Pirmosios instancijos teismo teisėjas              Civilinė byla Nr. 2A-437-280/2014

Vygintas Mažuika              Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06994-2013-7

              Procesinio sprendimo kategorija:

121.14; 121.21(S)

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

n u T a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 27 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Laimanto Misiūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo asociacijos Panevėžio futbolo klubo „Ekranas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-701-828/2014 pagal ieškovų D. G. ir E. Z. ieškinį atsakovams asociacijai Panevėžio futbolo klubas „Ekranas“, A. L. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

Ieškovai D. G. ir E. Z. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Panevėžio futbolo klubo „Ekranas“ subsidiariai su atsakovu A. L. 51 640,00 Lt skolos, iš atsakovo Panevėžio futbolo klubo „Ekranas“ 954,99 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas ieškovo D. G. naudai ir 40 770,00 Lt skolos, iš atsakovo Panevėžio futbolo klubo „Ekranas“ 1 547,03 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas ieškovo E. Z. naudai. Bylą ieškovai prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 17 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovui D. G. iš atsakovo Panevėžio futbolo klubo „Ekranas“ 51 640,00 Lt skolą, nustatant, kad ši sprendimo dalis vykdoma subsidiariai su atsakovu A. L.; priteisė ieškovui D. G. iš atsakovo Panevėžio futbolo klubo „Ekranas 954,99 Lt palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-10-17) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisė ieškovui E. Z. iš atsakovo Panevėžio futbolo klubo „Ekranas“ 40 770,00 Lt skolą, nustatant, kad ši sprendimo dalis vykdoma subsidiariai su atsakovu A. L.; priteisė ieškovui E. Z. iš atsakovo Panevėžio futbolo klubo „Ekranas“ 1 547,03 Lt palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-10-17) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisė iš atsakovo Panevėžio futbolo klubo ,,Ekranas“ 751,50 žyminį mokestį, o iš atsakovo A. L. - 693,50 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai. Teismas nustatė, kad atsakovas Panevėžio futbolo klubas „Ekranas“ 2013 m. kovo 20 d. įsipareigojimu dėl piniginės premijos sumokėjimo įsipareigojo iki 2013 m. birželio 1 d. sumokėti ieškovui D. G. 51 640,00 Lt dydžio piniginę premiją už ieškovo sportinius pasiekimus, įvykusius iki šio įsipareigojimo surašymo dienos, o atsakovas A. L. prisiėmė subsidiarią atsakomybę už atsakovo Panevėžio futbolo klubo „Ekranas“ prievolę tuo atveju, jeigu jis prievolės neįvykdo, o 2012 m. liepos 17 d. įsipareigojimu dėl piniginės premijos sumokėjimo atsakovas Panevėžio futbolo klubas „Ekranas“ įsipareigojo iki 2013 m. sausio 10 d. sumokėti ieškovui E. Z. 40 770,00 Lt dydžio piniginę premiją už ieškovo sportinius pasiekimus, įvykusius iki šio įsipareigojimo surašymo dienos, o atsakovas A. L. prisiėmė subsidiarią atsakomybę už atsakovo Panevėžio futbolo klubo „Ekranas“ prievolę tuo atveju, jeigu jis prievolės neįvykdo. Byloje nesant duomenų, kad šios prievolės būtų įvykdytos, teismas ieškinį tenkino.

