Civilinė byla Nr. e2S-609-934/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30142-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.4.1.12.6.4
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Kerista“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-29 papildomos nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eL2-36057-1014/2020, kuria iš kreditorės skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Domus Estate Retail“ naudai priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kerista“ (toliau – kreditorė) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo (b. l. 1). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-10-23 išdavė teismo įsakymą dėl 10 548,46 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų ir 59,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreditorei iš skolininkės UAB „Domus Estate Retail“ (toliau – skolininkė) (b. l. 3).
2. Gavus skolininkės prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo (b. l. 11), Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-11-09 nutartimi juos priėmė ir kreditorei išaiškino, kad ji ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo nutarties įteikimo dienos turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles (įskaitant teismingumo taisykles) pareikšti ieškinį, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio reikalavimus (b. l. 12).
3. Kreditorė ieškinio per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-11-26 nutartimi panaikino 2020-10-23 išduotą teismo įsakymą ir kreditorės UAB „Kerista“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei UAB „Domus Estate Retail“ laikė nepaduotu bei jį grąžino kreditorei (b. l. 15-16).
4. 2020-12-03 skolininkė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė dėl prieš ją pradėto nepagrįsto proceso (b. l. 21-22).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-12-29 nutartimi skolininkės UAB „Domus Estate Retail“ prašymą tenkino ir priteisė skolininkei iš kreditorės UAB „Kerista“ 200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 24-25).
6. Priimtą procesinį sprendimą teismas grindė tuo, kad kreditorė inicijavo šios bylos procesą, tačiau toliau jame buvo pasyvi, t. y. nepateikė ieškinio teismo nustatytu terminu, kas lėmė bylos proceso civilinėje byloje Nr. eL2-36057-1014/2020 pabaigą. Dėl išdėstytų aplinkybių skolininkė įgijo procesinę teisę gauti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisinės pagalbos jam suteikimu, atlyginimą, kadangi šias išlaidas ji patyrė ne dėl savo kaltės, o dėl kreditorės veiksmų (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė aplinkybių, dėl kurių 200,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą turėtų būti mažintinos, todėl skolininkės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkino visa apimtimi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu kreditorė prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-29 nutartį (b. l. 30-31). Atskirojo skundo argumentai, reikšmingi ginčo išsprendimui:
7.1. Gavus skolininkės prieštaravimus, ginčą buvo bandoma spręsti taikiai, tačiau to padaryti nepavyko, kadangi skolininkė nepateikė jokių pagrįstų įrodymų apie nekokybiškai atliktus darbus ar nepateiktą garantiją. Šiuo metu yra rengiamas ieškinys dėl skolos priteisimo, kuris bus pateiktas artimiausiu metu;
7.2. Skolininkės pateiktas išlaidų dydis yra pernelyg didelis ir neprotingas, kadangi skolininkė pateikė nemotyvuotus prieštaravimus, kuriuos sudaro tik du sakiniai, todėl 200,00 Eur suma yra neprotinga ir negalėjo būti priteista.
8. Skolininkė pateikė atsiliepimą į kreditorės atskirąjį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 34-36). Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, reikšmingi ginčo išsprendimui:
8.1. Kreditorė skunde nepagrįstai teigia, kad skolininkei pateikus nemotyvuotus prieštaravimus, buvo bandoma ginčą spręsti taikiai. Nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, nes po prieštaravimų pateikimo kreditorė nesikreipė į skolininkę, nes labai aiškiai suvokė, jog iki šios dienos yra neištaisiusi savo darbų trūkumų;
8.2. Skolininkė pagrįstai ir teisėtai teikė prašymą atlyginti išlaidas, nes kreditorė inicijavo teisminį procesą, o inicijuodama supaprastintą procesą suvokė, jog jei byloje bus pareikštas prieštaravimas, įstatymo nustatytu laiku ji turės pateikti ieškinį. Kreditorei nepareiškus ieškinio konstatuotina, kad ji dėl savo reikalavimo pagrįstumo nebuvo tikra, todėl dėl pradėto teisminio proceso ir vėliau buvusio pasyvaus elgesio yra kalta tik kreditorė;
8.3. Užmokesčio už advokato paslaugas dydis neviršijo Rekomendacijose nurodyto dydžio, todėl kreditorės teiginiai, jog užmokestis yra pernelyg didelis ar neproporcingas yra atmestini.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
9. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-29 papildomos nutarties, kuria kreditorei nepareiškus ieškinio ginčo teisenos tvarka, skolininkės naudai iš kreditorės priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl atskirojo skundo argumentų
10. Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
11. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018; 2017-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).
12. Nagrinėjamu atveju kreditorė inicijavo bylos procesą, pareikšdama pareiškimą dėl teismo įsakymo, tačiau vėliau nepateikė ieškinio teismo nustatytu terminu, kas lėmė bylos proceso pabaigą, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkė įgijo procesinę teisę gauti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisinės pagalbos jai suteikimu, atlyginimą (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Pripažintina, kad skolininkė bylinėjimosi išlaidas patyrė ne dėl savo kaltės, o dėl kreditorės veiksmų – dėl jos kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir neįvykdyto teismo siūlymo paduoti ieškinį ginčo teisenos tvarka bei primokėti trūkstamą žyminį mokestį. Aplinkybė, kad kreditorė nusprendė nebepalaikyti savo reikalavimo ir nepateikė ieškinio, negali lemti skolininkės išlaidų neatlyginimo, nes skolininkės kaltės dėl vykstančio proceso nėra ir ji negali nukentėti vien dėl to, kad buvo paduotas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kreditorė, pareiškusi bei nebepalaikiusi savo reikalavimų, turi atlyginti skolininkei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tokia teisė pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-684/2018).
13. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat akcentuojama, kad kai byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, o priimamas procesinis sprendimas tik dėl pradėto teismo proceso pabaigos bei toks sprendimas priimamas rašytiniame procese, apie kurį šalys neinformuojamos, o asmenys dar nėra pateikę prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų, tuomet pripažįstama, jog nustatytos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-684/2018; 2016-02-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016; 2015-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2015). Atsižvelgiant į išdėstytą, sutiktina su skolininke, jog iki rašytinio proceso tvarka priimtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-26 nutarties, ji negalėjo žinoti, kad kreditorė jai nepareikš ieškinio, todėl neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų anksčiau.
14. Atskirajame skunde, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog bylinėjimosi išlaidas skolininkė patyrė dėl jos kaltės, apeliantė nurodė, jog gavus skolininkės prieštaravimus, ginčą buvo bandoma spręsti taikiai, tačiau to padaryti nepavyko. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nurodydama aplinkybes, kad ieškinio teismo nustatytu laiku nepareiškė dėl to, jog tarėsi su skolininke del taikaus ginčo sprendimo, kreditorė nepateikė šias aplinkybės patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Minėtos aplinkybės atsiliepime į atskirąjį skundą nepatvirtino ir skolininkė, nurodydama, jog po prieštaravimų pateikimo kreditorė nesikreipė į skolininkę. Dėl išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju išlaidų atsiradimą sąlygojo netinkamas skolininkės procesinis elgesys.
15. Atskirajame skunde apeliantė nurodė, jog skolininkės patirtos atstovavimo išlaido yra neprotingai didelės, kadangi skolininkė pateikė nemotyvuotus prieštaravimus, kuriuos sudaro tik du sakiniai, o pirmosios instancijos teismas už tokio procesinio dokumento parengimą priteisė neprotingą 200,00 Eur dydžio sumą.
16. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos, 2015 m. kovo 20 d. redakcija) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
17. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas). Rekomendacijų 8.7 punkte nurodyta, kad už skolininko prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo parengimą yra nustatytas 0,25 koeficientas. Nagrinėjamu atveju taikytinas 2020 m. II ketv. – 1 398,50 Eur šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualiųjų įmonių). Taigi, nagrinėjamu atveju maksimalus priteistinas dydis už prieštaravimų dėl teismo įsakymo parengimą yra 349,63 Eur. Kadangi skolininkė patyrė 200,00 Eur atstovavimo išlaidų už prieštaravimų dėl teismo įsakymo parengimą, konstatuotina, kad prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šių bylinėjimosi išlaidų nepriteisti ar jas sumažinti. Aplinkybių, kurių pagrindu bylinėjimosi išlaidų dydis galėtų būti mažinamas, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
18. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Dėl prašymo stabdyti bylos nagrinėjimą
19. Vilniaus apygardos teisme gautas apeliantės 2021-02-15 prašymas sustabdyti atskirojo skundo nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-7877-981/2021. Prašyme nurodoma, kad atskirojo skundo nagrinėjimas yra susijęs su minėta civiline byla, kadangi joje yra nagrinėjami tapatūs reikalavimai, kuriuos patenkinus ir pripažinus pagrįstais, bus galimybė tenkinti atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo remiantis apeliantės samprotavimais sustabdyti atskirojo skundo nagrinėjimą tiek CPK 163 straipsnyje, tiek CPK 164 straipsnyje numatytais pagrindais.
20. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog kreditorei per teismo nustatytą terminą nepateikus ieškinio, teismo įsakymas buvo panaikintas ir pareiškimas laikytas nepaduotu. Taigi, išnagrinėtoje byloje, kurioje nebuvo priimtas sprendimas dėl ginčo esmės, buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliantės samprotavimai apie inicijuotą naują bylą su tapačiais reikalavimais, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju negalėtų būti išnagrinėtas atskirasis skundas ar kitoje byloje nustatytos aplinkybės turėtų prejudicinę ar kitokią teisinę reikšmę šiai bylai. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra išspręstas jau išnagrinėtoje byloje faktiškai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, todėl ateityje šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos inicijuojant naują bylą neturi jokio teisinio ryšio su šio procesinio prašymo išnagrinėjimu bei šalių faktiškai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas galės būti išspręstas priklausomai nuo bylos išnagrinėjimo rezultato (CPK 93 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantės prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl procesinės bylos baigties
21. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo kreditorei nepareiškus ieškinio ginčo teisenos tvarka, teisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, irodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
22. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismui netenkinus kreditorės atskirojo skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
23. Maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).
24. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip patvirtintos Rekomendacijoje. Skolininkė nurodė, kad ji patyrė 400,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, kurias prašė priteisti iš kreditorės, pateikė prašymą pagrindžiančius įrodymus („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 43, DOK-6873). Teismas, įvertinęs pateikto procesinio dokumento turinį ir apimtį, konstatuoja, kad skolininkės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingos bei neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, todėl atmetus kreditorės atskirąjį skundą, jos priteistinos iš kreditorės skolininkės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Apeliantės UAB „Kerista“ atskirojo skundo ir prašymo dėl bylos sustabdymo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-29 nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš kreditorės UAB „Kerista“, juridinio asmens kodas 122635779, skolininkės UAB „Domus Estate Retail“, juridinio asmens kodas 303039851, naudai 400,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Žilvinas Terebeiza