Baudžiamoji byla Nr. 1-1207-874/2023

  Teisminio proceso Nr. 1-01-1-026269-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.9.8; 1.2.25.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 12 d.

Joniškis

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Vijoleta Kurtkienė,

sekretoriaujant Romutei Braslauskienei,

dalyvaujant prokurorui Helvijui Keturakiui,

kaltinamajam M. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, 

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

         Teismas

n u s t a t ė :

M. R. 2023 m. liepos 15 d., apie 08:17 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ar apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, tai yra 08:36 val. alkoholio kiekio matuokliu Drager alcotest, 7510 Nr. ARKB-0090 (patikros sertifikato Nr. 1834980), jam buvo nustatytas 1,76 promilės neblaivumas.

Apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su draugais važiavo į Žagarėje vykusią Vyšnių šventę. Jis vairavo mamai priklausantį automobilį „VW Passat“. Apie tai, kad mamos automobiliu važiuos į Žagarę, mamai nesakė, nes dokumentuose jis yra įrašytas kaip papildomas vairuotojas. Nuvažiavę į kempingą, pasistatė palapinę, į namus grįžti planavo tik sekmadienį. Vartojo alkoholinius gėrimus. Jo draugai susipyko su kitais asmenimis. Nenorėdamas veltis į konfliktą, ryte jis sėdo į automobilį, ketindamas jį pastatyti kitoje vietoje, bet buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Žinojo, kad būdamas neblaivus, negali vairuoti. Nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio. Gyvena su tėvais, jų klauso. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jo mėnesinės pajamos yra 60 Eur stipendija. Jo šeimos finansinė padėtis vidutinė. 

Bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl kiti proceso dalyviai teisiamajame posėdyje nebuvo apklausiami.

        Be paties kaltinamojo prisipažinimo ir duotų parodymų, jo kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką įrodyta byloje esančiais duomenimis:

        2023-07-15 Šiaulių AVPK Joniškio RPK tyrėjo G. Š. tarnybiniu pranešimu „Dėl neblaivaus vairuotojo“, kuriame nurodyta, kad 2023-07-15 apie 8 val. 06 min. gavo budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), į pranešėjo automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino iš įvykio vietos. Paieškos priemonėmis (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas ir sustabdytas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. R. Alkoholio kiekio matuokliu M. R. pirmu „pūtimu“ nustatytas 1,82 prom. girtumas, antru – 1,76 prom. girtumas (b. l. 11);

2023-07-15 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu, kuriame aprašyta automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdymo vieta – (duomenys neskelbtini), ir pats automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13–14, 16–20);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo žurnalo kopijomis ir 2023-07-15 neblaivumo nustatymo aktu, iš kurių matyti, kad M. R. 8 val. 18 min. nustatytas 1,82 prom., o 8 val. 36 min. – 1,76 prom. girtumas (b. l. 22–25, 26–29);

2023 m. liepos 15 d. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu, kuriame nurodyta, kad transporto priemonė „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvežta į saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 30, 31);

liudytojos R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad yra M. R. motina. Sūnus prieš 3 mėnesius išsilaikė vairuotojo teises ir, kadangi nuosavo automobilio neturėjo, leido naudotis jos vardu registruotu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nei ji, nei jos sutuoktinis G. R. nežinojo, kad sūnus tikrai planuoja važiuoti į Žagarės mieste vykstančią Vyšnių festivalio šventę. 2023-07-14 vakare, apie 22 val., M. dar buvo namuose. Tik ryte, maždaug apie 08:37 val., jai paskambino vyras ir informavo, kad M. girtą už vairo sustabdė policijos pareigūnai Žagarės mieste. Sūnui leidimo pasiimti jos vardu registruoto automobilio nereikėjo, nes šis žinojo, kad automobiliu naudotis gali. Kad sūnus sės už automobilio vairo būdamas neblaivus, niekada nepagalvojo. Sūnus jai aiškino, kad tą dieną jis vairavo, nes susipyko su draugais šventės metu ir norėjo tik pastatyti automobilį į kitą vietą, kad galėtų jame išsimiegoti (b. l. 39–40);

VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu, iš kurio matyti, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra R. R. (b. l. 43);

liudytojo G. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie M. R. vairuojamo automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdymo aplinkybes ir neblaivumo M. R. nustatymo aplinkybes (b. l. 55–56);

ikiteisminio tyrimo metu duotais M. R. parodymais, kad 2023-07-14, apie 21:30 val., su draugais mamos R. R. automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į Žagarės Vyšnių festivalio šventę. Buvo nusprendę Vyšnių festivalyje pasilikti iki sekmadienio dienos ar vakaro. Šventės metu vartojo alkoholinius gėrimus. Negali paaiškinti kodėl sėdo už automobilio vairo ir važiavo būdamas neblaivus. Dėl savo poelgio labai gailisi, teises išsilaikė prieš 3 mėnesius. Mokosi (duomenys neskelbtini), 3 kurse (b. l. 80–81, 84).

