Civilinė byla Nr. e2A-164-569/2026
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03561-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.4; 2.2.4.3; 2.6.10.5.2.19;
3.3.1.14; 3.3.1.19.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 25 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aleksandro Rusako ir Irmos Valiuškienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (toliau – ir apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) F. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „F. T.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „C.“ dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „F. T.“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „C.“ (toliau ir – atsakovė) 31 388,94 Eur turtinės žalos (nuostolių) atlyginimą, 6 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2022 m. sausio 5 d. Viešoji įstaiga I. a. (toliau ir - IA) ir ieškovė sudarė iš E. S. struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 13.1.1-LVPA-K-861-01-0671 „Inovatyvių paslaugų naudojimas kuriant bei diegiant dizaino ir rinkodaros inovacijas UAB „F. T.“ sutartį, kuria remiantis 2022 m. sausio 28 d. ieškovė ir atsakovė sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. CM00057 (toliau ir - Sutartis). 2022 m. spalio 3 d. ieškovė avansu apmokėjo 2022 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. CM0293. Iki 2022 m. spalio 31 d. atsakovė Sutartyje nurodytų darbų neatliko. 2022 m. gruodžio 16 d. ieškovė kreipiasi į IA, prašydama pratęsti Projekto sutartyje nurodytus projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos ir galutinį mokėjimo prašymo pateikimo terminus iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. 2022 m. gruodžio 19 d. ieškovės prašymą IA patenkino tik iš dalies ir nusprendė pratęsti projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos terminą iki 2023 m. vasario 28 dienos, galutinį mokėjimo prašymo pateikimo terminą iki 2023 m. kovo 30 dienos. 2023 m. vasario 6 d. Ieškovė el. paštu gavo atsakovės parengtą susitarimo projektą, kuriuo buvo siūloma nustatyti vėlesnius paslaugų teikimo terminus (ieškinio priedas Nr. 12). Kadangi ieškovė neturėjo teisės vienašališkai pratęsti šių terminų, ji kreipėsi į I. a., prašydama terminus pratęsti pagal atsakovės siūlomą grafiką. Tačiau I. A. atsisakė patvirtinti tokį terminų pratęsimą. Agentūra pareikalavo pateikti dokumentus, pagrindžiančius faktiškai atliktus darbus – t. y. priėmimo–perdavimo aktus, kurių atsakovė vengė pateikti. Taip pat buvo reikalaujama objektyvių įrodymų, kad darbai bus tikrai įvykdyti iki naujai siūlomų terminų, t. y. kad tai nėra tik dar vienas neįgyvendinamas paslaugų teikėjo pažadas. Ieškovė sužinojo, kad paslaugų teikėjas netikėtai neteko beveik visų darbuotojų, o vienintelis likęs – direktorius – kaip pats nurodė 2025 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdyje, neturi visų būtinų kompetencijų projekto įgyvendinimui. 2023 m. vasario 13 d. atsakovės direktorius atsiuntė el. laišką, kuriuo informavo, kad savavališkai stabdo darbų atlikimą iki tol, kol ieškovė pasirašys Sutarties terminų pratęsimą (ieškinio priedas Nr. 14). Nesulaukusi jokių paaiškinamų, 2023 m. balandžio 11 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl Sutarties Nr. CM00057 vykdymo pažeidimo ir sumokėtų lėšų grąžinimo. 2023 m. balandžio 14 d. ieškovė informavo I. A., kad paslaugų teikėjas sustabdė darbus ir dėl to į jį buvo kreiptasi su pretenzija dėl sumokėtų sumų grąžinimo. Šiuo raštu ieškovė taip pat nurodo, kad ketina ieškoti kito paslaugų teikėjo ir todėl prašė maksimaliai pratęsti Projekto įvykdymo terminą. 2023 m. balandžio 25 d. atsakovė į ieškovės 2023 m. balandžio 11 d. Sutarties vykdymo pažeidimo ir sumokėtų lėšų grąžinimo, nurodė, kad su pretenzija nesutinka, nes pretenzija yra abstrakti, „mesti kaltinimai“ ir argumentai neatitinka tikrovės bei faktinių aplinkybių. Kitaip tariant, atsakovė ne tik, kad neatliko ir nepridavė darbų tokiais terminais, taip ir tokia apimtimi darbų, kurie ieškovei reikalingi pagal projekto veiklos įgyvendinamą, kaip numatyta su atsakove sudarytoje Sutartyje, bet atsisakė užbaigti darbus ir grąžinti dalinį mokėjimą. 2023 m. gegužės 16 d. ieškovė dar kartą informavo I. A., kad paslaugų teikėjas sustabdė darbus (atsisakė vykdyti Sutartį), tačiau nurodė, kad ketina užbaigti projektą ir prašo pratęsti Projekto sutarties terminą. 2023 m. gegužės 19 d. ieškovė dar kartą kreipėsi į I. A. bei nurodė, kad jau keletą mėnesių bandė iš paslaugų teikėjo išprašyti tinkamai įformintų darbų atlikimo aktų, tačiau atsakovė jų piktybiškai nepateikė.
3. Visgi, ieškovei susitarti su I. A. nepavyko, nes: (1) I. A. reikalavo pateikti atliktų priėmimo – perdavimo atkus, kurių ieškovė objektyviai negalėjo pateikti; (2) buvo reikalaujama aiškaus planų, kurio ieškovė nepasirinkus naujo teikėjo objektyviai negalėjo pateikti; (3) buvo leidžiama pratęsti terminą tik 1-2 mėnesiams, tačiau šis terminas netiko jokiems ieškovės ieškotiems naujiems paslaugų teikėjams (šias aplinkybes patvirtina ir atsakovės 2025 m. rugsėjo 2 d. pateikti el. laiškai). 2023 m. rugpjūčio 8 d. I. A. informavo ieškovę, kad nutraukia Projekto sutartį, nes ieškovė kaip projekto vykdytoja nevykdo projekto veiklų, dėl to I. A. turės grąžinti kaip projekto vykdytojai šiame projekte 2022 m. vasario 29 d. išmokėtą avansą – 30 000,00 Eur. 2023 m. gruodžio 15 d. ieškovė buvo informuota, jog VĮ „Turto bankas“ perėmė reikalavimo teisę į ieškovės skolą, kurią sudaro 30 000,00 Eur grąžintina finansavimo lėšų suma ir delspinigiai, skaičiuojami už kiekvieną pradelstą dieną nuo laiku negrąžintos finansavimo sumos. 2024 m. vasario 20 d. ieškovė ir VĮ „Turto bankas“ pasirašė skolos grąžinimo sutartį, pagal kurią buvo sudarytas skolos grąžinimo grafikas. 2025 m. sausio 31 d. ieškovė VĮ „Turto bankas“ pagal skolos grąžinimo sutartį per laikotarpį 2024 m. vasario 29 d. – 2025 m. sausio 31 d. sumokėjo skolos 15 360,00 Eur ir 776,94 Eur palūkanų bei 612,00 Eur delspinigių.
