Civilinė byla Nr. 2-151-721/2015
Proceso Nr. 2-29-3-03779-2014-9
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
78.2.1; 111.1.; 113; 116.1

MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. vasario 6 d.
Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Nadežda Kiubienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei,
dalyvaujant ieškovei R. P., jos atstovei advokatei Ritai Lankutienei, atsakovui A. N., Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Živilei Kontenienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui A. N. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvada byloje duodanti institucija Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Išnagrinėjęs bylą, teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti nepilnametei dukrai A. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą iš atsakovo A. N. po 500 Lt (arba 145 EUR) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis 2014-06-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei paskiriant priteistomis lėšomis uzufrukto teise naudotis ieškovei. Taip pat prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog su atsakovu susipažino prieš penkerius metus, bendravo labai artimai, 2010 metais apsigyveno kartu. Susituokę nebuvo, gimus dukrai, atsakovas tėvystės pripažino, pagal išgales rėmė materialiai ją ir dukrą. 2014 metais vis dažniau kildavo tarp jos ir atsakovo nesutarimai ir atsakovas 2014 metų spalio mėnesį išsikraustė, pradėjo gyventi atskirai. Lėšų dukros išlaikymui jis neteikė nuo 2014 metų birželio mėnesio. Ieškovės pajamos ir turtinė padėtis nepakankamos užtikrinti vaiko pilnavertį vystymąsi ir jos būtiniausių poreikių patenkinimą. Dukros išlaikymą sudaro išlaidos maistui, aprangai, vaistams ar vitaminams, buičiai. Ieškovė nurodė vaiko išlaikymui per mėnesį vidutiniškai išleidžianti po 750 Lt (arba 217 EUR). Atsakovas yra pakankamai sveikas ir darbingas asmuo, turintis pastovų darbą ir gauna atlyginimą, todėl gali ir privalo teikti dukrai išlaikymą iki jos pilnametystės po 500 Lt ( arba 145 EUR) periodinėmis išmokomis kas mėnesį.
Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai. Atsiliepimo į ieškinį jis nepateikė.
Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė palaikė pareikštus reikalavimus. Nurodė, jog su atsakovu 2011-06-06 susilaukė dukros Aurelijos. Nuo 2014 m. birželio mėnesio gyvena atskirai, ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nėra, tačiau prie nepilnametės dukros išlaikymo atsakovas neprisideda. Dėl savo turtinės padėties ji nėra pajėgi patenkinti net būtiniausių dukros poreikių, todėl būtina atsakovo parama. Ieškove gyvena su nepilnametė dukra, jos gaunamos pajamos minimalios, todėl atsakovas turi mokėti 500,00 Lt kas mėnesį savo vienintelio nepilnamečio vaiko išlaikymui. Kadangi dukra nuo pat gimimo gyvena su ieškove ir yra dar labai maža, jai labiau reikalinga motinos globa, todėl prašė mergaitės gyvenamąją vietą nustatyti su ja.
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, teigė, kad dėl sunkios materialinės padėties negali mokėti 500 Lt (arba 145 EUR) sumos dukters Aurelijos išlaikymui. Nurodė, kad galėtų dukros išlaikymui skirti 300 - 375 Lt (87-109 EUR) kas mėnesį, motyvuodamas tuo, kad jis finansiškai nepajėgus teigti dukrai didesnį išlaikymą. Atsakovas nurodė, kad jo darbo užmokestis yra minimalus, jis gyvena darbe, jokio turto neturi. Dukra yra 3 metų amžiaus, sveika, neturi jokių didelių sveikatos problemų, ypatingų poreikių, todėl jis sutinka su ieškovės nurodytu jos poreikiams tenkinti paskaičiavimu - 750 Lt (arba 217 EUR) per mėnesį, bet kategoriškai nesutinka, kad, priteisiant iš jo vaikui išlaikymą, turėtų būti nukrypstama nuo lygių dalių principo.
Institucija, teikianti išvadą, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius siūlė ieškinį tenkinti, nes ieškinys pareikštas išimtinai nepilnamečio vaiko interesais. Pritarė, kad iš atsakovo būtų priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai A. N. po 500 Lt (arba 145 EUR) kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo įsiskolinimas. Išreiškė nuomonę, kad vaikui bus saugiau gyventi su ieškove.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, jog šalims gyvenant kartu 2011 m. birželio 6 d. gimė dukra A. N. (5 b. l.). A. N. gimimo liudijime A. N. įrašytas vaiko tėvu. Nuo 2014 m. spalio mėnesio ieškovė su kartu su nepilnamete dukra gyvena atskirai. Ieškovės per mėnesį gaunamos pajamos yra išmoka vaikui, socialinę paramą 154 Lt dydžio, nuosavybės teise priklausančio turto ji neturi. Ji registruota darbo biržoje kaip darbo ieškantis asmuo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą iš atsakovo nepilnametei dukrai A. N. periodinėmis 500 Lt išmokomis nuo 2014-06-01 kas mėnesį iki dukra sulauks pilnametystės. Atsakovas dirba,. per mėnesį gaunamos pajamos sudaro apie 900 Lt, duomenų apie atsakovo turimą nuosavybės teise registruotą nekilnojamąjį turtą, jo vardu registruotas transporto priemones, santaupas nėra, jis gyvena darbovietės (duomenys neskelbtini) pastate. Duomenų apie šalių kreditorinius įsipareigojimus byloje nėra.