Atsakovai Panevėžio futbolo klubas „Ekranas“ ir A. L. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriuose prašė sprendimą panaikinti. Atsakovai paaiškino, kad ieškovai nesilaikė privalomos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, dėl ko jų reikalavimai privalo būti palikti nenagrinėti. Be to paaiškėjo aplinkybė, dėl kurios šalių susitarimas dėl skolos mokėjimo tapo negaliojančiu – ieškovai dalyvavo sutartose varžybose ir nelegalių lažybų veikloje. Taip pat nurodė, kad preliminaraus teismo sprendimo rezoliucinė dalis suformuluota neaiškiai.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 27 d. galutiniu sprendimu pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-17 preliminarų sprendimą ir priteisė ieškovui D. G. iš atsakovo asociacijos Panevėžio futbolo klubas „Ekranas“ bei subsidiariai iš atsakovo A. L. 51 640 Lt skolą, priteisė ieškovui D. G. iš atsakovo asociacijos Panevėžio futbolo klubas „Ekranas“ 954,99 Lt palūkanas, bei penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 52 594,99 Lt - nuo 2013 m. spalio 17 d. (bylos iškėlimo teisme) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisė ieškovui D. G. iš atsakovo asociacijos Panevėžio futbolo klubas „Ekranas“ ir iš atsakovo A. L., iš kiekvieno po 76 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė ieškovui E. Z. iš atsakovo asociacijos Panevėžio futbolo klubas „Ekranas“ bei subsidiariai iš atsakovo A. L. 40 770 Lt skolą, priteisė ieškovui E. Z. iš atsakovo asociacijos Panevėžio futbolo klubas „Ekranas“ 1 547,03 Lt palūkanas, bei penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 42 317,03 Lt - nuo 2013 m. spalio 17 d. (bylos iškėlimo teisme) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisė ieškovui E. Z. iš atsakovo asociacijos Panevėžio futbolo klubas „Ekranas“ ir iš atsakovo A. L., iš kiekvieno po 76 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat priteisė valstybei iš atsakovo asociacijos Panevėžio futbolo klubas „Ekranas“, 1 487 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo A. L. - 1 412 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymėjo, kad duomenų, patvirtinančių, kad minėtas prievoles sumokėti pinigines premijas atsakovai įvykdė, byloje nėra. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais, todėl ieškovų reikalavimas sumokėti skolą yra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovų argumentai dėl privalomos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymo nepagrįsti. Įstatyme nėra numatyta privaloma byloje nagrinėjamo ginčo sprendimo ne teisme tvarka, todėl ieškovai turėjo teisę su reiškiamais reikalavimais kreiptis tiesiogiai į teismą, kurią ir realizavo nagrinėjamu ieškiniu. Teismas pripažino, kad atsakovai nepagrįstai teigia, jog ieškovai (nuo 2012-07-15 E. Z., nuo 2013-03-20 D. G.) iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos būtų dalyvavę sutartose varžybose ar nelegalių lažybų veikloje. Priešingai - Lietuvos futbolo federacija informavo teismą, kad neturi jokių duomenų apie ieškovų galimą dalyvavimą nurodytoje veikloje. Kadangi preliminaraus sprendimo rezoliucinė dalis buvo išdėstyta neaiškiai, teismas preliminarų sprendimą pakeitė, aiškiau išdėstydamas jo rezoliucinę dalį kitaip.