4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose nurodė, kad suteikė dalį Sutartyje numatytų paslaugų, už kurias ieškovė apmokėjo 36 300,00 Eur su PVM, o likusių darbų taip pat neatsisakė atlikti. Ji paslaugų (darbų) rezultatu naudojasi, todėl nėra jokio pagrindo grąžinti šiuos pinigus. Jeigu ieškinys būtų tenkintas, atsakovė patirtų didelę žalą, nes turėtų sumokėti daugiau kaip 30 tūkst. ieškovei už jau suteiktas ir perduotas paslaugas bei ieškovė būtų gavusi paslaugų už daugiau kaip 30 tūkst. Eur vertę ir jų rezultatu naudojasi. Atsakovė perdavė dalį socialinių tinklų reklaminių skydelių (angl. banerių) ir jie buvo publikuoti. Šiems etapams terminas buvo numatytas 2023-02-28, pati ieškovė informavo atsakovę apie tai, jog IA patvirtino ieškovės siųstą grafiką ir buvo sutarta terminą pratęsti, atsiskaitant už padarytus darbus vis kas du mėnesius. Sutartyje numatytų darbų terminai buvo tęsiami, todėl negali būti laikoma pažeidimu aplinkybė, kad darbai nebuvo atlikti pirminiais terminais,nes abiejų šalių susitarimu jie buvo pratęsti, kas reiškia, jog pirminiai terminai tapo neaktualūs. Dėl to, jog situacija pasikeitė ir nebuvo tęsiami etapai, atsakovė negali būti laikoma kalta. Kadangi pati ieškovė buvo suinteresuota terminų perkėlimu į 2023 m. (atsakovės direktorius 2025-09-10 teismo posėdyje paaiškino, jog ieškovė turėjo intenciją perkelti dėl karo, dėl sezoniškumo, nes viešinti, reklamuoti aktualiau buvo 2023 m. pavasariui), abi šalys suderino naujus terminus (naują darbų grafiką). Sutartis buvo sustabdyta, nes nepasirašytas Sutarties terminų pratęsimas. Atsakovės vertinimu, tuo momentu iškilo rizika, kad jei bus toliau tęsiami darbai, ieškovė naudosis darbų rezultatais, bet ims traktuoti Sutartį kaip neįgyvendintą ir neatsiskaitys su atsakove (kas iš esmės šiuo atveju siekiama pareikštu ieškiniu). Ieškovės nurodomos aplinkybės apie atsakovės darbuotojų skaičiaus pokytį tėra manipuliacija ir visiškai neturi nieko bendro su Sutarties vykdymu.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad ginčo šalys 2022 m. sausio 28 d. sudarė sutartį Nr. CM00057 (toliau ir – Sutartis). Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo suteikti ieškovei paslaugas, kurios apima atlikti darbus, susijusius su dizaino kūrimu, rinkodaros turinio parengimu bei projekto viešinimu – iki 2022 m. spalio 31 d. (Sutarties 2.1 p.) ir numatė šių darbų kainą (Sutarties 3.1 p.). Darbų atlikimo eiga ir terminai buvo detalizuoti darbų grafike. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo pagal Sutartį.
7. Byloje nustatyta, kad minėta šalių Sutartis buvo sudaryta ieškovei siekiant pasinaudoti iš E. S. struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 13.1.1-LVPA-K-861-01-0671 „Inovatyvių paslaugų naudojimas kuriant bei diegiant dizaino ir rinkodaros inovacijas“ galimybe sukurti ir ieškovės veikloje įdiegti originalius dizaino ir rinkodaros inovacijos sprendinius, leisiančius projekto vykdytojui turizmo sektoriuje tapti konkurencingesniu ir interaktyvesniu. Tuo tikslu 2022 m. sausio 5 d. Viešoji įstaiga I. A. (toliau – I. A. arba IA) ir ieškovė pasirašė sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo šį projektą įgyvendinti iki 2022 m. gruodžio 31 d., o mokėjimo prašymą IA pateikti iki 2023 m. sausio 30 d. (Projekto sutarties 1 priedo 5.2. papunktis ir 2 priedo 1.3. papunktis). 2022 m. vasario 29 d. projekto įgyvendinimui (t. y. pagal Projekto sutartį) iš E. S. struktūrinių fondų ieškovei buvo išmokėtas 30 000,00 Eur dydžio avansas.
8. Teismas iš pateiktų įrodymų sprendė, kad iki nukėlimo į 2023 m. atsakovė atliko interneto svetainės maketo analizės, dizaino ir kt. darbus, juos perdavė (2 t., e. b. l. 89), toliau perėjo prie kito etapo ir rengė reklaminius skydelius, dalis jų buvo paviešinti ieškovės socialiniuose tinkluose, pradedant nuo 2022-11-08, atsakovė perdavė dalį socialinių tinklų reklaminių skydelių (angl. banerių) ir jie buvo publikuoti (2 t., e. b. l. 273-290). Įrodymų apie atsakovei teiktas pretenzijas dėl darbų terminų tuo laikotarpiu į bylą nepateikta. Iš 2022 m. rugsėjo 30 d. atsakovės pateiktos ieškovei PVM sąskaitos-faktūros Nr. CM0293 (ieškinio priedas Nr. 3) 30 000,00 Eur + PVM sumai, t. y. bendrai 36 300,00 Eur sumai, teismas nustatė, kad 2022 m. spalio 3 d. ieškovė sąskaitą apmokėjo (ieškinio priedas Nr. 4). Tarp šalių nėra ginčo, kad iki 2022 m. spalio 31 d. atsakovė visų Sutartyje numatytų darbų neatliko.
9. Teismas nesutiko su ieškovės teiginiu, kad šalių sutartyje numatyti darbai turėtų būti vertinami kaip vientisas projektas, kadangi sutartyje tokios nuostatos nėra. Pažymėjo, kad šalių sudaryta ginčo sutartis yra uždara, sukelianti teises ir pareigas tik jas sudariusioms šalims ir, kaip matyti iš sutarties turinio, susideda iš atskirų rangos darbų, kurie savo prigimtimi gali būti atlikti, priimti ir naudojami atskirai. Teismas įvertinęs tai, kad atsakovei pilnai atlikus 2022 m. sausio 28 d. sutarties 2.1.1; 2.1.2 ir 2.1.3 punktuose numatytus darbus, juos perdavus atsakovei 2022 m. rugsėjo 30 d. ir pateikus ieškovei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. CM0293 tik už konkrečius darbus (ieškinio priedas Nr. 3), kuri pagal šalių sutarties 3.3 punktą prilyginama Paslaugų priėmimo- perdavimo aktui, bei 2022 m. spalio 3 d. ieškovei sąskaitą apmokėjus (ieškinio priedas Nr. 4), įvertinęs sutarties nuostatą, kad jei užsakovas per penkias darbo dienas nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos raštu nepateikia pretenzijos, laikoma, kad užsakovas pretenzijų dėl Paslaugų suteikimo neturi, teismas sprendė, kad minėti darbai atlikti tinkamai, juolab, kad Sutarties 6.2 punkte numatyta, kad vykdytojui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius Sutarties įsipareigojimus, įtraukiant Priede Nr. 1 nurodytas fiksuotas paslaugas, užsakovas turi teisę atsisakyti priimti PVM sąskaitą faktūrą ir pareikalauti per numatytą terminą įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Teismas nustatė, kad ieškovė nepaneigė atsakovės nurodytų aplinkybių, kad darbų rezultatu ieškovė naudojasi iki šiol, todėl privalėjo už juos atsiskaityti su atsakove.
10. Teismas, vertindamas ieškovės susirašinėjimą su IA, nustatė, kad darbų rezultato ieškovė dėl nesuprantamų priežasčių IA nepateikė, todėl pastaroji neturėjo galimybės darbų perdavimo metu spręsti, ar darbai pagal pirmąjį etapą atlikti. Pažymėjo, kad jei ieškovė būtų pateikusi atsakovės kartu su sąskaita faktūra jai teiktus dokumentus, IA jie būtų buvę įvertinti kaip patvirtinantys pirmojo etapo darbų atlikimą, kas būtų sudarę galimybę vykdyti sekančius projekto etapus. Ieškovei buvo galimybė toliau įgyvendinti projektą, suderinus naujus terminus. Ieškovė atsisakė pasirašyti susitarimą su atsakove dėl naujų terminų suderinimo, kurie buvo su atsakove žodžiu ir susirašinėjimo metu aptarti ir priderinti prie ieškovės noro juos nukelti vėlesniam laikui, atsižvelgiant į karo Ukrainoje sukeltas neigiamas pasekmes turizmo sektoriui.
11. Teismas priėjo išvados, kad sutartis visa apimtimi nebuvo įvykdyta dėl pačios ieškovės veiksmų, visų pirma duomenų IA nepateikimo, antra, pasikeitus sutarties vykdymo aplinkybėms ir šalims žodžiu susitarus dėl vėlesnių terminų, ieškovės nebendradarbiavimo su atsakove ir naujų terminų neįtvirtinimo, raštu pakeičiant sutartį. Todėl sprendė, jog atsakovė šioje byloje įrodė, kad dalį darbų pagal sutartį atliko, ieškovė darbus priėmė ir jais naudojasi, todėl turėjo pareigą atsiskaityti, likusi sutarties dalis buvo neįvykdyta dėl ieškovės veiksmų (duomenų IA nepateikimo, nebendradarbiavimo su atsakove), dėl ko teismas ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atmetė.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB F. T. (toliau ir - apeliantė) prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir ieškinį tenkinti visa apimtimi, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Apeliantė nesutinka su skundžiamu sprendimu, nurodo, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčo Sutartis nėra „uždaro“ pobūdžio. Priešingai, ji yra tiesiogiai ir neatsiejamai susijusi su Projektu (Projekto sutartimi), kuris sudarė neatskiriamą ginčo Sutarties dalį. Todėl kategoriškai nesutinka su teismo išvada, jog ginčo Sutartyje numatyti darbai gali būti atskiriami, priimami ir naudojami savarankiškai, kadangi ginčo Sutarties esmė, tikslas ir tikroji šalių valia buvo viso Projekto įgyvendinimas, t. y. galutinio rezultato pasiekimas, o ne pavienių ar atskirų darbų atlikimas. Neįgyvendinus viso E. S. struktūrinių fondų lėšomis finansuojamo Projekto, ieškovė negauna planuotos paramos, o tokie atsakovės pavieniai darbai netenka bet kokios prasmės, kadangi jie nėra finansuojami.