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai iružtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius (CK 198 straipsnio 1 dalis). Aiškindami ir taikydami šias teisės normas, reglamentuojančias vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, teismai laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 300 EUR.
Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad šalių dukra yra 3 metų amžiaus, jos būtiniesiems poreikiams (maistas, apranga, higiena, sveikatos priežiūra, būstas, darželis, lavinimo priemonės ir kt.), pagal pateiktą poreikių paskaičiavimą (1-2 b. l.), reikalingos lėšos sudaro 750 Lt: 200 Lt maistui, 100 Lt drabužiams ir avalynei, 100 Lt komunalinėms paslaugoms, 20 Lt higienos priemonėms, 30Lt vaistams, vitaminams, 50 Lt laisvalaikiui, lavinimo priemonėms, 240 Lt darželio apmokėjimui. Nors ieškovė šių išlaidų įrodymais nepagrindė, teismas nelaiko ieškovės nurodytas išlaidas neprotingai didelėmis. šios sumos neginčijo ir atsakovas. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nepateikta jokių duomenų ar įrodymų apie tai, kad vaiko poreikiai būtų kitokie. Teismas sprendžia, jog ieškovės nurodyta per mėnesį būtina 750 Lt (arba 217 EUR) suma vaiko išlaikymui yra pagrįsta ir protinga, atitinkanti įstatyme įtvirtintus prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei proporcingumo principus.
Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Teismo vertinimu, ginčo šalių turtinė padėtis yra iš esmės nėra skirtinga, ieškovė šiuo metu nedirba, negauna jokių pajamų, bet byloje nėra nenustatyta, kad ji turi sveikatos problemų, dėl ko negali dirbti. Pati ieškovė teismo posėdyje parodė, jog vaikas jau lanko darželį, todėl ieškovės bedarbystė yra laikina būsena, ji gali dirbti ir gauti nuolatines pajamas. Įvertinęs ginčo šalių nepilnamečio vaiko poreikius, teismas laiko, jog nėra pagrindo vaiko išlaikymo naštą paskirstyti ginčo šalims nelygiomis dalimis, kaip prašo ieškovė. Siekiant išsaugoti protingą tiek vaiko interesų tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą, iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistina po 400 Lt (arba 116 EUR) kas mėnesį įmokamų periodinių išmokų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovei ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu vaiko aprūpinimo užtikrinimu. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Atsakovas tokio dydžio išlaikymą teikti vaikui yra pajėgus, nenustatyta, kad atsakovui būtų nustatytas nedarbingumo lygis ar specialūs poreikiai, kitų išlaikytinių jis neturi. Atsakovas yra sveikas ir darbingas asmuo, byloje nėra duomenų, kad atsakovas neturi galimybių susirasti geriau apmokamą darbą. Priteistinas išlaikymo vaikui dydis (116 EUR) ženkliai mažesnis už orientaciniu laikomu minimalaus išlaikymo dydį (150 EUR). Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymas nepilnametei A. N. priteistinas iš A. N. nuo 2014-06-01.
CK 3.208 straipsnyje yra nustatytas periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo indeksavimas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Motina, su kuria gyvena vaikas, skirtina vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja nes, tėvams gyvenant skyrium, išlaikymui skirtas lėšas tvarko tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3.157, 3.190 straipsniai). Vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą.
CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).
Bylos duomenų pagrindu akivaizdu, kad šalių dukra nuo gimimo, išskyrus laikotarpį, kai ieškovė ir atsakovas gyveno kartu, gyveno ir šiuo metu gyvena su motina. Todėl darytina pagrįsta išvada, kad kasdieninė mažamečio priežiūra bei rūpinimasis vaiku, neabejotinai lėmė glaudesnį emocinį ir dvasinį ryšį tarp vaiko ir motinos, nes atsakovas kartu su vaiku gyveno tik pirmuosius dvejus metus. Vaiko gyvenamoji vieta yra nusistovėjusi, vaiko ir ieškovės ryšiai yra glaudūs, nusistovėję ir stabilūs. Ginčo, kaip jau buvo minėta, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo byloje ir nėra. Teismas nenustatė jokių aplinkybių ir atsakovės asmenybės bruožų, kurie keltų grėsmę vaiko sveikatai, gyvybei, sudarytų pagrindą abejoti netinkamu vaiko auklėjimu, todėl vaiko gyvenamąją vietą nustatytina su ieškove.
Kadangi ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo į valstybės biudžetą, iš atsakovo priteistinas 42 EUR (116 EUR x 12 mėn.) x 3 proc. = 42 EUR) žyminis mokestis (CPK 80 str. 2 d. 1 p.). Ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (8-9 b. l.). Byloje pateikti įrodymai, išlaidos, susijusios su ieškovei suteikta antrine teisine pagalba sudarė 89 EUR 13 ct, todėl ši suma taip pat priteistina iš atsakovo A. N. (CPK 88, 98 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 , 264 , 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) jo dukros A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 116 EUR (vieną šimta šešiolika eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. birželio 01 d. iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Nustatyti nepilnametės A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jos motina R. P., a. k. (duomenys neskelbtini)
Paskirti ieškovę R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros A. N., a. k(duomenys neskelbtini) išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 42 EUR (keturiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio ir 89 EUR 13 ct (aštuoniasdešimt devynis eurus 13 centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Išaiškinti atsakovui A. N., jog žyminį mokestį jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis; išlaidas, susijusias antrinės teisinės pagalbos teikimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas - 5630, bankas - AB „Swedbank“, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.
Teisėja Nadežda Kiubienė