patirtus finansinius ir žmogiškųjų išteklių kaštus. Jei ieškovė būtų žinojusi, kad sutarties 12.11 punkto nuostata bus aiškinama taip, jog esant nepakankamam valstybės finansavimui projektas nebus vykdomas jokia apimtimi, ieškovė būtų atsisakiusi sutarties. 

6. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai rėmėsi aplinkybėmis, nustatytomis ankstesnėje byloje, kurioje jos (dėl tariamo projekto nefinansavimo) nebuvo įrodinėjimo dalykas (taigi, negalėjo būti ir prejudiciniu faktu pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą). Ankstesnėje byloje buvo vertinamas sutarties nutraukimo iš ieškovo pusės teisėtumas, vertinant tai, ar atsakovas pagrįstai neperdavė statybos darbų fronto (statybvietės) ir nepaskyrė atsakingų asmenų. Pakankamo (ar juo labiau – visiško) finansavimo gavimas nebuvo ankstesnės bylos įrodinėjimo dalykas. 

7. Sutarties 12.11 punkto paskutinis sakinys numato civilinės atsakomybės ribojimą. Toks ribojimas prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, todėl negali būti taikomas. Sutarties 12.11 punkto paskutiniame sakinyje nurodoma, kad abi šalys atsisako reikalavimų dėl bet kokių nuostolių, susijusių su sutarties nutraukimu šio punkto pagrindu, atlyginimo. Vis dėlto, CK 6.252 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, jog šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius, padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja. Teismai netinkamai taikė (netaikė) CK 6.252 straipsnį ir atleido atsakovę nuo pareigos atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. 

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama. 

Teisėjos Gražina Davidonienė 

                                                                                                   Sigita Rudėnaitė 

        Dalia Vasarienė