12.2. Paaiškina, kad susidarė akivaizdžiai absurdiška situacija: atsakovė buvo praleidusi pirminio etapo terminus net 7 mėnesiais, laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki 2023 m. vasario 6 d. neatliko jokių darbų, tačiau vis tiek pareikalavo, kad ieškovė pasirašytų Sutarties terminų pratęsimo projektą iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., nors tokio termino IA nebuvo patvirtinusi. Pasirašius tokį projektą, atsakovė būtų nepagrįstai atleista nuo atsakomybės už savo pačios padarytus pažeidimus, o ieškovė būtų įsipareigojusi leisti atsakovei įgyvendinti visą Projektą iki termino, kuris nebuvo suderintas ir patvirtintas IA.
12.3. Apeliantė nurodo, kad 2023 m. vasario 13 d. ieškovė gavo el. laišką, kuriuo atsakovė informavo, kad savavališkai stabdo darbų atlikimą iki tol, kol ieškovė pasirašys Sutarties terminų pratęsimą, nors tokiais terminais IA nesutiko pratęsti Projekto terminų (žr.: ieškinio priedą Nr. 12-14). Kitaip tariant, atsakovė ne tik kad laiku neatliko sutartų darbų, bet net ir žinodama, kad tai reikš Projekto žlugimą, vienašališkai sustabdė likusių darbų atlikimą. Todėl, priešingai nei nurodyta skundžiamame sprendime, šalys iš tiesų svarstė galimybes pratęsti atsakovės pradelstus terminus, tačiau jų nepratęsė, kadangi atsakovė siekė būti atleista nuo atsakomybės už Sutarties pažeidimus, reikalaudama pratęsti terminus iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., o ieškovė 2023 m. vasario 6 d. tokių įsipareigojimų objektyviai negalėjo prisiimti, neturėdama IA aiškaus sutikimo.
12.4. Pažymi, kad atsakovė ne tik esmingai pažeidė Sutartyje nustatytus tiek tarpinius, tiek galutinį Projekto įgyvendinimo terminus (vėluodama net 7 mėnesius jau pirmajame etape), tačiau ir vėliau faktiškai neatliko jokių darbų, nepateikė realaus veiksmų plano, ignoravo ieškovės paklausimus bei IA atsakymus, o galiausiai vienašališkai sustabdė darbų atlikimą, siekdama priversti ieškovę pasirašyti terminų pratęsimą, kuris nebuvo suderintas ir patvirtintas IA. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė negalėjo savarankiškai pratęsti Sutarties terminų be IA sutikimo, kad jokie Sutarties pakeitimai nebuvo sudaryti raštu, kaip to reikalauja Sutarties 7.7 punktas, ir kad pačios atsakovės veiksmai patvirtina, jog terminai nebuvo pratęsti, pirmosios instancijos teismo išvada apie šalių neva sutartą terminų pratęsimą akivaizdžiai prieštarauja tiek bylos faktinėms aplinkybėms, tiek Sutarties nuostatoms, tiek pačios atsakovės veiksmams.
12.5. 2025 m. rugsėjo 10 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad ginčo laikotarpiu neteko visų savo darbuotojų ir įgijo likviduojamos įmonės statusą. Atsakovės direktorius taip pat nurodė, kad apie šias esmines aplinkybes nematė būtinybės informuoti savo Sutarties partnerės - ieškovės, nes Sutarties atlikimui, nepranešęs ieškovei, būtų samdęs subrangovus - freelancer (-ius). Visgi subrangovų pasitelkimas darbams atlikti, ypač nepranešus apie tai ieškovei, draudžiamas Sutarties nuostatomis. Pagal Sutarties 4.2 punktą, atsakovė privalo darbus atlikti naudodama tik savo įrenginius ir priemones. Be to, Sutarties 4.3 punkte nustatyta, kad darbus ji gali pavesti atlikti tik savo darbuotojui/-ams, turintiems tinkamas žinias ir patirtį. Taigi, atsakovė akivaizdžiai pažeidė Sutartį, nuslėpė savo tikruosius pajėgumus ir nebendradarbiavo su ieškove. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino šių aplinkybių, kurios objektyviai įrodo, kad atsakovė nebuvo pajėgi įgyvendinti savo sutartinių įsipareigojimų, net jei IA būtų dar kartą pratęsusi galutinį terminą 1-2 mėnesiams.
12.6. Apeliantė paaiškina, kad, priešingai nei nurodyta skundžiamame sprendime, ieškovė neturėjo jokio tikslo vilkinti Projekto įgyvendinimą, kadangi toks delsimas ne tik būtų atitolinęs siekiamo rezultato pasiekimą, bet ir būtų sukėlęs realią grėsmę netekti E. S. struktūrinių fondų finansavimo, kas faktiškai ir įvyko. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino nuolatos besikeičiančių atsakovės pateikiamų įvykių versijų ir be jokio objektyvaus pagrindo patikėjo atsakovės atstovo P. A. niekuo nepagrįstais teiginiais, esą Projekto įgyvendinimo nukėlimą į 2023 metus inicijavo pati ieškovė. Tikroji ir, tikėtina, vienintelė priežastis, dėl kurios atsakovė laiku neįvykdė Sutartyje numatytų darbų, buvo tai, kad ji neteko darbo jėgos ir įgijo likviduojamos įmonės statusą. Vis dėlto ir šias esmines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo, nors, ieškovės įsitikinimu, jos turėjo esminę reikšmę vertinant atsakovės atsakomybę už Sutarties nevykdymą.
12.7. Apeliantės įsitikinimu, atsakovė 2023 m. sausio 20 d., t. y. jau pradelsusi visus Sutartyje numatytus terminus, atsiprašė už netinkamą bendradarbiavimą, patvirtino, jog darbai pagal Sutartį nebuvo atlikti numatytais terminais dėl jos kaltės. Minėtas 2023 m. sausio 20 d. el. laiškas (žr.: 4 failą / 8 puslapį) bei tos pačios dienos aukščiau nurodytas atsakovės raštas patvirtina dvi esmines aplinkybes - tai, kad Sutarties terminai buvo pradelsti dėl atsakovės kaltės, o ne ieškovės iniciatyva, ir 2023 m. sausio 20 d. jokie Sutarties terminai nebuvo pratęsti, nes tuo metu atsakovės direktorius dar tik prašė sutikimo su tokiais terminais, tačiau joks susitarimas nebuvo pasiektas, nes IA nesutiko su atsakovės nurodytu grafiku.
12.8. Apeliantė nurodo, kad atsakovė sistemingai pažeidinėjo tarpinius darbų atlikimo terminus, o pirmąjį darbų etapą atliko tik po beveik septynių mėnesių nuo Sutartyje nustatyto termino bei net ir tuomet darbų tinkamai neperdavė. Dar daugiau, nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki 2023 m. vasario 13 d., t. y. net penkis mėnesius, atsakovė visiškai nevykdė jokių Sutartyje numatytų darbų, nors projektas jau vėlavo ir artėjo prie galutinio įgyvendinimo termino. Vietoje to, kad imtųsi priemonių likusiems įsipareigojimams įvykdyti, atsakovė 2023 m. vasario 13 d. vienašališkai ir nepagrįstai sustabdė darbų vykdymą, nepaisydama to, kad toks veiksmas nebuvo nei teisėtai pagrįstas, nei suderintas su ieškove, ir tiesiogiai prieštaravo Sutarties sąlygoms. Tokiu būdu atsakovė ne tik neįvykdė savo esminių sutartinių įsipareigojimų, bet ir neteisėtai nutraukė darbų vykdymą, taip galutinai užkirsdama galimybę Projektą įgyvendinti ir finansavimą gauti.