Atsakovas asociacija Panevėžio futbolo klubas „Ekranas“ apeliaciniu skundu prašo pripažinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-701-828/2014 kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir jį panaikinti, ieškovų D. G. ir E. Z. ieškinį dėl skolos priteisimo palikti nenagrinėtą, priteisti atsakovui Panevėžio futbolo klubui „Ekranas“ bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodė, kad ieškovai yra sudarę sporto veiklos sutartis, kuriose numatyta, jog jei nepavyksta kilusio ginčo išspręsti taikiai, ginčas vienos šalies iniciatyva perduodamas spręsti Lietuvos futbolo federacijai jos nustatyta tvarka. Vadovaujantis LFF Žaidėjų statuso reglamentu, ginčai, kylantys dėl kontraktų, darbo sutarčių ar kitų savo esme su darbine veikla susijusių klausimų, įskaitant, bet neapsiribojant kontraktų, darbo sutarčių vykdymu, nutraukimo, besikreipiančiosios šalies pasirinkimu gali būti sprendžiami bendrosios kompetencijos teismuose arba drausminiuose organuose LFF nustatyta tvarka. Taigi ieškovų su atsakovu sudarytos sutartys numato išankstinę ginčų sprendimo ne teisme (LFF drausminiuose organuose) tvarką. Ieškovams nesilaikius šios tvarkos, teismas ieškinį turėjo palikti nenagrinėtą. Teismui nepripažinus šios nuostatos, kaip nustatančios privalomą ikiteisminį bylos nagrinėjimą, ši nuostata turi būti aiškinama kaip arbitražinė išlyga, kadangi šalys sutartyje aiškiai išreiškė savo valią ginčo sprendimo nepradėti teismuose, o numatė jo nagrinėjimą LFF nustatyta tvarka. Galiojantis arbitražinis susitarimas reiškia šalių valią, kuria jos atsisako nagrinėti tarpusavio ginčus teisme. Šalims šis susitarimas yra privalomas ir jos negali vienašališkai jo keisti, taip pat jo pažeisti. Apeliantas pažymėjo, jog Kūno kultūros ir sporto įstatymo 51 straipsnyje nustatyta, jog ginčai dėl šiame įstatyme numatytų teisių gynimo yra nagrinėjami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka; jeigu ginčo šalys pageidaujamos gali ginčą spręsti sporto arbitraže. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad 2013 m. kovo 20 d. įsipareigojime D. G. ir 2012 m. liepos 15 d. įsipareigojime E. Z. įtvirtinta, kad įsipareigojimas yra niekinis ir negalioja ab initio, jeigu po įsipareigojimo sudarymo, bet ne vėliau, kaip iki premijos sumokėjimo, FIFA, Europos futbolo federacijų sąjungos (toliau - UEFA), LFF atitinkamų komitetų sprendimais pripažįstama, kad sportininkas dalyvavo sutartose varžybose arba nelegalių lažybų veikloje. Atsakovas paaiškino, kad tik 2013 m. spalio 23 d. kreipėsi į LFF su prašymu pradėti tyrimą dėl FK „Ekranas“ sportininkų galimai padarytų pažeidimų, susijusių su dalyvavimu sutartose varžybose ar nelegaliose lažybose ir šiuo metu šis tyrimas vis dar vyksta ir tik gavus tyrimo rezultatus bus galima konstatuoti ar šis faktas pasitvirtins, ir tik tuomet išaiškės, kurie asmenys dalyvavo šioje veikloje. Pirmosios instancijos teismas privalėjo sustabdyti bylą iki bus gauta LFF išvada, nes tyrimo sprendimas dėl Ieškovų dalyvavimo/nedalyvavimo sutartose varžybose ar nelegaliose lažybose šiai bylai turėtų prejudicinę galią. Pripažinus ieškovų dalyvavimą sutartose varžybose ar nelegaliose lažybose atsakovui nekiltų prievolė, mokėti premijas ieškovams. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią civilinę bylą padarė procedūrinių pažeidimų, todėl priimtas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Ieškovai D. G. ir E. Z. atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad apeliantas nepagrįstai nurodo, jog ginčas privalėjo būti sprendžiamas LFF drausminiuose organuose. CPK 22 straipsnyje nurodyta, kad išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta tik įstatymais ir ji turi būti privaloma. LFF Žaidėjų statuso ir perėjimo iš klubo į klubą reglamento 23.1. p. numatyta, kad ginčai šalies pasirinkimu gali būti sprendžiami bendrosios kompetencijos teismuose arba drausminiuose organuose LFF nustatyta tvarka. Taigi, įstatymai nenumato privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos tokio pobūdžio bylose. Ginčų nagrinėjimas Lietuvos futbolo federacijos drausmės organuose yra alternatyva teismui. Ieškovai pažymėjo, kad Lietuvos futbolo federacijos drausmės organai nesprendžia finansinių ginčų, o kilęs ginčas yra dėl skolos. Ieškovams Drausmės kodeksas ar kiti LFF dokumentai apskritai netaikomi, kadangi šiuo metu jie nėra registruoti LFF nario (klubo) žaidėjai. Komercinio arbitražo įstatyme nėra numatyta, kad sportinės veiklos subjektai galėtų steigti nuolatinės arbitražo institucijas. Be to, nei Lietuvos futbolo federacijos, nei jos įsteigtų juridinių asmenų ar jos organų teisinė forma nėra nuolatinė arbitražo institucija, Lietuvos futbolo federacija ir jos organai nepripažinti ir kaip ad hoc arbitražas. Be to, iš sutarčių 15.2 p. aiškiai matyti, kad šalys nesitarė dėl arbitražinio ginčų nagrinėjimo, sąvoka „arbitražas" net neminima šiame punkte, o LFF sprendimų skundimas Tarptautinio Sporto Arbitražo Teismui laikytinas apeliaciniu LFF sprendimų nagrinėjimu, o ne ginčo perdavimu pagal arbitražinę išlygą. 2014-01-02 Lietuvos futbolo federacijos rašte yra aiškiai nurodyta, jog atliekamas tik bendro pobūdžio tyrimas dėl galimo Panevėžio futbolo klubo „Ekranas" žaidėjų ir administracijos dalyvavimo sutartose varžybose ir/ar nelegalių lažybų veikloje ir jokių duomenų apie ieškovų galima dalyvavimą jose neturi. Įsipareigojimų D. G. ir E. Z. įvykdymo terminas yra 2013-06-01 bei 2013-01-10 atitinkamai. Iki šio termino Lietuvos futbolo federacijoje ir kitose institucijose nebuvo priimta sprendimų pripažįstančių ieškovų dalyvavimą sutartose varžybose ar nelegalių lažybų veikloje, todėl atsakovai neturėjo jokio teisinio pagrindo nemokėti ieškovams įsipareigojimuose nurodytų sumų suėjus įsipareigojimuose numatytiems terminams.