Iš 2023-05-27 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad R. R. automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo už 600 Eur (b. l. 134).

Kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, nes M. R. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau, nei 1,51 promilės neblaivumas.

Teismo posėdžio metu laiduotoja R. R. prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant pagal laidavimą jos atsakomybei, nurodė mananti, kad galės daryti sūnui M. R. teigiamą įtaką. Paaiškino, kad sūnus gyvena jų namuose, yra paklusnus, alkoholio iš esmės nevartoja, jie nuolat bendrauja, M. vertina jos nuomonę. Kalbėjo su sūnumi apie įvykį, pastarasis labai gailisi dėl savo poelgio, supranta kad neatsakingai pasielgė, tai sūnui bus didžiulė pamoka. Prašo tenkinti jos prašymą dėl laidavimo. Ji gauna minimalų darbo užmokestį, sutuoktinis apie 900 Eur, šeimoje auga dar vienas nepilnametis vaikas. 

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Laiduotoja R. R. sutinka laiduoti už kaltinamąjį M. R. ir pateikė rašytinius įrodymus, kad yra neteista, nebausta administracine tvarka, dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 126, 128, 130, 133). Kaltinamasis M. R. nurodė, kad gyvena kartu su tėvais, nuolat bendrauja su mama, jos klauso, labai gailisi dėl savo poelgio, žada daugiau nusikalstamų veikų nedaryti. 

Kaltinamasis M. R. neteistas (b. l. 62), administracine tvarka baustas, bet už nusižengimus, nesusijusius su KET pažeidimais ar apsvaigimu nuo psichiką veikiančių medžiagų (b. l. 64–65), padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą; atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, mokosi (b. l. 95), (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojos charakterizuojamas teigiamai (b. l. 131).

R. R. yra kaltinamojo motina, dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 133), neteista (b. l. 126), nebausta administracine tvarka (b. l. 128). Spręstina, kad R. R. kaltinamajam darys teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, M. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojai R. R. jos atsakomybei, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Pagal BK 67 straipsnį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Pagal teismų praktiką BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos lemia visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Remiantis teismų praktika šios kategorijos bylose, netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo, įsivyrautų nebaudžiamumo nuostatos, asmenys nebūtų sulaikomi nuo nusikalstamų veikų darymo. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra atleidimas nuo atsakomybės apskritai. Asmuo padaręs šiurkštų teisės pažeidimą, neturi tikėtis išvengti bet kokių neigiamų pasekmių, suvaržymų, kurie gali užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir įtakoti asmens apsisprendimą dėl panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Būtent šiuos tikslus užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės, kurios pagal baudžiamąjį įstatymą gali būti taikomos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, nes jos atlieka nubaudimo ir prevencinę funkcijas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisako, kad priimant sprendimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET.

Įvertinus kaltinamojo asmenybę, tai, kad kelių transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, įvertinant tai, kad šia poveikio priemone siekiama prevencinių tikslų, užkirsti kelią ateityje daryti panašaus pobūdžio nusikaltimus bei pažeidinėti Kelių eismo taisykles, M. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviem) metams.

Bylos duomenimis nustatyta, kad M. R. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltinamajam vairuojant automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ši transporto priemonė atitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 2811 straipsnio 1 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad transporto priemonės, kuri buvo nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė, konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, yra būtinas. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims (šiuo atveju – R. R.), ir savininkas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti, iš kaltininko išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, o transporto priemonė grąžinama savininkui.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 87–89, 91–93, 95–97), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. 

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

M. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos R. R., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais bei tvarka be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, 2 (dviem) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2023 m. liepos 17 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, M. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant iš M. R. nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 600 Eur (šešis šimtus eurų).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, M. R. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti M. R., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja                                                                                                 Vijoleta Kurtkienė