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Ch.“ prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, jeigu apeliacinės instancijos teismas naikintų ar keistų skundžiamą sprendimą ir laikytų, kad atsakovės civilinė atsakomybė dėl Sutarties neįvykdymo taikytina, prašo besąlygiškai visiškai (nepriteisiant nuostolių ir kt.) ar iš dalies (sumažinant priteistiną sumą) atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės ir priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Atsakovė nurodo, kad ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog „atsakovė įsipareigojo suteikti paslaugas, t. y. atlikti visus Projekto įgyvendinimui reikalingus darbus (suteikti dizaino, rinkodaros turinio ir viešinimo paslaugas) iki 2022 m. spalio 31 dienos.“ Vis dėlto ieškovė itin formaliai kartoja tą pačią poziciją, nekreipdama dėmesio į šalių elgesį ir terminų nukėlimą. Sutartyje numatytų darbų terminai buvo perkelti (pratęsti), todėl negali būti laikoma pažeidimu aplinkybė, kad darbai nebuvo atlikti pirminiais terminais, jei jie buvo abiejų šalių pratęsti, kas reiškia ir tai, jog pirminiai terminai tapo neaktualūs.
13.2. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad atsakovė pripažino, kad Projekto pirmąjį etapą, t. y. analizę bei paslaugos teikimo ir dizaino maketo parengimą atliko tik 2022 m. rugsėjo 30 d. Ieškovė savo apeliaciniame skunde nutyli ir neparodo, jog atsakovė darbus darė nuo pat pradžių, 2022 m. kovo mėn. pristatė sukurtą svetainės dizainą ir el. laišku informavo apie pasirengimą jį pristatyti (t. 2, b. l. 56), pateikė nuorodą į svetainės maketą (t. 2, b. l. 213). Tuomet po šio pristatymo, ką paaiškino ir atsakovės direktorius 2025-09-10 teismo posėdžio metu, ieškovei pačiai kilo poreikis perkelti projektą į 2023 metus. Būtent 2022-03-18 el. laiške (t. 2, b. l. 14) atsakovės direktorius ieškovės direktoriui rašo apie projekto įgyvendinimo laikotarpio keitimą: „Jei keičiasi situacija dėl pačio projekto įgyvendinimo laikotarpio, turime rašytis sutarties priedą, kad susiderinti naujus terminus viešinimui.“ Kaip matyti, atsakovės vadovas nerašė, jog „reikia pratęsti terminą“, „prašome nukelti į kitus metus“ ir pan. Priešingai, buvo rašoma, kad „jei keičiasi situacija“, kas parodo ir patvirtina, jog situacija su ieškovės projektu keitėsi ir informuojama, kad tokiu atveju šalims reikia susiderinti naujus terminus, t. y. kalbama apie suderinimą, o apie prašymą pratęsti. Šį el. laišką ieškovė kažkodėl nutyli.
13.3. Apeliantė nepagrįstai (o galbūt sąmoningai klaidinančiai) teigia, kad 2022 m. gruodžio 19 d. IA ieškovės prašymą patenkino tik iš dalies, nurodydama, kad projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos terminas gali būti pratęstas ne atsakovės prašytais terminais, o tik iki 2023 m. vasario 28 d. Iš cituojamų el. laiškų, kurie pateikti byloje, yra matyti, jog ieškovės 2022-12-16 prašyme (ieškinio priedas 6) nurodyti terminai nebuvo atsakovės prašyti terminai, o tai buvo ieškovės parengtas planas bei atsakovei pateiktas susipažinti, t. y. šalių suderintas. Toks šalių elgesys - akivaizdus plano perkelti projekto įgyvendinimą į 2023 metus - realizavimo suderinimas, t. y. ieškovė atsiuntė savo pačios parengtą prašymą su naujais terminais 2023 metams, kad atsakovė susipažintų su jais. Be to, tame prašyme dalis darbų jau buvo fiksuoti kaip atlikti ir dėl šių darbų (pirmojo etapo) atlikimo terminų pretenzijų 2022 metais nebuvo, o tai tik parodo, jog jie nebuvo pažeisti teisine prasme, nors ieškovė apeliaciniame skunde rašo apie tariamą pažeidimą, vėlavimą 7 mėnesius ir pan.
13.4. Pažymi, jog atsakovė 2023-01-20 raštu prašė sutarties priedu įforminti šalių pasitvirtintus terminus 2023 metams, nes ieškovės 2023 m. sausio mėn. raštai, kuriuose kalbama apie tų pirminių, kurie buvo neaktualūs, terminų nesilaikymą sukėlė abejonių dėl ieškovės elgesio. Dėl to atsakovė 2023-02-06 el. paštu pateikė ieškovei susitarimo projektą (ieškinio priedas 12-14; t. 2, b. l. 78), bet negavo atsakymo, todėl 2023-02-13 papildomai pakartojo laišką su paklausimu apie pasirašymo statusą (ieškinio priedas 12-14; t. 2, b. l. 79). Šis sutarties priedas nebuvo atsakovės koks nors siekimas atleisti ją nuo atsakomybės už praleistus terminus, nes šiame priede buvo tie patys terminai, kuriuos šalys suderino dar 2022 m. gruodžio mėn. (t. 2, b. l. 18-23) kaip sutarimą (t. 2, b. l. 14) projekto įgyvendinimą nukelti į 2023 metus ir priedas tapo aktualus, nes dėl neaiškių priežasčių ieškovė 2023 m. sausio mėn. pradžioje ėmė siųsti raštus apie pirminių terminų nesilaikymą, kai šalių elgesys ir veiksmai aiškiai parodo, jog jos perkėlė likusių Sutarties etapų atlikimo terminus į 2023 metus.
13.5. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, kad, sužinojusi apie tai, jog paslaugų teikėjas staiga neteko visų savo darbuotojų (liko tik vienas - pats direktorius P. A.), susisiekė su atsakovės direktoriumi P. A. ir pareikalavo paaiškini, kokiu būtu atsakovė ketina atlikti Sutartyje nurodytus (pradelstus) darbus, jei nebeteko savo darbo jėgos. Atsakovės direktorius P. A. į šį ieškovės klausimą nesugebėjo atsakyti. Vis dėlto, kaip buvo paaiškinta atsakovės procesiniuose dokumentuose ir 2025-09-10 teismo posėdyje, teiginiai apie darbo jėgą tėra ieškovės susigalvota versija, kad paremti savo ieškinį ir jokie bylos faktiniai įrodymai nepatvirtina, kad šiuo klausimu ieškovė apskritai kreipėsi į atsakovę. Atsakovė paaiškino, jog pajėgumus įvykdyti ieškovės projektą turėjo, o darbuotojų skaičius keitėsi, nes ji perėjo prie modelio, kai yra pasitelkiami laisvai samdomi darbuotojai (t. y. angl. freelancer) (t. 3, b. l. 27¬31; 178-180). Tą paaiškino atsakovės direktorius 2025-09-10 teismo posėdyje. Jis nurodė, jog prie ieškovės projekto dirbo iš viso 8 žmonės. Tai, kad atsakovė jau po laikino Sutarties sustabdymo ir nutrūkusios komunikacijos iš ieškovės pusės sėkmingai įgyvendino kitus tokio pačio pobūdžio ir beveik identiškos apimties projektus pagal tą pačią IA finansavimo programą (pvz., UAB „L.“ - t. 2, b. l. 11) rodo, kad atsakovė buvo pajėgi tęsti ir ieškovės projektą. Nebuvo taip, jog atsakovė dėl šio projekto negalėjo įvykdyti ieškovės projekto. Atsakovė niekada neatsisakė vykdyti Sutarties.
13.6. Paaiškina, kad Sutarties 7.8 punkte numatyta, jog jei kuri nors šios Sutarties sąlyga taps neteisėta, negaliojančia ar neįgyvendinama, tai nedarys negaliojančiomis ar neįgyvendinamomis likusių Sutarties sąlygų. Tokiu atveju šalys susitars pakeisti negaliojančia nuostata teisiškai veiksminga sąlyga, kuri, kiek tai įmanoma, turėtų tą patį teisinį ir ekonominį rezultatą, kaip ir pakeistoji sąlyga. Tai reiškia, kad Sutartis numatė pareigą siekti jos išsaugojimo, tęsti ją. Šalys 2022 m. pabaigoje suderino naujus terminus ir darbų grafiką, perkėlė projektą į 2023 m., nustatė naujus terminus, ieškovė tą suderino su IA, tačiau ieškovė persigalvojo, nesilaikė šio susitarimo ir pažeidė Sutarties 7.8 punktą, kai nesutiko įforminti šalių sutartų terminų.