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir argumentais, todėl jų nebekartoja, tačiau pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo palikti ieškinį nenagrinėtą, kadangi ieškovai nesilaikė sutartyje numatytos privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos, taip pat, jog sutartyje numatyta nuostata, kad tarp klubo ir žaidėjo kilusius ginčus nagrinėja LFF, yra laikytina arbitražine išlyga, bei pažymi, jog pirmosios instancijos teismas turėjo sustabdyti bylą iki bus gauta LFF išvada dėl galimo ieškovų dalyvavimo sutartose varžybose ir/ar nelegalių lažybų veikloje. Teisėjų kolegija pasisako dėl šių apeliacinio skundo argumentų.

Apeliantas Panevėžio futbolo klubas „Ekranas“ nurodo, kad ieškovų D. G. ir E. Z. ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas, kadangi ieškovai nesilaikė sutartyje numatytos išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Tarp atsakovo Panevėžio futbolo klubo „Ekranas“ ir ieškovo D. G. 2011-12-01 bei tarp atsakovo Panevėžio futbolo klubo „Ekranas“ ir ieškovo E. Z. 2009-03-01 sudarytos Sportinės veiklos sutartys, pagal kurias ieškovai įsipareigojo rengtis ir dalyvauti sporto varžybose, o klubas įsipareigojo mokėti sportininkam atlyginimą (T. 1, b. l. 41-52). 2013-03-20 Įsipareigojimu dėl piniginės premijos sumokėjimo asociacija Panevėžio futbolo klubas „Ekranas“ vienašališkai įsipareigojo sumokėti D. G. 51 640 Lt piniginę premiją iki 2013-06-01, o 2012-07-15 Įsipareigojimu dėl piniginės premijos sumokėjimo asociacija Panevėžio futbolo klubas „Ekranas“ vienašališkai įsipareigojo sumokėti E. Z. 40 770 Lt piniginę premiją iki 2013-01-10, garantas A. L. prisiėmė subsidiarią atsakomybę už prievolių įvykdymą (T. 1, b. l. 10-11). Atsakovams nustatytu terminu prievolės sumokėti pinigines premijas neįvykdžius, ieškovai kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Šiuo atveju konstatuotina, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl finansinių prievolių nevykdymo. Sportinės veiklos sutarčių 15.1 punktas įtvirtina, kad sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė, o 15.2 punktas numato, jog bet kokie ginčai ar nesutarimai sprendžiami geranoriškai ir siekiant kompromiso. Jeigu nepavyksta ginčo išspręsti taikiai, ginčas vienos šalies iniciatyva perduodamas spręsti Lietuvos futbolo federacijai jos nustatyta tvarka, arba yra sprendžiamas FIFA taisyklių ir reglamentų nustatyta tvarka. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra išvardintas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriuos nustačius teismas atsisako priimti ieškinį. Kaip vienas iš tokių pagrindų yra atvejis, kuomet suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka (CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Sprendžiant, ar konkrečiam ginčui įstatymas numato jo išankstinio sprendimo ne teisme tvarką, reikia vertinti tiek proceso, tiek materialinės teisės normas, reguliuojančias atitinkamų ginčų nagrinėjimą. Pagal CPK 22 straipsnį išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta tik įstatymais, bet ne poįstatyminiais aktais. Išankstinei ginčo sprendimo ne teisme tvarkai taip pat negali būti priskiriami įvairūs materialinėje teisėje numatyti veiksmai ar procedūros, susiję su pačios materialinės subjektinės teisės įgyvendinimu, bet ne su jos gynimu nuo pažeidimų. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymui įstatyme numatyta išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka aktuali tik tuo atveju, kai tokia tvarka šalims yra privaloma. Apeliantas teigia, kad pagal sutartis šalims buvo privalomas ikiteisminis ginčo sprendimas Lietuvos Futbolo Federacijoje, tačiau toks argumentas nepagrįstas. Kaip minėta, pagal CPK 22 straipsnį, išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta tik įstatymais, bet ne poįstatyminiais aktais ar sutartimis, todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad ieškovai nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymuose, o ne tarp šalių sudarytose sutartyse, nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, pagrįstai bylą išnagrinėjo iš esmės.