1S-342-290-2011
Procesinio sprendimo kategorija:
2.5.19.
(S)

KAUNO APYGARDOS
TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. kovo 23 d.
Kaunas
Kauno apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko
teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų: Algirdo Jaliniausko ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant
Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam E. A., jo gynėjai advokatei Aidai Krukonienei, teismo
posėdyje išnagrinėjusi Kauno miesto apylinkės prokuratūros skundą dėl Kauno
miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria patenkintas
Kauno tardymo izoliatoriaus administracijos teikimas dėl nuteistojo
E. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir
n u s t a t ė :
E. A., a/k (duomenys neskelbtini) nuteistas
Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos
BK 129 str. 2 d. 5 p. laisvės atėmimu 18 (aštuoniolikai) metų. Kauno miesto
apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu jis nuteistas pagal Lietuvos
Respublikos BK 246 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams, o bausmes subendrinus
jam paskirtas laisvės atėmimas 18 metų 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos
namuose. Lietuvos Respublikos BVK 68 str. pagrindu, E. A. paliktas
kardomojo kalinimo vietoje ūkio aptarnavimo būryje tvarkinio pareigose.
Bausmės pradžia
2004-04-18, o jos pabaiga 2022-07-18.
Kauno miesto apylinkės
teismas 2010-11-19 nutartimi Kauno tardymo izoliatoriaus teikimą dėl nuteistojo
E. A. lygtinio paleidimo
iš pataisos įstaigos patenkino, motyvuojant tuo, jog nuteistojo asmenybės
pavojingumas nesiekia tokio laipsnio, kad jį reikėtų toliau taisyti izoliuotą
nuo visuomenės.
Kauno miesto apylinkės
prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas skundu prašo Kauno miesto apylinkės
teismo 2010-11-19 nutartį panaikinti, Kauno tardymo izoliatoriaus administracijos
teikimo dėl jo lygtinio paleidimo netenkinti ir pasiųsti E. A.
atlikti likusios neatliktos 2008-12-18 nuosprendžiu paskirtos laisvės
atėmimo bausmės. Prokuroras nurodo, kad teismas nustatė ir vertino tik
formalųjį lygtinio paleidimo E. A. atžvilgiu pagrindą,
tačiau nepagrįstai konstatavo materialaus pagrindo taikyti nuteistajam lygtinio
paleidimo normas buvimą. Teismas tinkamai neįvertino nuteistojo padarytos
nusikalstamos veikos pavojingumo ir pobūdžio, neatsižvelgė į bausmės paskirtį,
todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl lygtinio paleidimo E. A. taikymo.
Teismo
posėdyje prokuroras prašė skundą patenkinti, o nuteistasis ir jo gynėja prašė
skundą atmesti.
Prokuroro skundas yra
pagrįstas, todėl tenkintinas.
Lietuvos Respublikos
Bausmių vykdymo kodekso 157 str. nustato, kad teismo gali būti paleisti iš
pataisos namų tik tie asmenys, kuriuos yra įmanoma toliau taisyti neizoliuotus
nuo visuomenės. Teisėjų kolegija pažymi,
kad, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas
vadovaujasi Lietuvos Respublikos BVK 8 str. įtvirtintu bausmės vykdymo
individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės
nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo
metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, todėl
vertinamas nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu ir taip pat kitos
aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų
tarpe ir padarytos veikos, nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį
paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tada, jei įvertinus visas aplinkybes
galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo
elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, ir toks
nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo
principo įgyvendinimą. Be to, pabrėžtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra
teismo teisė, o ne pareiga.
Iš pateiktos bylos
medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavo visas aukščiau
išvardytas aplinkybes, tačiau, vertinant teismo padarytą išvadą, akivaizdu, kad
minėtos aplinkybės buvo įvertintos neobjektyviai, kai kurioms iš jų suteikiant
išskirtinį dėmesį (kaip nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu), o kitas
(padarytą nusikaltimą, jo sunkumą, pobūdį, pavojingumą, pasekmes) analizuojant,
vadovautasi tarptautine praktika, kuri visiškai neatitinka Lietuvoje
susiformavusios praktikos, taikant nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos
įstaigos. Nuteistasis E. A. bausmę atlieka už labai sunkų
tyčinį smurtinį nusikaltimą, kurio pasekmės yra labai sunkios ir negrįžtamos –
nužudyti du žmonės. Tokiu atveju
būtina atsižvelgti ir į
visuomenės interesą, jog pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią
bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų
užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta
bausmės paskirtis. Nors nuteistasis yra atlikęs būtinąją bausmės dalį,
įsipareigojo doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisė, vykdyti
teismo nurodytas pareigas bei nepažeidinėti įstatymų, tačiau vien paminėti faktiniai duomenys neduoda pakankamo pagrindo
manyti, kad toliau jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet
prižiūrimas.