13.7. Nurodo, kad visiškai neaišku, kokius dar prašymus, išskyrus 2022-12-16, ieškovė rašė IA su prašymu tęsti terminus, nes apie tai byloje nėra įrodymų. Neaišku, apie kokius IA atsisakymus tęsti terminą kalba ieškovė, jei IA niekada nebuvo piktybiškai ar formaliai nusiteikusi netęsti terminų, o kaip tik ne kartą nurodė, kad pratęs, pateikiant projekto veiklas pagrindžiančius dokumentus. Be to, kaip paaiškėjo, ieškovė dėl visiškai nesuprantamų priežasčių nepateikė IA jokių duomenų apie atliktus darbus, nors buvo gavusi iš atsakovės dalį atliktų darbų ir jais naudojosi bei net pati tą patvirtino ne kartą (žr. 2022-12-16 prašymą; 2023-05-19 el. laišką (t. 4, b. l. 69).
13.8. Pažymi, kad nebuvo nurodyta ieškinyje ir dublike kaip ieškinio faktinis pagrindas bei niekada nebuvo niekur nurodyta kaip ieškovės pretenzijų/reikalavimų pagrindas, kur Sutarties 4.3 p. nėra įrašyta, kad draudžiama pasitelkti laisvai samdomus darbuotojus pagal civilinę sutartį. 2025-09-10 teismo posėdyje atsakovės atstovai paaiškino, jog darbuotoją pagal Sutartį supranta ne tik kaip pagal darbo sutartį dirbantį asmenį, bet ir laisvai samdomus darbuotojus pagal civilinę sutartį, nes tai įprasta praktika informacinių technologijų srityje. Byloje nėra nei vieno įrodymo (CPK 178 straipsnis), kad ieškovė kada nors būtų prašiusi atsakovės pateikti informaciją apie savo pajėgumus įvykdyti Sutartį, jog būtų reiškusi pretenzijas dėl to. Taip pat byloje nėra nei vieno įrodymo apie atsakovės nebendradarbiavimą, o apie ieškovės nesąžiningą elgesį, savo veiksmų keitimą (pvz., terminų derinimą ir pratęsimą, po to persigalvojimą), informacijos neteikimą IA, nesilaikymą IA keltų reikalavimų - įrodymų yra pateikta.
13.9. Atsakovė 2022-09-30 išrašė ir pateikė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. CM0293 už faktiškai atliktas paslaugas, kurios buvo apmokėtos (t. 1, b. l. 3; mokėjimo paskirtis: už suteiktas paslaugas). Prie 2022-10-03 (t. 2, b. l. 89) el. laiško buvo prisegtas ir PDF formato failas - „F. t. paslaugos dizaino tyrimas ir ataskaita.pdf“, kas yra darbo rezultato įforminimas. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. CM0293 (ieškinio priedas 3) nurodytas pardavimo turinys ir kainos atitinka Sutarties 3.1 punktą. Šiai ieškovės priimtai ir apmokėtai paslaugų daliai nebuvo išreikštos pretenzijos Sutartyje numatyta tvarka. Sutarties 3.3 p. nurodyta, kad sąskaita-faktūra prilyginama Paslaugų priėmimo-perdavimo aktui. Kadangi Sutartis labai aiškiai nurodė, jog sąskaita-faktūra yra Paslaugų priėmimo-perdavimo aktas, tai nebuvo jokio pagrindo išrašinėti atskirą perdavimo-priėmimo aktą. Tokio reikalavimo nenumato joks kitas dokumentas ir tokio reikalavimo nekėlė IA. Nors ieškovė byloje laikėsi pozicijos, jog ji nieko negavo, vėliau ėmė teigti, kad nieko negavo, nes negavo priėmimo-perdavimo akto. Taigi, ieškovės versija apie perdavimo-priėmimo aktą tėra gynybinė ir nepagrįsta jokiais įrodymais. Atsakovės direktorius 2025-09-10 teismo posėdyje paaiškino, kad IA vertina ne perdavimo-priėmimo aktą, o darbo rezultatus, kurie numatyti finansavimo sutarties 5.7.2 p. (maketo analizę, vizualizacijas ir kt.), be to, jeigu jo iš tiesų būtų parašę pateikti perdavimo-priėmimo aktą, tai nebūtų jokios problemos tą padaryti. Ieškovė į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, kad būtų prašiusi atsakovės tokio akto (CPK 178 str.);
13.10. Atsakovė nurodo, kad jau pabaigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui atnaujinus įrodymų tyrimą, buvo gautas IA raštas (t. 4, b. l. 146-147), skirtas teismui, kuriame aiškiai nurodyta, jog „projekto išlaidos yra supaprastintos (fiksuotas dydis), jos apmokamos po rezultatą pagrindžiančių dokumentų (tyrimo, dokumentacijos, vizualizacijos ar pan.) pateikimo, ne sąskaitų faktūrų ar priėmimo-perdavimo aktų pateikimo <...> IA peržiūrėjusi, UAB „Ch.“ parengtą ataskaitą „UAB „F. T.“ paslaugos dizaino tyrimas ir paslaugos teikimo schemos sudarymas“, vertina, jog ataskaita atitinka projekto sutartyje bei kartu su paraiška pateiktame komerciniame pasiūlyme numatytas dizaino sukūrimo veiklas.“
13.11. Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kad būtų bandžiusi IA pateikti tai, ką gavo iš atsakovės 2022-10-03 (t. 2, b. l. 89). 2025-09-10 teismo posėdyje ieškovė bandė teigti, kad neturėjo ką pateikti, nes negavo, teikė į bylą selektyvius įrodymus, kad ji 2022-10-03 pateikė IA gautą sąskaitą-faktūrą. IA raštuose, kurie pateikti byloje, patvirtino, jog ji negavo iš ieškovės jokių darbų rezultatus pagrindžiančių įrodymų, nors daug kartų to prašė. IA rašte, skirtame teismui, nurodė (t. 4, b. l. 146-147), jog „Teismui UAB „Ch.“ pateikta parengta ataskaita „UAB „F. T.“ paslaugos dizaino tyrimas ir paslaugos teikimo schemos sudarymas“ nebuvo teikta IA. IA nebuvo gavusi jokių projekto veiklas pagrindžiančių dokumentų. <...> Projekto vykdytojas UAB „F. T.“ į IA paklausimą atsakė 2023-05-19, nurodydamas, jog dalis darbų buvo atlikti, jie galėtų būti naudojami projekte, tačiau pačių darbų/ataskaitos nepateikė IA.“
13.12. Pažymi, kad visiškai neaišku, kodėl ieškovė gauto darbų rezultato nepateikė IA, nors pačią PDF failo formato sąskaitą-faktūra ji pateikė IA (t. 4, b. l. 68). Darbo rezultatą PDF formatu ieškovė galėjo ir turėjo pateikti IA, bet to nepadarė. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad bandė pateikti rezultatą ir jog jis netiko, buvo atmestas (CPK 178 str.). IA pateikė informaciją, jog ieškovė jokių rezultatų nepateikė (DOK-102492; t. 4, b. l. 146-147), nors tai buvo svarbu, kad projekto terminai būtų vėl pratęsiami pagal ieškovės 2022-12-16 prašymą IA dėl projekto terminų tęsimo. Atsakovės direktorius 2025-09-10 teismo posėdyje aiškino, jog manė, kad ieškovė 2022-10-03 (t. 2, b. l. 89) išsiųstą darbo rezultatą pateikė IA ir visą laiką buvo įsitikinęs, kad šis etapas su IA jau atsiskaitytas.