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad LFF Žaidėjų statuso ir perėjimo iš klubo į klubą reglamento 23 punktas suteikia teisę žaidėjams ir klubams sporto veiklos sutartyse iš anksto susitarti ir numatyti išankstinę ginčų sprendimo ne teisme (LFF drausminiuose organuose) tvarką, kuri šalims būtų privaloma. Toks minėto LFF reglamento 23 punkto aiškinimas nėra tinkamas, kadangi šis punktas nustato, jog ginčai, kylantys dėl kontraktų, darbo sutarčių ar kitų savo esme su darbine veikla susijusių klausimų, įskaitant, bet neapsiribojant kontraktų, darbo sutarčių vykdymu, nutraukimo, besikreipiančiosios šalies pasirinkimu gali būti sprendžiami bendrosios kompetencijos teismuose arba drausminiuose organuose LFF nustatyta tvarka, t. y. suteikia besikreipiančiajai sutarties šaliai teisę pasirinkti: kreiptis į teismą ar į LFF drausminius organus, tačiau ne sutartį sudarantiems asmenims susitarti dėl privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos futbolo federacija nagrinėja drausminius pažeidimus, sutarčių su sportininkais nutraukimo, tam tikrais atvejais - apmokėjimo už treniruotes klausimus, o kilęs ginčas yra dėl vienašalio klubo įsipareigojimo sumokėti piniginę premiją nevykdymo, t. y. finansinio pobūdžio.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismui nepripažinus, jog sutarčių 15.2 punktas yra nuostata, nustatanti privalomą ikiteisminį bylos nagrinėjimą, ši nuostata turi būti aiškinama kaip arbitražinė išlyga. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus profesionalaus sporto santykiai laikomi atskira pagal sporto veiklos sutartis susiklostančių teisinių santykių rūšimi, reglamentuojama specialiojo Kūno kultūros ir sporto įstatymo. Kūno kultūros ir sporto įstatymo 51 straipsnyje nustatyta, jog ginčai dėl šiame įstatyme numatytų teisių gynimo yra nagrinėjami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka; jeigu ginčo šalys pageidauja, jos gali ginčą spręsti sporto arbitraže. Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui ir atsakovas prieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme bei reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo (CPK 137 str. 2 d. 6 p.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vertinant, ar šalių ginčas teismingas teismui ar arbitražui, svarbu nustatyti, kokia buvo principinė šalių valia dėl tarpusavio ginčų sprendimo, t. y. ar šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl arbitražinės išlygos. Nagrinėjamu atveju sudarydami sportinės veiklos sutartis, atsakovas ir ieškovai 15.2 punktu susitarė, kad kilę ginčai perduodami spręsti Lietuvos futbolo federacijai jos nustatyta tvarka. Jau minėta, kad LFF Žaidėjų statuso ir perėjimo iš klubo į klubą reglamento 23 punktas nurodo, jog ginčai, kylantys dėl kontraktų, darbo sutarčių ar kitų savo esme su darbine veikla susijusių klausimų, įskaitant, bet neapsiribojant kontraktų, darbo sutarčių vykdymu, nutraukimo, besikreipiančiosios šalies pasirinkimu gali būti sprendžiami bendrosios kompetencijos teismuose arba drausminiuose organuose LFF nustatyta tvarka. Taigi pačios Lietuvos futbolo federacijos priimti aktai ginčų sprendimui leidžia pasirinkti alternatyvą: arba teisme, arba LFF drausminiuose organuose, todėl teigti, kad ieškovai su atsakovu aiškiai susitarė pašalinti teismo jurisdikciją nagrinėjant ginčus, kylančius iš sporto veiklos sutarties, ir ją perduoti arbitražui, negalima. Aiškinant sutartis, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai (CK 6.193 str. 1 d.). Iš aptariamo 15.2 punkto matyti, kad šalys susitarė kilusius tarpusavio ginčus perduoti spręsti LFF jos nustatyta tvarka, o pagal LFF nustatytą tvarką besikreipianti šalis turi teisę pasirinkti, ar kreiptis į LFF, ar į teismą. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti sutartyse buvus arbitražinę išlygą atsisakyti ginčus nagrinėti teisme. Sutiktina ir su ieškovų atsiliepime į apeliacinį skundą išsakytais argumentais, jog Lietuvos futbolo federacija nėra nuolatinė arbitražo institucija, jos įstatuose ar kituose dokumentuose nėra nustatytos funkcijos kurias atlieka arbitražo institucijos – organizuoti, administruoti arbitražą, taip pat iš sutarčių turinio negalima pripažinti šalis susitarus sudaryti ad hoc arbitražą. Arbitražinis susitarimas dėl visų ginčų tarp ieškovo ir atsakovo nagrinėjimo galėtų būti laikomas sudarytu tik tuo atveju, jeigu LFF nustatytoje tvarkoje būtų įtvirtinta aiškiai išreikšta arbitražinė išlyga visus ginčus tarp klubų ir žaidėjų nagrinėti arbitražine tvarka. Vien tik nuoroda sportinės veiklos sutartyse, kad ginčai tarp klubo ir žaidėjo perduodami spręsti LFF jos nustatyta tvarka, nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog šalys buvo sudariusios arbitražinį susitarimą dėl visų ginčų arbitražinio nagrinėjimo.