Be to,
pirmosios instancijos teismo nutartyje, kai kurios nurodytos aplinkybės
prieštarauja bylos duomenims. Teikiamas lygtiniam paleidimui E.
A. buvo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 3 d. 1 p., kaip
asmuo, turintis du nepilnamečius vaikus. Teismas nurodė, jog ši aplinkybė buvo
vienas iš pagrindinių veiksnių taikant nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą,
taip siekiant užtikrinti jo vaikų harmoningą vystymąsi. Iš bylos duomenų
matyti, kad E. A. vaikai su savo motina gyvena užsienyje,
ir nors šeima palaiko ryšius su nuteistuoju ir jam tėvo valdžia į vaikus nėra
apribota, jokių duomenų, kad nuteistojo buvimas neizoliuoto padarytų itin
reikšmingą įtaką vaikų gyvenime bei užtikrintų jo nepilnamečių vaikų priežiūrą,
tinkamą aprūpinimą ir gyvenimo sąlygas, byloje nėra.
Teismo
nutartyje nurodyta, jog E. A. atžvilgiu taikyti Lietuvos
Respublikos BVK 158 str. nėra pagrindo, nes pataisos
įstaigoje jis nusikaltimą padarė 2004 m., kai galiojo įstatymo redakcija,
draudžianti taikyti lygtinį paleidimą tik pataisos įstaigose tyčinius
nusikaltimus padariusiems nuteistiesiems. Tik 2005-04-21 įstatymo redakcijoje (įsigaliojo
2005-06-01) nuteistųjų, kuriems lygtinis paleidimas netaikomas, sąrašas buvo
praplėstas, tačiau šio įstatymo atgal taikyti negalima, nes jis sunkina
nuteistojo padėtį.
Pateikta
bylos medžiaga patvirtina, kad E. A. buvo nuteistas už
tardymo izoliatoriuje padarytą tyčinį nusikaltimą, numatytą Lietuvos
Respublikos BK 246 str. 1 d., tai yra už tai, kad jis turtą, kuriam nustatytas
laikinas nuosavybės teisių apribojimas, neteisėtai perleido kitam asmeniui.
2004-11-30 nuteistasis E. A. buvo pasirašytinai
supažindintas su prokuroro nutarimu, kuriuo buvo laikinai apribotos nuosavybės
teisės į jo turtą, tačiau akivaizdu, kad tik žinojimas apie nuosavybės teisių į
turtą apribojimą jokios baudžiamosios atsakomybės dar neužtraukia. Nusikalstamą
veiką nuteistasis E. A. padarė tuomet, kai jis, žinodamas
apie nuosavybės teisių į turtą apribojimą, atliko neteisėtą veiksmą - įgaliojo
kitą asmenį valdyti, tvarkyti bei parduoti šį turtą, tai yra neteisėtai
perleido šį turtą kitam asmeniui. Pagal bylos medžiagą, tokį įgaliojimą E. A. pasirašė 2006-01-10, todėl būtent ši data laikoma
nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 246 str. 1 d., padarymo data. Taigi,
nuteistasis E. A. tyčinį nusikaltimą padarė ir už jį buvo
nuteistas jau galiojant Lietuvos Respublikos BVK 158 str.
2005-04-21 redakcijai, todėl ir dėl šios imperatyvios įstatymo nuostatos jis iš
pataisos įstaigos negalėjo būti lygtinai paleistas.
Esant tokioms
aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad
apylinkės teismas neteisingai įvertino visas aplinkybes dėl nuteistojo E. A. lygtinio paleidimo ir padarė klaidingą bei nepagrįstą
išvadą, kad nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, nors
ir prižiūrimą, dėl ko teismo nutartis laikytina neteisėta ir todėl naikintina. Kadangi
nuteistasis jau buvo paleistas iš pataisos įstaigos, todėl jis pasiųstinas
atlikti likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies – 11 metų 8 mėnesių
ir 29 dienų.
Vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos BPK 364 str. 8 d. 2 p. kolegija
n u t a r ė :
Kauno miesto
apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti.
Kauno tardymo
izoliatoriaus teikimo dėl nuteistojo E. A. lygtinio
paleidimo netenkinti ir pasiųsti nuteistąjį E. A. atlikti likusios
neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies - 11 metų 8 mėnesių ir 29 dienų.
Ši nutartis
galutinė ir neskundžiama.
Kolegijos
pirmininkas Jurgis
Kiškis
Teisėjai:
Algirdas Jaliniauskas
Algerdas Urbšys