13.13. Iš ieškinio priedo 18 (IA rašto dėl ketinimo nutraukti sutartį) matyti, jog ieškovė laiku nepateikė IA reikalaujamų dokumentų; ieškovė komunikaciją vilkino, laiku neatsakydavo IA; buvo siūlomos galimybės tęsti projektą, jei būtų pateikti tarpiniai rezultatai, bet kažkodėl ieškovė to visai nedarė. IA nurodė 2023-08-08 rašte: „Projekto įgyvendinimui iš E. S. struktūrinių fondų 2022-02-29 buvo išmokėtas 30 000,00 Eur avansas. Atkreipiame dėmesį, kad iki šiol nebuvo gauti jokie projekto veiklų įgyvendinimą ir sukurtus rezultatus pagrindžiantys dokumentai, todėl IA vertina, jog projekto veiklos yra įgyvendinamos nesilaikant sutartyje ir priemonės Nr. 13.1.1-LVPA-K-861 „Kūrybiniai čekiai COVID- 19“ projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytų reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad projekto veiklos nėra įgyvendinamos taip ir tokia apimtimi, kaip numatyta sutartyje, nepateikė nei tarpinių projekto rezultatų, nei argumentuoto prašymo dėl projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpio pratęsimo, nei veiksmų plano ar informacijos, kaip užtikrins projekto įgyvendinimą numatyta apimtimi, nors IA prašė tai padaryti daug kartų (2023-04-12, 2023-04-26, 2023-05-10, 2023-05-16, 2023-05-19, 2023-05-23, 2023-05-24, 2023-06-05, 2023-06-16 ir 2023-06¬28).” Iš byloje pateikto (DOK-102492) IA rašto „patikslintas raštas dėl informacijos ir duomenų pateikimo civilinėje byloje Nr. e2-9922-877/2025“ matyti, kad IA prašė ieškovės pateikti projekto rezultatus, bet jų negavo, be to, nurodė, jog būtų pratęsusi projekto terminą. Tai matyti ir iš IA susirašinėjimo su ieškove (DOK-101095).
13.14. Atsakovė laikė ir laiko, kad nėra jos neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio sąlygų, be to, neatsirado jokia žala (ieškovė už sumokėtus pinigus gavo paslaugas ir jomis naudojosi). Ieškovė turėjo galimybę tęsti Sutartį ir projektą, bet to nedarė dėl neaiškių priežasčių bei net neįrodė, kad egzistavo kažkokios priežastys, kodėl atsakovė neturėtų toliau vykdyti Sutarties (CPK 178 str.). IA rašte ieškovei nurodė, jog ši ne kartą reikalavo pateikti tarpinius rezultatus ir kitą informaciją, nurodė, kad ji nepateikė nei tarpinių projekto rezultatų, nei argumentuoto prašymo dėl projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpio pratęsimo, todėl buvo įspėta apie ketinimus nutraukti projekto sutartį. IA rašte pridūrė, kad gali pratęsti projekto terminą, pratęsimai gali būti pakartoti. Vis dėlto ieškovė nesiėmė jokių realių veiksmų, kad pateikti tarpinius rezultatus, kurie buvo sukurti ir perduoti jai, nesiėmė jokių veiksmų, jog tęstų projektą (pateikti tokį prašymą), nesuteikė galimybės atsakovei toliau vykdyti darbus suderintais terminais ir ieškovė vengė įforminti sutartus terminus. Taigi, pačios ieškovės neveikimas lėmė tariamą žalą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė siekė pasinaudoti E. S. struktūrinių fondų lėšomis bendrai finansuojamo projekto Nr. 13.1.1-LVPA-K-861-01-0671 „Inovatyvių paslaugų naudojimas kuriant bei diegiant dizaino ir rinkodaros inovacijas“ galimybe sukurti ir ieškovės veikloje įdiegti originalius dizaino ir rinkodaros inovacijos sprendinius, leisiančius projekto vykdytojui turizmo sektoriuje tapti konkurencingesniu ir interaktyvesniu. Tuo tikslu 2022 m. sausio 5 d. Viešoji įstaiga I. A. (toliau – I. A. arba IA) ir ieškovė pasirašė sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo šį projektą įgyvendinti iki 2022 m. gruodžio 31 d., o mokėjimo prašymą IA pateikti iki 2023 m. sausio 30 d. (Projekto sutarties 1 priedo 5.2. papunktis ir 2 priedo 1.3. papunktis). Pagal Projekto sutarties 6.9. punktą Projekto vykdytojas, t. y. ieškovas, negali gauti finansavimo, jei paslaugos teikėjas priklauso tai pačiai vienai įmonei.
17. Ginčo šalys 2022 m. sausio 28 d. sudarė sutartį Nr. CM00057 (toliau ir – Sutartis). Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo suteikti ieškovei paslaugas kurios apima atlikti darbus, susijusius su dizaino kūrimu, rinkodaros turinio parengimu bei projekto viešinimu – iki 2022 m. spalio 31 d. (Sutarties 2.1 p.) ir numatė šių darbų kainą (Sutarties 3.1 p.). Darbų atlikimo eiga ir terminai buvo detalizuoti darbų grafike. Taigi, pagal minėtus punktus buvo susitarta: 1) iki 2022 m. kovo 1 d. atlikti analizę ir sukurti paslaugos teikimo maketą (15 500,00 Eur + PVM); 2) iki 2022 m. kovo 15 d. parengti paslaugos dizaino maketą (5 500,00 Eur + PVM); 3) iki 2022 m. kovo 15 d. vizualiai išpildyti paslaugos dizainą (9 900,00 Eur + PVM); 4) 2022 m. balandžio 30 d. sukurti socialinių tinklų įrašus (8 800,00 Eur + PVM); 5) iki 2022 m. balandžio 30 d. parengti internetinius skydelius (banners) (2 500,00 Eur + PVM); 6) iki 2022 m. balandžio 30 d. sukurti reklaminius vaizdo klipus (5 000,00 Eur + PVM); 7) 2022 m. spalio 15 d. publikuoti rinkodaros sprendinius ir išviešinti juos G. A. platformoje (9 000,00 Eur + PVM); 8) iki 2022 m. spalio 31 d. publikuoti rinkodaros sprendinius ir išviešinti juos socialiniuose tinkluose (6 500,00 Eur + PVM); 9) iki 2022 m. spalio 31 d. sudaryti rinkodaros sprendimų viešinimui skirtą medijų biudžetą (25 000,00 Eur + PVM).
18. 2022 m. rugsėjo 30 d. atsakovė pateikė ieškovei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. CM0293 (ieškinio priedas Nr. 3) 30 000,00 Eur + PVM sumai, t. y. bendrai 36 300,00 Eur sumai. 2022 m. spalio 3 d. ieškovė sąskaitą apmokėjo (ieškinio priedas Nr. 4).
19. 2023 m. rugpjūčio 8 d. I. A. informavo ieškovę, kad nutraukia Projekto sutartį, nes ieškovė kaip projekto vykdytoja nevykdo projekto veiklų, dėl to I. A. turės grąžinti kaip projekto vykdytojai šiame projekte 2022 m. vasario 29 d. išmokėtą avansą – 30 000,00 Eur (ieškinio priedas Nr. 18). 2023 m. gruodžio 15 d. ieškovė buvo informuota, jog VĮ „Turto bankas“ perėmė reikalavimo teisę į ieškovės skolą, kurią sudaro 30 000,00 Eur grąžintina finansavimo lėšų suma ir delspinigiai, skaičiuojami už kiekvieną pradelstą dieną nuo laiku negrąžintos finansavimo sumos (ieškinio priedas Nr. 19). 2024 m. vasario 20 d. ieškovė ir VĮ „Turto bankas“ pasirašė skolos grąžinimo sutartį, pagal kurią buvo sudarytas skolos grąžinimo grafikas (ieškinio priedas Nr. 20). 2025 m. sausio 31 d. ieškovė VĮ „Turto bankas“ pagal skolos grąžinimo sutartį per laikotarpį 2024 m. vasario 29 d. – 2025 m. sausio 31 d. sumokėjo skolos 15 360,00 ir 776,94 Eur palūkanų ir 612,00 Eur delspinigių (ieškinio priedas Nr. 21).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčas kilo dėl sutarties vykdymo. Apeliantės įsitikinimu, apeliantė patyrė nuostolius dėl atsakovės netinkamai vykdomos Sutarties. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo Sutartyje numatyti darbai gali būti atskiriami, priimami ir naudojami savarankiškai, kadangi ginčo Sutarties esmė, tikslas ir tikroji šalių valia buvo viso Projekto įgyvendinimas, t. y. galutinio rezultato pasiekimas, o ne pavienių ar atskirų darbų atlikimas.
21. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovės (apeliantės) teiginiu, kad šalių sutartyje numatyti darbai turėtų būti vertinami kaip vientisas projektas, kadangi sutartyje tokios nuostatos nėra. Teismas pažymėjo, kad šalių sudaryta ginčo sutartis yra uždara, sukelianti teises ir pareigas tik jas sudariusioms šalims ir kaip matyti iš sutarties turinio, susideda iš atskirų rangos darbų, kurie savo prigimtimi gali būti atlikti, priimti ir naudojami atskirai.