Nesant arbitražinės išlygos sudarytose sutartyse, kurių pagrindu kilo šalių ginčas, teismas pagrįstai ieškinio nepaliko nenagrinėto, o bylą išsprendė iš esmės.

Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos nepagrįstai nestabdė bylos iki bus gauta LFF išvada dėl ieškovų D. G. ir E. Z. galimo dalyvavimo sutartose varžybose ir/ar nelegalių lažybų veikloje, kadangi pasitvirtinus šiai aplinkybei, atsakovui išnyktų prievolė mokėti Įsipareigojimuose nurodytas sumas. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog Panevėžio FK „Ekranas“ įsipareigojo sumokėti E. Z. 40 770 Lt piniginę premiją iki 2013-01-10, o D. G. – 51 640 Lt piniginę premiją iki 2013-06-01. Įsipareigojimų 6 p. numato, kad įsipareigojimas yra niekinis ir negalioja ab initio, jei sportininkas po šio įsipareigojimo surašymo, bet ne vėliau kaip iki premijos sumokėjimo FIFA, UEFA, LFF atitinkamų komitetų sprendimais pripažįstama, kad sportininkas dalyvavo sutartose varžybose arba nelegalių lažybų veikloje (T. 1, b. l. 10-11). Atsakovui nustatytu terminu, t. y. iki 2013-01-10 bei iki 2013-06-01, premijų neišmokėjus, ieškovai 2013-10-15 pateikė ieškinį teismui dėl šių sumų priteisimo. Ieškinys atsakovui Panevėžio FK „Ekranas“ įteiktas 2013-10-23 (T. 1, b. l. 21). Atsakovas 2013-10-23 kreipėsi į Lietuvos futbolo federaciją, prašydamas pradėti tyrimą, ar FK „Ekranas“ futbolininkai 2013 metų sezono metu dalyvavo sutartose rungtynėse ir/arba nelegaliose varžybose (teismo nuomone, turėta omenyje nelegalias lažybas) (T. 1, b. l. 64), tai yra tik po to, kai gavo ieškinį ir jau suėjus įsipareigojimų sumokėti pinigines premijas terminui (bei terminui FIFA, UEFA, LFF priimti sprendimus dėl neleistinos žaidėjų veiklos). 2014-01-02 Lietuvos futbolo federacija raštu informavo pirmosios instancijos teismą, kad neturi duomenų apie FIFA ar UEFA kompetentingų organų priimtus sprendimus, kuriais D. G. nuo 2013-03-20 iki rašto parengimo ir E. Z. nuo 2012-07-15 iki rašto parengimo momento būtų pripažinti dalyvavusiais sutartose varžybose ar nelegalių lažybų veikloje, nurodė, kad ir LFF kompetentingi organai nėra priėmę jokių sprendimų šiais klausimais. LFF pažymėjo, jog atlieka bendrą tyrimą dėl galimo Panevėžio FK „Ekranas“ žaidėjų ir administracijos dalyvavimo sutartose varžybose ir/ar nelegalių lažybų veiklose, tačiau duomenų apie ieškovų galimą dalyvavimą jose neturi. Atsakovas duomenų, jog ieškovų atžvilgiu būtų priimtas sprendimas, patvirtinantis ieškovus atlikus sportininkams neleistinus veiksmus, nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Teismas pabrėžia, kad Įsipareigojimų 6 p. formuluotė „ne vėliau kaip iki premijos sumokėjimo“ reiškia, kad tokie sprendimai turi būti priimti iki sueinant terminui premiją išmokėti, nagrinėjimu atveju – 2013-01-10 bei 2013-06-01. Pažymėtina, jog LFF nėra priėmusi sprendimų ar pradėjusi tyrimo dėl D. G. ar E. Z. dalyvavimo sutartose varžybose ar nelegaliose lažybose. Tyrimas, kurio išvados siekia sulaukti FK „Ekranas“, yra bendro pobūdžio, pradėtas paties atsakovo iniciatyva tik po to, kai ieškovai kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Nagrinėjamu atveju nėra privalomojo bylos sustabdymo pagrindų (CPK 163 str.), o CPK 164 str. numato teismo teisę, bet ne pareigą bylą stabdyti, jei teismas pripažįsta, kad tai yra būtina. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šiuo atveju bylos stabdyti iki bus gauta LFF išvada dėl bendro pobūdžio tyrimo nėra būtina ir apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia išvada. Atsakovams neįrodžius, kad prievolė sumokėti sumas pagal įsipareigojimus buvo įvykdyta ar pasibaigė kitu pagrindu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino ir skolą priteisė.

Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Iš atsakovo priteistinas 1309 Lt žyminis mokestis valstybei, kurio sumokėjimas atidėtas Panevėžio apylinkės teismo 2014-04-01 nutartimi.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš  Asociacijos Panevėžio futbolo klubo „Ekranas“ ( j.a. kodas 1917 78332)  1309 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą ( VMI Surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660)

Teisėjų kolegija              Margarita Dzelzienė

              Laimantas Misiūnas

              Laimutė Sankauskaitė