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi sutarties turinį, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais. Kaip matyti iš Sutarties 2.1 papunkčio ginčo šalys susitarė, kad atsakovė suteiks paslaugas skirtingais terminais, tuo pačiu šalys susitarė dėl paslaugų suteikimo darbų grafike (šios nutarties 17 pastraipa), kuriame išdėstyti paslaugų suteikimo terminai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, kad Sutarties esmė galutinio rezultato pasiekimas - Projekto įgyvendinimas, toks klaidingas apeliantės sutarties turinio aiškinimas nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutartis susideda iš atskirų rangos darbų.
23. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad sutartis visa apimtimi nebuvo įvykdyta dėl pačios ieškovės (apeliantės) veiksmų, visų pirma duomenų IA nepateikimo, antra, pasikeitus sutarties vykdymo aplinkybėms ir šalims žodžiu susitarus dėl vėlesnių terminų, ieškovės (apeliantės) nebendradarbiavimo su atsakove ir naujų terminų neįtvirtinimo raštu pakeičiant sutartį, sprendė, jog atsakovė šioje byloje įrodė, kad dalį darbų pagal sutartį atliko, ieškovė (apeliantė) darbus priėmė ir jais naudojasi, todėl turėjo pareigą atsiskaityti, likusi sutarties dalis buvo neįvykdyta dėl ieškovės (apeliantės) veiksmų (duomenų IA nepateikimo, nebendradarbiavimo su atsakove), dėl ko teismas ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atmetė.
24. Tuo tarpu apeliantė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neatsižvelgė į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ji negalėjo savarankiškai pratęsti Sutarties terminų be IA sutikimo, kad jokie Sutarties pakeitimai nebuvo sudaryti raštu, kaip to reikalauja Sutarties 7.7 papunktis.
25. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
26. Šioje byloje ginčas kilo dėl apeliantei padarytos turtinės žalos atlyginimo ir atsakovės civilinės atsakomybės šiame kontekste, apeliantei įrodinėjant, jog I. A. su apeliante nutraukė Projekto sutartį, nes apeliantė kaip projekto vykdytoja, negalėjo vykdyti projekto veiklų dėl atsakovės kaltės, kuri nesilaikė sutarties reikalavimų, laiku nevykdė darbų pagal sutartį, dėl ko, neva, apeliantė patyrė nuostolius.
27. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis); sutartinę atsakomybę reglamentuojančios normos nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis); asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutarties šalys gera valia neišsprendžia iš sutarties vykdymo kilusio ginčo, šalis, kurios sutartiniai interesai pažeisti, turi teisę teismine tvarka reikalauti iš kitos šalies nuostolių atlyginimo. Ši šalis teisme privalo įrodyti bendrąsias sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus kitos šalies veiksmus vykdant sutartį (CK 6.246 straipsnis); patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis); neteisėtus veiksmus atlikusios šalies kaltę, kuri, įrodžius pirmąsias tris sąlygas, preziumuojama (CK 6.248 straipsnis). Neginčytina, kad sutarčių reikia laikytis (lot. pacta sunt servanda), o vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė.
28. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sutartinės atsakomybės kompensacinė funkcija pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Sutarties šalis turi lūkestį atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama, kad nukentėjusi šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų. Taigi iš esmės sutartine atsakomybe ginamas kreditoriaus lūkesčio dėl naudos, kurią teiktų sutarties įvykdymas, interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015; 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 51 punktą).
29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė, siekdama pasinaudoti E. S. struktūrinių fondų lėšomis bendrai finansuojamo projekto Nr. 13.1.1-LVPA-K-861-01-0671 „Inovatyvių paslaugų naudojimas kuriant bei diegiant dizaino ir rinkodaros inovacijas“ galimybe sukurti ir ieškovės veikloje įdiegti originalius dizaino ir rinkodaros inovacijos sprendinius, pasirašė 2022 m. sausio 5 d. su I. A. (IA) sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo projektą įgyvendinti iki 2022 m. gruodžio 31 d., o mokėjimo prašymą IA pateikti iki 2023 m. sausio 30 d. (Projekto sutarties 1 priedo 5.2. papunktis ir 2 priedo 1.3. papunktis). Ieškovė su atsakove 2022 m. sausio 28 d. sudarė sutartį Nr. CM00057 (toliau ir – Sutartis). Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo suteikti ieškovei paslaugas kurios apima atlikti darbus, susijusius su dizaino kūrimu, rinkodaros turinio parengimu bei projekto viešinimu – iki 2022 m. spalio 31 d. (Sutarties 2.1 p.) ir numatė šių darbų kainą (Sutarties 3.1 p.). Darbų atlikimo eiga ir terminai buvo detalizuoti darbų grafike. 2023 m. rugpjūčio 8 d. I. A. informavo ieškovę, kad nutraukia Projekto sutartį, nes ieškovė kaip projekto vykdytoja, nevykdo projekto veiklų, dėl to I. A. turės grąžinti kaip projekto vykdytojai šiame projekte 2022 m. vasario 29 d. išmokėtą avansą – 30 000,00 Eur (ieškinio priedas Nr. 18).
30. Apeliantės įsitikinimu, I. A. nutraukė su apeliante Projekto sutartį dėl atsakovės kaltės, kadangi apeliantė nevykdė projekto veiklų dėl atsakovės sistemingų Sutarties pažeidimų, laiku nevykdomų darbų pagal Sutartį. Apeliantė atsakovės kaltę įrodinėjo Sutartyje nustatytų tiek tarpinių, tiek galutinių Projekto įgyvendinimo terminų (vėluodama net 7 mėnesius jau pirmajame etape) atsakovės esmingais pažeidimais, o vėliau ir faktiškai neatliktais jokiais darbais, realiu veiksmų planu nepateikimu, ignoravo ieškovės (apeliantės) paklausimus bei IA atsakymus, o galiausiai vienašališkai sustabdė darbų atlikimą.
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, nesutinka su tokia apeliantės pozicija. Priešingai nei teigia apeliantė dėl Sutartyje nustatytų terminų nesilaikymo, byloje nustatyta, kad atsakovė vykdė sutartinius įsipareigojimus ir atliko darbus, už kuriuos apeliantė apmokėjo. Kaip matyti, 2022-12-16 ieškovės (apeliantės) darbuotojas atsakovei rašė: „Sveiki P., Teikiu prašymą pratęsti projektą. Pažiūrėkite ar toks planas tinka.“ (2 t., e. b. l. 18). Tą pačią dieną ieškovė (apeliantė) kreipėsi į I. A., prašydama pratęsti Projekto sutartyje nurodytus projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos ir galutinį mokėjimo prašymo pateikimo terminus iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. (ieškinio priedas Nr. 6). Prašyme IA buvo nurodyta, kad „<...> Šiuo metu yra įgyvendinta: Analizė ir paslaugos teikimo maketo kūrimas; Paslaugos dizaino maketo parengimas; Paslaugos dizaino vizualinis išpildymas. Šiais etapais bei terminais bus įgyvendinta: Socialinių tinklų įrašų kūrimas iki 2023-02-28; Internetinių skydelių (banners) kūrimas iki 2023-02-28; Reklaminių vaizdo klipų kūrimas iki 2023-04-31; Rinkodaros sprendimų publikavimas ir viešinimas G. ads platformoje iki 2023-04-30; Rinkodaros sprendimų publikavimas ir viešinimas socialiniuose tinkluose iki 2023-06-30 Rinkodaros sprendimų viešinimui skirtas medijos biudžetas iki 2022-08-31“. Remiantis šiais įrodymais, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė (apeliantė) neabejotinai pripažino, kad pirmasis etapas yra pilnai įgyvendintas. Aplinkybę, kad apeliantė sutiko su atsakovės atliktais darbais patvirtina ir byloje esantys įrodymai, kad apeliantė 2022 m. spalio 3 d. apmokėjo (ieškinio priedas Nr. 4) atsakovės pateiktą 2022 m. rugsėjo 30 d. ieškovei (apeliantei) PVM sąskaitą-faktūrą Nr. CM0293 (ieškinio priedas Nr. 3) 30 000,00 Eur + PVM sumai, t. y. bendrai 36 300,00 Eur sumai.
32. Kaip matyti, 2022 m. gruodžio 19 d. apeliantės prašymą IA patenkino iš dalies ir nusprendė pratęsti projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos terminą iki 2023 m. vasario 28 dienos, galutinį mokėjimo prašymo pateikimo terminą iki 2023 m. kovo 30 dienos (ieškinio priedas Nr. 7). Tačiau, kaip matyti iš aukščiau cituoto I. J. laiško, buvo galimybė ir toliau tęsti terminą iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., kas du mėnesius kreipiantis su naujais prašymais dėl pratęsimo bei teikiant įrodymus apie projekto pažangą. Atsakovės atstovas 2023 m. sausio 3 d. elektroniniu laišku teiravosi apie pratęstą terminą (2 t., e. b. l. 21-22), ieškovės atstovas 2023 m. sausio 3 d. 11:28 el. laiške atsakė: „Taip, pratęsė etapais, kas 2 mėnesius. Čia gal rodoma pirmojo etapo pabaiga, pasitikslinsiu.“ (2 t., e. b. l. 22).
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė neatsižvelgia į aplinkybę, kad abi šalys derėjosi dėl Sutarties vykdymo terminų pratęsimo, pati apeliantė susirašinėjimo laiške tvirtina, kad IA sutiko pratęsti etapais, kas 2 mėnesius. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nesutikimą su terminų pratęsimu apeliantė reiškia tik po to, kai jau IA nutraukė Projekto sutartį, taip nepagrįstai perkeldama kaltę dėl neįgyvendinto projekto atsakovės atžvilgiu, tačiau apeliantė nepateikė įrodymų, kad nesutiko su terminų pratęsimais Sutarties vykdymo metu, kai dar nebuvo nutraukta Projekto sutartis su IA. Tuo metu apeliantę tenkino ginčo šalių susitarimas pratęsti Sutarties darbų terminus.
34. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė apeliaciniu skundu nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad pati apeliantė nedėjo visų įmanomų pastangų įgyvendinti Projekto sutartį. Kaip matyti, apeliantės teiginius, kad agentūra pareikalavo pateikti dokumentus, pagrindžiančius faktiškai atliktus darbus – t. y. priėmimo–perdavimo aktus, kurių atsakovė vengė pateikti, paneigia pirmosios instancijos teismo iš IA išreikalauta informacija. Viešoji įstaiga I. A. rašte „Dėl informacijos pateikimo pagal 2025 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-9922-877/2025“ nurodė, kad pirmosios instancijos teismui UAB „Ch.“ pateikta parengta ataskaita „UAB „F. T.“ paslaugos dizaino tyrimas ir paslaugos teikimo schemos sudarymas“ nebuvo teikta IA. IA nebuvo gavusi jokių projekto veiklas pagrindžiančių dokumentų. 2023-05-16 el. paštu buvo paprašyta pateikti bent kažkokius projekto įgyvendinimo rezultatus. Projekto vykdytojas UAB „F. T.“ (apeliantė) į IA paklausimą atsakė 2023-05-19 nurodydamas, jog dalis darbų buvo atlikti, jie galėtų būti naudojami projekte, tačiau pačių darbų/ataskaitos nepateikė IA. Atsižvelgiant į tai, jog nebuvo pateikti jokie projekto veiklas pagrindžiantys dokumentai, buvo pradėta projekto Nr. 13.1.1-LVPA-K-861-01-0671 sutarties nutraukimo procedūra. 2023-09-21 sutartis buvo nutraukta. Projekte yra numatyta, jog paslaugos dizaino sukūrimo veikla bus užskaityta, kai bus pateiktos šios paslaugos dizaino dalys (šios dalys buvo nustatytos projekto paraiškos vertinimo metu, remiantis 2021-10-15 tiekėjo UAB „Ch.“ pateiktu komerciniu pasiūlymu). IA peržiūrėjusi UAB „Ch.“ parengtą ataskaitą „UAB „F. T.“ paslaugos dizaino tyrimas ir paslaugos teikimo schemos sudarymas“, vertina, jog ataskaita atitinka projekto sutartyje bei kartu su paraiška pateiktame komerciniame pasiūlyme numatytas dizaino sukūrimo veiklas (2027 m. spalio 27 d. DOK-120902).
35. Taigi šie byloje esantys įrodymai tik patvirtina, kad dėl nežinomų priežasčių pati apeliantė neteikė atsakovės atliktų darbų ataskaitos IA, kas tik patvirtina pagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė (apeliantė) nesiėmė jokių realių veiksmų, kad pateiktų tarpinius rezultatus, kurie buvo sukurti ir perduoti jai, nesiėmė jokių veiksmų, jog tęstų projektą (pateiktų tokį prašymą), nesuteikė galimybės atsakovei toliau vykdyti darbus suderintais terminais ir ieškovė (apeliantė) vengė įforminti sutartus terminus. Taigi, pačios apeliantės neveikimas lėmė tariamą žalą.
36. Atitinkamai atmestini ir ieškovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino nuolatos besikeičiančių atsakovės pateikiamų įvykių versijų ir be jokio objektyvaus pagrindo patikėjo atsakovės atstovo P. A. niekuo nepagrįstais teiginiais, esą Projekto įgyvendinimo nukėlimą į 2023 metus inicijavo pati apeliantė. Pasak apeliantės, tikroji ir, tikėtina, vienintelė priežastis, dėl kurios atsakovė laiku neįvykdė Sutartyje numatytų darbų, buvo tai, kad ji neteko darbo jėgos ir įgijo likviduojamos įmonės statusą.
37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nurodytos priežastys negalėjo įtakoti apeliantės Projekto sutarties įgyvendinimą. Apeliantė nepripažįsta, kad ji pati inicijavo pratęsti Sutarties terminus, kitu atveju nebūtų teikusi prašymų IA dėl terminų pratęsimo etapais. Šias aplinkybes patvirtina byloje nurodytas ginčo šalių susirašinėjimas (P. A. ir E. B. susirašinėjimas). Taigi, abi ginčo šalys vykdė derybas dėl Sutarties terminų pratęsimo, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovė sistemingai pažeidinėjo Sutarties terminus. Byloje pateikti ginčo šalių atstovų susirašinėjimai tik patvirtina, kad ginčo šalys derėjosi dėl Sutarties vykdymo etapais, derino terminus, susirašinėjo dėl atliktinų darbų, todėl nagrinėjamu atveju dėl Projekto sutarties nutraukimo apeliantė nepagrįstai perkelia atsakomybę atsakovei. Apeliantė, sudariusi Projekto sutartį su IA, nevykdė IA prašymų dėl terminų pratęsimo, t. y. nepateikė ataskaitų apie atliktus darbus, dėl ko IA negalėjo įvertinti ar projektas tinkamai įgyvendinamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė neturi įtakos ir negalinti būti atsakinga už sutarties (Projekto sutartį) vykdymą, kurios šalimi nėra.
38. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įvertinęs įrodymus teisingai nustatė, kad buvo šalių susitarimas dėl terminų pratęsimo, jis buvo abiejų šalių suderintas, o Projekto sutartis buvo nutraukta dėl apeliantės neveikimo. Šią teismo išvadą apeliantė kvestionuoja iš esmės tik ginčydama teismo nustatytas faktines aplinkybes, tačiau apeliantė neįrodė bendrųjų sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų atsakovės veiksmų vykdant sutartį (CK 6.246 straipsnis); patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis); neteisėtus veiksmus atlikusios atsakovės kaltę. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs bylą, vertindamas įrodymus, įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė, todėl faktinės aplinkybės, kad terminus darbams atlikti ginčo šalys susitarė bendru susitarimu, o Projekto sutartis nutraukta su apeliante dėl jos pačios neveikimo (ataskaitų nepateikimo IA), laikytinos nustatytomis tinkamai.
39. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir pagrįstai ieškinį atmetė, ieškovei (apeliantei) neįrodžius bendrųjų sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų.
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
40. Apibendrindama išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei šalių pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuostolių (žalos) atlyginimą bei kitas ginčui išspręsti aktualias teisės aktų nuostatas, taip pat proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą, vertinimą ir teismo sprendimo motyvavimą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais ir priėmė pagrįstą teismo sprendimą. Ieškovės apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
41. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).
42. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, kitos šalies prašymu gali būti priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinio skundo parengimą atsakovė UAB „Ch.“ sumokėjo 2 738,00 Eur. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas, nelaikytinos per didelėmis, todėl visa apimtimi priteistinos iš ieškovės atsakovės naudai (CPK 93, 98 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „F. T.“ apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „F. T.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ch.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 2 738,00 Eur (du tūkstančiai septyni šimtai trisdešimt aštuonis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Lina Muchtarovienė
Aleksandras Rusakas
Irma Valiuškienė